Baudžiamoji byla Nr. 2K-358/2012
Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00123-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.23.1. (S)
2012 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Z. kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį šešiasdešimčiai parų arešto.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL dydžio bauda ir nustatyta galutinė bausmė – šešiasdešimties parų areštas ir 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo N. Z. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą,
n u s t a t ė :
N. Z. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 7 d., apie 13.00 val., Panevėžyje, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens už 370 Lt įgijo narkotinių medžiagų – 9,216 g kanapių dalių, kuriose tetrahidrokanabinolio koncentracija – 5,4 proc., jas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose, esančiuose Biržuose, (duomenys neskelbtini), ir 2011 m. balandžio 8 d., apie 15.00 val., E. G. automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šias narkotines medžiagas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno keliu Biržai-Pandėlys-Rokiškis, kol kelio 60 kilometre, Rokiškio r., Kavoliškio k., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Nuteistasis N. Z. kasaciniu skundu prašo nuosprendį ir nutartį pakeisti bei jam paskirti bausmę – piniginę baudą.
Kasatorius nurodo, kad nuosprendis ir nutartis yra neteisėti, priimti netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą, neteisingai vertinant byloje esančius įrodymus bei ignoruojant nustatytas objektyvias aplinkybes. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, jog tetrahidrokanabinolis priskiriamas prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kontroliuojamų pagal Jungtinių Tautų konvencijų sąrašus, tačiau Lietuvoje šiuo metu neregistruotas ir neaptinkamas neteisėtoje apyvartoje, o jo kiekiai bus nustatyti įregistravus šias medžiagas ar aptikus neteisėtoje apyvartoje. Dėl šios priežasties, nuteistojo manymu, tyrimo metu nustatyta 5,4 proc. tetrahidrokanabinolio koncentracija nėra kiekis, reglamentuotas minėtame teisės akte.
Kasatorius taip pat teigia, kad teismas, skirdamas jam arešto bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę (nustatyta hipertenzinė retimopatija, kairio inksto akmenligė), dėl kurios jis negali atlikti arešto bausmės, nes reikalingas pastovus gydymas; nevertino jo šeiminės padėties (su sugyventine augina mažametę dukterį, kuria rūpintis viena motina nepajėgi dėl darbo pobūdžio). N. Z. tvirtina, kad dėl bausmės izoliuotas nuo visuomenės jis negalės rūpintis dukterimi, o tai pakenks jo teigiamiems socialiniams ryšiams ir dukters interesams. Skirdamas bausmę, teismas turėjo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę (dirba, augina ir išlaiko mažametį vaiką), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo manymu, jam skirtina BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima įstatyme nustatytam minimaliam dydžiui.
Atsiliepimu į nuteistojo N. Z. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad siekiant nustatyti, ar N. Z. turėtos kanapės ir jų dalys yra narkotinė medžiaga, buvo atliktas jų tyrimas, kurio metu tirti pateiktoje augalinės kilmės medžiagoje nustatyta 5,4 proc. tetrahidrokanabinolio koncentracija. Tuo pagrindu padaryta išvada, kad ši medžiaga yra narkotinė (kanapių dalys) ir įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Todėl N. Z. pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už 9,216 g kanapių dalių, turinčių 5,4 proc. tetrahidrokanabinolio koncentraciją, laikymą. Prokurorė taip pat teigia, kad teismų sprendimai dėl bausmės rūšies ir dydžio yra motyvuoti, teismai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. N. Z. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti teismų sprendimų dėl paskirtos bausmės rūšies nėra teisinio pagrindo. Be to, nuteistasis šiuo metu jam skirtą bausmę jau atliko, todėl arešto bausmės pakeitimas į baudą, kaip to prašo kasatorius, prieštarautų BK 41 straipsniui.
Nuteistojo N. Z. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl N. Z. veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo
Kasatoriaus manymu, teismas jam netinkamai pritaikė BK 259 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes iš jo paimtoje augalinės kilmės medžiagoje nustatyta 5,4 proc. tetrahidrokanabinolio koncentracija nėra kiekis, reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose.
Pažymėtina, kad BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašą Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams kaip narkotinės medžiagos yra įtrauktos ir kanapės (ir jų dalys) (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą), taip pat nurodytas Tetrahidrokanabinolis (Tetrahydrocannabinol) (pagal 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą). Vadovaujantis byloje esančia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1002 (11), 11-1726 (11) nustatyta, kad iš N. Z. paimtoje ir tyrimui pateiktoje augalinės kilmės medžiagoje yra 5,4 proc.tetrahidrokanabinolio koncentracija, bei tuo pagrindu teisingai konstatuota, kad ši medžiaga yra narkotinė (kanapių (Cannabis) dalys), todėl yra BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas šių medžiagų kiekis nustatomas atitinkamai pagal konkrečios medžiagos kiekį gramais, o ne procentinę tam tikros medžiagos koncentraciją. Šiose rekomendacijose nurodyta, kad kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis – daugiau kaip 500 g. Iš N. Z. buvo paimta 9,216 g. kanapių dalių. Taigi pagal narkotinių medžiagų kiekį, kurį N. Z. įgijo, laikė ir gabeno, neturėdamas tikslo jų platinti, nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BPK 259 straipsnio 1 dalį, o ne 2 dalį, nustatančią baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti.
Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta, kad už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti asmuo gali būti nubaustas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, praeityje jau du kartus baustam už analogiškas veikas, bet neįvykdžiusiam teismo paskirtų bausmių – baudų, nuteistajam N. Z. paskyrė šešiasdešimties parų arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teismas įvertino bei nutartyje aptarė nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl materialinės ir šeiminės padėties bei socialinių ryšių, kurios atkartojamos ir kasaciniame skunde. Taigi teismai, skirdami bausmę, atsižvelgė iš esmės į visas aplinkybes, išdėstytas nuteistojo kasaciniame skunde, kurios reikšmingos bausmės skyrimui. Teismo parinkta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, nėra aiškiai per griežta ir tinkamai individualizuota.
Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal byloje esančius Marijampolės pataisos namų Arešto bausmės skyriaus duomenis, N. Z. į pataisos namus atlikti paskirtos šešiasdešimties parų arešto bausmės atvyko 2012 m. sausio 19 d. Taigi teismo paskirtą bausmę jis jau yra atlikęs, todėl naujos bausmės – baudos paskyrimas nuteistajam vietoje jau atliktos bausmės, kaip prašo kasatorius, ne tik prieštarautų BK 41 straipsnyje nustatytai bausmės paskirčiai, bet ir reikštų netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, paskiriant nuteistajam neteisingą bausmę, t. y. nubaudžiant jį dviejomis iš trijų BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – ir areštu, ir bauda.
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. N. Z. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl paskirtos bausmės rūšies nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo N. Z. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Greičius