Civilinė byla Nr. 3K-3-497/2008
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Kavinukas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Karuselė“ ieškinį atsakovui UAB,,Kavinukas“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, iškeldinimo, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, tretieji asmenys VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, UAB,,Tekstima“ bankroto administratorius J. P., AB bankas Hansabankas, ir atsakovo UAB,,Kavinukas“ ieškinį ieškovui UAB,,Karuselė“, atsakovams VĮ Registrų centrui, J. P. dėl nuosavybės teisės gynimo, teisinės registracijos panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo, trečiasis asmuo AB bankas Hansabankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė: 1) pagal pateiktą architekto parengtą patalpų paskirstymo projektą atidalyti ieškovui nuosavybės teise priklausančias 119,86 kv. m ploto patalpas (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu valdomų gamybinių patalpų; 2) iškeldinti atsakovą iš šių atidalytų patalpų; 3) priteisti iš atsakovo 46 166,50 Lt negautų pajamų ir tiesioginių nuostolių, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2005 m. balandžio 7 d. turto varžytynių akto Nr. 1 pagrindu įsigijo nuosavybės teisę į nurodytas patalpas. Likusi pastato dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas savavališkai naudojasi ieškovo patalpomis, todėl ieškovas negali tinkamai vykdyti savo veiklos ir patiria nuostolių. Ieškovui priklausančių patalpų teisinė registracija atlikta teisėtai. Be to, atsakovas niekada nebuvo visų 1089,56 kv. m ploto patalpų savininkas, jam priklausė tik 969,70 kv. m patalpos.
Atsakovas UAB,,Kavinukas“ ieškiniu prašė: 1) atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, panaikinant nekilnojamojo daikto teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre, taip pat ieškovo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, pripažinti 2005 m. kovo 24 d. varžytynių rezultatus ir 2005 m. balandžio 7 d. varžytynių aktą dėl nekilnojamojo daikto įsigijimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą išbraukti iš nekilnojamojo turto registro įrašą apie tai, kad nekilnojamasis daiktas nėra identifikuotas.
Atsakovas nurodė, kad 1997 m. birželio 20 d. vykusiame aukcione įsigijo 1089,56 kv. m ploto patalpas, jas nuolat valdė. Vėliau atsakovas sužinojo, kad nuosavybės teise įsigijo tik 969,70 kv. m ploto patalpas, o 119,86 kv. m ploto dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atsakovas nėra perleidęs dalies įgytų patalpų. VĮ Registrų centras nepagrįstai įregistravo ieškovo ir J. P. sudarytą sandorį dėl 119,86 kv. m ploto patalpų, nes šios patalpos realiai neegzistavo, nebuvo nei priimtos pardavėjo, nei perimtos pirkėjo; šios patalpos tuo metu nebuvo nei suformuotos, nei identifikuotos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai, o atsakovo UAB,,Kavinukas“ ieškinį atmetė: 1) pagal pateiktą architekto patalpų suskirstymo projektą atidalijo ieškovui nuosavybės teise priklausančias 119,86 kv. m ploto patalpas (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu UAB,,Kavinukas“; 2) iškeldino UAB,,Kavinukas iš atidalytų ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų; 3) nusprendė išieškoti iš UAB,,Kavinukas“ ieškovo naudai 46 166,50 Lt negautų pajamų ir tiesioginių nuostolių, 3295,33 Lt žyminio mokesčio, 18 266,40 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas iš VĮ Registrų centro 2000 m. vasario 8 d., 2005 m. birželio 7 d. ir 2006 m. kovo 8 d. išduotų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir kitų įrodymų nustatė, kad atsakovui UAB,,Kavinukas“ 1997 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisė į 969,70 kv. m dirbtuves. Šias patalpas atsakovas įgijo 1997 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas rekonstravo 969,70 kv. m ploto patalpas iki 1089,56 kv. m, nėra. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, nes ieškovas turto varžytynių akto pagrindu įsigijo nuosavybės teises į 119,86 kv. m ploto gamybines patalpas, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negali tinkamai naudotis įgyta nuosavybe ir dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė nuostolių. Teismas konstatavo, kad atsakovo ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš UAB,,Kavinukas“ ieškovui 1300 Lt atstovavimo išlaidų.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo ieškinį tenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, apibrėžiančias nekilnojamojo daikto patalpos pastate sąvoką. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis daiktas (unikalus Nr. 1098-3000-6030:0001) pripažintinas nekilnojamuoju daiktu, suteikiančiu jo valdytojui daiktines teises, o ieškovo patalpos (unikalus Nr. 1098-3000-6030:0004) nėra nekilnojamasis daiktas ir daiktinių teisių nesukuria. Teismai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 7 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsniu. Remiantis šiomis teisės normomis, nekilnojamojo daikto patalpa pastate – tai nekilnojamasis daiktas pagal prigimtį, esantis pastato dalimi, turinčia aiškią funkcinę paskirtį, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo kitų patalpų, suformuota įstatymo nustatyta tvarka ir teisiniu pagrindu ir prašančio atlikti registraciją asmens prašymu įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą. Ieškovo patalpos niekada nebuvo formuojamos, jų kadastriniai matavimai neatlikti, kadastrinė byla nesudaryta, patalpos neatskirtos nuo kitų, jų dislokacijos vieta nenustatyta. VĮ Registrų centras 119,86 kv. m daiktą nekilnojamojo turto registre įregistravo be teisinio pagrindo.
2. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 4.20, 4.21 straipsnius, nevertino VĮ Registrų centro veiksmų registruojant ginčo patalpas, nepasisakė dėl atsakovo argumentų dėl VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų. Teismai nevertino, kad VĮ Registrų centras tinkamai nevykdė savo funkcijų – 119,86 kv. m patalpoms, kurios nebuvo nei tinkamai suformuotos, nei identifikuotos, suteikė unikalų numerį ir kadastro duomenis įrašė į kadastrą ir registrą.
3. Teismai neįvertino atsakovo ir ieškovo daikto valdymo teisių atsiradimo pagrindų, neteisingai aiškino nuosavybės teisės institutą. Nuosavybė į daiktą atsiranda tik tada, kai yra tinkamas teisinis pagrindas savo nuožiūra valdyti, naudoti turtą, juo disponuoti. Nebuvo teisinio pagrindo teisėtai valdyti 119,86 kv. m patalpas nei UAB,,Tekstima“, nei bankroto administratoriui J. P., nei ieškovui. Kadangi ieškovas neturėjo teisės valdyti 119,86 kv. m patalpas, tai negalėjo į šias įgyti ir nuosavybės teisės.
Teismai nevertino sąžiningo įgijėjo instituto ir ginčo daikto valdymo teisinių pasekmių.
4. Teismai klaidingai interpretavo teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus sandoriui, pripažinimą sandorio niekiniu. Ieškovo ir J. P. sandoris dėl 119,86 kv. m patalpų yra niekinis ir negaliojantis, nes sandorio šalys susitarė dėl neegzistuojančio sutarties dalyko (CK 6.396 straipsnis); sandorio šalys nekilnojamojo daikto vienas kitam neperdavė, nes patalpų nebuvo; J. P., bankrutuojanti UAB,,Tekstima“ neturėjo nuosavybės teisių į 119,86 kv. m patalpas, todėl ir negalėjo jų perduoti; sandorio šalys susitarė dėl kito objekto ir sutartyje susitarė dėl faktiškai bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu.
5. Teismai neteisingai taikė ir aiškino CK nuostatas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus ir objektą. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį tik šio registro duomenys yra pagrindas nustatyti, ar objektas yra bendroji nuosavybė. Teismai, nenagrinėdami ginčo dėl daikto teisinio režimo, neteisėtai jį pripažino bendru. Neaišku, kokį objektą teismai laikė bendru, kokį iš kokio objekto nusprendė atidalyti. Teismai nevertino aplinkybės, kad 1089,56 kv. m ploto patalpas atsakovas teisėtai valdė, jomis disponavo ir naudojosi, t. y. įgijo nuosavybės teises į jas ir visus teisėtai padarytus pertvarkymus. Teismai be pagrindo nepripažino atsakovo nuosavybės teisių į visas naujai pertvarkytas ir valdomas patalpas daiktą teisėtai užvaldant ir jį pertvarkius, pagaminant naują daiktą – 1290,98 kv. m patalpas (CK 4.25, 4.26 straipsniai, 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas ir atsakovas nėra ir niekada nebuvo bendrasavininkiai.
6. Teismai nevertino visų ginčo esmę sudarančių teisinių santykių, vertino tik dalį santykių – dėl atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir nuostolių atlyginimo.
7. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neteisingai įvertino ginčijamą sandorį, kadastrinių matavimų bylos reikšmę sandoriui.
8. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl atidalijimo būdo, pagrindo ir pasekmių reikšmės teisingam ginčo išsprendimui (2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-227/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje AB,,Prospero polis“ v. UAB,,Kauno gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-473/2006).
9. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo tenkino ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų ir nuostolių atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo dalies dėl šio reikalavimo nenagrinėjo.
10. Teismai be pagrindo neįvertino, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai.
11. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2, 4, 6, 7 punktų reikalavimus. Teismas nenagrinėjo ir nesprendė atsakovo pareikštų reikalavimų, ši sprendimo dalis yra be motyvų. Teismas neteisingai nustatė šalių procesinę padėtį byloje. Teismas išnagrinėjo bylą, kuri nepriklauso jo kompetencijai – ieškovas pakeitė ieškinį, padidindamas reikalavimą iki daugiau nei 100 000 Lt. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – AB,,Specializuota komplektavimo valdyba“, kuriai taip pat priklauso patalpos tame pačiame pastate.
12. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė apeliacijos objektą. Teismas pasirinktinai tyrė apeliacinio skundo argumentus, dėl didesnės dalies argumentų nepasisakė ir didesnės dalies įrodymų nevertino. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK,,Lindra“ v. V. B. IĮ, bylos Nr. 3K-3-169/2005).
IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašė kasacinį skundą atmesti, o ginčijamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Kasatorius teismų nustatytas aplinkybes kasaciniame skunde imasi vertinti iš naujo, priešingai byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kasaciniame procese aplinkybės negali būti iš naujo nustatinėjamos.
2. Kadangi atsakovui ir ieškovui priklauso neidentifikuotos patalpos, teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovas ir ieškovas patalpas įgijo ne kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, o kaip 1089,56 kv. m bendro ploto patalpų dalį. Nuo 1994 m. šios patalpos kaip vienas objektas priklausė UAB,,Tekstima“. Dalis šių patalpų, jų neatidalijus, 1997 m. buvo perleista AB,,Lietuvos taupomasis bankas“, vėliau – UAB,,Kavinukas“, likusi dalis liko UAB,,Tekstima“ nuosavybė. Tokie duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Perrašant šiuos, kad jie atitiktų patalpų įsigijimo dokumentuose nurodytus duomenis, patalpoms buvo sudaryti atskiri nekilnojamojo turto registro įrašai, suteikti registro ir unikalūs numeriai. Šie veiksmai yra ne naujų nekilnojamųjų daiktų formavimo veiksmai, o duomenų perrašymas, todėl, perrašant šiuos, ginčo patalpos iš naujo nebuvo ir neturėjo būti formuojamos.
3. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad 119,86 kv. m patalpos yra neegzistuojantis objektas.
4. Teismas išnagrinėjo abiejų šalių reikalavimus. Priimti teismų sprendimai negali turėti jokios įtakos AB,,Specializuota komplektavimo valdyba“ teisėms ir pareigoms, nes šiai bendrovei priklauso konkrečios identifikuotos patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė kasacinį skundą atmesti, o ginčijamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Aplinkybė, kad egzistuoja vienas 1089,56 kv. m ploto daiktas, priklausantis dviem savininkams, nesudaro pagrindo teigti, kad neegzistuoja 119,86 kv. m ploto patalpos ir kad ieškovas nėra šių patalpų savininkas.
2. Byloje esantis 2004 m. spalio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad prieš tai, kai ieškovas 2005 m. balandžio 7 d. varžytynių aktu įgijo 119,86 kv. m ploto patalpas, šios priklausė UAB,,Tekstima“.
3. Atsakovas 1997 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teises į 969,70 kv. m ploto patalpas.
4. Atsakovas savarankiškos valdymo teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistravęs, taigi negalėjo įgyti savarankiškos valdymo teisės.
5. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad 2005 m. balandžio 7 d. varžytynių aktas yra negaliojantis.
6. Teismai pagrįstai atidalijo ieškovui priklausančias 119,86 kv. m ploto patalpas.
7. Jeigu atsakovas būtų geranoriškai sutikęs su ieškovo siūlymu atidalyti ginčo patalpas, ieškovas nebūtų patyręs nuostolių.
8. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Teismas tinkamai nustatė šalių procesinę padėtį. Teismo sprendimas yra motyvuotas, teismai nepažeidė rūšinio teismingumo taisyklių. Teismų sprendimai neturi jokios įtakos AB,,Specializuota komplektavimo valdyba“ teisėms ir pareigoms.
9. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota ir pagrįsta. Vien tas faktas, kad jei neatsakyta į visus apeliacinio skundo argumentus, negali būti pagrindas šią nutartį naikinti.
k o n s t a t u o j a :
Esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar šalys, ar tik atsakovas yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.
