Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-196-1258/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01076-2025-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.1;
21.10.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 11 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų
sekretoriaujant Valei Bulgakienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. Ū.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. Ū. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17724-2025.
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-17724-2025 (toliau – ir Nutarimas) D. Ū. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, 2025 m. rugpjūčio 11 d. 16 val. 56 min. Kauno rajono sav., magistralinio kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 14,800 km, vairavo transporto priemonę, kurios priekinių šoninių stiklų šviesos pralaidumas mažesnis negu leistinas, leistinas yra 70 proc., išmatuota 26,5 proc., pritaikius paklaidą rezultatas 28,5 proc. mažesnis nei numato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimo 616 kodu pažymėtas reikalavimas, neturėdamas Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo, jam paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda.
Pareiškėjas D. Ū. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą arba skirtą nuobaudą sušvelninti, taikant įspėjimą arba mažesnę piniginę baudą, tinkamai įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Institucija, priėmusi nutarimą, 2025 m. spalio 6 d. gautą skundą persiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutartimi skundas, vadovaujantis Kauno apygardos teismo pirmininko 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, perduotas Alytaus apylinkės teismui. Vadovaujantis Alytaus apylinkės teismo pirmininko 2025 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-87 „Dėl baudžiamųjų, administracinių nusižengimų bylų, gautų iš Kauno apylinkės teismo, paskirstymo Alytaus apylinkės teismo teisėjams“ byla automatizuotu atrankos būdu paskirta teisėjai Antoninai Sinkevičienei.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pažeidžiant proporcingumo bei teisingumo principus, nėra pateikta išsamių duomenų apie matavimo priemonės modelį, jos techninės apžiūros galiojimą bei konkrečias sąlygas, kuriomis buvo atliktas matavimas. Anksčiau nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, pažeidimas nepadarė jokių neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams. Skirta nuobauda yra per griežta, atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei jo elgesį po pažeidimo.
Institucija atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodė, kad asmeniui buvo taikytas administracinio nurodymo institutas, suteikiant teisę susimokėti pusę minimalios baudos, tačiau asmuo juo nepasinaudojo, iki bylos nagrinėjimo prašymų nepateikė. Pažymėjo, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 2B-290 dėl „Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų” 3.2.4 punkte nurodyta, kad transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 1800 vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 70 proc., o šarvuotų transporto priemonių atveju ne mažesnis negu 60 proc. Pabrėžė, kad D. Ū. nubaustas už tai, jog vairavo transporto priemonę, kurios priekinių šoninių stiklų šviesos pralaidumas mažesnis negu leistinas, nusižengimo metu atlikti trys stiklų matavimai, pritaikius paklaidą gautas rezultatas pažeidėjo naudai 28,5 proc., ir t. y. mažesnis nei numato įstatymas, taip pat, automobilių stiklų šviesos laidumo matavimo prietaiso POCKET DETECTIVE 2.1 Nr. 17011408, kuriuo nustatytas nusižengimas, patikros sertifikatas Nr. 2034966 yra galiojantis, t. y. galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. ir abejoti jo tikslumu nėra jokių priežasčių. Nurodė, kad pareiškėjas per penkerių metų laikotarpį 4 kartus baustas administracine tvarka, iš jų už ANK 415 straipsnio 1 dalį baustas 1 kartą, trys nuobaudos galiojančios, paskirtos piniginės baudos nesumokėtos, toks nusižengimų pobūdis rodo nebrandų ir neatsakingą pareiškėjo požiūrį į KET laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
Pareiškėjas D. Ū. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, surašant protokolą su pažeidimu taip pat sutiko. Skundu nesutinka tik su nuobauda, su matavimo prietaiso rodmenimis sutinka. Per 5 metus keturi pažeidimai, baudas yra mokėjęs.
Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Skundas netenkinamas.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 415 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.
Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. D. Ū. yra kaltinamas pažeidęs KET 226 punktą.
Pagal KET 226 punktą dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Pažeidimo padarymo metu galiojusi Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-189 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir gali kelti arba kelia grėsmę eismo saugumui, gali daryti arba daro kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo 3.8 punkto redakcija numatė, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimas panaikinamas, kai transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180° vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas mažesnis negu 70 proc., o šarvuotų transporto priemonių – mažesnis negu 60 proc. (Sąrašo 3.2 papunkčio a) punkto (pozicija „per mažas šviesos laidumas, nei nustatyta reikalavimuose(a) (neskaidrus)“) didelis trūkumas).
Teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir nutarimo turiniu, konstatuoja, kad nutarime neteisingai padaryta nuoroda į blanketinę teisės normą – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintus Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, kadangi jie negalioja nuo 2023 m. vasario 1 d. Visgi, nutarime nurodyta, kad D. Ū. vairavo transporto priemonę, kurios priekinių šoninių stiklų šviesos pralaidumas mažesnis negu leistinas, leistinas yra 70 proc., išmatuota 26,5 proc., pritaikius paklaidą rezultatas 28,5 proc. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nurodant klaidingą atitinkamą teisės aktą, nebuvo pažeista D. Ū. teisė į gynybą, nes faktinės veikos aplinkybės nutarime išdėstytos teisingai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atsižvelgdamas į protokole išdėstytas aplinkybes, suprato, kuo jis yra kaltinamas.
Iš fotonuotraukų matyti, jog tikrinant D. Ū. vairuojamo automobilio Land Rover Defender, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šoninių automobilio durelių stiklo šviesos laidumą nustatytas rezultatas – 26,5 procentai.
Iš automobilių stiklų šviesos laidumo matavimo prietaiso POCKET DETECTIVE 2.1 Nr. 17011408 patikros sertifikato matyti, kad prietaisas buvo tinkamas naudoti, sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo, sertifikatas galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d.
Aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog D. Ū. vairavo transporto priemonę, kurios šoninių stiklų šviesos laidumas buvo 26,5 procentai, pritaikius paklaidą – 28,5, t. y. viršijo Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-189 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir gali kelti arba kelia grėsmę eismo saugumui, gali daryti arba daro kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo 3.8 punkte numatytą leistiną ribą. Įvykio metu naudotas transporto priemonių stiklų šviesos laidumo matavimo prietaisas buvo tinkamas naudotis, todėl įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo paaiškinimus, kad savo kaltės dėl šio administracinio nusižengimo padarymo jis neginčija, darytina išvada, kad pareiškėjo D. Ū. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.
Skunde pareiškėjas reikalavimą neskirti baudos arba skirti įspėjimą, argumentuodamas tuo, kad skirta nuobauda yra per griežta, atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei jo elgesį po pažeidimo.
Skundžiamu nutarimu D. Ū. paskirta minėto straipsnio sankcijoje nurodyta maksimali 100 Eur bauda.
Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2027).
Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Skundžiamu Nutarimu buvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi pareiškėjas padarytą nusižengimą pripažino iš karto, savo elgesio neteisino, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, nes nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas baustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (2024 m. kovo 29 d. nutarimas ROIK 23214972194). Kaip matyti iš pareiškėjo Administracinių nusižengimų išrašo už 5 metus, D. Ū. per pastaruosius vienerius metus yra ne kartą baustas administracine tvarka – už 2025 m. gegužės 1 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje (ROIK 25272006047), duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, už 2024 m. lapkričio 19 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje (ROIK 25266595005), duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, už 2024 m. birželio 8 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje (ROIK 24244802708), bauda sumokėta, už 2023 m. liepos 15 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje (ROIK 23214972194), duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, D. Ū. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiu būdu, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti minėtas įstatymo nuostatas taip pat nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, D. Ū. paskirta administracinė nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą parinkta tinkamai, sankcijos ribose. D. Ū. skunde nurodyta aplinkybė, kad nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus; pažeidimas nepadarė jokių neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams, nešalina pareiškėjo atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, D. Ū. skunde išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo spręsti, kad šios aplinkybės yra išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę, negu sankcijos minimumas, baudą arba įspėjimą.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir administracinio nusižengimo byloje priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nuobaudos dydis pritaikytas tinkamai. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a:
netenkinti D. Ū., gimusio (duomenys neskelbtini), skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17724-2025 ir nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.
Teisėja
