Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotam asmeniui R. L.

Civilinė byla Nr. e2S-458-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00204-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.1.19.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. L. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2589-732/2023 pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotam asmeniui R. L., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. B. prašė atnaujinti jai terminą V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

2. Nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2003-03/2003 neterminuotai apribojo tėvų valdžią motinai G. B. ir tėvui A. B. jų nepilnametės dukters S. B. atžvilgiu ir globėja paskyrė S. B. senelę V. G.. G. B. mirė kai pareiškėjai S. B. buvo 4 m. Akmenės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1357-875/2011 V. G. paskyrė pareiškėjos S. B. turto administratore.

3. Atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjos S. B. rūpintoja V. G. mirė, o pareiškėja S. B. patyrė senelio S. G. psichologinį ir fizinį smurtą, Utenos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4972-1093/2020 (duomenys neskelbtini) paskyrė pareiškėjos S. B. rūpintoju ir turto administratoriumi.

4. Utenos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-544-335/2021 S. G. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. G. mirė.

5. Po senelio S. G. mirties pareiškėja kreipėsi į paveldėjimo bylą užvedusį notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau, pradėjus rūpintis paveldėjimo klausimais, pareiškėjai tapo žinoma, kad per įstatymo nustatytus terminus palikimas, atsiradęs po senelės V. G. mirties, liko nepriimtas.

6. Pareiškėja pažymėjo, jog V. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 4, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 55, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Po V. G. mirties užvedus paveldėjimo bylą, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas R. L. (velionės dukters) naudai į proporcingą turto dalį.

7. Pareiškėja terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės V. G. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, nes: 1) V. G. mirties momentu pareiškėja buvo nepilnametė, todėl pati pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo pateikti negalėjo; 2) V. G. buvo pareiškėjos globėja ir turto administratorė; 3) pareiškėja dėl savo amžiaus ir turimų žinių pagrįstai tikėjosi, kad visi paveldėjimo klausimai bus sutvarkyti arba (duomenys neskelbtini) iniciatyva, arba senelio S. G. iniciatyva; 4) pareiškėja, dėl jos globėjos V. G. hospitalizacijos ir po to sekusios mirties ((duomenys neskelbtini)), dėl senelio S. G. 2020 m. rugsėjo 9 d. panaudoto smurto (sąlygoto senelio psichikos ligos) ir jo pasekmėje sekusios būtinybės persikraustyti į (duomenys neskelbtini), buvo itin prastoje emocinėje būsenoje ir nesuvokė, kad turi imtis kokių nors teisinių veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjos S. B. pareiškimą tenkino ir atnaujino jai įstatymų nustatytą terminą priimti V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra V. G., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitė. Palikėja V. G. turėjo 4 vaikus: G. B. (mirusi, kai pareiškėjai S. B. buvo 4 m.); R. L.; G. K. (pareiškimo dėl palikimo priėmimo nėra pateikusi); K. G. (mirė (duomenys neskelbtini)). V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausė ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 55, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos S. B. motina G. B. mirė iki palikimo atsiradimo po palikėjos V. G. mirties, konstatavo, jog pareiškėja S. B. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.12 straipsnio tvarka yra palikėjos V. G. paveldėtoja ir kaip vaikaitė kartu su paveldinčiais turi teisę paveldėti palikėjos turto dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiai jos motinai G. B..

11. Teismas konstatavo, jog pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini), atsiradus palikimui, buvo nepilnametė ir po to, kai jai sukako 18 metų, objektyviai neturėdama nei teisinių žinių nei gyvenimiškos patirties, negalėjo įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teisių į atsiradusį palikimą.

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog suinteresuotas asmuo R. L., gimusi (duomenys neskelbtini), irgi praleido terminą pateikti pareiškimą palikimui priimti po K. G. mirties. R. L. yra 56 metai ir akivaizdu, jog ji turi daugiau gyvenimiškos patirties (tuo labiau, jog ji laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties), bet vis tiek praleido terminą pateikti pareiškimą po brolio K. G. mirties. Tuo tarpu pareiškėja yra dvidešimties metų amžiaus, o palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametė, todėl jos amžius, gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių stoka, bei nežinojimas, ar močiutė V. G. po savo mirties paliko kokį nors turtą, sąlygojo termino palikimui priimti praleidimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. L. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje e2YT-2589-732/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės, – atmesti pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

14. Nurodo, jog jeigu pareiškėja tikėjosi, kad už ją veiksmus atliks (duomenys neskelbtini), tai akivaizdu, jog dėl šios teisės įgyvendinimo ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją, kurie turėjo išaiškinti, jog veiksmus dėl palikimo priėmimo, pareiškėjai tapus pilnamete, turi atlikti pati pareiškėja.

15. Po palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus tik 3 savaitėms, sukako 18 metų, ji tapo pilnamete. Būdama pilnametė visus veiksmus galėjo ir privalėjo atlikti savarankiškai pati. Atsižvelgiant į tai, jog terminas palikimui priimti yra trys mėnesiai po palikėjo mirties, pareiškėja turėjo laiko pareiškimui pateikti du mėnesius ir savaitę.

