Civilinė byla Nr. 3K-3-308/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
26.7; 27.2 „(S)“
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. G. ir R. G.-M. ieškinį atsakovui Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondui dėl įpareigojimo nenaudoti fondo pavadinime Adomo Mickevičiaus vardo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai nurodė, kad jie yra visame pasaulyje žymaus poeto Adomo Mickevičiaus palikuonys. Poeto kūrybinis palikimas ir visa, kas susiję su jo asmenybe, yra nuolatinis ieškovų rūpestis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 1996 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 57-LO įregistravo juridinį asmenį – Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondą. Fondas pavadintas Adomo Mickevičiaus vardu be jo palikuonių sutikimo ir jiems nežinant. Taip buvo pažeisti Lietuvos įstatymai ir tarptautinės konvencijos dėl vardo naudojimo. Atsakovo fondo veikla yra visiškai nesusijusi su Adomo Mickevičiaus kūrybinio palikimo ar asmenybės puoselėjimu. Fondas yra naudingas tik jo steigėjams ir visiškai nesprendžia klausimų, susijusių su Adomu Mickevičiaus kūrybiniu palikimu. Ieškovai, kaip Adomo Mickevičiaus palikuonys, ketina steigti Lietuvoje fondą, pavadintą Adomo Mickevičiaus vardu, kuris tarnautų jo kūrybinio palikimo išsaugojimui ir puoselėjimui, propagavimui.
Ieškovai prašė įpareigoti atsakovą – Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondą nenaudoti fondo pavadinime Adomo Mickevičiaus vardo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas motyvavo, kad teisės normos, reglamentuojančios teisę į vardą, atsirado tik naujajame Civiliniame kodekse, įsigaliojusiame nuo 2001 m. liepos 1 d., dėl to sprendžiant šalių ginčą, kilusį dėl teisės į vardą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). CK 2.20 straipsnyje nustatyta, kad ieškinį dėl teisės į vardą gynimo po fizinio asmens mirties turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, tėvai, vaikai. 1994 m. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 7 straipsnyje nustatyta, kad apsauga vykdoma autoriaus gyvenimo laikotarpiu ir penkiasdešimt metų po jo mirties. Visuotinai žinoma, kad Adomas Mickevičius mirė 1855 metais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tik artimiausi šeimos nariai gali ginti mirusio asmens teisę į vardą, kad nustatytas maksimalus 50 metų po autoriaus mirties terminas vykdomai apsaugai, padarė išvadą, kad atsakovas, pasirinkdamas fondo pavadinimui Adomo Mickevičiaus vardą, neturėjo pareigos prašyti palikuonių sutikimo. Tokia pareiga nebuvo numatyta ir fondo įregistravimo metu galiojusiuose Vyriausybės 1991 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 499 patvirtintuose Firmų vardų nuostatuose. Ieškovai neįrodė, kad atsakovo fondo pavadinimas prieštarauja dorovės normoms ir visuomenės interesams bei humaniškumui. Adomo Mickevičiaus vardo naudojimas fondo, kurio veiklos tikslai yra remti dviejų valstybių gerus santykius, plėtoti ir skatinti jų bendradarbiavimą, pavadinime negali pakenkti geram abiejose valstybėse žinomos ir vertinamos iškilios asmenybės vardui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo motyvacija ir papildomai nurodė, kad teismas pagrįstai rėmėsi fondo įkūrimo metu galiojusiais 1991 m. spalio 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 499 patvirtintais Firmų vardų nuostatais, padarė pagrįstą išvadą, kad šie nuostatai nebuvo pažeisti. Adomo Mickevičiaus vardo panaudojimas atsakovo fondo pavadinime nepažeidė ieškovų teisių ir interesų. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad Adomo Mickevičiaus vardo naudojimas subjekto, kurio veikla nėra susijusio su Adomo Mickevičiaus kūrybinio palikimo ar jo asmenybės populiarinimu, pavadinime gali menkinti poetą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo veiklos neteisėtumą. Tai, kad poeto palikuonys yra pasirengę patys įsteigti Adomo Mickevičiaus rėmimo fondą, nėra teisinis pagrindas ieškiniui tenkinti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo fondo registravimas užkerta ieškovui galimybę įregistruoti savo fondą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas G. G. prašo panaikinti teismų sprendimą bei nutartį ir ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Vyriausybės 1991 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 499 patvirtintų Firmų vardų nuostatų 5.4 punkte nustatytas draudimas registruoti firmų vardus, kurie sudaro kito asmens pavardę, be fizinio asmens sutikimo. Jokių išimčių nuostatuose nenustatyta. Vadinasi, atsakovo pavadinimas, kuriame panaudotas Adomo Mickevičiaus vardas, buvo registruotas neteisėtai. Kadangi teisė negali atsirasti pažeidimo pagrindu, tai Adomo Mickevičiaus vardas turi būti pašalintas iš atsakovo pavadinimo ir taip atkurtas teisėtumas. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas teismai šio pažeidimo nenustatė ir net nenagrinėjo. Teismai iš esmės nenagrinėjo galimą teisės į vardą pažeidimą, nors neneigė, kad CK 2.21 straipsnyje įtvirtinta teisė į vardą galėjo būti pažeista. Teismai aklai vadovavosi nuostata, kad ieškinį dėl teisės į vardą gynimo po fizinio asmens mirties gali pareikšti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.
Firmų vardų nuostatų 5.6 punkte taip pat draudžiama registruoti firmos vardus, kurie gali klaidinti visuomenę dėl firmos veiklos pobūdžio. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 2.39 straipsnio 3 dalyje. Atsakovo veikla neturi nieko bendra su Adomu Mickevičiaus kūryba, jo veikla ar gyvenimo propagavimu, ir šio fakto atsakovas neneigia. Akivaizdu, kad visuomenė yra klaidinama. Tai, kad atsakovo fondas remia Lietuvos ir Lenkijos santykius, savaime yra kilnus tikslas, bet tai dar nereiškia, kad fondo parinktos priemonės visada bus geriausios, ir kad joms pritartų autorius. Gali net susiklostyti situacija, kai atsakovo vykdoma veikla, net ir teisėta, prieštarautų moraliniams autoriaus įsitikinimams, ir dėl to dalis autoriaus gerbėjų būtų neišvengiamai įžeisti. Jau vien tokia galimybė turėtų tapti neįveikiama kliūtimi naudoti autoriaus vardą su jo kūryba nesusijusio juridinio asmens pavadinime.
Atsakovo fondas nepalaiko Adomo Mickevičiaus ar jo kūrybos, todėl autoriaus vardo naudojimas atsakovo pavadinime prieštarauja geros moralės idėjai, teisingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovo veiksmai, kuriais siekiama panaudoti Adomo Mickevičiaus vardą, laikytini sandoriu (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris yra niekinis, nes prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (šiuo atveju ir Adomo Mickevičiaus palikuonis); niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Teismai turėjo teisę uždrausti naudoti Adomo Mickevičiaus vardą atsakovo fondo pavadinime. Teismai tinkamai net nesvarstė galimo pažeidimo, remdamiesi tuo, kad viena iš CK normų galimai riboja teisę pateikti ieškinį. Civilinis kodeksas turi būti aiškinamas sistemiškai. CK 1.63, 1.78, 1.81 straipsniai negali būti ignoruojami, aiškinant CK 2.21 straipsnio turinį.
Atsakovas atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 449 patvirtintų Firmų vardų nuostatų pažeidimo atmetami.
Fondo įregistravimo metu galiojo Firmų vardų nuostatų 5 punkte nustatyti draudimai, kuriais buvo ginama teisė į vardą. Jų nepaisymas reiškia imperatyvių teisės nuostatų pažeidimą. Jeigu atitinkami nuostatai būtų pažeisti, tai asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai pažeisti, galėtų reikalauti šių pasekmių pašalinimo.
Nuostatų 5.4 punktas taikomas tuo atveju, kai pavadinimui sukurti panaudota kito asmens pavardė be jo sutikimo. Kadangi fondo pavadinimui sudaryti nebuvo panaudota ieškovo pavardė, tai 5.4 punktas negali būti taikomas, nes jis šio punkto įgyvendinimui neprivalėjo duoti sutikimo. Pagal reikalavimą dėl šio punkto pažeidimo ieškovai nėra tinkami. Jie nepaveldėjo teisių, nes teisė į vardą yra asmeninė ir nepaveldima.
