Dėl tokios veikos padarymo, taip pat jei įrodomi kiti konkrečiai administracinio nusižengimo sudėčiai būtini požymiai

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-68-303/2022

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00099-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos AB „E.“ atstovo advokato Tomo Jurgelionio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. AB „E.“ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. kovo 2 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalį nubausta 100,50 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. spalio 21 d., būdama rangovė ir vykdydama gelžbetoninių atramų Nr. 49–52 montavimą, nesilaikė projekto sprendinių ir orinės linijos laidų montavimą vykdė nesilaikydama technologijos projekte nurodytų darbų eiliškumo. Šiais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus.

2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu, tenkinęs AB „E.“ atstovo advokato T. Jurgelionio skundą, Institucijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, konstatavęs, kad AB „E.“ nepadarė pažeidimo, nustatyto Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, nes pirmiau nurodytų darbų neatliko.

3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi, tenkinęs Institucijos apeliacinį skundą, panaikino Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir paliko galioti Institucijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos AB „E.“ atstovo advokato T. Jurgelionio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Asmuo gali būti laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik tuo atveju, jei veiksmai, už kuriuos kyla atsakomybė pagal ANK, yra neginčijamai įrodyti byloje esančiais ir ištirtais įrodymais ir nustatoma, kad būtent šis asmuo faktiškai padarė uždraustą neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl tokios veikos padarymo, taip pat jei įrodomi kiti konkrečiai administracinio nusižengimo sudėčiai būtini požymiai. Nagrinėjamoje byloje buvo būtina nustatyti, kas atliko atramų Nr. 49–52 montavimą, nesilaikydamas technologijos projekte nurodytų darbų vykdymo eiliškumo.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio proceso tvarka ir konstatavęs, kad nėra svarbu, jog pirmiau nurodytus darbus atlikto UAB „T.“, nes atsakomybė kyla rangovui, o ne subrangovui, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, t. y. 6.650 straipsnio 3, 4 dalimis. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CK 6.650 straipsnio 3, 4 dalių turinį ir nepagrįstai jį aiškino plečiamai. CK 6.650 straipsnis yra CK XXXII skyriaus „Ranga“ sudėtinė dalis, todėl šis straipsnis turi būti aiškinamas sistemiškai. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „atsako“ vartojama išimtinai tik civilinės teisės kontekste ir negali būti aiškinama plečiamai ar pagal analogiją administracinėje ar baudžiamojoje teisėje. Analizuojant šio straipsnio 3 dalies dispoziciją, matyti, kad generalinis rangovas už subrangovo prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako tik užsakovui. Minėto straipsnio 4 dalyje taip pat kalbama apie užsakovo ir rangovo civilinius santykius. Be to, apeliacinės instancijos teismas ignoravo civilinės teisės šakai būdingą teisinio reguliavimo metodą ir tikslą, administracinės teisės pamatinius tikslus ir uždavinius. CK 6.650 straipsnio 3, 4 dalys taikomas tik CK 1.1 straipsnio kontekste, t. y. tik sprendžiant civilinius ginčus, kylančius tarp lygių šalių, turinčių lygias teises bei pareigas ir siekiančių prisiteisti skolą, nuostolius, delspinigius ar kitokiu būdu apginti savo pažeistas civilines teises.

5.3. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad rangovė turėjo pareigą kontroliuoti subrangovę, kad ši laikytųsi projekto sprendinių, bet jos nekontroliavo, todėl jai kyla administracinė atsakomybė, yra nepagrįstas. Netinkamai atlikti darbai rangovei nebuvo perduoti, jie buvo subrangovės žinioje, o subrangovės vykdomų darbų projekto priežiūrą turėjo vykdyti projektuotojas, kuris už neveikimą buvo nubaustas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE1MS01NTcvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-151-557/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-151-557/2021">AN2-151-557/2021</a>, ir statybos vadovas G. T., kuris nubaustas už subrangovės nepriežiūrą pagal 2020 m. gruodžio 15 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-368-2020 ir yra įvykdęs administracinį nurodymą.

5.4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, susiję su 2020 m. lapkričio 4 d. avarijos tyrimo aktu ir šiam dokumentui skiriamu reikšmingu dėmesiu, vertintini kritiškai, nes šis teismas minėto dokumento turinio nelygino ir neanalizavo su kitais byloje ištirtais įrodymais: liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, kuriuos tinkamai ištyrė ir išanalizavo pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad nugriuvusias atramas faktiškai statė AB „E.“, o ne UAB „T.“, nepaisant to, kad šią aplinkybę pripažino UAB „T.“ raštu, tai parodė ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai.

6. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas T. B. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Klaipėdos apygardos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visas byloje reikšmingas aplinkybes, ištyrė visus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad rangovė, atlikdama gelžbetoninių atramų Nr. 49–52 montavimą, t. y. konkrečius darbus, už kurių netinkamą vykdymą taikoma administracinė atsakomybė, padarė Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą.

6.2. Atliekant įvykusios avarijos tyrimą, buvo nustatyta, kad 2019 m. kovo 22 d. AB „E.“ buvo perduota teritorija darbams vykdyti – 110 kV oro linijos (duomenys neskelbtini) statybai (gelžbetoninių atramų montavimas, pamatų, metalinių atramų surinkimas ir montavimas, oro linijos laidų ir žaibolaidžio troso su šviesolaidiniu kabeliu montavimas). Pagal AB „E.“ 2020 m. vasario 10 d. pateiktą paaiškinimą, oro linijos atramų montavimą, elektros laidų ir žaibolaidžio troso su šviesolaidiniu kabeliu tempimo darbus vykdė subrangovė UAB „T.“. Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 (toliau – Reglamentas), reglamentuota statybos žurnalo pildymo tvarka ir reikšmė, be kita ko, nurodyta, kad rangovas perduoda papildomus žurnalus subrangovams, o perdavimo faktas nurodomas ir patvirtinamas. Vadovaujantis statybos darbų žurnalo Nr. 2, už kurio pildymą ir saugojimą buvo atsakinga rangovė AB „E.“, įrašais, duomenų apie žurnalo perdavimą subrangovei nebuvo nustatyta, todėl, atsižvelgiant į statybos darbų žurnalo Nr. 2 F-7 formos, kuri laikoma pagrindine žurnalo forma, įrašus, buvo pagrįstai nustatyta, kad gelžbetoninių atramų montavimą, elektros laidų tempimo darbus atliko AB „E.“. Pagal Statybos įstatymo nuostatas rangovas privalo užtikrinti, kad statybos darbai būtų vykdomi pagal statinio projektą, todėl nustačius, kad šią pareigą rangovė pažeidė, jai pagrįstai ir teisėtai buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalį.

6.3. Institucijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir nustatęs administracinio nusižengimo padarymo faktą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Reglamento nuostatomis ir pagrįstai pripažino, kad administracinėn atsakomybėn turi būti traukiama AB „E.“. Statybos darbų žurnale Nr. 2 užfiksuotos aplinkybės, t. y. kad atramas montavo AB „E.“, kurios patvirtintos rangovės atstovo G. T. parašais, laikytinos labiau tikėtinomis, nei vėliau rangovės pateikta subrangos sutartis ir šališki liudytojų parodymai.

6.4. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis tiek avarijos tyrimo aktu, tiek statybos darbų žurnalo Nr. 2 įrašais, pagrįstai nustatė, kad gelžbetonines atramas Nr. 49–52 montavo rangovė, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad avarija kilo dėl netinkamo gelžbetoninių atramų įrengimo. Taigi nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis grindžiama tik CK 6.650 straipsnio nuostatomis.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos AB „E.“ atstovo advokato T. Jurgelionio prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl administracinės atsakomybės pagal Statybos įstatymo 58 straipsnį

8. Nagrinėjamoje byloje AB „E.“ pagal Statybos įstatymo 58 straipsnį nubausta už tai, kad pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą.

9. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus. Minėto straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovas atsako šio įstatymo, CK ir ANK nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 58 straipsnyje nustatyta, kad už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius, skiriama bauda nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

10. Pareiškėjo prašyme teigiama, kad AB „E.“ negali kilti administracinė atsakomybė, nes AB „E.“, būdama rangovė, pasamdė subrangovą, šis ir vykdė statybos darbus, pažeisdamas statinio projektą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB „E.“ negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn, nes ne ji, būdama rangovė, atliko darbus, o subrangovas. O apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, viena vertus, darbus vykdė AB „E.“; kita vertus, nepaisant to, kas darbus atliko, atsakomybė vis vien kyla rangovei – AB „E.“.

12. Taigi nagrinėjamoje byloje reikia objektyviai nustatyti dvi aplinkybes: kas realiai vykdė šiai bylai aktualius statybos darbus ir kam kyla administracinė atsakomybė dėl vykdytų statybos darbų pažeidžiant statinio projektą.

13. Statybos įstatymo 67 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose ANK straipsniuose nurodyti pažeidimai (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.). Taigi, siekiant nustatyti, kad konkretus juridinis asmuo pažeidė atitinkamas Statybos įstatymo nuostatas, dėl ko kyla administracinė atsakomybė, turi būti tiksliai ir preciziškai laikomasi ANK nuostatų.

14. Kaip minėta pirmiau, pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą pareiga vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą nustatyta rangovui. Tačiau Statybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytos ir rangovo teisės, iš kurių viena – konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovą, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis. Vadinasi, esant sudarytai statybos rangos sutarčiai tarp užsakovo ir rangovo, kuri nedraudžia rangovui pasirinkti subrangovų, rangovas, nepažeisdamas rangos sutarties sąlygų, gali subrangovams sutartimi perduoti Statybos įstatymo 18 straipsnyje nustatytas teises ir pareigas, taip pat ir rangovo pareigą vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą.

15. Pagal Statybos įstatymo 58 straipsnio nuostatas, kaip minėta pirmiau, atsakomybė kyla juridiniam asmeniui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad viešojoje teisėje asmens kaltė turi būti nustatoma, o ne preziumuojama; todėl būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą ir jų vertinimą.

16. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020).

17. Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį administracinio nusižengimo byloje, nepagrįstai vadovavosi CK 6.650 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis generalinio rangovo ir subrangovo paskirtį ir atsakomybę. Šią išvadą teisėjų kolegija daro pirmiausia atsižvelgdama į tai, kad minėta CK nuostata reglamentuoja sutartinius rangovo (tampančio generaliniu rangovu) ir subrangovo santykius. Tokiu atveju generalinis rangovas tampa atsakingas užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovui – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Taigi rangovas, tapęs generaliniu rangovu, sutartiniuose santykiuose už subrangovų vykdytus statybos darbus, pažeidžiant statinio projektą, atsakytų užsakovui. Sutartiniuose santykiuose įtakos neturėtų tai, kas de facto (faktiškai) kaltas dėl vykdytų statybos darbų, pažeidžiant statinio projektą, o administracinė atsakomybė gali kilti tik asmeniui, turėjusiam pareigą vykdyti statybos darbus, laikantis statinio projekto, ir de facto atlikusiam darbus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra teisiškai reikšminga, kas atliko statybos darbus, atsakomybė vis vien kyla rangovei AB „E.“, nėra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad AB „E.“ turėjo kontroliuoti subrangovės vykdomus darbus, tačiau toks teiginys, viena vertus, galėtų būti aktualus tik civiliniuose teisiniuose santykiuose, o ne administracinio nusižengimo byloje, kurioje asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius; kita vertus, AB „E.“ ir nebuvo šioje byloje traukiama atsakomybėn už subrangovės kontrolės trūkumą.