16. Apeliantė pažymi, kad teisinių žinių neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Taigi, asmens teisinio pobūdžio žinių stoka ar jaunas amžius savaime nepagrindžia ilgo palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių.

17. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ji, kaip vyresnis asmuo, turi daugiau teisinių žinių ar gyvenimiškos patirties, nes tai niekuo nepagrįsta teismo išvada. Taip pat, tai, kad apeliantė pateikė pareiškimą palikimui priimti po kito asmens – K. G., mirties, negali būti pagrindu tenkinti pareiškėjos S. B. pareiškimo šioje byloje, kadangi tai niekaip nesusiję argumentai ir išvada.

18. Apeliantė pažymi, kad teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, jog turtas, dėl kurio priėmimo terminą norėtų atnaujinti pareiškėja, faktiškai nėra V. G. turtas, nes po V. G. mirties pareiškimą priimti atsiradusį palikimą pateikė kitas pirmos eilės įpėdinis – jos vaikas K. G., kuris, nespėjus išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, (duomenys neskelbtini) mirė. Teisiškai turtas, kuriam priimti terminą atnaujinti pageidauja pareiškėja, priklauso K. G., bet ne V. G.. Paveldėjimo teises liudijimas yra dokumentas, patvirtinantis, kad įpėdinis priėmė ir įgijo nuosavybes teisę į įgytą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą, nei turto atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukdiausiojo Teismo 2008 m. balandžio I 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24012008)

19. Apeliantės nuomone byloje suinteresuotais asmenimis reikėjo įtraukti visus galimai suinteresuotus šia byla asmenis, t. y. palikėjo K. G. nepilnamečius vaikus D. G. ir G. G. bei jų įstatyminę atstovę, motiną A. A., kadangi pasikeitus įpėdinių, turinčių teisę priimti palikimą skaičiui, atitinkamai keičiamos ir paveldimo turto dalys.

20. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad, priėmusi palikimą, ji apmokėjo tam tikras paveldimo turto skolas, toliau moka einamuosius mokėjimus. Ji palikimą priėmė ir juo rūpinosi, tuo tarpu pareiškėja S. B. daugiau kaip du metus, t. y. ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, pažeis civilinių santykių stabilumo principą.

21. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja S. B. prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-2589-732/2023 palikti nepakeistą bei priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Nurodo, kad aplinkybė, jog, būdama nepilnamete, pareiškėja neturėjo pakankamų teisinių žinių ar gyvenimiškos patirties, kad gebėtų savalaikiai atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu, papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Tapimas pilnamečiu asmeniu savaime nereiškia, kad asmuo įgyja daugiau teisinių žinių ar, kad jo gyvenimiška patirtis tampa didesne. Byloje nenustatyta, jog pareiškėja būtų nesąžininga arba nepakankamai rūpestinga ir atidi konkrečioje individualioje situacijoje.

23. Rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra objektyvi aplinkybė, patvirtinanti, kad pareiškėja turėjo pagrindą tikėtis, jog visi reikiami formalūs veiksmai, susiję su palikimo priėmimu, bus padaryti.

24. Nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje faktinės aplinkybės sutampa, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas individualią faktinę situaciją nagrinėjamu atveju, nukrypo nuo teismų praktikos.

25. 2020 m. lapkričio 3 d. suinteresuotas asmuo R. L. mirusiosios V. G. palikimo bylą užvedusiam notarui pateikė pareiškimą, kuriame galimai tendencingai nutylėjo apie dar vieną V. G. įpėdinį pagal įstatymą – jos vaikaitę (pareiškėją), kuri V. G. mirties metu buvo nepilnametė, dėl ko paveldėjimo bylos metu nebuvo atlikti visi reikiami veiksmai, užtikrinantys tinkamą pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

26. Aplinkybė, kad vienas iš įpėdinių pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo nekeičia teisės aktuose įtvirtintos paveldėjimo eilės ar paveldimo turto proporcijų. Mokesčių mokėjimas ar skolų dengimas yra prievolių, kildinamų iš CK šeštosios knygos, vykdymas. Tinkamas prievolių vykdymas nėra teisės aktuose ar teismų praktikoje numatyta aplinkybė, sudaranti pagrindą neatnaujinti termino palikimui priimti. Tinkamas prievolių vykdymas yra įstatyminė suinteresuoto asmens pareiga, o ne veiksmas, suteikiantis suinteresuotam asmeniui privilegijas kitų, tos pačios eilės, įpėdinių atžvilgiu.

