Dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-499/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

124.2.7; 128.15.2; 128.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities viršininko administracijos kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal UAB „Narėpų metaliniai garažai“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 8 d. sprendimu patenkino pareiškėjo UAB „Narėpų metaliniai garažai“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir nustatė, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į statinius, esančius Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijos, Narėpų kaime.

Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo Kauno apskrities viršininko administracija pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Jis prašo įtraukti jį ir VĮ Registrų centro Kauno filialą bei Kauno rajono savivaldybės administraciją suinteresuotais asmenimis byloje, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Prašyme nurodoma, kad civilinė byla išnagrinėta neįtraukus į jos nagrinėjimą Kauno apskrities viršininko administracijos, tuo tarpu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, susijusių su teritorijos planavimu bei valstybinės žemės nuoma arba pardavimu. Kauno apskrities viršininko administracija patikėjimo teise valdo žemės sklypą, kurioje stovi statiniai, į kuriuos pareiškėjui pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Teismas netyrė aplinkybių, kokiu pagrindu pareiškėjas valdo žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai, kas yra žemės sklypo savininkas, kas yra statinių savininkas ir ar tie statiniai nėra savavališka statyba.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Teismas nurodė, kad procesą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo reglamentuoja CPK 530-533 straipsniai. Juose nenustatyta, kad būtina traukti dalyvauti byloje konkretų suinteresuotą asmenį. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad apie civilinę bylą, kurioje nagrinėjamas įgyjamosios senaties fakto nustatymas, skelbiama viešai, ir tai laikytina tinkamu pranešimu visiems suinteresuotiems asmenims. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešai (spaudoje), todėl laikytina, jog Kauno apskrities viršininko administracija žinojo arba turėjo žinoti apie bylos nagrinėjimą, tačiau nustatytų terminu nepareiškė jokio pareiškimo ir pretenzijų. Kauno apskrities viršininko administracija nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, susijusių su teritorijos planavimu bei valstybinės žemės nuoma arba pardavimu. Byloje nebuvo sprendžiama klausimo dėl žemės, o pareiškėjas pateikė įrodymų, kad daugelį metų moka žemės nuomos mokestį valstybei. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo visos sąlygos, nustatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose, pareiškimui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį tenkinti. Pareiškėjas nuo 1996 m. valdo statinius sąžiningai ir teisėtai. Niekas į šiuos statinius nepareiškė jokių pretenzijų, niekam neįregistruotos daiktinės teisės į juos. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad statinių statyba buvo teisėta. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą, 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Į atskirojo skundo argumentus teisėjų kolegija nurodė, kad suinteresuotas asmuo pagrįstai teigia, jog bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo teismas turi vadovautis ne tik CPK 532 straipsnio nuostatomis, bet ir taikyti bendrąsias ypatingosios teisenos instituto normas. CPK 443 straipsnio 3 dalis taikytina tuo atveju, jei paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų apie Kauno apskrities viršininko administracijos teises į ginčo statinius, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo CPK 443 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis. Kauno apskrities viršininko administracija patikėjimo teise valdo tik žemės sklypą, o įrodymų, kad turi materialinį teisinį suinteresuotumą būtent ginčo statiniais, ji nepateikė. Atskirajame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Tomis“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-58/2007, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007 kasacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas byloje duomenų apie suinteresuoto asmens teises į ginčo pastatus, nešaukė jo dalyvauti byloje ir neišsiaiškino pateiktų duomenų reikšmės, todėl neįvykdė CPK 443 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatytų pareigų. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas netyrė ir neįvertino aplinkybių, ar ginčo statiniai pastatyti laikantis darbų atlikimo metu statybos procesą reglamentavusių norminių aktų, nesiaiškino, kas yra statinių savininkai, šiuo atveju nenagrinėtini, nes, sprendžiant, ar teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, vertinama, ar yra pagrindas procesui atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo panaikinti teismų nutartis, patenkinti jo prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė Žemės įstatymo ir Statybos įstatymo normas, taip pat CPK normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, dėl to priėmė neteisėtas nutartis. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, turėjo vadovautis ne tik CPK 532 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis pasirengimą nagrinėti bylą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, bet ir taikyti bendrąsias ypatingosios teisenos instituto normas. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas privalo šaukti dalyvauti byloje suinteresuotą asmenį, t. y. tokį, su kurio teisėmis ar pareigomis susijusi byla. Valstybė patikėjimo teise yra perdavusi Kauno apskrities viršininko administracijai žemę, ant kurios stovi ginčo objektai, todėl Kauno apskrities viršininko administracija turi materialinį teisinį suinteresuotumą sprendžiant UAB „Narėpų metaliniai garažai“ pareiškimą, dėl to turėjo būti įtraukta į procesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Tomis“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-58/2007, nurodyta, kad CPK 532 straipsnyje reglamentuotas paskelbimas apie bylos nagrinėjimą spaudoje yra pakankamas tik tada, kai nėra jokių duomenų apie asmenis, suinteresuotus bylos išnagrinėjimo rezultatu. Pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu pareiškėjas valdo žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai, kas yra žemės sklypo savininkas, ir į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti žemės, esančios po ginčo objektais, valdytoją, kurio adresas ir kiti rekvizitai yra vieši. Neįtraukus į bylą Kauno apskrities viršininko administracijos, teismas neįvykdė CPK 443 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatytų pareigų. Be to, remiantis teismų praktika (kasacinio teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007), nedalyvavimas nagrinėjant bylą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi neatima teisės asmeniui, sužinojusiam apie priimtą teismo sprendimą, turintį įtakos jo teisėms ar pareigoms, reikalauti proceso atnaujinimo. Toks kreipimasis turi būti išnagrinėtas ne aiškinantis, kodėl jis nedalyvavo byloje, bet ar įsiteisėjusiu sprendimu nenuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, ar nepažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

2. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad aplinkybė, jog kasatorius patikėjimo teise valdo tik žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai, dar neįrodo, jog jis turi materialinį suinteresuotumą būtent ginčo statiniais.

Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija. Teismų nebuvo tirtos ir teisiškai įvertintos aplinkybės, ar ginčo objektai pastatyti laikantis darbų atlikimo metu statybos procesą reglamentavusių norminių aktų, t. y. ar tai nėra savavališka statyba. Neįtraukus į bylą Kauno apskrities viršininko administracijos, galėjo būti įteisinta savavališka statyba. VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimo pagrindu įgytus statinius, nes sprendimu buvo pripažintos tik nuosavybės teisės, tačiau statinių statybos teisėtumo ir tinkamumo naudoti klausimas nebuvo sprendžiamas.

Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas prašo teismų nutartis palikti nepakeistas. Jame nurodoma, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Apie civilinės bylos nagrinėjimą buvo skelbta spaudoje, tačiau kasatorius nustatytų terminu nepareiškė prašymo įtraukti jį į procesą. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad įgyjamosios senaties faktas negalėjo būti nustatytas, nes žemė, kurioje stovi statiniai, priklauso valstybei. Šioje byloje nebuvo sprendžiama klausimo dėl žemės. Be to, pareiškėjas daugelį metų yra šios žemės nuomininkas ir moka nuomos mokestį valstybei. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas netyrė ir teisiškai neįvertino bylai reikšmingos aplinkybės – ar statiniai buvo pastatyti laikantis darbų atlikimo metu statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų. Visi byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų ir statybos procesas buvo teisėtas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į pastatus, statinius ar įrenginius, esančius valstybinės žemės sklype

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Tomis“ v. VĮ Registrų centras, Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; bylos Nr. 3K-3-380/2007 ir kt.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas proceso atnaujinimo institutą, siekė to paties tikslo, kaip ir nustatydamas sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą – kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.

Kasatorius prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje pareiškėjui įgyjamosios senaties pagrindu buvo pripažinta nuosavybė į pastatus, remdamasis tuo pagrindu, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas - nusprendė dėl asmens teisių ir pareigų, neįtraukęs jo į bylos nagrinėjimą, nes kasatorius patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypą, o bylos nagrinėjimo dalykas yra dėl jame esančių objektų nuosavybės teisės. Jis teigia, kad pareiškėjui nuosavybės teisė į ginčo pastatus pripažinta nepagrįstai, neištyrus svarbių bylos aplinkybių.

CPK 531 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai. Tokie reikalavimai dėl byloje dalyvaujančių asmenų nustatyti CPK 443 straipsnio 3 dalyje, 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 37 straipsnyje.

Atsisakydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu (teismas nusprendė dėl asmens teisių ir pareigų, neįtraukęs jo į bylos nagrinėjimą), teismas vadovavosi tik CPK 532 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis pasirengimą nagrinėti bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, netaikydamas bendrųjų ypatingosios teisenos instituto normų. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas privalo šaukti dalyvauti byloje suinteresuotą asmenį, t. y. tokį, su kurio teisėmis ar pareigomis susijusi byla.

Tuo atveju, jei pareiškėjas pareiškime nenurodo suinteresuoto asmens, tai teismas turi vykdyti CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad konkretus asmuo turi suinteresuotumą dėl byloje sprendžiamo klausimo. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Jeigu sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į pastatus ir statinius, kurie yra valstybinės žemės sklype, tai įvertinama, ar teismo sprendimas turės įtakos žemės sklypo savininko – valstybės – ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Jeigu tokios įtakos turės, tai valstybė ar įstatymų nustatyta tvarka įgaliota jai atstovauti institucija turi būti įtraukiama į civilinės bylos nagrinėjimą, nes vadovaujamasi principine nuostata, kad savininkas turi žinoti, kas daroma su jo nuosavybe. Ypatingosios teisenos tvarka spręsdamas vienos pagrindinių teisių – nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis) – klausimus, siekdamas išvengti klaidų ir nepagrįsto turto nusavinimo ar praturtėjimo, teismas turi būti aktyvus ir privalo imtis priemonių, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukti visi suinteresuoti asmenys.