18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad administracinis nusižengimas padarytas, t. y. kad, vykdant gelžbetoninių atramų Nr. 49–52 montavimą, nesilaikyta projekto sprendinių ir orinės linijos laidų montavimas vykdytas nesilaikant technologijos projekte nurodytų darbų eiliškumo. Tačiau ar šiuos darbus atliko AB „E.“, kaip teigia Institucija, ar ne, kaip teigia AB „E.“, abejonė išliko.

19. Institucija, darydama išvadą dėl AB „E.“, kaip nusižengimo, nustatyto Statybos įstatymo 58 straipsnyje, tinkamo subjekto, kaltės, vadovavosi ne tik šios bendrovės, kaip rangovės, Statybos įstatyme ir CK įtvirtintu statusu, bet ir avarijos tyrimo aktu, kuriame lemiamą reikšmę išvadai, kad statybos darbus atliko AB „E.“, o ne UAB „T.“, turėjo formalus pagrindas – statybos darbų žurnale esantys įrašai. Tačiau byloje yra ir kitų duomenų, pavyzdžiui, 2019 m. kovo 7 d. subrangos sutartis, sudaryta tarp rangovės AB „E.“ ir subrangovės UAB „T.“; sutartyje nustatyta, kad subrangovas įsipareigoja darbus (110 kV įtampos OL (duomenys neskelbtini) ir 110 kV OL (duomenys neskelbtini) gelžbetoninių atramų montavimo darbus 44 atramoms) atlikti pagal projektinę dokumentaciją, teisingai ir tinkamai pildyti statybos darbų žurnalą bei kitą privalomą dokumentaciją (1 t., b. l. 28–32). Iš byloje esančių įrašų apie dalinį paslėptų darbų priėmimą matyti, kad tiek atramų Nr. 49–52, tiek kitų atramų patikrinimą laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 8 d. iki, tikėtina, 2019 m. spalio 21 d. atliko ir pasirašė UAB „T.“ direktorius R. I. (1 t., b. l. 37). Byloje yra ir R. I. 2020 m. rugsėjo 8 d. pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, kad UAB „T.“ vykdė statybos montavimo darbus, o statybos darbų žurnalą pildė AB „E.“ atsakingas asmuo (1 t., b. l. 145) ir kt.

20. Taigi byloje yra duomenys, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina tiek Institucijos poziciją, tiek ir AB „E.“ keliamą gynybos versiją. Iš abiejų instancijų teismų sprendimų turinio nėra galimybės daryti vienareikšmę išvadą dėl AB „E.“ kaltės, atlikus šiai bylai aktualius statybos darbus pažeidžiant statinio projektą.

21. Ir nors pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus: surengė žodinį bylos nagrinėjimą, savo iniciatyva iškvietė tam tikrus liudytojus, tačiau apklausdamas juos (pavyzdžiui, G. T., D. K.) apie bylai svarbias aplinkybes padarė proceso pažeidimą – viena vertus, jų neįspėjo ANK 632 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka; kita vertus, įrodymų tyrimas nebuvo išsamus ir dėl kai kurių bylai svarbių aplinkybių nebuvo išsiaiškinta (pavyzdžiui, nebuvo nustatyti ir apklausti bylai aktualius darbus realiai atlikę asmenys, UAB „T.“ direktorius R. I., statinio statybos techninis prižiūrėtojas E. P., nepasidomėta, ar subrangovei buvo sumokėta už, kaip teigia rangovė, subrangovės pagal subrangos sutartį atliktus darbus, netirta, kodėl statybos darbų žurnalą bylai aktualių darbų atlikimo metu pildė rangovė, o ne subrangovė ir pan.).

22. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių taip pat netyrė ir pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo tinkamai nepatikrino, nors pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-43-387/2022).

23. Pažeidimai, susiję su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022).

24. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis).

25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiau nurodytus apygardos teismo padarytus ANK 652 straipsnio 1 dalies proceso teisės pažeidimus pripažįsta esminiais, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtai nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl to apygardos teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla perduotina nagrinėti apygardos teismui dėl Institucijos apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Algimantas Valantinas

Audronė Kartanienė