Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-334/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30711-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Sigito Bagdonavičiaus, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
dalyvaujant
prokurorui Evaldui Šidlauskui,
nuteistajam V. M. ir jo gynėjui advokatui G. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato G. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, be intensyviosios priežiūros, paskiriant pareigas – laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Į bausmės laiką įskaitytas V. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-08-14 iki 2022-08-16 (2 paros) ir laikyta, kad V. M. yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo.
Priteista iš V. M. nukentėjusiajai V. M. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1700 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteista iš V. M. 59,76 Eur dokumentų įteikimo išlaidų Valstybei.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, V. M. nuteistas už tai, kad jis, 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 18 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. M. M. (dabartinė pavardė – M.), tai yra žodinio konflikto metu tyčia suėmė abejomis rankomis sutuoktinei už kaklo, pargriovė ją ant lovos ir pradėjo smaugti, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. M. M. (M.) padarė kaklo minkštųjų audinių suspaudimą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas G. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog V. M. padarė jam inkriminuojamą veiką. Nurodo, kad apart jo ir nukentėjusiosios V. M. M., konflikte joks kitas asmuo nedalyvavo ir negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog V. M. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Apelianto teigimu, dar iki aptariamo incidento V. M. ir V. M. M. santykiai buvo konfliktiški, jie dažnai kalbėjo apie skyrybas, o po incidento sekęs santuokos nutraukimas rodo, kad teismas turėjo itin atidžiai įvertinti byloje esančius įrodymus ir jų patikimumą, tačiau jis to nepadarė ir visus duomenis, kurie neva pagrindžia nuteistojo kaltę nevertino kritiškai incidento dalyvių santykių kontekste. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą būtent tuo atveju, kai nusikalstamos veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui (Nr. 2K-231-976/2017).
2.2. Apeliantas taip pat teigia, kad priešingai nei nustatė apylinkės teismas, byloje esantys įrodymai niekaip nepagrindžia, kad 2022-08-13 nuteistasis naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją jos nurodytomis aplinkybėmis. Apeliantas analizuoja V. M. M. mamos E. M. darytą nuotrauką, liudytojos G. Ž. parodymus, specialisto išvadą ir teigia, kad šie įrodymai prieštarauja vieni kitiems ir niekaip nepatvirtina nukentėjusiosios versijos. Nurodo, kad byloje pateikta tariamo sužalojimo nuotrauka yra neaiški, nėra objektyviai nustatytas jos padarymo laikas ir nėra aišku ar ten fiksuotas nukentėjusiosios kaklas. 2022-08-14 su nukentėjusiąją bendravusi pareigūnė G. Ž., priėmusi nukentėjusiosios pareiškimą, jokių sužalojimų nepastebėjo. Nukentėjusiosios sužalojimų kaklo srityje nematyti ir pareigūnės Body cam įrašuose. Anot apelianto, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pas nukentėjusiąją laikotarpiu nuo 2022-08-13 iki 2022-08-17 buvo fiksuotos kraujosruvos kaklo srityje, o praėjus 5 dienoms po incidento, 2022-08-18 specialistas nukentėjusiosios kakle fiksavo tik vieną itin nedidelę kraujosruvą, kuri yra kitoje pusėje (kairėje) nei užfiksuotoje V. M. M. mamos E. M. nuotraukoje, datuojamoje 2022-08-13. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad V. M. smaugė nukentėjusiąją, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo 2022-08-13 iki 2022-08-17 nukentėjusiosios kakle fiksuotos kraujosruvos, o 2022-08-18 fiksuotos vienos nedidelės kraujosruvos vieta nesutampa su tariamai 2022-08-13 fotografuotų kraujosruvų vieta, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, todėl jis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.
3. Atsiliepimu į V. M. apeliacinį skundą, nukentėjusioji V. M. M. nesutinka su jame išdėstytais reikalavimais ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš V. M. nukentėjusiosios V. M. M. patirtas bylinėjimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (pridedamas advokato išlaidų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas).
3.1. Nukentėjusioji teigia, kad teismas išsamiai aptarė ir įvertino tiek nukentėjusiosios parodymus, tiek liudytojų parodymus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, vaizdo įrašus iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų, specialisto išvadą, fotonuotrauką, elektronines žinutes,- ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo V. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką.
3.2. Atsiliepime nukentėjusioji nurodo, kad nors apeliantas savo kaltę neigia, tačiau tai, kad V. M. padarė jam inkriminuojamą veiką, patvirtina tiek V. M. M. parodymai, tiek ir kiti byloje surinkti įrodymai: 2022-08-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti patirti sužalojimai, jų padarymo būdas, aplinkybės ir lokalizacija; liudytojos policijos pareigūnės G. Ž. parodymai, kad sutiko verkiančią V. M. M., kuri nurodė, jog prieš ją buvo smurtauta; BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojos G. Ž. parodymai, jog nukentėjusioji nurodė, kad kilusio konflikto metu jis (V. M.) ją smaugė; liudytojos policijos pareigūnės G. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta - pažymėta kaklo priekinė dalis; liudytojos E. M. parodymai, jog iškart po įvykio duktė sakė, kad ją smaugė, taip pat, pasak liudytojos, ant kaklo buvo raudonos kraujosruvos, liudytoja nufotografavo dukters kaklą; tyrėjos K. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jos nukentėjusioji nurodė, kad 2022-08-13 vakare prieš ją sutuoktinis naudojo smurtą, t. y. smaugė ją, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą; V. M. M. susirašinėjai su V. M. praėjus septynioms valandoms po įvykio; nukentėjusiosios susirašinėjimai su tėčiu G. M.; policijos pareigūnų „Body“ kamerų daryti vaizdo įrašai sekančią dieną po įvykio, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios paaiškinimai apie patirtą fizinį skausmą ir tikslią įvykio vietą; bei fotonuotrauka, daryta praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio.
3.3. Nors apeliantas tvirtina, kad 2022-08-18 užfiksuotos vienos nedidelės kraujosruvos vieta nesutampa su tariamai 2022-08-13 fotografuotų kraujosruvų vieta, tačiau nukentėjusioji pažymi, kad užfiksuoti sužalojimai ir negali būti identiški, kadangi fotonuotrauka daryta netrukus po įvykio, o specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai konstatuoti praėjus 5 dienoms po įvykio, todėl visikai natūralu, kad dalis minkštųjų audinių, suspaudimo vietoje, atsistatė, pasikeitė spalva, o dalis jų nebuvo matomi. Taip pat nukentėjusioji pažymi, kad buitinė foto medžiaga teismo buvo vertinama, kaip netiesioginis įrodymas, kuris iš dalies patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus.
3.4. Taip pat nukentėjusioji pažymi, kad paties nuteistojo pozicija dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nuosekli, kadangi 2022-10-14 atliekant parodymų patikrinimą vietoje V. M. parodė, jog paėmus už riešų paguldė sutuoktinę ant dvigulės lovos, o 2023-04-19 apklausiant teisme, V. M. jau parodė, kad paėmus už rankų pasodino sutuoktinę ant lovos. Pasodinti nukentėjusiąją ant lovos paėmus už rankų ir paguldyti nukentėjusiąją ant lovos yra du skirtingi fizinio smurto veiksmai, reikalaujantys skirtingos jėgos panaudojimo. Todėl nors apeliantas vengia pripažinti, jog suėmė nukentėjusiajai už kaklo, smaugė ir tokiu būdu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau tai laikytina jo gynybos pozicija, bet jokiu būdu negali būti pagrindu paneigiančiu pastarojo kaltę.
