R. Z. pagal BK 281¹ str., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-531/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00107-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.3.2

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,

nuteistajam R. Z.,

gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

galimai laiduotojai V. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Z. paskirta galutinė bausmė – 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 9 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu R. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. R. Z. nuteistas už tai, kad 2023 m. sausio 1 d., apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. R. Z. gynėjas advokatas A. Šukaitis pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendį ir R. Z., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant V. L. pagal laidavimą be užstato teismo nustatytam laidavimo terminui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant dalį jo turto vertės.

2.1. Nurodo, kad teismas nustatė, kad yra visos keturios R. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 1-4 punktuose. Tačiau padarė išvadą, kad R. Z. motina V. Z. negali būti jo laiduotoja, nes nėra verta teismo pasitikėjimo ir negalės daryti jam teigiamos įtakos. Teismui kilo abejonių, ar V. Z. fizinė sveikata leis realiai atlikti auklėjamąjį poveikį sūnaus atžvilgiu. Be to, ji teismui konkrečiai nenurodė, kokį auklėjamąjį poveikį gali padaryti sūnui ir ar ji, būdama garbaus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pagal savo sveikatos galimybes bus pajėgi kontroliuoti kasdienį kaltinamojo elgesį įtakotą psichikos sveikatos ligų. Mano, kad teismas neteisingai nustatė V. Z. ir jos sūnaus R. Z. tarpusavio santykių pobūdį. Pažymėjo, kad jie abu gyvena kartu, rūpinasi vienas kitu, padeda, nuolat bendrauja. V. Z. kritiškai įvertino sūnaus poelgį. R. Z. gerbia savo motiną, tariasi su ja visais svarbesniais gyvenimo klausimais. V. Z. neteista, nebausta administracine tvarka, nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų. Pagal savo asmenines savybes ji yra pajėgi daryti teigiamą įtaką sūnui ir yra jam autoritetas, todėl teismas nepagrįstai nepatenkino jos prašymo ir neatleido R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.2. Visgi, jeigu būtų pritarta apylinkės teismo išvadai dėl V. Z. negalėjimo būti laiduotoja, yra teikiamas kito artimo R. Z. žmogaus – V. L. prašymas bei ją charakterizuojantys duomenys. Patenkinus šį prašymą, turėtų būti iš naujo svarstomas ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo tikslingumas. Pažymi, kad su kita R. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, sutinka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra pagrindas manyti, kad R. Z. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. R. Z. 5 metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, ankščiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, nedirba, nes yra neįgalus, nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu būtų nusižengęs ar kitaip ignoravęs įstatymus, jų nesilaikęs. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad automobilio konfiskavimas prieštarautų proporcingumo principui. Pažymi, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienintelė transporto priemonė, kurią galima naudoti pagal paskirtį, nes kita R. Z. turima transporto priemonė yra netinkama naudojimui, sugedusi. R. Z., kurio darbingumas (duomenys neskelbtini) proc., gyvena su garbaus amžiaus motina. Tiek jam pačiam, tiek jo motinai automobilis reikalingas įvairių būtinų poreikių tenkinimui – vykimui pas medikus, į parduotuvę, kitų buitinių poreikių tenkinimui. Automobilis yra perduotas saugojimui R. Z., jį šiuo metu vairuoja kartu su R. Z. šeima gyvenantis T. K., todėl yra pagrindas konstatuoti, kad automobilį konfiskuoti šiuo atveju netikslinga. Rekomendacijose dėl specialiosios pagalbos priemonių yra nurodyta, kad techninės pagalbos priemonės padidintų R. Z. mobilumo galimybes bei palengvintų kasdienę veiklą. Jei teismas pritartų, kad konfiskuoti automobilį būtų netikslinga, tuomet svarstytina, ar būtina konfiskuoti visą jo vertę pinigais, ar galimas dalies turto vertės konfiskavimas. Teigia, kad taikant visą transporto priemones vertės konfiskavimą, būtų nepakankamai atsižvelgta į R. Z. individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Sprendžiant į esančių duomenų apie R. Z. sveikatos būklę, galimybę dirbti, turtinę padėtį ir pajamas, viso nustatyto dydžio automobilio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių siekiama, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, R. Z. gali būti skirtas tik nedidelės dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti ir kuris bus pakankamas ir proporcingas.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroras Arvydas Miečius atsiliepime į R. Z. gynėjo apeliacinį skundą sutiko su jame keliamais reikalavimais. Nurodė, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos ir pagrindai, kad R. Z. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į tai, kad R. Z. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, transporto priemonę būdamas neblaivus jis vairavo mieste, pirmą Naujųjų metų dieną. Taikant turto konfiskavimą vertintina, kad automobilis, kurį būdamas neblaivus vairavo R. Z., priklauso jam pačiam, tačiau jis turi fizinę negalią, sunkiai vaikšto, tiek pačiam R. Z., tiek kartu gyvenančiai jo motinai V. Z. automobilis itin reikalingas įvairių būtinų poreikių tenkinimui, todėl atsižvelgiant į proporcingumo principą, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą, iš R. Z. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumos dalis.

