Dėl įsakymo panaikinimo

Civilinė byla Nr.3K-3-304/2006

Procesinio sprendimo kategorija 99.5; 114.3;

128.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 18 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Omnitel“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriui, B. S. ir Valstybinei metrologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Omnitel“ nurodė, kad 2000 m. liepos 12 d. sudarė su Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriumi (toliau – Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius) sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo (toliau – Sutartis), kuria jis (pareiškėjas) įsipareigojo teikti Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugas už užmokestį, o Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis ir sumokėti už jas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Vykdant Sutartį, Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriui buvo perduotos SIM mobiliojo ryšio kortelės bei suteikti ir pajungti mobiliojo ryšio abonentai, kurių pagalba Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius naudojasi jo (pareiškėjo) teikiamomis mobiliojo GSM/DCS ryšio paslaugomis. 2003 m. birželio 16 d. Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriui buvo pajungtas mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). 2004 m. lapkričio 5 d. Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius pateikė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) skundą, prašydamas išnagrinėti, ar UAB „Omnitel“ teisingai apmokestino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 16 d. iki 2004 m. rugpjūčio 16 d. suteiktas paslaugas. Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius skunde nurodė, kad telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini0 naudojasi skyriaus darbuotojas B. S., kuris, išnagrinėjęs abonento Nr. (duomenys neskelbtini) detalią sąskaitą už minėtu laikotarpiu suteiktas paslaugas, teigė, kad daugelio detalioje sąskaitoje nurodytų skambučių jis neatliko. Dėl to Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius mano, kad buvo nepagrįstai apskaityta paslaugų už 375,98 Lt sumą, ir nesutinka pilnai apmokėti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos sąskaitos už laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 16 d. iki 2004 m. rugpjūčio 16 d. teiktas paslaugas. 2004 m. gruodžio 17 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. (36.4)-1V-693 „Dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus skundo“, kuriuo patenkino Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus skundą ir pripažino nepagrįstai apskaitytais 2004 m. liepos 16 d. – 2004 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpiu UAB „Omnitel“ pokalbių laiko sistemos fiksuotus skambučius bei trumpąsias žinutes telefono ryšio numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) už 375,98 Lt sumą. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius savo įsakymą grindė tuo, kad UAB „Omnitel“ neįrodė, jog abonento Nr. (duomenys neskelbtini) detalioje sąskaitoje nurodyti skambučiai įvyko ir paslaugos buvo suteiktos, nes UAB „Omnitel“ naudojamos laiko apskaitos sistemos duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi UAB „Omnitel“ naudojama pokalbių laiko apskaitos sistema nėra metrologiškai įteisinta ir prižiūrima, kaip to reikalauja LR metrologijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 10 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnis. Pareiškėjo teigimu, minėtas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas yra neteisėtas, o jame išdėstyti argumentai nepagrįsti. LR metrologijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad matavimo priemonės būtų įrašytos į Lietuvos matavimo priemonių registrą, šiuo metu realiai yra neįgyvendinamas, nes tik LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1653 „Dėl Lietuvos matavimo priemonių registro įsteigimo ir Lietuvos matavimo priemonių registro nuostatų patvirtinimo“ buvo įsteigtas Lietuvos matavimo priemonių registras, o jo veiklos pradžia yra numatyta 2005 m. kovo 1 d. Be to, LR metrologijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, kad valstybinė metrologinė matavimo priemonių kontrolė taikoma matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant <...> paslaugų kiekį ir vertę, leidžia daryti išvadą, kad metrologinė patikra yra reikalinga ne telefoninio pokalbio užfiksavimo faktui patikrinti, t. y. ar teisingai užfiksuojamas pats skambučio faktas, o telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos pokalbių trukmės fiksavimo paklaidoms nustatyti. LR metrologijos įstatyme nėra nuorodos, kad metrologinė kontrolė turi būti taikoma ir įrangai, fiksuojančiai telekomunikacinį įvykį, t.y. jo buvimo faktą. Iš to seka, kad įvykusio telekomunikacinio įvykio (skambučio, trumposios žinutės) užfiksavimo faktas nėra metrologinės patikros objektas. Dėl šių priežasčių tas faktas, kad UAB „Omnitel“ naudojama pokalbių laiko apskaitos sistema nėra įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą, nėra pagrindas konstatuoti, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė jo ginčijamų skambučių ar nesiuntė trumpųjų žinučių. Dėl to pripažintina, kad jis (pareiškėjas), pateikęs jo naudojamos įrangos užfiksuotus detalius įrašus, įrodė, jog abonento Nr. (duomenys neskelbtini) detalioje sąskaitoje nurodyti ginčijami skambučiai realiai įvyko ir trumposios žinutės buvo išsiųstos. Ta aplinkybė, kad UAB „Omnitel“ naudojama pokalbių laiko apskaitos sistema nėra įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą, nėra pagrindas, neįvertinus visų įrodymų ir neatsižvelgus į faktines aplinkybes, besąlygiškai konstatuoti ir tą faktą, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų skambučių trukmė yra apskaityta neteisingai. GSM tinkle telefoninių pokalbių trukmę apskaito GSM komutacinė stotis, kurios atliekamas pokalbių trukmės nustatymas yra tik viena iš jo funkcijų. GSM komutacinės stoties bandymus, siekiant nustatyti pokalbių trukmės matavimo funkcijos paklaidas, gamybos procese atlieka gamintojai savo laboratorijose. Pareiškėjo teigimu, pagal jo naudojamų GSM bazinių stočių gamintojo atliktus GSM komutacinės stoties bandymus yra nustatyta, kad pokalbių trukmės matavimo paklaida yra 0,16 sekundės. Dėl to, atsižvelgdamas į galimas paklaidas, jis (pareiškėjas) neapmokestina pokalbių, trumpesnių nei 3 sekundės, taigi – neapmokestina pokalbių, žymiai ilgesnių nei yra galima bandymų keliu nustatyta pokalbių trukmės matavimo paklaida (0,16 sekundės). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tiek jo, tiek kitų telekomunikacijų operatorių GSM tinklai yra sujungti, tarpusavyje sinchronizuoti ir visi kartu sudaro pasaulinę telekomunikacijų sistemą su pilnai funkcionuojančiu pokalbių trukmės apskaitos mechanizmu. Dėl to vieno telekomunikacijų operatoriaus abonento skambutis (faktas ir trukmė) kito telekomunikacijų operatoriaus abonentui yra fiksuojamas tiek skambutį inicijavusio abonento telekomunikacijų operatoriaus, tiek skambutį priėmusio abonento telekomunikacijų operatoriaus. Be to, vieno abonento skambutis kitam to paties telekomunikacijų operatoriaus abonentui yra fiksuojamas tiek skambutį inicijavusio abonento detalioje sąskaitoje (kaip išeinantis skambutis), tiek į skambutį atsiliepusio abonento detalioje sąskaitoje (kaip įeinantis skambutis). Kad tam tikri Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus ginčijami skambučiai ir trumposios žinutės abonentams, kurie naudojasi jo (pareiškėjo) teikiamomis paslaugomis, taip pat yra užfiksuoti ir šių abonentų detaliose sąskaitose kaip įeinantys skambučiai, matyti iš jo (pareiškėjo) pateiktų įrodymų. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti LR ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. (36.4)-1V-693 „Dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus skundo“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2005 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Omnitel“ pareiškimą patenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. (36.4)-1V-693 „Dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus skundo“, kuriuo nepagrįstai apskaitytais buvo pripažinti 2004 m. liepos 16 d. – 2004 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpiu UAB „Omnitel“ pokalbių laiko apskaitos sistemos fiksuoti telefono ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) skambučiai bei trumposios žinutės už 375,98 Lt sumą. Priteisė lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus ir B. S. 28,40 Lt teismo išlaidų paštui į valstybės pajamas. Nustatęs, kad 2004 m. rugsėjo 20 d. B. S. kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl UAB „Omnitel“ už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 16 d. iki 2004 m. rugpjūčio 16 d. pateiktos abonento Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos, neturėdamas įgaliojimo veikti Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus vardu, teismas padarė išvadą, kad tuo iš esmės buvo pažeisti LR elektroninių ryšių įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 5 punkto ir Ryšių reguliavimo tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 192 patvirtintos Telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir gavėjų, įskaitant vartotojus, ginčų sprendimo tvarkos (toliau – Tvarka) 7 punkto reikalavimai. Ryšių reguliavimo tarnyba privalėjo atsisakyti priimti B. S. skundą, o minėtai aplinkybei paaiškėjus jo nagrinėjimo metu – skundą palikti nenagrinėtą (LR elektroninių ryšių įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 5 punktas ir 8 dalis). Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius tik 2004 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1/5-R3-8806 kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą, prašydamas „padėti išspręsti susidariusią situaciją dėl skambučių“, tačiau šio rašto turinys, teismo vertinimu, neatitiko ginčo metu galiojusios Tvarkos 6 punkto reikalavimų: pareiškime nėra nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas, nesuformuluotas konkretus reikalavimas. Tokiomis aplinkybėmis Ryšių reguliavimo tarnyba, priėmusi ir išnagrinėjusi B. S. ir Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus skundus, nepaisė LR elektroninių ryšių įstatymo ir Tvarkos reikalavimų. Teismas konstatavo, kad ginčą nagrinėjęs subjektas išnagrinėjo Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus vardu paduotą neįgalioto asmens skundą ir peržengė Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus skunde pareikšto reikalavimo ribas. Penkių dienų (iš jų – dvi ne darbo dienos) terminą, kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė UAB „Omnitel“ atsiliepimui į Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus skundą pareikšti, teismas įvertino kaip nepakankamą tokiam veiksmui atlikti. Pagal Tvarkos 15 punktą UAB „Omnitel“ privalėjo būti suteiktas 10 dienų terminas apsispręsti dėl ginčo baigimo taikiai, todėl terminas atsileipimui pateikti negalėjo būti trumpesnis nei 10 dienų. Atsiliepimui į B. S. skundą pateikti buvo nustatytas būtent 10 dienų terminas. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą, nepasinaudojo Tvarkos 19 punkte suteiktomis teisėmis ir nepareikalavo nei iš Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus, nei iš UAB „Omnitel“ papildomos informacijos, įrodymų ir paaiškinimų, nekvietė specialistų ir neatliko jokių kitų veiksmų, būtinų ginčo esmei atskleisti, bei atsižvelgdamas į tai, kad nė vienas Lietuvoje veikiantis mobiliojo ryšio paslaugų operatorius neturi sertifikuotos matavimo įrangos ir ši problema yra susijusi su daugelio vartotojų interesais, teismas laikė, jog ginčo nagrinėjimui buvo tikslinga sudaryti komisiją ir neapsiriboti tik formaliu ginčo išsprendimu. Išreikalavęs iš AB Lietuvos telekomas (naudoja sertifikuotą įrangą), UAB „Tele 2“ ir UAB „Bitė GSM“ duomenis apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučius per ginčo laikotarpį ir šių duomenų pagrindu atlikęs priešpriešinį patikrinimą, teismas konstatavo, kad B. S. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) atliko ginčijamus skambučius, nes ginčo detalioje sąskaitoje užfiksuoti skambučiai, jų laikas ir trukmė sutampa su kitų operatorių užfiksuotais duomenimis. Atsižvelgęs į tai, kad nei LR metrologijos įstatyme, nei Lietuvos matavimo priemonių registro nuostatuose nenumatyta, kad atitinkamos matavimo priemonės neįrašymas į Lietuvos matavimo priemonių registrą yra esminė sąlyga, paneigianti tokiomis priemonėmis fiksuotus duomenis, teismas sprendė, kad paslaugą, kurios suteikimas užfiksuotas į Lietuvos matavimo priemonių registrą atitinkama tvarka neįrašyta priemone, vertinti kaip suteiktą netinkamai ir negalinčią būti apskaityta, nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Ryšių reguliavimo tarnyba išnagrinėjo Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus vardu paduotą neįgalioto asmens (B. S. skundą ir peržengė Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus skunde pareikšto reikalavimo ribas, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama UAB „Omnitel“ 5 dienų terminą atsiliepimui į Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus skundą pareikšti, nustatė nepakankamą terminą (LR elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnio 3 dalis, CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) atliko ginčijamus skambučius, bei konstatavo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių ginčo detalioje sąskaitoje užfiksuotus duomenis. Apeliacinio skundo argumentus, kad byla turėjo