Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-268/2008

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „IF draudimas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „IF draudimas“ ieškinį atsakovui P. V., trečiajam asmeniui UAB „Biznio mašinų kompanija“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „IF draudimas“ teismo prašė priteisti iš atsakovo P. V. 35 094,58 Lt nuostolių ir 6 proc. metines palūkanas. Draudėjas - trečiasis asmuo UAB „Biznio mašinų kompanija“ iš atsakovo P. V. nuomojo negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), komercinei veiklai. Išnuomotose patalpose dėl trumpo elektros laidų jungimosi elektros įrangoje 2005 m. kovo 23 d. apie 21 val. kilo gaisras, kurio metu apgadintas trečiojo asmens turtas. Ieškovas UAB „IF draudimas“ gaisrą pripažino draudiminiu įvykiu ir 2005 m. gegužės 13 d. atlygino trečiajam asmeniui 28 949,45 Lt patirtą žalą. Ieškovas teigia, kad jam, kaip draudikui, perėjusi teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Gaisrą lėmė atsakovo nepašalinti gedimai nuomojamose negyvenamosiose patalpose esančioje elektros instaliacijoje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 28 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nustatyta, kad nuomininkas per visą negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2002 m. sausio 2 d. iki gaisro kilimo dienos (2005 m. kovo 23 d.) nebuvo pateikęs nuomotojui raštiškos pretenzijos ir nereikalavo, kad jis atitinkamus trūkumus pašalintų arba sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas. Trečiojo asmens teiginį, kad atsakovas nuslėpė faktą, jog patalpos nepritaikytos jų bendrovės komercinei-ūkinei veiklai ir dėl šios priežasties nuomos sutartyje nebuvo aptarta leistina naudoti elektros galia, teismai laikė nepagrįstu, nes negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektą rengė trečiasis asmuo UAB „Biznio mašinų kompanija“. Nors trečiasis asmuo kitą dieną po gaisro ieškovui nurodė, kad keletą kartų kreipėsi į atsakovą dėl netvarkingos elektros instaliacijos išnuomotose patalpose (T. 1, b. l. 20) ir tą faktą patvirtino liudytojai UAB „Biznio mašinų kompanija“ darbuotojai S. V. ir R. J. (T. 2, b. l. 67-74, 107), teismas sprendė, kad šie parodymai nepagrįsti rašytiniais įrodymais.

Klaipėdos miesto valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pažymoje gaisro priežastimi įvardytas trumpas elektros laidų jungimasis elektros įrangoje, o ne instaliacijoje (T. 1, b. l. 21). Analogiška išvada pateikta ir Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspektoriaus A. J. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (T. 1, b. l. 27) bei jo paaiškinime teismo pasėdžio metu, kad gaisro židinys buvo prie sienos, o ne sienoje. Liudytojas A. J., be kita ko, nurodė, kad išsamaus gaisro priežasčių tyrimo UAB „Biznio mašinų kompanija“ atsisakė (T. 2, b. l. 106). Z. Š. gamybinės-komercinės firmos 2004 m. spalio 21 d. bei IĮ „Šablonas“ 2007 m. sausio 5 d. atlikti kabelių ir instaliacijos izoliacijos varžos matavimai patvirtina, kad elektros grandinių varža atitinka EĮĮT ir EET reikalavimus (T. 1, b. l. 110; T. 2 b. l. 47), o liudytojų parodymai patvirtina, kad instaliacija po gaisro nebuvo keičiama. Padaryta išvada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovo kaltės bei jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl išnuomotose patalpose kilusio gaisro.

Pažymėta, kad ieškinį ieškovas pareiškė fiziniam asmeniui P. V. Byloje nėra duomenų, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta su P. V. įmone ar su verslininku P. V., todėl spręsta, kad nėra pagrindo išvadai, jog ginčo atveju taikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „IF draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino CK 2.4 straipsnio 2 dalį, todėl be teisinio pagrindo susiaurino „verslininko“ sąvoką ir nelaikė atsakovo P. V. verslininku. Minėtos normos prasme verslininku gali būti ne tik juridinis, bet ir fizinis asmuo. Fizinio asmens vykdoma ūkinė-komercinė veikla reiškia savarankišką veiklą, kuria versdamasis fizinis asmuo siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas P. V. laikytinas verslininku CK 2.4 straipsnio 2 dalies prasme.

Tiek atsakovas, tiek draudėjas yra verslo subjektai, todėl ginčas turi būti sprendžiamas taikant verslo subjektų atsakomybę. Ieškinys pareikštas dėl sutartinės civilinės atsakomybės, todėl ginčui spręsti taikytinos specialiosios CK XXII skyriaus antrojo skirsnio normos, o ne bendrąją civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Įstatymuose kai kuriais atvejais civilinė atsakomybė numatyta be kaltės. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tokia teismų praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2005, ir 2007 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2007.

2. Liudytojų parodymai civiliniame procese yra tokia pat leistina įrodinėjimo priemonė, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, nurodytos CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tačiau teismas be jokio teisinio pagrindo tokius įrodymus atmetė, motyvuodamas, kad liudytojų parodymai vertintini kritiškai.

3. Atsakovas, remdamasis CPK 184 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo nelaikyti 2004 m. spalio 21 d. varžų matavimo protokolo Nr. 423 įrodinėjimo priemone ir spręsti bylą remiantis kitais įrodymais, tačiau į jo prašymą nebuvo atsižvelgta.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas P. V. prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

1. Net ir pripažinus atsakovą verslininku, kasatoriaus motyvai dėl P. V. atsakomybės atsiradimo be kaltės ir jo, kaip verslininko, griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų nesilaikymo neatitinka pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų. Sprendžiant dėl atsakovo kaltės turėtų būti atsižvelgta į CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atsiradimo pagrindus. Pagal šio įstatymo nuostatas žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2005.

2. Bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų ir liudytojų parodymų.

3. Kasatoriaus nurodytas dokumentas neturi esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus.

Dėl sutartinės atsakomybės ir jos taikymo pagrindų

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.256 straipsnis). Šios bylos kontekste žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui subrogacijos pagrindu perėjusi reikalavimo teisė (CK 6.1015 straipsnis) įgyvendinama pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, nes naudos gavėjo – trečiojo asmens ir atsakovo prievolės kyla iš patalpų nuomos sutarties. Sutarties 3.4 ir 3.5 punktuose nustatytos nuomotojo pareigos užtikrinti tokią nuomojamų patalpų būklę, kad nuomininkas galėtų jomis naudotis pagal paskirtį; nuomotojas atsako už nuomojamų patalpų trūkumus. Šios sutarties sąlygos dėl patalpų tinkamumo naudoti pagal paskirtį apima ir nuomotojo pareigas rūpintis jam nuosavybės teise priklausančia įranga: komunikacijomis, elektros instaliacija ir kt. Tai rodo ir sutarties vykdymo praktika, kai apie pastebėtus gedimus elektros įrenginyje buvo pranešama atsakovui, kuris savo priemonėmis juos šalino.

Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Taigi įstatymuose civilinė atsakomybė kai kuriais atvejais numatyta ir be kaltės. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2007). Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad ginčo teisiniams santykiams netaikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma. Vertinant tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiformavusių patalpų nuomos teisinių santykių pobūdį verslininkui taikytinos sutartinės atsakomybės ypatumo, nustatyto CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, prasme, darytina išvada, kad asmuo, nuomodamas patalpas komercinei veiklai su tikslu gauti pajamas iš tokios veiklos (nuomos), atitinka verslininko pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį teisinį statusą, nes šiam statusui konstatuoti reikšmingas tik veiklos versliškumo aspektas. Tačiau tai, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, neturi įtakos priimtos nutarties teisėtumui, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis saistomas kasacinis teismas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nepatvirtina atsakovui iš patalpų nuomos sutarties kylančių sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto, o nesant prievolių pažeidimo nėra teisinių pagrindų sutartinei atsakomybei kilti (CK 6.256 straipsnis).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas nurodė, kad sprendžiant dėl jo kaltės turėtų būti atsižvelgta į CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atsiradimo pagrindus. Šie atsakovo argumentai būtų reikšmingi ir vertintini, jei faktų teisinio kvalifikavimo pagrindu būtų pripažinta, jog atsakovo prievolės trečiajam asmeniui yra deliktinio pobūdžio (CK 6.263 straipsnis). Dėl pirmiau nurodytų teisinių argumentų atsakovo ir trečiojo asmens prievoliniai santykiai susiformavo sutarties pagrindu, todėl taikytinos sutartinę, o ne deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Kasacinis teismas, analizuodamas apeliacinės instancijos teismo nutartį įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, priėjo prie išvados, kad teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos procesinės teisės taikymo praktikos ir nepažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų, todėl kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Egidijus Laužikas

Gintaras Kryževičius