4. Teismo posėdyje prokurorė ir R. Z. gynėjas ir pats nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog R. Z. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. Z. atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, tačiau konstatavo, kad V. Z. negali būti jo laiduotoja, nėra verta teismo pasitikėjimo ir negalės R. Z. daryti teigiamos įtakos, todėl jį nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu atleisti atsisakė ir priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

10. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčijama, jog R. Z. atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas dėl to pateikė itin išsamius motyvus, su kuriais teisėjų kolegija taipogi neturi pagrindo nesutikti, todėl priimamoje nutartyje šiuo klausimu plačiau nebepasisako. Iš apeliacinio skundo matyti, kad šiuo atveju iš esmės nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio išvada dėl V. Z. netinkamumo būti laiduotoja. Teigiama, kad buvo neteisingai nustatytas R. Z. ir jo motinos V. Z. tarpusavio santykių pobūdis. Jie gyvena kartu, rūpinasi vienas kitu, padeda, nuolat bendrauja. Be to, V. Z. kritiškai įvertino sūnaus poelgį. R. Z. gerbia motiną, tariasi su ja visais svarbesniais gyvenimo klausimais. V. Z. yra neteista, nebausta administracine tvarka, nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų. Pagal savo asmenines savybes ji yra pajėgi daryti teigiamą įtaką sūnui ir yra jam autoritetu.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog V. Z. negali būti R. Z. laiduotoja. Visų pirma, pažymėtina, kad prieš R. Z. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis buvo įtariamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė motinai V. Z. į veidą, kuri griūdama dešine ranka atsitrenkė į durų staktą, dėl ko patyrė fizinį skausmą. 2019 m. vasario 19 d. nutarimu, patvirtintu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartimi, R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas BK 38 straipsnio pagrindais (susitaikius su V. Z.) ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas (1 t., 93-97 b.l.). Esant šioms aplinkybėms, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kyla pagrįstų abejonių dėl R. Z. ir V. Z. glaudaus tarpusavio ryšio, mamos autoriteto sūnui ir galimybės jam daryti teigiamą įtaką. Be kita ko, nustatyta, kad V. Z. jau yra garbaus amžiaus, jai (duomenys neskelbtini) metai, į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie jos sveikatos būklę, todėl nėra aišku, ar jos fizinė sveikata leistų jai tinkamai užtikrinti, kad sūnus laikytųsi visuomenėje priimtų taisyklių ir įstatymų, t. y. įtakoti jo elgesį, jį kontroliuoti, jog šis daugiau nenusikalstų. Minėtų teismo išvadų nekeičia tai, jog V. Z. yra neteista, nebausta administracine tvarka, o neigiamai ją charakterizuojančių duomenų negauta. Pažymėtina, kad yra privalu nustatyti visumą aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog asmuo yra vertas pasitikėjimo ir gali būti laiduotoju. Šiuo atveju to akivaizdžiai nėra.

12. Kartu su apeliaciniu skundu, buvo pateiktas V. L. prašymas perduoti R. Z. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Jame nurodoma, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, šiuo metu yra senatvės pensininkė, tačiau sunkiomis lėtinėmis ligomis neserga, jokių žalingų įpročių neturi. Ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) padalinyje buhaltere, po to privatizavus banką – (duomenys neskelbtini) parduotuvės vedėja, buvo gerbiama tiek vadovų, tiek bendradarbių. Jos vyras miręs, todėl gyvena kartu su savo giminaičiais – vyro pussesere V. Z. ir jos sūnumi R. Z.. Kadangi V. Z. yra gerokai už ją vyresnė, o R. Z. turi rimtų sveikatos problemų, ji jiems padeda įvairiuose gyvenimo reikaluose ir buityje. R. Z. su ja elgiasi pagarbiai, jos santykiai su juo visada buvo ir yra geri, pagarbūs. Atsižvelgiant į jos bendravimo su R. Z. aplinkybes, jo teigiamą požiūrį jos atžvilgiu bei tai, kad jie kartu gyvena, gerai sutaria, tariasi visais svarbesniais gyvenimo klausimais, nuolat bendrauja, daug kalbasi, tiki, kad jis nusikalto atsitiktinai ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jam nėra būtina skirti kriminalinę bausmę. R. Z. įsiklauso į jos nuomonę ir į ją atsižvelgia. Be to, ji jau turi pakankamos gyvenimiškos ir bendravimo su žmonėmis patirties, todėl mano, kad gali daryti teigiamą įtaką R. Z., kad jis laikytųsi įstatymų ir ateityje nenusikalstų bei nedarytų jokių kitų teisės pažeidimų. R. Z. neatsakingą poelgį įvertino neigiamai, tai jam pasakė iš karto ir tokios pozicijos laikosi ir šiuo metu (2 t., 8-9 b.l.). Apklausiama bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme V. L. patvirtino, kad turi galimybę ir įsipareigoja užtikrinti, kad R. Z. ateityje nenusikalstų, nedarytų teisės pažeidimų ir vykdytų įstatymo pareigas. Taip pat byloje buvo gautas R. Z. sutikimas perduoti jį pagal laidavimą V. L. (2 t., 24 b.l.).