būti nagrinėjama pagal ginčo teisenos taisykles, teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais tuo pagrindu, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas, o ne UAB „Omnitel“ ir Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus sutartinių prievolių vykdymas. Bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su daiktinėmis teisėmis (CPK 442 straipsnio 9 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ypatingąja teisena, kolegijos nuomone, tinkamai pritaikė CPK nuostatas, patraukdamas šioje byloje suinteresuotais asmenimis Ryšių reguliavimo tarnybą, Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrių, B. S. ir Valstybinę metrologijos tarnybą. Ginčijant valstybės institucijos priimtą aktą, ši institucija turi būti įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl Ryšių reguliavimo tarnybos procesinė padėtis, kaip suinteresuoto asmens, šioje byloje buvo tinkama. Padariusi išvadą, kad telekomunikacinio įvykio užfiksavimo faktas nėra metrologinės patikros objektas, aplinkybę, ar UAB „Omnitel“ naudojama pokalbių laiko apskaitos sistema yra metrologiškai įteisinta ir prižiūrima pagal LR metrologijos įstatymą, kolegija vertino kaip nesusijusią su Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus skunde pareikšto reikalavimo ribomis.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjo UAB „Omnitel“ pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai, išnagrinėję bylą ypatingąja teisena, pažeidė civilinių bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK V dalies XXV skyriaus nuostatas, CPK 442 straipsnio 9 puntą). Tai, kad ginčas prieš tai buvo išnagrinėtas neprivaloma išankstine ne teismo tvarka (LR elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnio 1 dalis), negali būti pagrindas nenagrinėti ginčo iš esmės. Kasatoriaus manymu, tai, kad ginčo šalys įstatymo nustatyta tvarka apskundė Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą teismui, reiškia, jog šalys perdavė teismui nagrinėti tarp jų kilusį ginčą, o ne spręsti Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimto sprendimo teisėtumo klausimą. Teismai neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kas taip pat lėmė tai, jog byla nepagrįstai buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka. Vienas pagrindinių ypatingosios teisenos bruožų yra tas, kad tokia tvarka nagrinėjamos bylos, kuriose nėra ginčo. Šiuo gi atveju tarp Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus bei jo darbuotojo B. S. ir UAB „Omnitel“ kilo ginčas dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Be to, šis ginčas nepatenka į bylų, nagrinėtinų ypatingosios teisenos tvarka, sąrašą (CPK 442 straipsnis), todėl turėjo būti nagrinėjamas ginčo teisena. Bylos nagrinėjimo dalykas šiuo atveju yra ginčas dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas, t.y. sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai tarp paslaugų teikėjo (UAB „Omnitel“) ir vartotojo (Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus), todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 442 straipsnio 9 punktą, reglamentuojantį daiktinių teisių nagrinėjimo ypatingąja teisena tvarką. Teismai, išnagrinėję bylą pagal ypatingosios teisenos taisykles, neišsprendė ginčo iš esmės, kaip to reikalauja CPK 259 ir 260 straipsniai. Be to, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip išankstine ne teismo tvarka ginčą nagrinėjusios institucijos. Ypatingosios teisenos bylose kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Ryšių reguliavimo tarnyba jokio procesinio ar materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi (CPK 443 straipsnio 6 dalis), todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė LR metrologijos įstatymo (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punktas) nuostatas, bei, vertindami įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Sistemiškai aiškinant LR metrologijos įstatymo ir CPK XIII skyriaus, reglamentuojančio įrodinėjimą, nuostatas, darytina išvada, kad matavimo priemonių, kurioms taikoma metrologinė patikra, parodymų teisingumą ir pagrįstumą gali įrodyti tik dokumentas, patvirtinantis, kad atitinkamos priemonės tipas yra patvirtintas LR metrologijos įstatymo nustatyta tvarka. Bylą nagrinėję teismai, savo išvadas grindę UAB „Omnitel“ pateiktais rašytiniais įrodymais (telefono skambučių detaliosiomis sąskaitomis), gautais remiantis UAB „Omnitel“ naudojamos metrologiškai nepatikrintos technologinės įrangos duomenimis, rėmėsi neteisėtais įrodymais.

3. Bylą nagrinėję teismai, neišspręsdami ginčo iš esmės, neatsižvelgė į tai, jog byloje iškilo viešojo intereso apsaugos problema ir tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kalbant apie viešąjį interesą, teismas turi būti aktyvus, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, remdamiesi neleistinais įrodymais bei neatsižvelgdami į vartotojų (Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus ir B. S.) teisių bei teisėtų interesų pažeidimus, sudarė galimybes paslaugų teikėjams piktnaudžiauti savo teisėmis apskaičiuojant tiek paslaugų kiekį, tiek jų kainas, nes ginčijamais procesiniais sprendimais įtvirtino prezumpciją, jog paslaugų kiekį paslaugų teikėjai apskaičiuoja teisingai, kai tuo tarpu nei kompetentingos valstybės institucijos, nei vartotojas įsitikinti informacijos tikrumu neturi galimybės.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo Valstybinė metrologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nurodo palaikanti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos kasaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo kasacinį skundą patenkinti. Prisidėjime pažymima, kad LR metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis, gaminančius, taisančius, importuojančius, nuomojančius, parduodančius ar naudojančius matavimo priemones (išskyrus naudojamas savo reikmėms) pateikti jas patikrai Valstybinei metrologijos tarnybai nustatyta tvarka. Pareiškėjas UAB „Omnitel“ pokalbių laiko apskaitos sistemos dokumentų, kurie būtų pripažinti pakankamais ir tinkamais metrologinio įteisinimo (tipo patvirtinimo) procedūrai pradėti, nepateikė, todėl pareiškėjo pokalbių laiko apskaitos sistemos parodymus vertinti kaip pagrįstus ir teisingus nėra pagrindo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas UAB „Omnitel“ prašo skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad CPK nepateikia išsamaus bylų, nagrinėtinų ypatingąja teisena, sąrašo (CPK 442 straipsnio 14 punktas). Be to, ne visose ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose nėra ginčo. Surinkęs, žodiniame teismo posėdyje ištyręs ir įvertinęs visu įrodymus, pirmosios instancijos teismas įvykdė įstatyme numatytą reikalavimą nustatyti išsamias esmines bylos aplinkybes, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad, teismui pasirinkus ypatingąją teiseną, nebuvo tinkamai nustatyta materialioji tiesa byloje. Teismo išlaidos buvo padalintos proporcingai (CPK 443 straipsnio 6 dalis), o proporcingumo laipsnį konkrečiu atveju nustatė teismas, todėl su kasatoriaus argumentais dėl neteisėto bylinėjimosi išlaidų iš Ryšių reguliavimo tarnybos priteisimo taip pat negalima sutikti. Pareiškėjo manymu, kasatorius turi procesinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, todėl jis pagrįstai buvo įtrauktas į bylą, o teismai turėjo teisę nagrinėti bylą ypatingosios teisenos tvarka. Be to, net pripažinus, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas ir neturėjo teisės nagrinėti šios bylos ypatingąja teisena, naikinti sprendimą šiuo pagrindu būtų galima, tik jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta bylą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) detalioje sąskaitoje esančių duomenų teisingumas buvo patvirtintas ir kitų telekomunikacijų operatorių, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino UAB „Omnitel“ įrodžius ginčijamų skambučių atlikimo faktą. Be to, pareiškėjo pateikti įrodymai nebuvo prieštaringi ir jų visuma leido daryti išvadas dėl įrodinėjimo dalyko buvimo. Tuo tarpu, nei Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius, nei jo darbuotojas B. S. nepateikė teismui jokių paaiškinimų ir įrodymų, kuriais jie neigia sąskaitoje užfiksuotus duomenis. Kasatoriaus argumentai viešojo intereso gynimo klausimu, kuris nebuvo keliamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

2000 m. liepos 12 d. pareiškėjas UAB „Omnitel“ ir suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius sudarė sutartį Nr. OM 000746 dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo, kuria UAB „Omnitel“ įsipareigojo teikti Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriui mobiliojo ryšio paslaugas pagal tarptautinių standartų, LR teisės aktų ir licencijų reikalavimus, o Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius – naudotis paslaugomis ir atsiskaityti už jas Sutartyje numatyta tvarka. Pagal šią sutartį bendrovės „Omnitel“ Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriui suteikta SIM mobiliojo ryšio kortele, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi pareigūnas B. S. 2004 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Omnitel“ išrašė Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriui detalią sąskaitą už 2004 m. liepos 16 d. – 2004 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpiu abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas bendrai 337,72 Lt sumai ir PVM sąskaitą-faktūrą bendrai 420,49 Lt sumai. 2004 m. rugsėjo 20 d. B. S. kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti jo skundą dėl šios sąskaitos. 2004 m. lapkričio 5 d. Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius raštu Nr. 1/5-R3-8806 kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą, prašydamas „padėti išspręsti susidariusią situaciją dėl skambučių“. Ginčijamu Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. (36.4)-1V-693 buvo nuspręsta patenkinti Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus ir jo darbuotojo B. S. 2004 m. rugsėjo 20 d. ir 2004 m. lapkričio 5 d. prašymus ir pripažinti nepagrįstai apskaitytais 2004 m. liepos 16 d. – 2004 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpiu UAB „Omnitel“ pokalbių laiko apskaitos sistemos fiksuotus abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučius bei trumpąsias žinutes už 375,98 Lt sumą. UAB „Omnitel“ naudojama pokalbių laiko apskaitos sistema nėra metrologiškai įteisinta ir prižiūrima, kaip to reikalauja LR metrologijos įstatymas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

Dėl bylos išnagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasatoriaus argumentu dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, pažeidimo, nes apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje taikė CPK 442 straipsnio 9 punktą, reglamentuojantį bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimo ypatingąja teisena tvarką. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo pripažinti nepagrįstai apskaitytais 2004 m. liepos 16 d. – 2004 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpiu UAB „Omnitel“ pokalbių laiko sistemos fiksuoti skambučiai bei trumposios žinutės telefono ryšio numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) už 375,98 Lt sumą, t. y. administracinis aktas, susijęs su sutartinių prievolių tarp pareiškėjo UAB „Omnitel“ ir suinteresuoto asmens Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus vykdymu, o ne su daiktinėmis teisėmis, todėl nagrinėti bylą ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 442 straipsnio 9 punktą nebuvo pagrindo. Tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas procesinės teisės normos pažeidimas yra pagrindas sprendimui ar nutarčiai panaikinti tik tuo atveju, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, CPK 328 straipsnis draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais. Dėl to vien ta aplinkybė, kad teismai išnagrinėjo bylą ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, nedaro byloje priimtų procesinių sprendimų neteisėtais. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėjo UAB „Omnitel“ abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 16 d. iki 2006 m. rugpjūčio 16 d. pateiktoje detalioje sąskaitoje JUP Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti skambučiai ir jų trukmė sutampa su kitų mobiliojo ryšio operatorių šiuo laikotarpiu užfiksuotais duomenimis. Kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia ir yra saistomas žemesniųjų instancijų teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl, remdamasis jomis, daro išvadą, jog bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė dėl ginčijamų skambučių iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo, bei konstatuoja, kad pagal žemesniųjų instancijų teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes pareiškėjo UAB „Omnitel“ pareiškimas patenkintas pagrįstai, todėl bylos išnagrinėjimo rezultatas būtų toks pats ir išnagrinėjus bylą ginčo teisenos tvarka pagal pareiškėjo ieškinį. Tokiomis aplinkybėmis iš esmės teisingo sprendimo panaikinimas vien dėl to, jog byla buvo išnagrinėta ne tos teisenos tvarka, nors, išnagrinėjus bylą kitos teisenos tvarka, rezultatas būtų toks pats, prieštarautų bendriesiems teisės principams (protingumui ir teisingumui) bei reikštų pagrindinių proceso teisės principų (ekonomiškumo, operatyvumo ir kt.) pažeidimą. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad teismai, išnagrinėję bylą pagal ypatingosios teisenos taisykles, neišsprendė ginčo iš esmės, kaip to reikalauja CPK 259 ir 260 straipsniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, nagrinėdami bylą ypatingosios teisenos tvarka, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis): pirmosios instancijos teismas pasinaudojo CPK 443 straipsnio 5 dalyje numatyta teise ir nusprendė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kas sudarė dalyvaujantiems byloje asmenims sąlygas pateikti prašymus, duoti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu, išsakyti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kilusiais klausimais, prieštarauti kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, teikti įrodymus bei dalyvauti juos tiriant ir tuo būdu visomis įstatyme numatytomis priemonėmis įrodinėti aplinkybes, kuriomis jie rėmėsi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, teismas įtraukė suinteresuotais asmenimis visus, jo manymu, galinčius padėti tinkamai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai išspręsti bylą, asmenis ir išklausė jų paaiškinimus, išreikalavo iš kitų mobiliojo ryšio operatorių duomenis apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučius, atliktus per 2004 m. liepos 16 d. – 2004 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpį, ir šių duomenų pagrindu atliko priešpriešinį patikrinimą, surinko ir ištyrė kitus byloje esančius įrodymus. Dėl to sutikti su kasatoriaus argumentu, kad nebuvo nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės ir byla nebuvo išspręsta iš esmės, nėra pagrindo.

Dėl netinkamo LR metrologijos įstatymo nuostatų taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimu

LR metrologijos įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 10 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio nuostatos numato reikalavimą fiziniams ir juridiniams asmenims (nagrinėjamos bylos atveju – mobiliojo ryšio operatoriui) metrologiškai įteisinti ir prižiūrėti jų naudojamas matavimo priemones (nagrinėjamu atveju – pokalbių laiko apskaitos sistemą). Tai reiškia, jog pats telekomunikacinio įvykio (šiuo atveju – skambučio atlikimo mobiliojo ryšio telefonu) užfiksavimo faktas pagal minėtas įstatymo nuostatas nėra metrologinės patikros objektas. Ginčijamų skambučių trukmės nei B. S., nei Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius neginčijo. Dėl to ta aplinkybė, kad pareiškėjo UAB „Omnitel“ naudojama pokalbių laiko apskaitos sistema nėra metrologiškai patikrinta, kaip to reikalauja minėtos LR metrologijos įstatymo normos, pareiškėjo UAB „Omnitel“ abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 16 d. iki 2004 m. rugpjūčio 16 d. pateiktoje detaliojoje sąskaitoje JUP Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų dėl skambučių atlikimo fakto nepaneigia. Dėl to šia prasme abejoti jų, kaip įrodymų, leistinumu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėję teismai LR metrologijos įstatymo nuostatas aiškino ir taikė tinkamai ir, savo išvadas dėl ginčijamų skambučių iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo fakto grindę detalioje sąskaitoje JUP Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis, nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais suformuotos praktikos nenukrypo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato bendrą principą, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos. Minėta CPK norma numato ir keletą šios taisyklės išimčių, kurioms esant, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba, byloje dalyvaujančių asmenų interesams esant priešingiems, į tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas, turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems gali būti padalijamos proporcingai arba jų atlyginimas priteistas iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Taigi minėtoje įstatymo normoje kalbama ne apie bylinėjimosi išlaidų apskritai (CPK 79 ir 88 straipsniai), o apie dalyvaujančių byloje asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų (pvz., žyminio mokesčio už pareiškimo, apeliacinio (atskirojo) ir kasacinio skundų padavimą, taip pat išlaidų, turėtų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ir kt.) atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų 28,40 Lt teismo išlaidų paštui į valstybės pajamas, išsprendė kitų, bet ne byloje dalyvaujančių asmenų (šiuo atveju tai buvo žyminis mokestis už pareiškimo padavimą (b. l. 15, 37)) išlaidų atlyginimo klausimą. Dėl to darytina išvada, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje išspręstas teisingai (CPK 96 straipsnis, 443 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad tenkinti kasacinį skundą ir naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Virgilijus Grabinskas

Juozas Šerkšnas