27. Pareiškėja pažymi, jog pati R. L. pripažino, kad velionio K. G. palikimo niekas nepriėmė, todėl atskirojo skundo argumentai apie velionio įpėdinius nėra paremti byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė į bylą įtraukti galimus K. G. įpėdinius pagal įstatymą. Be kita ko, pareiškėja siekia atsinaujinti terminą tik dėl jai tenkančio palikimo dalies priėmimo, tad jokių kitų asmenų teisės ar teisėti interesai nėra pažeidžiami ir jiems įtaka nėra daroma. R. L. neturi teisės savo iniciatyva nuspręsti, kurie asmenys yra velionio įpėdiniai, nes tai, visų pirma, yra palikimo bylą užvedusio notaro prerogatyva.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos senelės mirties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties įžanginėje dalyje suinteresuotu asmeniu nurodyta Zita Jurgaitienė, o suinteresuoto asmens atstovė – R. L.. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nutartyje padarytas rašymo apsirikimas, o skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje nurodytas suinteresuotas asmuo yra R. L., o jos atstovė – Zita Jurgaitienė (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde keliamas suinteresuotų asmenų neįtraukimo į bylą klausimas, be to, apeliacinės instancijos teismas ir ex officio turi pareigą patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju (CPK 338 straipsnis), nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas visų pirma pasisako dėl tokių suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų.

31. Baigtinis absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 329 straipsnyje. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

32. Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. B. kreipėsi į teismą dėl termino senelės V. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti atnaujinimo. V. G. mirė ištuokoje; turėjo keturis vaikus: G. B. (pareiškėjos S. B. motina, mirusi kai pareiškėjai buvo 4 m.), R. L., kuriai 2022 m. rugpjūčio 26 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ½ dalį motinai V. G. priklausiusio nekilnojamojo turto; G. K. (pareiškimo dėl palikimo priėmimo po motinos V. G. nebuvo pateikusi), K. G., kuris 2020 m. gruodžio 16 d. pareiškimu, paduotu Zarasų r. 1-ajam notaro biurui, priėmė palikimą po motinos V. G. mirties, bet paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, nes (duomenys neskelbtini) K. G. mirė. K. G. turėjo du nepilnamečius vaikus – D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini). Visagino 1-ojo notarų biuro 2023 m. balandžio 5 d. duomenimis (2023 m. balandžio 5 d. raštas Nr. S-16) dėl palikimo priėmimo po K. G. mirties niekas nesikreipė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog R. L. 2023 m. balandžio 24 d. su pareiškimu kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus prašydama atnaujinti jai terminą mirusio brolio K. G. palikimui priimti. Teismas 2023 m. balandžio 25 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. nutartimis nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – nurodyti pareiškime visus suinteresuotus asmenis. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nepašalino visų teismo nurodytų trūkumų, teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kaip vieną iš argumentų nurodo, jog šioje byloje suinteresuotais asmenimis reikėjo įtraukti visus galimai suinteresuotus šia byla asmenis, t. y. palikėjo K. G. nepilnamečius vaikus D. G. ir G. G. bei jų įstatyminę atstovę – motiną A. A., kadangi pasikeitus įpėdinių, turinčių teisę priimti palikimą skaičiui, atitinkamai keičiamos ir paveldimo turto dalys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, turi pagrindą su šiuo apeliantės argumentu sutikti.

35. Bylos duomenys patvirtina, jog K. G. priėmė palikimą po motinos V. G. mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, nes jis (duomenys neskelbtini) mirė. K. G. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – jo nepilnamečiai vaikai D. G. ir G. G.. Nors iš bylos duomenų matyti, jog K. G. nepilnamečiai vaikai po tėvo mirties nepriėmė palikimo per nustatytą trijų mėnesių terminą (CK 5.50 straipsnio 3 punktas), tačiau taip pat nėra duomenų, jog jų vardu būtų palikimo atsisakyta (CK 5.60 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. apžvalga Nr. 35 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose“).

36. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, paveldi lygiomis dalimis. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis).

37. Nagrinėjamu atveju mirusiosios V. G. pirmos eilės įpėdiniai, priėmę palikimą, yra du – R. L. ir K. G.. Kaip minėta, R. L. jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį mirusiajai V. G. priklausiusį turtą. Jeigu pareiškėja priimtų palikimą po senelės V. G. mirties, taigi atsiradus trečiam paveldėtojui, proporcingai persiskaičiuotų mirusiosios V. G. paveldimo turto dalys (CK 5.12. straipsnis).

38. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjai atnaujintas terminas palikimui priimti, gali turėti teisinių pasekmių kitų asmenų, laiku priėmusių palikimą, t. y. R. L. ir K. G. (atitinkamai jo įpėdinių), teisių ir pareigų apimčiai, todėl į bylos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjimą turi būti įtraukiami visi suinteresuoti asmenys, taigi ir K. G. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – nepilnamečiai vaikai D. G. ir G. G., atstovaujami įstatyminės atstovės.

39. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo egzistavimo. Esant nustatytoms aplinkybėms byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi šis teismo padarytas pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

41. Nustatęs pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, dėl suinteresuoto asmens R. L. atskirojo skundo ir pareiškėjos S. B. atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su bylos esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia pareiškėjos prašymo pridėti prie šios bylos teikiamus papildomus įrodymus, nes tai taip pat turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.

42. Patirtų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė