Civilinė byla Nr. e2S-496-755/2023
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00491-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.18.3; 3.1.18.8
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-06-01 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams A. J., D. N., M. M.-N., trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. S. pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia (duomenys neskelbtini) atsakovų A. J. ir D. N. sudarytą žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) r. sav. (toliau ir Žemės sklypas) su pastatu, pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir Sutartis); 2) taikyti restituciją; 3) solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant atsakovams D. N. ir M. M.-N. savo nuožiūra disponuoti žemės ūkio paskirties Žemės sklypu, įskaitant, bet neapsiribojant, vykdyti ir žemės sklypo detalaus planavimo, paskirties keitimo ir kitus veiksmus, galinčius turėti įtakos žemės sklypo status quo (esamai būklei); 2) uždrausti atsakovams A. J. ir D. N. keisti ar bet kokiu kitu būdu modifikuoti (duomenys neskelbtini) sudarytą Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir/ar atskiras jos sąlygas.
3. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindė jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ateityje pasunkėjimu. Nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims. Pabrėžė, kad būtina išsaugoti esamą turto teisinę padėtį.
4. Mano, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nesukeliančios didelių suvaržymų atsakovams, ir padės išsaugoti status quo, tiek ginčo objektu esančio turto, tiek jo savybių (sklypo naudojimo paskirtį ir pan.), tiek turto perleidimo sandorio atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023-06-01 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant D. N. ir M. M.-N. disponuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, – uždrausti vykdyti ir žemės sklypo detalaus planavimo, paskirties keitimo ir kitus veiksmus, galinčius turėti įtakos žemės sklypo status quo (esamai būklei); uždrausti A. J. ir D. N. keisti ar bet kokiu kitu būdu modifikuoti (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir/ar atskiras jos sąlygas. Nurodė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai ir išaiškino, kad atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
6. Teismas pasisakęs, kad ieškinio reikalavimai grindžiami pridėtais rašytiniais įrodymais, kad ieškovas pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą.
7. Teismas nurodė ieškovo argumentus, kad jo ginčijamas sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, o jo pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu sukels tiesioginius materialinius teisinius padarinius ieškovui, kadangi jis ieškinio pateikimo metu atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytus pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turinčio asmens požymius.
8. Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie atsakovų ketinimus perleisti Žemės sklypą, keisti jo paskirtį ar atlikti kitus veiksmus, kurie pakeistų sklypo būklę, keisti ar koreguoti sudarytą Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, teismas vertino, kad būtinybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti.
9. Teismas sprendė, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų vien nuo atsakovų (ne)pasinaudojimo galimybe disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu.
10. Teismas vertino, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK straipsnio 144 straipsnio 1 dalis), todėl galimam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei draudimą keisti žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį ir/ar atskiras jos sąlygas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti jai Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-06-01 nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: uždrausta keisti ar bet kokiu kitu būdu modifikuoti (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. SK-(duomenys neskelbtini)) ir/ar atskiras jos sąlygas, dalį.
12. Nurodo, kad pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą ginčo turto atžvilgiu. Ji gi šiuo metu nedisponuoja, nenaudoja ir nevaldo ginčo žemės sklypo su jame esančiu statiniu. Tai savaime eliminuoja bet kokį poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atsakovės atžvilgiu yra akivaizdžiai perteklinė, betikslė ir bereikšmė. Net ir teoriškai pakeičiant ginčo nekilnojamojo turto notarinę pirkimo- pardavimo sutartį, teismo sprendimo vykdymas ateityje netaptų negalimas ar neįmanomas ar kitaip kaip nors būtų apsunkintas.
14. Nurodo, kad ieškovas nepagrindė tokių priemonių taikymo jos atžvilgiu būtinybės, o teismo nutartis šioje dalyje yra nemotyvuota ir neatitinka formuojamos teismų praktikos.
15. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą išimtinai siejo tik su disponavimo ginčo objektu galimybe ir perleidimo tretiesiems asmenims tikimybe, bet atsakovė šiuo turtu nedisponuoja.
16. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeista.
17. Nurodo, kad dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - ieškinio tikėtino pagrindimo – egzistavimo ginčo nėra. Atskirojo skundo teiginiai nepaneigia teismo išvados, kad šioje byloje egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
18. Mano, kad atsakovė per siaurai aiškina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą bei jo statusą nepakitusiu.
19. Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra būtent jau susiklosčiusios padėties išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo.
20. Mano, kad atsakovė skunde nepagrįstai suabsoliutina atsakovų nesąžiningumą kaip būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atsakovė yra ginčijamos sutarties šalimi, todėl turi visas prielaidas ją keisti ar koreguoti tokiu būdu apsunkinant ar padarant neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Ginčijama laikinoji apsaugos priemonė yra nukreipta būtent į Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kaip bylos faktinio pagrindo ir dalyko stabilumo užtikrinimą, o ne į atsakovės teisių į žemės sklypą ribojimą.
21. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad laikinoji apsaugos priemonė betikslė ar perteklinė. Ji tiesioginiu ryšiu susijusi su bylos (ieškinio) dalyku bei faktiniu ir teisiniu pagrindais.
22. Civilinėje byloje pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybėmis ir turiniu. Siekiant užtikrinti esamos padėties išsaugojimą, tikslinga ginčo objektu esančiai sutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovės nesąžiningumo. Tai garantuoja, kad sutarties šalys, įskaitant ir atsakovę, nepakeis jos turinio, kurio kontrolė priklauso išimtinai tik nuo atsakovų valios ir veiksmų, sutartį keičiant sau palankia linkme, taip po bylos iškėlimo siekiant daryti įtaką šios bylos rezultatui.
23. Nurodo, kad ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra suvaržyti pačią Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį per se, užtikrinant jos turinio stabilumą. Atsakovės teisės nėra suvaržomos labiau nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos apeliacinės instancijos teismo procesą reglamentuojančios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovės A. J. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (LAT 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 34).
27. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir kad nesiėmus prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
28. Kadangi atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje atliktas vertinimas, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nėra ginčijamas, todėl dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo plačiau nepasisakytina.
29. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
30. Sprendžiant dėl apeliantės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra reikšminga tai, kad ta pačia teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - padarytas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant iš apeliantės A. J. įsigijusiems ginčo žemės sklypą su statiniu, atsakovams D. N. ir M. M. – N. disponuoti šiuo žemės sklypu, įskaitant, bet neapsiribojant, – uždrausta vykdyti ir žemės sklypo detalaus planavimo, paskirties keitimo ir kitus veiksmus, galinčius turėti įtakos žemės sklypo status quo (esamai būklei).
31. Iš ieškinio akivaizdu, kad ieškovas siekia nuginčyti turto perleidimo sandorį bei turtą grąžinti į pirminę padėtį iki sandorio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartos dabartinių ginčo žemės sklypo savininkų atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos, kad pats turtas būtų išsaugotas ir padės užtikrinti ieškovo akcentuojamą ginčo dalyko ir objekto status quo, užkertant kelią bylos nagrinėjimo metu galinčiai pakisti esamai situacijai.
32. Nėra pagrindo sutikti, kad tokį laikinosios apsaugos priemonės apeliantės atžvilgiu taikymą pagrindžia tai, jog ir nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningus ketinimus turto atžvilgiu, yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių perleisti žemės sklypą, keisti jo paskirtį ar atlikti kitus veiksmus, kurie pakeistų sklypo būklę, keisti ar koreguoti sudarytą Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.
33. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendė pernelyg apibendrintai, neįvertindamas esamos faktinės situacijos, kad ginčo turtas pirkimo – pardavimo sutartimi yra perleistas naujiems savininkams, t.y. atsakovams D. N. ir M. M.-N. Pritaikius apribojimus jų disponavimo ginčo turtu teisei, atitinkamai teismas turėjo individualiai vertinti ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą būtent buvusios turto savininkės - A. J. atžvilgiu.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant galiojančiam laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, draudimui turto savininkams disponuoti juo, būtinybės taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir atsakovės buvusios savininkės A. J. atžvilgiu, nėra pagrindo. Dabartiniams ginčo turto savininkams pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas disponuoti turtu eliminuoja bet kokią galimybę esmingai pakeisti ginčo objekto (turto) teisinę padėtį. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus atsakovės A. J. atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
35. Kaip minėta, nesant bent vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, tokios priemonės negali būti taikomos. Šiuo atveju apeliantės atžvilgiu nesant būtinosios antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad nesiėmus šios priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra teisinis pagrindas panaikinti apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2023-06-01 nutarties dalį.
36. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas laikinosios apsaugos priemonės taikymo kitų atsakovų atžvilgiu pagrįstumo nesprendžia, nes šis klausimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pagal pateikto skundo ribas dalį.
37. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai, nebeturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės A. J. atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti jai keisti ar bet kokiu kitu būdu modifikuoti (duomenys neskelbtini) sudarytą Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir/ar atskiras jos sąlygas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl ši Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-06-01 nutarties dalis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-06-01 nutarties dalį, kuria atsakovės A. J. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta jai keisti ar bet kokiu kitu būdu modifikuoti (duomenys neskelbtini) sudarytą Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir/ar atskiras jos sąlygas, ir išspręsti klausimą iš esmės – šią ieškovo J. S. prašymo dalį taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Teisėjas Eigirdas Činka