3.5. Atsiliepime nukentėjusioji nurodo, kad apeliantas savo skunde akcentuoja ir tai, kad teismas nevertino nuteistojo santykių su nukentėjusiąją, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017. Nukentėjusioji nurodo, kad įvykio metu santuokos nutraukimo procesas dar nebuvo pradėtas, jis pradėtas 2022-11-08 teismui priėmus paties V. M. ieškinį. V. M. savo iniciatyva ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2023-01-30 santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu. Taigi, įvykio metu jie buvo susituokę ir gyveno šeimyninį gyvenimą, todėl skunde akcentuojami Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisės taikymo aspektai nėra susiję su nagrinėjama byla, o veikos mažareikšmiškumo klausimo, kuris taip pat aptariamas nurodytoje byloje, apelianto skunde nėra keliamas.
3.6. Nukentėjusiosios teigimu, byloje esantys įrodymai yra pakankami ir neabejotinai patvirtina, kad 2022-08-13 V. M. smurtavo prieš sutuoktinę – smaugė ją ir padarė jai specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus. Dėl tokių veiksmų nukentėjusioji patyrė ženkliai didesnę neturtinę žalą (1500 Eur), nei priteisė teismas (500 Eur), tačiau nukentėjusioji neskųsdama teismo nuosprendžio dėl civilinio ieškinio, sprendžia, kad teismo priteistas minimalus 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai moralinę satisfakciją gali užtikrinti kartu su pagrindine nuosprendžio dalimi, kuria V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
4. Teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliantų apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. M. ir gynėjo advokato G. G. apeliacinis skundas
5. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, tvirtinant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina nuteistojo V. M. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
6. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.
7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis V. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. M. M.. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. M.kaltės.
8. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. M. ir nukentėjusiosios V. M. M. duotais paaiškinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat kita bylos medžiaga, neabejotinai nustatyta, jog įvykio dieną tarp V. M. ir V. M. M. įvyko žodinis konfliktas dėl modemo. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir apeliaciniame skunde. Tačiau dėl tolimesnės įvykių eigos nukentėjusios ir nuteistojo versijos išsiskyrė.
9. Nuteistasis V. M. viso proceso metu tvirtino, kad įvykus žodiniam konfliktui, jis stipriai sugriebė žmonai už abiejų rankų ir paguldė ją ant lovos. Suėmė V. M. M. (M.) už rankų tik tam, kad sustabdyti jos daužymą jam į krutinę. Viskas trūko 2-3 sekundes, paskui paleido žmoną. V. M. M. (M.) verkė, todėl mano, kad rankų suėmimas galėjo sukelti V. M. M. (M.) fizinį skausmą. Po konflikto V. M. M. (M.) aprengė vaiką, pasiėmė daiktus ir išėjo. Konflikto metu V. M. M. (M.) už kaklo suėmęs nebuvo. Iš kur pas ją sužalojimai ant kaklo, nežino. Mano, kad V. M. M. (M.) apkalba jį, nori pasipelnyti. Nors nuteistasis V. M. kategoriškai neigia smaugęs nukentėjusiąją, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo V. M.versija vertinama kaip gynybinė, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
10. Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji V. M. M. (M.) parodė, kad konflikto metu V. M. pervertė ją ant lovos, apsižergė ir rankomis pradėjo smaugti. Ji bandė ištrūkti, tačiau nepavyko, skausmo tuo metu nejuto, manė, kad V. M. ją užmuš. V. M. ją paleido, nuėjo į kitą kambarį. Ji verkė, nuėjo pas vaiką, aprengė jį ir išėjo iš namų. Kieme ji su vaiku sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas mamą. Kol važiavo iki mamos, ji isteriškai verkė. Nuvažiavus iki mamos namų, ją pasitiko mama ir paklausė kas nutiko. Ji papasakojo mamai apie konfliktą, tada mama pamatė sužalotą kaklą ir jį nufotografavo. Nuo smaugimo jai skaudėjo kaklą, buvo