Jeigu ieškovo teisės pažeistos dėl kitokio nurodytų nuostatų pažeidimo, tai jos gali būti ginamos būtent dėl jo. Kaip kitą pažeidimą ieškovai nurodo nuostatų 5. 6 punktą – pavadinimas gali klaidinti visuomenę dėl firmos – vardo savininkės – veiklos pobūdžio. Iškeliami argumentai, kad poeto Adomo Mickevičiaus veikla ar kūryba fondo darbu nepuoselėjami ir nepropaguojami, todėl taip klaidinama visuomenė. Ar visuomenė gali būti klaidinama dėl firmos veiklos pobūdžio netinkamai parinktu jos vardu, yra vertinimo dalykas, t. y. fakto klausimas, bet būtina pabrėžti teisinius aspektus. Galimas nesutapimas tarp to, kas deklaruojama pavadinime, ir to, ką iš tikrųjų vykdo firma. Nesutapimas turi būti ne bet koks, o žymus, tik tada jis galėtų būti pripažintas kaip 5.6 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad Adomas Mickevičius yra žinomas ne tik kaip poetas, bet ir kaip asmuo, aktyviai dalyvavęs visuomeniniame gyvenime, o jo gyvenimas ir kūryba susiję ir su Lietuva, ir su Lenkija, tai pavardės naudojimas organizacijai, kurios veiklos tikslai yra visuomeniniai politiniai ir nukreipti šių šalių santykių stiprinimui, nuostatų 5.6 punkto nepažeidžia. Nepagrįsti argumentai, kad organizacija nepuoselėja Adomo Mickevičiaus kūrybos ir jo, kaip poeto, atminimo, o ieškovai norėtų kurti tokią organizaciją, bet poeto pavardės naudojimas fondo pavadinime tam trukdytų. Pareiškėjas ypač pabrėžia Adomo Mickevičiaus asmenį kaip poetą ir akcentuoja jo kūrybinį palikimą bei rūpinimąsi juo. Šios įvairialypės asmenybės kiti gyvenimo ir veiklos aspektai gali būti panaudojami, jeigu iš esmės visuomenės neklaidina. Adomo Mickevičiaus kūryba ir veikla patvirtina, kad jam buvo artimos tautų, šalių ir kultūrų bendravimo idėjos, todėl nurodytų nuostatų 5.6 punkto pažeidimas nekonstatuojamas.
Kasacinio skundo argumentai dėl Civilinio kodekso nuostatų taikymo atmetami. Civiliniame kodekse išdėstytos bendrosios teisės į vardą gynimo taisyklės. Jeigu asmens vardas buvo panaudotas juridinio asmens pavadinime, tai pirmiausia taikomos specialiame įstatyme nurodytos taisyklės. 1964 m. CK nebuvo detalių nuostatų dėl juridinio asmens pavadinimo, o CK 29 straipsnio norma nukreipė vadovautis kitais teisiniais aktais. Šie klausimai buvo reglamentuoti nurodytuose nuostatuose, todėl ginčui nagrinėti taikomos jų normos, o ne CK normos dėl sandorių. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šio argumento esmė yra pavardės panaudojimas prieštaraujant gerai moralei, viešajai tvarkai. Motyvuojama, kad dėl to reikalavimą dėl vardo gynimo, kaip reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių pašalinimo, gali pareikšti bet kuris asmuo. Argumento esmę atitinka nuostatų 5.2 punktas, kuriame nurodyta, kad negali būti registruojami firmų vardai, kurie prieštarauja dorovės normoms, visuomenės interesams bei humaniškumui. Ši norma galėtų būti taikoma ir tuo atveju, jeigu mirusio asmens pavardė būtų naudojama tokio juridinio asmens, kurio veikla iš esmės neatitiktų mirusiojo pažiūrų, veiklos ar išpažįstamų vertybių, pavadinime. Mirusiojo vardo panaudojimas tokiu atveju būtų ar atrodytų nedoras, o tai prieštarautų gerai moralei. Tai yra faktinės ir gali būti byloje įrodinėtinos aplinkybės. Dėl jų teisėjų kolegija iš dalies jau pasisakiusi, kalbėdama dėl nuostatų 5.6 punkto taikymo. Byloje neįrodyta, kad nedorai pasielgta mirusiojo atžvilgiu jo vardą panaudojant konkrečiu atveju. Argumentai dėl nuostatų 5.2 punkto pažeidimo nepagrįsti.
Firmos vardui keliamais reikalavimais siekiama ginti teisę į vardą plačiąja prasme – ir fizinių asmenų teisę į vardą kaip privatumo dalį, ir juridinių asmenų kaip jų nuosavybės dalį. Teisė į vardą pirmiausia yra ginama ne nuo bet kokio kėsinimosi. Kaip teisės į vardą pažeidimas turi būti traktuojamas siekimas panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai – kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda. Byloje neįrodyta, kad Adomo Mickevičiaus pavardę pavadinime naudojantis juridinis asmuo veikė šiais tikslais, nes fondas yra ne pelno organizacija, veikianti visuomeninėje-politinėje erdvėje. Reikalavimą dėl teisės į vardą pažeidimo pašalinimo, jeigu ši teisė pažeidžiama imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymu, gali pareikšti kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas pažeidžiamas. Teisės į vardą ir teisėto intereso pažeidimo pareiškėjas neįrodė, todėl nėra pagrindo jį pripažinti suinteresuotu asmeniu (CPK 5 straipsnis).
Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų pakeisti ar panaikinti priimtus teismų sprendimą ir nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas
