J. J. pagal BK 25 str. 3 d., 214 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-356/2012

Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00144-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.2; 1.2.14.5.2; 1.2.18.2; 1.2.18.3;

1.1.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. J. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteista laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš D. D., vieneriems metams šešiems mėnesiams, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš D. D., dvejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš D. D., trejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš R. B., vieneriems metams šešiems mėnesiams, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš R. B., dvejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš R. B., trejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš V. B., vieneriems metams šešiems mėnesiams, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš V. B., dvejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš V. B., trejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš J. V., vieneriems metams šešiems mėnesiams, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš J. V. dvejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš J. V., trejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš V. P., vieneriems metams šešiems mėnesiams, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš V. P., dvejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš V. P., trejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš S. S., vieneriems metams šešiems mėnesiams, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš S. S., dvejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą prieš S. S., trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, už nusikalstamas veikas, padarytas prieš D. D., R. B., V. B., J. V., V. P., S. S., subendrintos apėmimo būdu ir subendrintos bausmės paskirtos po trejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinus bausmes, subendrintas taikant apėmimą, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Prie šios bausmės iš dalies pridėjus bausmes, paskirtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu ir dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d., 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžiais J. J. paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams ir 7800 Lt (60 MGL) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria nuteistosios J. J. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir R. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,

n u s t a t ė :

J. J. nuteista už tai, kad 2009 m. kovo 11 d.–gegužės 16 d., veikdama organizuota grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, ir R. B., neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir panaudojo D. D., R. B., V. B., J. V., V. P., S. S. identifikavimo duomenis bei apgaule, savo ir bendrininko (bendrininkų) naudai, įgijo bei pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y. J. J. susitarė su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, ir R. B. daryti kelis sukčiavimo nusikaltimus. Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta, veikdamas kaip vykdytojas, J. J., kaip organizatorei, perdavė savo identifikavimo bei elektroninės bankininkystės duomenis (AB „Snoras“ banko sąskaitos PIN voką, slaptažodžių kortelę, to paties banko pinigų išgryninimo–mokėjimo „Maestro“ (lustinę) kortelę, voką su PIN kodu) ir leido jai šiais duomenimis naudotis darant nusikaltimus. Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta, surado patiklų asmenį D. D., kurią apgaule įkalbėjo sudaryti naudojimosi interneto linija sutartį su AB „DnB Nord“ banku, apgaule ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu gavo jos identifikavimo duomenis, kuriuos perdavė organizatorei J. J. R. B., veikdamas kaip vykdytojas, surado patiklius asmenis R. B., V. B., J. V., S. S., kuriuos apgaule įkalbėjo sudaryti susitarimus su AB „Snoras“ banku dėl naudojimosi sąskaitų tvarkymo internetu sistema „Bankas internetu“, taip pat surado patiklų asmenį V. P., kurį apgaule įkalbėjo sudaryti elektroninių paslaugų teikimo sutartį su AB „Swedbank“, apgaule ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, gavo šių asmenų identifikavimo duomenis, kuriuos perdavė organizatorei J. J. J. J. šių asmenų vardais internetu paimdavo arba pasikėsindavo paimti kreditus ir bendrais nusikalstamais veiksmais gautus svetimus pinigus pasidalydavo su bendrininkais.

Kasaciniu skundu nuteistoji J. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir ją išteisinti arba sušvelninti paskirtą bausmę.

Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė neteisingą nuosprendį. Pasak kasatorės, tyrėjai ir teisėjai siekė susidoroti su jos šeima, nes ji buvo ištekėjusi už Radviliškio policijai gerai žinomo A. J..

Kasatorės manymu, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad ji panaudojo apgaulę ir įgijo svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas jos kaltę iš esmės grindė kito nuteistojo R. B. parodymais, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, UAB „Telerenta“ raštų dėl IP adreso, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos duomenimis, kurie, pasak kasatorės, neįrodo jos kaltės, o iš bylos duomenų matyti, kad jos kompiuteris buvo išvežtas į Šiaulių vyriausiąjį komisariatą dar prieš jai inkriminuotų veikų padarymą. Kita vertus, kasatorės teigimu, byloje yra nustatytas tik IP adresas, tačiau konkretus asmuo, kuris buvo prisijungęs, nenustatytas. Dėl to teismo išvada, kad iš tos interneto prieigos prie tam tikrų portalų buvo prisijungusi ji (kasatorė), kasatorės nuomone, tėra prielaida. Kasatorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad jos bendravimas su R. B. nėra nusikaltimas – nėra įrodymų, kad jie būtų kalbėjęsi apie daromas nusikalstamas veikas, taip pat nėra ir telefoninių pokalbių įrašų. Kartu kasatorė tvirtina, kad nukentėjusieji nenurodė ją pažįstantys ir kokiomis nors aplinkybėmis perdavę jai savo dokumentus su tapatybę patvirtinančiais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatytas nė vienas liudininkas, matęs, kad jai (kasatorei) būtų buvę perduoti kokie nors banko duomenys.

Kasatorės teigimu, jai nepagrįstai taikytos BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pasak kasatorės, D. D. epizode teismas jai nepagrįstai inkriminavo organizuotą grupę, nes buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, o ne, kaip nustatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, keli nusikaltimai arba vienas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Be to, kasatorės manymu, jai inkriminuojamos veikos nėra tęstinės – bausmės skiriamos už kiekvieną nusikaltimą atskirai, o jai inkriminuoti nusikaltimai, nurodyti BK 182, 214, 215 straipsniuose, nepriskiriami sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Kasatorė nurodo, kad teismas nesidomėjo, kodėl nukentėjusiųjų asmenų sąskaitos buvo pildytos, iš kur pas ją atsirado mobilusis telefonas, kuriuo buvo naudojamasi imant nukentėjusiųjų vardu kreditus.

Kasatorė mano, kad teismo paskirta dešimties metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra labai griežta, tokio dydžio bausmė paprastai skiriama už labai sunkius nusikaltimus. Pasak kasatorės, skiriant bausmę, neatsižvelgta į tai, kad nors ji teista šešis kartus, tačiau laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka pirmą kartą, be to, veikos padarytos iki priimant 2009 m. vasario 11 d. nuosprendį. Pasak kasatorės, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad liko mažametė duktė, gimusi 2009 m. balandžio 28 d., ir negalią turintis sūnus, gimęs 1997 m. vasario 3 d., kuriuos dabar globoja jos motina.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Regimantas Žukauskas prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas bei vertindamas įrodymus nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir J. J. pagrįstai pripažino kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. J. J. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nustatytos išsamiai ir objektyviai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą: ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotus kito nuteistojo R. B., nukentėjusiųjų, liudytojo A. Z. parodymus, nukentėjusiųjų banko sąskaitų išrašus, civilinių ieškovų – kredito įmonių, UAB „Telerena“ pateiktus duomenis, UAB „Tele 2“ skambučių, SMS, mobiliųjų telefonų IMEI apskaitos išklotines, kratos protokoluose nurodytus duomenis. Prokuroro manymu, visi šie įrodymai buvo gauti teisėtais būdais, jie sudaro vientisą loginę grandinę, kuri ir leido teismams padaryti pagrįstą išvadą dėl J. J. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Prokuroras pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nuteistoji, R. B. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta, darydami nusikaltimus, buvo pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, kiekvienas iš grupės narių žinojo nusikaltimų padarymo mechanizmą, savo vaidmenį, veikė vieningai, gerai organizuotai, todėl BK 25 straipsnio 3 dalis taikyta pagrįstai.

Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. J. bausmes, bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kasatorė, veikdama organizuota grupe, padarė aštuoniolika tyčinių nusikalstamų veikų, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs jos asmenybę apibūdinančius duomenis (nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teista šešis kartus, iš kurių keturis už analogiškas nusikalstamas veikas, bausta administracine tvarka), pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios, beje, neviršija sankcijose numatyto vidurkio, todėl savo dydžiu nėra per griežtos. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 63 straipsnyje nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių, J. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes teisingai subendrino tiek tarpusavyje, tiek su ankstesniais nuosprendžiais jai paskirtomis bausmėmis, taikydamas palankesnį – dalinį – bausmių sudėjimo būdą. Prokuroro nuomone, J. J. paskirta galutinė devynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo nėra aiškiai per griežta, todėl nėra teisinio pagrindo jos švelninti.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasatorės kaltę pagrindžiančių įrodymų

BPK numatyta, kad įrodymai tiriami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Prireikus, iš naujo tirti įrodymus, pateikti naują jų vertinimą, nustatyti naujas faktines bylos aplinkybes gali apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra ribota, nes šis teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y., nagrinėjant bylą kasacine tvarka, tikrinama, ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis), taip pat ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, byloje esančių įrodymų netiria, jų nevertina ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, o tik gali patikrinti, ar ankstesnėse proceso stadijose įrodinėjimo procesas vyko laikantis BPK reikalavimų.

Kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose tiriant ir vertinant įrodymus jokie esminiai BPK pažeidimai nepadaryti. Teismų išvados darytos, įvertinus surinktų įrodymų visumą: kito nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymus, nukentėjusiųjų banko sąskaitų išrašus, civilinių ieškovų – kredito įmonių, UAB „Telerena“ pateiktus duomenis, UAB „Tele 2“ skambučių, SMS, mobiliųjų telefonų IMEI apskaitos išklotines, kratos protokolus. Taigi reikšmingos teisingam bylos išsprendimui aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatorės teiginiu, kad jos kaltė tinkamai nėra įrodyta, o grįsta tik prielaidomis.

Dėl organizuotos grupės

Sukčiavimą kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis nagrinėjamoje byloje inkriminuotas pagrįstai. Teismų sprendimuose nurodyti aiškūs ir tinkami motyvai, pagrindžiantys veikų kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad bendrininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, kiekvienas iš jų žinojo nusikaltimų padarymo mechanizmą, savo vaidmenį, veikė vieningai.

Organizuotos grupės požymis, vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, gali būti inkriminuojamas ne tik tada, kai bendrininkai susitaria daryti vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, bet ir kelis mažiau pavojingus nusikaltimus, todėl kasatorės argumentas, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose numatytos veikos nėra sunkūs nusikaltimai, nėra pagrindas daryti išvadą, jog organizuotos grupės požymis nagrinėjamoje byloje inkriminuotas netinkamai.

Dėl bausmės

Įvertinus nagrinėjamoje byloje ir bylose, kuriose paskirtos bausmės bendrintos su nagrinėjamoje byloje paskirta bausme, veikų padarymo aplinkybes darytina išvada, kad galutinė subendrinta bausmė yra per griežta, neproporcinga padarytoms nusikalstamos veikoms, jomis sukeltai santykinai nedidelei žalai. Darytina išvada, kad devynerių metų šešių mėnesių kaip galutinės subendrintos bausmės skyrimą lėmė ir tai, kad dėl santykinai per neilgą laiko tarpą padarytų tokio pat ar panašaus pobūdžio veikų vyko keli atskiri procesai. Tokioje situacijoje galutinės bausmės skyrimą lėmė ne tiek kasatorės visos nusikalstamos veiklos pavojingumo vertinimas, kiek būtinybė bendrinti atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad „...vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais“ (2008 m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

Darytina išvada, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta nepažeidžiant BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių, tačiau galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais, švelnintina.

Pakeitus galutinę subendrintą bausmę negali būti vykdoma ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. priimta nutartis dėl bausmių bendrinimo su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Šia nutartimi paskirtos galutinės subendrintos bausmės bendrinimo su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme klausimas iš naujo spręstinas BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. bei 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžiais J. J. paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams ir 7800 Lt (60 MGL) dydžio bauda.

J. J. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams devyniems mėnesiams ir 7800 Lt (60 MGL) dydžio baudą.

Kitas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Rimantas Baumilas

Gintaras Goda