paraudęs, sekančią dieną negalėjo net išgerti kavos, buvo mėlynė. Kaklo skausmas jautėsi apie savaitę laiko, ant kaklo buvo nedidelės mėlynės. Iš esmės tokias pačias V. M. naudoto smurto jos atžvilgiu aplinkybes nukentėjusioji V. M. M. nurodė ir pareiškime-protokole bei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kad V. M. žodinio konflikto metu suėmė ją abiem rankomis už gerklės, pervertė ant lovos ir pradėjo smaugti (1 t., b. l. 7; 31-34). Analogiškas sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji parodė ir papildomų apklausų metu, papildomai nurodydama, kad tai ne pirmas kartas, kada V. M. smurtauja prieš ją ir, kad anksčiau į policiją nesikreipdavo, nes bijodavo kas gali būti toliau. Šiuo metu taip pat jaučia baimę ir nenori, kad V. M. artintųsi prie jos ar vaiko, kadangi susinervinęs V. pasidaro agresyvus ir neprognozuojamas (1 t., b. l. 47-49, 52-56). Taigi, esmines naudoto smurto jos atžvilgiu aplinkybes V. M. M. nurodė vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, t. y. nuosekliai aiškino, kad įvykus žodiniam konfliktui su nuteistuoju V. M., pastarasis suėmė ją abiem rankomis už gerklės, pervertė ant lovos ir pradėjo smaugti.
11. Be to, esmines įvykio aplinkybes, t. y. kad V. M. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą - suėmė ją abiem rankomis už gerklės, pervertė ant lovos ir smaugė, nukentėjusioji V. M. M. nurodė ir savo mamai E. M., pas kurią nukentėjusioji nuvyko iškart po įvykio. Teisme liudytoja apklausta E. M. parodė, kad tą dieną tarėsi su dukra važiuoti į prekybos centrą „Babilonas“. Dukra atvažiavo vėliau. Pamatė, kad dukra apsiverkusi. Klausė dukters kas nutiko ir duktė pasakė, kad prieš ją smurtavo vyras V.. Dukters kaklas buvo raudonas, duktė sakė, kad ją smaugė. Ant kaklo buvo raudonos žymės – kraujosruvos. Būdama automobilyje telefonu nufotografavo dukters kaklą. Po įvykio dukra jautėsi blogai, verkė, skaudėjo kaklą, ilgai negalėjo miegoti, lankėsi pas psichoterapeutę.
12. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir policijos pareigūnei G. Ž., atvykusiai pagal iškvietimą, ir, kuri ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagarsintus teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio pagrindu, tvirtino kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad atvykus į įvykio vietą pareiškėja V. M. M. paaiškino, jog vakar, t. y. 2022-08-13 ji susipyko su vyru dėl modemo ir jis kilusio konflikto metu ją smaugė. Liudytoja G. Ž. teisme parodė, kad 2022-08-14 tarnybiniame pranešime fiksuotos aplinkybės, o būtent tai, kad pas nukentėjusiąją yra sužalojimas kaklo srityje (1 t., b. l. 25), yra teisingos. Šias aplinkybes patvirtina ir „Body“ kamerų įrašai bei jų apyrašai, kuriuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji V. M. M. atvykusiems policijos pareigūnams nurodo, jog V. M. ją smaugė už gerklės (1 t., b. l. 79-84). Tai, kad V. M. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. M. M. nustatytas kaklo kairėje pusėje vidurinėje dalyje 1x0,8 cm dydžio ovalios formos neryškiomis ribomis rausvos spalvos odos paraudimo plotas, kaklo sukimo judesiai kiek skausmingi. Čiuopiant kaklo minkštieji audiniai jautrūs, skausmingi. Kaklo minkštųjų audinių suspaudimas V. M. M. padarytas pašalinės jėgos poveikyje, spaudžiant kaklą rankomis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku t. y. 2022-08-13. (1 t., b. l. 23-24). Nukentėjusiosios V. M. M. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir nukentėjusiosios bei tėčio telefoniniai susirašinėjimai, kuriuose yra aptariama susidariusi situacija ir sprendžiama, ką toliau daryti, taip pat telefoniniai susirašinėjimai tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo netrukus po įvykio, bei liudytojos E. M. iškart po įvykio daryta fotonuotrauka, kurioje matyti, kad nukentėjusios kaklas yra paraudęs (2 t., b. l. 98, 142-156, 157). Taigi, nukentėjusiosios V. M. M. parodymai nekito, buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai jais rėmėsi, o nuteistojo V. M. parodymus vertino kritiškai.
13. Apeliaciniame skunde apeliantai ginčija pateiktos nuotraukos įrodomąją galią, teigiant, kad nuotrauka yra neaiški, nėra objektyviai nustatytas jos padarymo laikas ir nėra aišku ar ten fiksuotas nukentėjusiosios kaklas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad prie pateiktos nuotraukos yra visi jos fiksavimo duomenys, t. y. nurodyta nuotraukos padarymo data bei laikas – 2022 m. rugpjūčio 13 d. 19:29. Duomenų, kad ši nuotrauka sufalsifikuota, ar jos turinys pakeistas kitu modifikacijos būdu, byloje nėra pateikta. Ir nors ši nuotrauka nėra labai kokybiška, joje nėra matomas pilnas nukentėjusiosios veidas, tačiau nuotraukos turinys – paraudimas kakle, atitinka liudytojos E. M. parodymus, jog dukrai atvykus, ji nufotografavo dukros paraudusį kaklą, ir sutampa su nukentėjusiosios V. M. M. parodymais, jog V. M. smaugė ją už gerklės, todėl šis įrodymas laikytinas netiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu V. M. kaltę.
14. Atmestini ir apelianto teiginiai, kad kitą dieną po įvykio su nukentėjusiąją bendravusi pareigūnė G. Ž., priėmusi nukentėjusiosios pareiškimą, jokių sužalojimų nepastebėjo. Visų pirma, pažymėtina, kad policijos pareigūnė nėra medicinos ekspertė, kuri galėtų konstatuoti padarytus sužalojimus. Antra, ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnė G. Ž. pažymėjo, kad ji nematė akivaizdžių sužalojimų. Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. Ž. patikslino, kad akivaizdus sužalojimas būna kai yra mėlynė, žaizda, kraujuoja (2 t., b. l. 129). Pagal objektyvius duomenis, tokie sužalojimai V. M. M. ir nebuvo fiksuoti, t. y. nukentėjusiosios V. M. M. ir liudytojos E. M. parodymais, po įvykio V. M. M. kaklas buvo paraudęs, ką patvirtina ir teismui pateikta fotonuotrauka, todėl vien tai, kad po įvykio ant nukentėjusios kaklo neliko akivaizdžių sužalojimų, nepaneigia fizinio smurto panaudojimo fakto. Šiai išvadai neprieštarauja ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. M. M. nustatytas kaklo kairėje pusėje vidurinėje dalyje 1x0,8 cm dydžio ovalios formos neryškiomis ribomis rausvos spalvos odos paraudimo plotas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, tiek teismui pateikta fotonuotrauka, tiek specialisto išvada kartu su nukentėjusiosios ir liudytojos (E. M.) parodymais sutampa ir nėra prieštaringos.
15. Nors nukentėjusiosios V. M. M. apžiūra buvo atlikta tik 2022-08-18 (praėjus 5 dienoms po įvykio), tačiau tai nepaneigia, kad specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent 2022-08-13 nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Pabrėžtina tai, kad minkštųjų audinių pažeidimai priklausomai nuo aplinkybių (asmens fiziologinės savybės, sužalojimo lokalizacija, poveikio stiprumo ir pan.) pasireiškia labai įvairiai, todėl vien tai, kad praėjus 5 dienoms po panaudoto smurto liko tik nežymūs paraudimo plotai kakle (kairėje pusėje), neleidžia abejoti nukentėjusiosios parodymais, juo labiau, kad ji nuosekliai tvirtino, jog V. M. ją suėmė abiem rankomis už gerklės, o tai iš esmės atitinka ir specialisto išvadoje nustatytą sužalojimo lokalizaciją.
16. Atmestini ir apeliantų teiginiai, kad Body kameromis nebuvo užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai. Kaip jau minėta, vien tai, kad kitą dieną po įvykio ant nukentėjusios kaklo neliko akivaizdžių sužalojimų, nepaneigia fizinio smurto panaudojimo fakto. Kita vertus, iš policijos pareigūnų pateiktų Body kamerų įrašų matyti, kad jomis filmuojamas plataus masto vaizdas, kuris nuolatos juda, keičiasi, konkrečiai nukentėjusiosios kaklas nebuvo užfiksuotas (kamera priartintas kaklo vaizdas), todėl matyti akivaizdžius sužalojimus ir nebuvo galimybės, tačiau tai nepaneigia, kad nukentėjusiajai buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas.
17. Apeliantai apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria priešiškiems nukentėjusiosios ir nuteistojo santykiams, šias aplinkybes laikant pakankamu pagrindu V. M. M. parodymų nelaikyti patikimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš tikrųjų konfliktiški asmenų santykiai gali būti aplinkybė, subjektyviai įtakojanti jų duodamų parodymų patikimumą (objektyvumą). Vis tik asmens duotų parodymų nepatikimumas dėl konfliktiškų santykių su asmeniu, apie kurį duodami parodymai, nėra preziumuojamas. Nustačius, kad asmenų tarpusavio santykiai, nesutarimai, kitokios aplinkybės gali turėti įtakos jų duodamiems parodymams, tokie parodymai yra vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir jais remiamasi tiek, kiek kiti duomenys, kurių patikimumas abejonių nekelia, juos patvirtina. Šiuo atveju pati nukentėjusioji neneigė, kad santykiai su nuteistuoju buvo prasti, jie nuolat pykdavosi, tačiau įvertinus tai, kad jos nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, spręsti, kad asmeniniai santykiai su nuteistuoju įtakojo nukentėjusiosios parodymų neobjektyvumą (nepatikimumą) nėra pagrindo. Kitokios išvados neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, jog po įvykio sekė santuokos nutraukimo procesas. Čia svarbu pažymėti, kad būtent nuteistasis V. M. iniciavo civilinės bylos pradėjimą, pripažindamas, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl manyti, kad šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusioji V. M. M. turėjo tikslą pasinaudoti siekiant nutraukti santuoką ir tuo pagrindu apkalbėti nuteistąjį, nėra pagrindo.
18. Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl to tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo V. M.išteisinti nėra pagrindo.
19. Nukentėjusioji V. M. M. kartu su pateiktu atsiliepimu į nuteistojo V. M. gynėjo advokato apeliacinį skundą, pateikė prašymą priteisti jai advokato pagalbos išlaidas, patirtas dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka (dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo). Prie prašymo pateikė teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą už suteiktą teisinę pagalbą bei pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad nukentėjusioji V. M. M.patyrė 500 Eur išlaidų (3 t., b. l. 16-21).
20. BPK
21. Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, be kita ko turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato pateiktą apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji organizuodama tinkamą savo teisių gynimą kreipėsi į atstovą advokatą ir pateikė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog V. M. dirba, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl nukentėjusiosios prašymas priteisti jos patirtas išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tenkinamas visiškai, priteisiant iš nuteistojo V. M.nukentėjusiosios naudai 500 Eur už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato G. G. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo V. M. nukentėjusiosios Viltės M. M. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato pagalbai turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Sigitas Bagdonavičius
Danutė Švitinienė
Daina Vaidachavičienė
