Civilinė byla Nr. e2S-503-940/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02547-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4;
(S)
3.3.1.17; 3.3.2.3; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6696-902/2023 pagal pareiškėjo T. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, K. L., ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas pareiškėjo T. L. pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašė palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas priėmė palikimą mirus motinai V. L., gim. (duomenys neskelbtini), paveldimą turtą faktiškai pradėjęs valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, sprendžiant pareiškėjo T. L. pareiškimo priėmimo klausimą, 2023 m. liepos 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. liepos 28 d. įskaitytinai pašalinti teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų rašytinių dokumentų teismui nėra galimybės nustatyti, jog be pareiškėjo (palikėjos sūnaus) ir palikėjos dukters K. L., nėra kitų byloje suinteresuotų asmenų, t. y. nėra duomenų apie tai, ar palikėja V. L. Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau ir JAV) nesusilaukė daugiau vaikų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėją įpareigojo pateikti teismui rašytinius duomenis, pagrindžiančius, jog palikėja V. L. Jungtinėse Amerikos Valstijose nesusilaukė daugiau vaikų, o esant duomenims, jog palikėja turėjo daugiau įpėdinių, įtraukti juos į bylą suinteresuotais asmenimis. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas siekia palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, susijusį su žemės sklypo su statiniais paveldėjimu, teismas pareiškėją įpareigojo suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos.
4. Pirmosios instancijos teismas pareiškėją įpareigojo pateikti teismui duomenis apie jo šiuo metu esančią pilietybę bei rašytinius duomenis apie tai, ar palikimo paveldėjimo tikslu jis nėra kreipęsis į notarą Jungtinėse Amerikos Valstijose su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir ar nebuvo atsisakęs priimti palikimo po savo motinos V. L. mirties; taip pat duomenis, ar palikėja Amerikoje nebuvo sudariusi testamento, ar nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Teismas pareiškėją taip pat įpareigojo visus nutartyje nurodytus papildomus rašytinius įrodymus pateikti teismui išverstus į lietuvių kalbą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-6696-902/2023 ir perduoti pareiškimo dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Nurodo, jog kitų vaikų V. L. neturėjo nei JAV, nei kokioje nors kitoje užsienio valstybėje. Pareiškėjas neturi galimybės gauti atitinkamos pažymos apie vaikų nebuvimą Ilinojaus valstijoje, JAV, kadangi tokios pažymos Ilinojaus valstijoje (JAV) nėra išduodamos. Neegzistuoja registras, kuris apimtų visos JAV vaikų gimimų (ir daugelių kitų faktų) registravimą. Todėl teismo reikalavimas yra tiek perteklinis, tiek ir neįgyvendinamas.
7. Dalyvaujančių byloje asmenų pilietybė nėra įtvirtinta kaip nurodytina aplinkybė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnyje, todėl negali būti laikoma pareiškimo trūkumu. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra jokių apribojimų ar draudimų paveldėti nekilnojamąjį ar kokį nors kitą turtą užsieniečiams. Pareiškėjas mano, kad reikalavimas dėl pilietybės pateikimo yra perteklinis.
8. Pareiškėjas pažymi, kad notarams Ilinojaus valstijoje (JAV) nėra suteikti įgaliojimai vesti paveldėjimo bylas. Taip pat Ilinojaus valstijoje (JAV) nėra institucijos ir/ar registro, kuriame būtų galima gauti pažymą (savo esme analogišką Lietuvos Respublikos Testamentų registrų pažymai) apie galimą palikimo priėmimą ir/ar atsisakymą. Testamentai Ilinojaus valstijoje (JAV) taip pat nėra registruojami. Oficiali paveldėjimo procedūra gali būti užvedama tik teisme, kai paveldimo turto vertė viršija 100 000 JAV dolerių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti pareiškimo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nurodytą aukščiau, sprendžiant klausimą, ar konkreti pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar CPK normos nenumato tokios nutarties apskundimo galimybės. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas nėra konkrečiai įvardinęs tokios nutarties apskundimo galimybės, vertinama, ar nutartimi yra pabaigiamas bylos nagrinėjimas arba išsprendžiamas iš esmės tam tikras procesinis klausimas, kuris nebegalės būti keliamas tolimesniame bylos nagrinėjime ir turės reikšmę bylos baigčiai.
14. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teismo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį pašalinti procesinio dokumento trūkumus. Tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1349). Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Ši nuostata taikoma procesiniams dokumentams, paduotiems po 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo, t. y. po 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 6 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys). Kitaip tariant, teismo nutartis pašalinti pareiškimo trūkumus, kai pats pareiškimas paduotas po 2023 m. sausio 1 d., t. y. galiojant naujai CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijai, atskiruoju skundu neskundžiama.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. liepos 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui T. L. terminą iki 2023 m. liepos 28 d. įskaitytinai pašalinti teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus. Taip pat pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį bei įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuoroda apie galimybę skųsti paminėtą nutartį aukštesnės instancijos teismui yra neteisinga. Pažymėtina, kad apeliantas pareiškimą pateikė 2023 m. birželio 30 d., t. y. galiojant naujai CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijai. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis pašalinti pareiškimo trūkumus negali būti skundžiama. Pirmosios instancijos teismas, gavęs apelianto atskirąjį skundą, nepagrįstai jį priėmė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti apeliacijos objektas. Kadangi apeliacinis procesas pagal apelianto (pareiškėjo) atskirąjį skundą apskritai negalėjo būti pradėtas, atskirojo skundo argumentai plačiau neanalizuojami.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apelianto (pareiškėjo) T. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus šiam trūkumui (nutartis negali būti apeliacijos objektu) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto (pareiškėjo) T. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas nutrauktinas ir pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, bei siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 302, 338 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto (pareiškėjo) T. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutarties.
Nustatyti pareiškėjui T. L. terminą iki 2023 m. spalio 3 d. įskaitytinai pašalinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartimi nustatytus pareiškimo trūkumus.
Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