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnį valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami aukciono tvarka ir be aukciono. Aukciono tvarka žemės sklypai parduodami bet kuriam turinčiam teisę dalyvauti aukcione asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą. Be aukciono sklypai parduodami tam tikriems asmenims už valstybės nustatytą apskaičiuojamąją kainą, kuri gali nesutapti su žemės sklypo verte laisvoje rinkoje. Tai yra žemės sklypo pirkėjui palankesnės sąlygos, nes jis nesivaržo dėl teisės pirkti ir neprivalo siūlyti didesnės kainos, norėdamas įgyti teisę nusipirkti žemės sklypą. Pagal Žemės įstatymo 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jei jie užstatyti tam tikrais statiniais ar įrenginiais, o sklypo dydis pardavimui nustatomas pagal tai, kiek žemės sklypo reikia jiems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Jeigu teisme nagrinėjamos aplinkybės dėl nuosavybės teisės įgijimo, tai pirmiausia reikia teisiškai kvalifikuoti, ar konkretūs materialūs objektai yra nuosavybės teisės objektai - statiniai, pastatai, įrenginiai ar jų dalys, - ar tik jų liekanos arba kitokie likučiai, kurie neatitinka nuosavybės teisės objektams keliamų reikalavimų. Šios aplinkybės taip pat yra svarbios konkretiems daiktams įregistruoti, teisių į žemės sklypo išpirkimą sąlygoms (aukciono tvarka ar be aukciono, sklypo dydžio, kuris priklauso nuo konkretaus objekto dydžio, ir kt.). Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 punktą valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką aukcione ir be aukciono tvirtina Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260, 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692). Šiuose nutarimuose ir Žemės įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo santykiuose valstybei atstovauja apskrities viršininko administracija. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į pastatus, statinius ar įrenginius, esančius valstybinės žemės sklypuose, teismo sprendimas gali turėti reikšmės valstybė, kaip žemės sklypo savininkės, teisėms ir pareigoms ir apskrities viršininko administracijos, kaip valstybei šiuose santykiuose atstovaujančios institucijos, teisių ir pareigų, todėl šie asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir teismo turi būti šaukiami dalyvauti byloje (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo buvo pateikti duomenys apie žemės sklypo valstybinę nuosavybę. Teismai, spręsdami dėl proceso atnaujinimo, šiomis nuostatomis nesivadovavo ir nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų netaikė, todėl jas pažeidė (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinių bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimo tvarkos

Pagal CPK 524 straipsnį bylos dėl daiktinių teisių nagrinėjamos CPK XXXIV skyriuje nustatyta tvarka. CPK 532 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskelbiama spaudoje apie bylos nagrinėjimą. Tai nereiškia, kad asmenys, kurie buvo pareiškime nurodyti suinteresuotais asmenimis (CPK 531 straipsnis) ar buvo įtraukti suinteresuotais asmenimis pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 532 straipsnio 2 dalies 4 punktas) neturi būti informuojami bendrąja tvarka. Jiems turi būti pranešama apie teismo posėdį pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu kiti asmenys, kurie gali turėti suinteresuotumą bylos išnagrinėjimu, turi vadovautis pranešimu spaudoje pagal CPK 532 straipsnio 1 dalį. Jis yra pakankamas tais atvejais, kai teisme nėra jokių duomenų apie asmenis, suinteresuotus bylos išnagrinėjimo rezultatu. Asmens nedalyvavimas nagrinėjant bylą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi neatima teisės, sužinojus apie priimtą teismo sprendimą, turintį įtakos jo teisėms ar pareigoms, reikalauti proceso atnaujinimo. Asmens kreipimasis, kad byla dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo išnagrinėta jam nedalyvaujant, turi būti išnagrinėtas nustatant, ar priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu nenuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, ar nepažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ar buvo užtikrintas visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas (CPK 444 straipsnio 8 dalis), o ne aiškinantis, kodėl asmuo nedalyvavo byloje. Jau minėta, dėl kokių teisinių aplinkybių apskrities viršininko administracija turi suinteresuotumą tokių bylų baigtimi. Byloje įrodyta, kad pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nebuvo nurodyta, jog UAB „Narėpų metaliniai garažai“ yra žemės sklypo savininkė, o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad žemės sklypas priklauso valstybei. Šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui veikti aktyviai pagal CPK 444 straipsnio 8 dalį. Nedalyvaujant suinteresuotiems bylos išnagrinėjimu asmenims nebuvo užtikrintas visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas (CPK 444 straipsnio 8 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pažeista CPK 444 straipsnio 8 dalis, bet CPK 532 straipsnio pažeidimas kaip pagrindas panaikinti teismo nutartis nekonstatuojamas.

Teismai priėmė nutartis pažeisdami materialinės ir procesinės teisės normas, šie pažeidimai lėmė nevisapusišką bylai svarbių aplinkybių išnagrinėjimą. Dėl to teismų nutartys negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis. Visapusiškai neišnagrinėjus bylos aplinkybių negalima pasisakyti dėl pareiškimo pagrįstumo, todėl pareiškimas negali būti atmestas kaip nepagrįstas, aplinkybės turi būti tiriamos procese dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normos pažeidimas sudaro absoliutų pagrindą panaikinti nutartį. Šios klaidos neištaisė apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti teismų nutartis, kasacinį skundą patenkinti iš dalies, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti procesą pagal pareiškėjo Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo Kauno miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas