Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-243/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.1; 44.5.1; 95.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto UAB „Mularda“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto UAB „Mularda“ ieškinį atsakovui UAB „Kauno Platanas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims J. L., Ž. U., dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas dėl bankroto likviduojama bendra Lietuvos ir Izraelio įmonė UAB „Mularda“ 2003 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Ž. U., J. L. ir UAB „Kauno Platanas“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimų atsakovams Ž. U. ir J. L., prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kauno Platanas“ 204 137,54 Lt už sugadintą turtą ir 300 Lt už žalos įvertinimą. Ieškinyje nurodyta, kad teismo 1997 m. kovo 24 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla UAB „Mularda“. Patikrinus bendrovės dokumentus nustatyta, kad UAB „Mularda“ 1996 m. kovo 2 d. kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi ir 1996 m. balandžio 4 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė bendrovės turtą N. K., kuris 1997 m. vasario 25 d. priėmimo-perdavimo aktu turtą perdavė turto patikėtiniui J. L.. 1997 m. gegužės 19 d. panaudos sutartimi bei perdavimo-priėmimo aktu N. K. tą patį nekilnojamąjį turtą ir jame esančią įrangą perdavė naudotis atsakovui UAB „Kauno Platanas“. Atsakovas įsipareigojo visiškai atsakyti už gautų naudotis daiktų apsaugą. 1998 m. kovo 20 d. perdavimo-priėmimo aktu turto patikėtinis J. L. perdavė UAB „Kauno Platanas“ direktoriui Ž. U. saugoti N. K. materialines vertybes. Klaipėdos apygardos teismas 2001 m. gegužės ll d. sprendimu pripažino negaliojančiomis N. K. ir UAB „Mularda“ 1996 m. kovo 2 d. kilnojamojo turto ir 1996 m. balandžio 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, taikydamas restituciją. 2002 m. sausio 16 d. perdavimo-priėmimo aktu Ž. U. grąžino ieškovui dalį materialinių vertybių. Grąžintos materialinės vertybės buvo iškomplektuotos, netinkamos naudoti. M. R. firmos „Lituka“ ir Ko“ įvertinimu, šio turto rinkos vertė - 2100 Lt. 2003 m. rugpjūčio 28 d. priėmimo-perdavimo aktu ieškovas perėmė iš UAB „Kauno Platanas“ kitą dalį kilnojamojo turto, tačiau ir ši buvo sugadinta ir netinkama naudoti. Taigi atsakovas, neteisėtai naudodamasis ieškovui priklausančiomis materialinėmis vertybėmis bei pablogindamas jų būklę, padarė ieškovui žalą, kurią turėtų atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Kauno Platanas“ už vakuumo mašinos sugadinimą - 84 100 Lt, už ledo generatoriaus sugadinimą - 29 700 Lt, už elektroninių svarstyklių sugadinimą - 6000 Lt, už betono maišyklių sugadinimą - 872 Lt, iš viso - 120 672 Lt žalai atlyginti; taip pat 300 Lt žalos nustatymo išlaidoms atlyginti. Ieškovui atsisakius nuo dalies ieškinio, teismas nutraukė bylos dalį dėl žalos atlyginimo už šiferio lakštų sugadinimą, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškovo prašymą dėl priverstinės hipotekos taikymo ir priteisė iš atsakovo ieškovui 8500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1770 Lt ekspertizės išlaidoms atlyginti, taip pat priteisė iš atsakovo 3413,44 Lt žyminio mokesčio ir 47 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. gegužės ll d. sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais UAB „Mularda“ ir N. K. žąsidės Tauragės rajone, Milašaičių kaime, bei įrenginių 1996 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir šio turto perdavimo N. K. 1996 m. kovo 2 d. perdavimo-priėmimo aktas (turtas grąžintas UAB „Mularda“). N. K. ir atsakovės 1997 m. gegužės 19 d. sudarytoje panaudos sutartyje nustatyta, kad ši sutartis lieka galioti ir naujam savininkui. Taigi ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti atsakovui perduotus daiktus. Pagal byloje pateiktus įrodymus, dalis daiktų yra sugadinta, todėl ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Byloje įrodyta, kad atsakovas iš ieškovo paėmė tinkamą naudoti pagal paskirtį vakuumo mašiną, o grąžino iškomplektuoto daikto korpuso metalines dalis, ir ieškovas pagrįstai prašo teismo priteisti iš atsakovo 84 100 Lt padarytai žalai atlyginti. Be to, atsakovui buvo perduotas 30 200 Lt vertės ledo generatorius, tačiau atsakovas grąžino ieškovui ne modulinę ledo gaminimo mašiną CMF-2005AP, bet iškomplektuotą 1988 m. Rusijoje pagaminą 500 Lt vertės ledo generatorių LT-50, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovui padarytą 29 700 Lt žalą. Atsakovas negrąžino ieškovui vienerių elektroninių svarstyklių, dar vienerios grąžintos sugadintos, todėl ieškovas pagrįstai prašo teismo priteisti iš atsakovo 6000 Lt žalai atlyginti. Dėl atsakovo kaltės ieškovui grąžintos sugadintos trys betono maišyklės, kurių balansinė vertė buvo 1372 Lt. Kadangi už realizuotas betono maišyklių detales ieškovas gavo 500 Lt, tai jam dėl betono maišyklių sugadinimo padaryta 872 Lt žala. Ieškovui taip pat priteistina 300 Lt suma už turto likutinės vertės nustatymą (CK 249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 3 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimą - panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Kauno Platanas“ priteistas ieškovui 120 672 Lt žalos atlyginimas už vakuumo mašinos, ledo generatoriaus, elektroninių svarstyklių ir betono maišyklių sugadinimą. Šią ieškinio dalį kolegija atmetė ir panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Kauno Platanas“ priteista ieškovui 8500 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti. Kitą teismo sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad 1997 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią N. K. turtas buvo perduotas naudotis atsakovui UAB „Kauno Platanas“. Perduodamas turtas tuo metu buvo pas N. K. įgaliotinį J. L.. Nors panaudos sutartyje įrašyta, kad šią sutartį pasirašė ir turtą naudotojui perdavė N. K., tačiau jo įgaliotinis J. L. teisme paaiškino, kad šiuos veiksmus faktiškai atliko ir panaudos sutartį pasirašė jis - J. L.. Taigi, įforminus 1997 m. gegužės 19 d. panaudos sutarties sudarymą, perduodant N. K. priklausantį turtą ir jį priimant faktiškai dalyvavo tretieji asmenys šioje byloje - J. L., kaip panaudos davėjo N. K. įgaliotas turto patikėtinis, ir Ž. U., kaip UAB „Kauno Platanas“ administracijos vadovas. Panaudos sutartis galėjo būti nutraukta prieš terminą, jeigu perduoti daiktai dėl veiklos aplinkybių tampa nereikalingi panaudos gavėjui (sutarties 8 punkto a papunktis). Panaudai gautų daiktų nereikalingumas (nepanaudojimas) buvo vienas iš panaudos sutartyje numatytų sutarties nutraukimo pagrindų. Po panaudos sutarties nutraukimo dalis panaudai gautų materialinių vertybių buvo grąžinta N. K. įgaliotiniui J. L., o kitą dalį vertybių perėmė saugoti Ž. U. Vertybių perdavimo saugoti aktas, kaip sandoris, buvo sudarytas dviejų fizinių asmenų. Atsakovo UAB „Kauno Platanas“ prievolė atsakyti už panaudos sutartimi gautų daiktų, tarp kurių buvo ir teismo sprendimu vėliau priteisti ieškovui daiktai, praradimą, sunaikinimą ar sužalojimą, egzistavo iki 1998 m. kovo 20 d., kai panaudos sutarties šalių atstovų veiksmais buvo nutraukta panaudos sutartis ir šis turtas turėjo būti grąžintas panaudos gavėjui arba jo interesams atstovaujančiam asmeniui (1964 m. CK 314-315 straipsniai, 366 straipsnio 2 dalis). Iš panaudos gavėjo UAB „Kauno Platanas“ daiktus perėmė J. L. ir Ž. U., nereikšdami turtinių pretenzijų dėl daiktų sunaikinimo, sužalojimo ar kitokio neteisėto jų vertės sumažinimo, todėl UAB „Kauno Platanas“ negali būti laikomas atsakingu už vėliau ieškovo pareikštas šioje byloje pretenzijas dėl padarytos turtinės žalos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas likviduojama bendra Lietuvos-Izraelio įmonė UAB „Mularda“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl 1964 m. CK 64, 65 straipsnių taikymo. N. K. ir J. L. pasirašytas 1997 m. vasario 25 d. perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad J. L. priėmė neterminuotai saugoti nurodytas N. K. priklausiusias materialines vertybes. Šis perdavimo-priėmimo aktas negali būti vertinamas kaip įgaliojimas ar pavedimo sutartis. Šalys susitarė dėl turto pasaugos (1964 m. CK 434 straipsnis). 1997 m. gegužės 19 d. materialinių vertybių savininkas N. K. pasirašė su UAB „Kauno Platanas“ tų pačių materialinių vertybių panaudos sutartį ir šių materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad perdavė atsakovui UAB „Kauno Platanas“ visas materialines vertybes. J. L. turtas buvo perduotas ankščiau - 1997 m. vasario 25 d., todėl jo prievolė saugoti turtą pasibaigė, nes turtas buvo perduotas atsakovui UAB „Kauno Platanas“ 1997 m. gegužės 19 d. panaudos sutarties pagrindu. Vadinasi, pasaugos davėjas materialinių vertybių savininkas N. K. pasinaudojo savo teise, įtvirtinta 1964 m. CK 436 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasiėmė turtą iš saugotojo J. L. Nuo 1997 m. gegužės 19 d. iki 1998 m. kovo 20 d. ginčo materialinės vertybės panaudos sutarties pagrindu buvo pas atsakovą UAB „Kauno Platanas“, kuris prisiėmė prievolę atsakyti už turto praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą. Be to, byloje nėra įgaliojimo, kurio pagrindu J. L. būtų galėjęs nutraukti atsakovo UAB „Kauno Platanas“ ir N. K. panaudos sutartį, tai nulemia išvadą, kad N. K. ir UAB „Kauno Platanas“ 1997 m. gegužės 19 d. panaudos sutartis nebuvo nutraukta (CK 40, 64, 65, 67 straipsniai). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad J. L. būtų įgaliotas N. K. perimti jo turtą. Vadinasi, atsakovas UAB „Kauno Platanas“, pasibaigus panaudos sutarčiai, privalėjo grąžinti turtą naujam turto savininkui - UAB „Mularda“, nes bendrovei turtas nuosavybėn buvo grąžintas Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. gegužės 11 d. sprendimu, o ne tretiesiems asmenims, neturintiems teisės į šį turtą (1964 m. CK 366 straipsnio 1, 2 dalys, 314 straipsnis).

2. Dėl procesinės teisės normų pažeidimų. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad J. L. buvo įgaliotas nutraukti 1997 m. gegužės 19 d. panaudos sutartį, paimti turtą ir perduoti Ž. U., nes tokio įgaliojimo J. L. byloje nėra. Kolegija neatsižvelgė į tai, kad 1997 m. gegužės 19 d. panaudos sutarties pabaigoje N. K. įgaliotinis J. L. nurodė, jog turtą pagal 1997 m. gegužės 19 d. aktą gavo, išskyrus vertybes pagal 1998 m. kovo 20 d. aktą Nr. N. K. nebuvo perdavęs J. L. vertybių, nurodytų 1998 m. kovo 20 d. akte Nr. 2, todėl J. L. neturėjo galimybės jų perduoti Ž. U. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad aktas Nr. 2 buvo pasirašytas dviejų atsakovo atsakingų darbuotojų: iš apsaugos viršininko pareigų atleidžiamo J. L. ir UAB „Kauno platanas“ administracijos vadovo Ž. U. Be to, kolegija, nuspręsdama, kad UAB „Kauno Platanas“ yra netinkamas atsakovas, galėjo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba netinkamą šalį pakeisti tinkama (CPK 45 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kauno platanas“ prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tiek grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo 2004 m. vasario 23 d. nutartimi, tiek ir skundžiama nutartimi konstatavo, kad 1998 m. kovo 20 d. perdavimo-priėmimo aktas buvo sudarytas fizinių asmenų J. L. ir Ž. U.; ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti žalos atlyginimą taip pat ir iš Ž. U.. Kolegija, vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Byloje įrodyta, kad J. L. veikė kaip N. K. įgaliotinis, o ne kaip UAB „Kauno platanas“ darbuotojas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad turtą pagal 1997 m. gegužės 19 d. sutartį UAB „Kauno platanas“ perdavė J. L., kaip N. K. įgaliotas asmuo. 1998 m. kovo 20 d. N. K. įgaliotas asmuo J. L. ir UAB „Kauno Platanas“ direktorius Ž. U. abipusiu susitarimu nutraukė 1997 m. gegužės 19 d. panaudos sutartį; dalį turto iš UAB „Kauno Platanas“ perėmė N. K. įgaliotas asmuo J. L., o kita dalis buvo perduota saugoti Ž. U. 2002 m. rugpjūčio 22 d. nutraukdamas darbo santykius su UAB „Kauno Platanas“ Ž. U. įmonės patalpose paliko saugomą pagal 1998 m. kovo 20 d. perdavimo-priėmimo aktą turtą. Nors UAB „Kauno Platanas“ įsipareigojimų dėl turto saugojimo neturėjo, tačiau elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, ieškovui pareikalavus, 2003 m. rugpjūčio 28 d. priėmimo-perdavimo aktu grąžino juos UAB „Mularda“ likvidacinės komisijos pirmininkui A. M., kuris jokių pretenzijų dėl grąžinamo turto būklės nepareiškė. Pažymėtina, kad, apeliacinės instancijos teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartimi grąžinus bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui iš naujo, ieškovas nepasinaudojo savo teise pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Be to, ginčo atveju turėtų būti taikomos 2001 m. CK teisės normos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vakuumo mašinos ir ledo generatoriaus vertę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 1997 m. gegužės 19 d. panaudos sutartį atsakovui UAB „Kauno Platanas“ buvo perduoti įrenginiai, kurių dalis buvo sugadinta. Panaudos sutartis buvo nutraukta 1998 m. kovo 20 d., įrenginiai, buvę panaudos objektu, ieškovui nebuvo grąžinti. Už ieškovui padarytą 120 672 Lt žalą atsakingas atsakovas UAB „Kauno Platanas“, nes jis neišsaugojo perduotų pagal panaudos sutartį įrenginių.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tinkamo atsakovo ir atsakomybės subjekto už ieškovui padarytą žalą, nustatė, kad, 1998 m. kovo 20 d. nutraukus 1997 m. gegužės 19 d. panaudos sutartį, įrenginiai buvo perduoti fizinių asmenų – J. L., buvusio panaudos davėjo N. K. patikėtinio, bei Ž. U., buvusio atsakovo bendrovės administracijos vadovo, apsaugai. Atsakovo UAB „Kauno Platanas“ prievolė užtikrinti panaudos objektų saugumą egzistavo iki panaudos sutarties nutraukimo – 1998 m. kovo 20 d., o panaudos sutartį nutraukus ir panaudos gavėjui panaudos objektu buvusius įrenginius pagal aktą perdavus buvusio panaudos davėjo patikėtiniui J. L. bei Ž. U., UAB „Kauno Platanas“ prievolė dėl panaudos objekto apsaugos pasibaigė.

V. Kasacinio teismo argumentai

Kasatorius kelia klausimą dėl materialinės teisės normų – 1964 m. CK 64, 65 straipsnių, reglamentuojančių atstovavimo institutą, aiškinimo ir taikymo, dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą taikymo, taip pat dėl 2003 m. CPK 45 straipsnio aiškinimo ir taikymo, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kolegija nepripažįsta, kad kasatoriaus nurodomi motyvai teikia pagrindą panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pasisakydama dėl kasatoriaus motyvų remiasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, reikšmingomis nustatant atsakomybės už padarytą žalą subjektą (CPK 346, 353 straipsniai).

Pasisakant dėl atstovavimo instituto taikymo šioje byloje, reikšmingos apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl teisinių santykių, atsiradusių tarp buvusio turto-įrenginių savininko N. K. (jam turtas nuosavybės teise priklausė 1996 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuri buvo pripažinta negaliojančia teismo 2001 m. gegužės 11 d. sprendimu) ir J. L., pobūdžio. Kolegija neturi pagrindo šioje bylos dalyje remtis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, nes pirmosios instancijos teismas atstovavimo instituto teisinių santykių išsamiau nenagrinėjo, neanalizavo ginčo turto buvusio savininko N. K., atsakovo ir trečiųjų asmenų J. L. ir Ž. U. santykių. Šių santykių išsamią analizę atliko apeliacinės instancijos teismas. Taigi nustatyta, kad įvairius įrenginius, tarp kurių buvo ir ginčo įrenginiai, N. K. 1997 m. vasario 25 d. aktu perdavė J. L. (T. 1, b. l. 8-12). Panaudos sutarties objektu buvę įrenginiai 1997 m. gegužės 19 d. sutarties pagrindu buvo perduoti atsakovui UAB „Kauno Platanas“, o turto perdavimą atliko turto savininko N. K. įgaliotinis J. L. (T. 1, b. l. 14-21). Panaudos sutartis nutraukta 1998 m. kovo 20 d., sutartį nutraukė N. K. atstovavęs J. L. bei atsakovui atstovavęs Ž. U. (T. 1, b. l. 171-173). Sutarties nutraukimo faktas byloje konstatuotas; šį faktą patvirtina ir tai, kad panaudos objektu buvęs turtas po 1998 m. kovo 20 d. pagal paskirtį nebuvo naudojamas, o perduotas saugoti. Sutarties nutraukimas sukelia teisines pasekmes sutarties šalims, atsiranda pareiga spręsti ir dėl turto, buvusio panaudos objektu, likimo. Nustatyta, kad nutraukus panaudos sutartį dalį panaudos dalyku buvusio ginčo turto perėmė saugoti J. L., o dalį - Ž. U. Tai patvirtina prierašai panaudos sutartyje ir minėtų fizinių asmenų pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktai (T. 1, b. l. 22, 85, 171-173). Taip pat nustatyta, kad būtent Ž. U. dalį turto, buvusio panaudos dalyku ir priimto saugoti, perdavė ieškovo bendrovei (T. 1, b. l. 24). Visos šios aplinkybės nustatytos apeliacinės instancijos teismui išsamiai išanalizavus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl atitinkamų subjektų prisiimtos prievolės atsakyti už perduoto turto išsaugojimą, o teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Nors 1997 m. gegužės 19 d. panaudos sutarties sudarymo ir panaudos sutarties nutraukimo metu J. L. nebuvo išduotas įgaliojimas atstovauti turto savininkui N. K., tokius įgalinimus buvo gavusi S. K. (T. 1, b. l 13), N. K. vėliau, po aptariamų sandorių sudarymo, t. y. 1999 m. kovo 23 d., suteikti įgalinimai J. L. dėl N. K. priklausančio turto tvarkymo patvirtina, kad N. K. pritarė ir anksčiau J. L. sudarytiems sandoriams, t. y. patvirtina ir atstovavimo santykius (T. 1, b. l. 25). Tokia teisinė atstovavimo reglamentacija buvo numatyta 1964 m. CK 66 straipsnyje. Taigi teisėto (nes vėliau patvirtinto) J. L. atstovavimo N. K. santykiai, prasidėję perduodant jam - J. L. - turtą 1997 m. vasario 25 d. aktu, tęsėsi ir vėliau, t. y. sudarant panaudos sutartį, ją nutraukiant, priimant saugoti po panaudos sutarties nutraukimo dalį turto, buvusio panaudos dalyku. Dėl to nebuvo pagrindo pripažinti, kad, nutraukus panaudos sutartį ir turtą perdavus fiziniams asmenims J. L. ir Ž. U. saugoti, buvęs panaudos gavėjas-atsakovas UAB „Kauno Platanas“ liko atsakingas už turto apsaugą ir atitinkamai turi prievolę atlyginti turto sugadinimu patirtus nuostolius (1964 m. CK 366, 314-316 straipsniai). Kadangi šiuo atveju taikytinas 1964 m. CK 66 straipsnyje reglamentuotas institutas, tai byloje nekyla problema dėl 1964 m. CK 64 ir 65 straipsnių taikymo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas tikslino savo ieškinio reikalavimus ir subjektu, atsakingu už patirtų nuostolių atlyginimą, nurodė tik atsakovą UAB „Kauno Platanas“ ir tik jam pareiškė savo reikalavimą. CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad netinkama šalis gali būti keičiama į tinkamą šalį vienos iš šalių motyvuotu prašymu. Nagrinėjamos kategorijos bylose, kuriose sprendžiamas privataus pobūdžio civilinis ginčas, skirtingai nei kai kurių kitų kategorijų bylose (pvz., šeimos, darbo bylose, taip pat ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose, kuriose teismas turi būti iniciatyvus) teismas neturi pareigos būti iniciatyvus, o nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys, naudodamosi savo dispozityvine teise. Taigi nustatydamos bylos nagrinėjimo ribas – suformuluodamos savo materialinį teisinį reikalavimą, šalys pasirenka ir, jų manymu, tinkamus atsakomybės subjektus, kuriems nukreipia savo reikalavimus – taip nustato savo reikalavimų ribas konkretiems subjektams – atsakovams. Šia teise pasinaudodamas, ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė savo anksčiau reikštų reikalavimų J. L. ir Ž. U., tai fiksuota Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. spalio 14 d. sprendime, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir priimant 2004 m. vasario 23 d. nutartį. Minėta nutartimi buvo vertinami 1998 m. kovo 20 d. akte užfiksuoti duomenys ir padaryta išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog sudarydami minėtą aktą J. L. ir Ž. U. veikė kaip UAB „Kauno Platanas“ darbuotojai arba jos įgalioti asmenys, tai atitinka išvadą, kurią padarė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2005 m. spalio 3 d. nutartį. Perduodamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas 2004 m. vasario 23 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl atmestų ieškovo reikalavimų dalies neatskleidė bylos esmės, reikalavimo iš esmės neišnagrinėjo. Vadinasi, dėl šios priežasties byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad jau apeliacinės instancijos teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartyje buvo pasisakyta dėl UAB „Kauno Platanas“ kaip tinkamo atsakomybės subjekto. Reikalavimo pareiškimas tik atsakovui UAB „Kauno Platanas“ buvo ieškovo motyvuotas subjekto, atsakingo už, ieškovo teigimu, padarytus jam nuostolius, pasirinkimas pačiam nusprendus, kad nei J. L., nei Ž. U. negali būti atsakovai pagal ieškovo reikalavimą ir jiems ieškinys nereikštinas. Esant tokiam ieškovo apsisprendimui, taip pat išspręstam J. L. ir Ž. U. procesinės padėties byloje klausimui, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo kokia nors forma iškelti svarstyti klausimą dėl bylos šalies pakeitimo, kas, esant kitoms faktinėms aplinkybėms, siekiant bylos išnagrinėjimo koncentruotumo ir operatyvumo galėtų būti pripažįstama tinkama procesine teismo veikla.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Virgilijus Grabinskas

Juozas Šerkšnas