13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į bylą pateiktus duomenis apie V. L., kurie patvirtina, jog ji yra neteista, nebausta administracine tvarka (2 t., 11-12 b.l.), nekyla abejonių dėl jos tinkamumo būti R. Z. laiduotoja. Ji yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką.

14. Esant šiai aplinkybei, R. Z. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos – V. L. atsakomybėn 1 metams, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

15. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir turto konfiskavimas bei uždraudimas naudotis specialia teise, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

16. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Z. inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Taigi, jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

17. R. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 prom. girtumas. Jis transporto priemonę vairavo pirmąją Naujųjų metų dieną, dienos metu, miesto gatvėje. Tokiais savo veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai, ar net gyvybei. Kita vertus, turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę asmeniui dar kartą jį panaudoti nusikalstamiems tikslams. Visos paminėtos R. Z. nusikaltimo padarymo aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog nekonfiskavus paties automobilio, nebus pasiektas šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliamas tikslas. BK 72 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį, kai galimas ne pats transporto priemonės, o jo vertės konfiskavimas, t.y. kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltinimo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad R. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, o sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, R. Z. asmenybę – ankščiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 2019 m. vasario 19 d. nutarimu, patvirtintu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 9 d. nutartimi, nutrauktas jam ir nukentėjusiajai susitaikius, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje nebaustas, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, į tai, kad (duomenys neskelbtini) centro 2023 m. birželio 19 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad dėl esamų susirgimų ir judėjimo funkcijos sutrikimų R. Z. reikalinga transporto priemonė susisiekimui į gydymo įstaigas (2 t., 16 b.l.) bei apeliacinio skundo prašymą konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančios sumos dalį, kadangi tiek R. Z., tiek jo motinai automobilis reikalingas įvairių būtinų poreikių tenkinimui (jį šiuo metu vairuoja kartu su jo šeima gyvenantis T. K.), yra netikslinga baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau tai neužkerta kelio taikyti transporto priemonės vertės išieškojimą.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018; 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

19. Iš byloje esančios 2023 m. sausio mėnesio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos nustatyta, jog vidutinė R. Z. vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) vertė Lietuvoje yra 3 690 Eur (1 t., 52 b.l.). Taip pat į bylą buvo pateikta R. Z. užsakyta, 2023 m. balandžio 5 d. M. L. transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad minėto automobilio vertė yra 2 820 Eur. Taigi, kaip matyti, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir M. L. vertinimo ataskaitoje pateiktos aptariamo automobilio vertės skiriasi 870 Eur, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija vertina tai, kad automobilio vertė yra kintanti vien jau laiko atžvilgiu, nevertinant kitų aplinkybių. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl automobilio vertės, vadovaujasi ta, kuri buvo įvykio metu (2023 m. sausio 1 d.), t.y. nurodytąja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje.

20. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad R. Z. niekur nedirba, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, į jo gaunamą netekto darbingumo pensiją, konstatuoja, kad šiuo atveju visos transporto priemonės vertės išieškojimas būtų neproporcingas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Z. teises daugiau, negu tai yra būtina. Todėl, R. Z. skirtinas dalies turto (automobilio) vertės išieškojimas, kurio, apeliacinės instancijos teismo manymu, pakaks šios baudžiamosios poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, nustatant išieškotiną sumą – 1845 Eur.

21. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

22. Įvertinus R. Z. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, taip pat aukščiau išdėstytus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam taip pat yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 9 d., kuomet jam buvo skirtas šios teisės sustabdymas (1 t., 76-77 b.l.).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. Z. minėtų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas atitiks teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą.

Dėl kitų su priimama nutartimi susijusių klausimų

24. R. Z. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo, Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014 m. birželio 13 d., VĮ „(duomenys neskelbtini)“ - paėmimas (1 t., 76-81 b.l.), panaikinamos.

25. R. Z. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 13 d. išduotas VĮ „(duomenys neskelbtini)“, saugomas prie baudžiamosios bylos, perduotinas VĮ „(duomenys neskelbtini)“.

26. 2023 m. sausio 4 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) nutarimu R. Z. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (1 t., 41-42 b.l.). Šis apribojimas taikytinas iki šios nutarties įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos, o įvykdžius šią baudžiamojo poveikio priemonę, panaikintinas.

27. Kompaktinis diskas ir vertintojo M. L. 2023 m. balandžio 5 d. transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendį, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu R. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams, perduodant jį laiduotojos – V. L., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir bylą R. Z. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu 1-3 dalimis, R. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. Z. transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), dalies vertę atitinkančią sumą – 1 845 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus).

R. Z. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti įvykdžius nutartį turto konfiskavimo dalyje.

R. Z. taikytas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo, Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014 m. birželio 13 d., VĮ „(duomenys neskelbtini)“ - paėmimą, panaikinti.

R. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 13 d. išduotą VĮ „(duomenys neskelbtini)“, saugomą prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Kompaktinį diską ir vertintojo M. L. 2023 m. balandžio 5 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

Algirdas Gaputis

Daina Vaidachavičienė