Dėl nuosavybės teisių
Teismai nustatė, kad visas 1089,56 kv. m. bendro ploto pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1994 m. liepos 21 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Tekstima“. Byloje yra kasatoriaus ir Lietuvos taupomojo banko 1997 m. liepos 2 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad sutarties dalykas yra dirbtuvės. Sutartyje taip pat nurodytas konkretus dirbtuvių plotas – 969,70 kv. m. Taigi šia sutartimi kasatoriui parduotas ne visas pastatas su joje esančiomis patalpomis, o tik atitinkamo ploto dirbtuvės. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 253 straipsnį turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Remiantis šia pirkimo-pardavimo sutartimi minėto dydžio patalpos 1997 m. liepos 8 d. įregistruotos valstybės įmonės „Respublikinio inventorizavimo, paslaugų projektavimo ir paslaugų biuro“ Vilniaus filiale. Minėta pirkimo–pardavimo sutartimi kasatoriui buvo parduota tik dalis UAB „Tekstima“ priklausančių patalpų, turinčių atitinkamą plotą. Taigi ieškovas neįgijo nuosavybės teisių į likusį patalpų plotą. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Tekstima“ 1995 m. kovo 15 d. sutartimi Lietuvos taupomajam bankui įkeitė 89 procentus gamybinių pastatų. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad įkeistų patalpų plotas yra 969,70 kv. m. Remdamiesi tuo, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad šis bankas negalėjo perleisti didesnio ploto pastate, negu pats jo turėjo. Teismai įvertino ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad kasatorius įgijo tik dalį patalpų, o likusią dalį (119,86 kv. m) iš UAB „Tekstima“ pagal 2005 m. balandžio 7 d. varžytynių aktą įsigijo ieškovas. Taigi kasaciniu skundu siekiama paneigti akivaizdžius faktus.
Kasatoriaus argumentai, kad ieškovo įgytas objektas neegzistavo, nepagrįsti. Panašius argumentus atsakovas nurodė ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus taip pat svarstė ir juos įvertino. Minėta, kad kasatorius įgijo tik dalį pastate esančio ploto. Jos, kaip ir likusios UAB „Tekstima“ patalpos nebuvo identifikuotos, tačiau ieškovo ir kasatoriaus įgyti plotai yra aiškūs. Taigi šalys nuosavybės teise įgijo ne atskirus objektus, bet vieno objekto atitinkamas dalis ir tapo jo bendraturtės. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo motyvų.
Teismai nustatė, kad atsakovas naudojosi visomis pastato patalpomis. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas, teigdamas, kad visą pastato plotą valdo teisėtai. Atsakovas naudojosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, todėl ieškovas neturėjo faktinės galimybės naudotis jomis. Dėl to, kad atsakovas kliudė ieškovui naudotis patalpomis, ieškovas turėjo nuostolių, kurių atlyginimas iš atsakovo priteistas pagrįstai. Nuostolių dydis yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl įrodinėjimo proceso
Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas – įrodymų įvertinimas. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008 ir kt.). Kartu teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia teismui įsitikinti, kad taip yra.
Iš byloje esančių teismų procesinių dokumentų motyvuojamųjų dalių matyti, kad teismai tyrė ir vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, kurie susiję su ginčo dalyku ir turi reikšmės bylą teisingai išspręsti. Taigi CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies reikalavimai nepažeisti. Ta aplinkybė, kad nebuvo priimtas atsakovui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, įskaitant ir nustatytas CPK 185 straipsnyje.
Kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai neanalizuoja, nes jie yra nereikšmingi sprendžiant šios bylos proceso šalių ginčą ir nedaro įtakos bylos baigčiai. Teisės normos pritaikytos ir išaiškintos tinkamai. Ieškovo reikalavimai patenkinti remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.
Dėl teismingumo
Reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra turtinis. Kasatorius remiasi ta suma, kurią nurodė ieškovas. Tačiau ieškovas piniginį reikalavimą pareiškė dėl 46 166,50 Lt sumos priteisimo. Kiti ieškovo reikalavimai (nuosavybės teise priklausančių patalpų atidalijimas ir iškeldinimas iš jų) yra neturtinio pobūdžio. Ieškinio suma neviršija vieno šimto tūkstančių litų, todėl CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teismingumo reikalavimas nepažeistas. Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus reikalavimus atmetė, todėl kasatoriaus reikalavimai išspręsti. Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių procesinę padėtį byloje neturi reikšmės, nes ginčas išspręstas teisingai. Be to, UAB „Karuselė“ reikalavimą pareiškė UAB „Kavinukas“, todėl teismas teisingai reikalavimą pareiškusį asmenį pavadino ieškovu, o asmenį, kuriam pareikštas reikalavimas, – atsakovu. Ta aplinkybė, kad vėliau šioje byloje reikalavimą (iš esmės – priešieškinį) pareiškė ir UAB „Kavinukas“, šalių procesinės padėties nekeičia.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Prie atsiliepimo į kasacinį skundą yra pridėtas 2008 m. rugpjūčio 25 d. kvitas, iš kurio matyti, kad ieškovas sumokėjo advokatui 3138,80 Lt už atsiliepimo į atsakovo kasacinį skundą surašymą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį jos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 2. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, advokatas dalyvavo ją nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl bylos aplinkybės jam žinomos, kasacinis teismas už atsiliepimo surašymą iš atsakovo priteisia ieškovui 1500 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Kavinukas“ (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei,,Karuselė“ (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Egidijus Laužikas
Algis Norkūnas
