Administracinio nusižengimo byla Nr. II-79-922/2025
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00022-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 22.10.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 10 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinksienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, nutarimą priėmusios institucijos atstovei M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 256 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad 2023 m. gegužės 4 d. nustatyta, jog S. S., 2023 m. balandžio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, vykdydama sklypo tvarkymo darbus (išpjaudama medžius ir krūmus, pašalindama kelmus iš žemės, žemę sulėkščiuodama, užsėdama žolėmis ir vėl sulėkščiuodama) jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Merkio ichtiologinio draustinio ribose, sunaikino paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose žolinę augaliją, pievų ir natūralių ganyklų plotą, ir miško plote, įregistruotame Miškų valstybės kadastre, (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 8 miško kvartalo 303 taksacinio ir 304 taksacinio miško sklypų dalyse sunaikino miško paklotę. Tokiais veiksmais pažeidė 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 (suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. birželio 28 d.) (toliau – ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 1 dalies 6, 22 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. S. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o taip pat iš valstybės lėšų S. S. priteisti patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal teismui pateiktus dokumentus.
Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Skunde nurodoma, kad S. S. inkriminuotas būtent ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, akivaizdu, kad administracinėn atsakomybės patraukto asmens atžvilgiu buvo pritaikytas netinkamas jos atsakomybę numatantis įstatymas. Taip pat Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai institucijai S. S. 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė savo paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. pavasarį gavo dovanų žemės sklypą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas priklauso jai kartu su bendraturčiais S. Č. ir J. B.. Su jais buvo sutarta, kad esant reikalui, pasirūpins visais sklypo priežiūros, tvarkymo bei kitais darbais, nes jie gyvena (duomenys neskelbtini) Ir (duomenys neskelbtini). 2023 m. ankstyvą pavasarį atvykusi į minėtą sklypą pamatė, kad pieva suniokota, matėsi gilios transporto priemonių paliktos vėžės, kurios vietomis buvo iki 30-40 cm. gylio. Vėliau sužinojo, kad provėžos buvo paliktos keturračių, kurie sklype lankėsi ir niokojo net keletą kartų. Tokiu būdu buvo visiškai sunaikinta žolinė pievos danga. Taip pat stipriai suniokota visa pieva, net ir tos dalys, kuriose nebuvo paliktos gilios provėžos. Su šeimos nariais dėl didelio pažeidimų masto išlyginti suniokotą pievą su grėbliais nepavyko. Todėl buvo pasirinktas būdas – sulėkščiuoti, t. y. išlyginti pievą pažeistose vietose ir atsėti pažeistas vietas natūralioms pievoms skirtomis sėklomis. 2023 m. kovo pabaigoje-balandžio pradžioje rado kontaktinius duomenis asmens, kuris teikia paslaugas su žemės ūkio technika. Su juo susisiekus, buvo sutarta, kad jis atvykęs su traktoriumi palygins keturračių paliktas provėžas. Atvykęs traktorius ir prikabintomis „lėkštėmis“ sklypą išlygino. Išlygintose vietose, kurios prieš tai buvo pažeistos keturračių ir išnykusi ar pažeista pievos danga. Ji pabėrė pievoms ir ganyklos skirtų sėklų ir tokiu būdu pavyko atkurti natūralią pievos žolinę dangą. Susipažinusi su bylos medžiaga, 2025 m. vasario 7 d. S. S. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sklypo tvarkymo darbai buvo atliekami pievoje, kurioje po keturračių vandališkų veiksmų buvo išnykusi arba labai stipriai suniokota žolinė danga. Jokie miško sklypo tvarkymo darbai nebuvo atliekami, medžiai miško sklype nebuvo išpjauti, kelmai nebuvo raunami. Pievoje pavyko atkurti natūralią pievos žolinę dangą pažeistose vietose pabėrus pievoms ir ganykloms skirtų sėklų mišinio. Tvarkant sklypą, buvo išsaugotas natūralus sklypo reljefas, darbai buvo atlikti siekiant atkurti ir išsaugoti, o ne sunaikinti natūralią jai su bendraturčiais priklausančio sklypo dangą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad S. S. neturėjo tyčios atlikti įstatymo draudžiamą veiką, jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės ar neatsargumo. Taip pat nurodoma, kad S. S. buvo inkriminuotas ir natūralios pievos žolinės dangos sunaikinimas, duomenys apie tai, kad Pareiškėjai kartu su bendraturčiais priklausančiame žemės sklype yra natūrali pieva ar ganykla, turi būti įtraukti į Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapį, o žyma apie tai padaryta Nekilnojamo turto registre. Pažymima, kad iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro 2023 m. lapkričio 13 d. išrašo matyti, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo - balandžio mėnesiais nepateko į teritoriją, kuriai yra taikomos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra įregistruoti tik 2023 m. gruodžio 27 d., o konkretaus šio žemės sklypo dalis, kurios dydis yra 5428 kv. m., patenka į šias teritorijas tik nuo 2024 m. birželio 20 d. Dėl išdėstytų aplinkybių, siekiant pripažinti S. S. padarius jai inkriminuotą nusižengimą, buvo būtina įrodyti, jog jos inicijuoti ir atlikti darbai buvo atlikti teritorijose, kuriose yra taikomos teisės aktuose numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Jei tokių duomenų nėra, tai asmens negalima pripažinti padarius minėtą pažeidimą, nes nėra objektyviosios pusės, o šioje byloje nurodytos aplinkybės Institucijos net nebuvo tiriamos ir todėl nenustatytos. Todėl akivaizdu, kad 2023 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje S. S. organizuoti ir atlikti žolinės dangos atkūrimo darbai negali būti traktuojami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 256 straipsnio 5 dalyje, ne tik dėl subjektyviųjų, bet ir objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių nebuvimo.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo palikti galioti skundžiamą 2025 m. vasario 13 d. nutarimą ir skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. atsakomybės klausimą, aktualūs yra administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas – 2023 m. gegužės 4 d. bei byloje esantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenų bazės 2023 m. gegužės 8 d. suformuotas išrašas, kuriame padarytas atitinkamas įrašas. Pagal Pareiškėjos atstovo siūlomą kvalifikavimą pagal galiojančio ANK nuostatas, administracinė atsakomybė už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kuri numatyta ANK 256 straipsnio 5 dalyje, galima tik tuomet, jei pažeidimas būtų konstatuotas šios teisės normos galiojimo metu, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d. ir neatitiktų 3 dalyje nustatytų sąlygų. Pažymėta, kad nutarimas byloje priimtas būtent ištyrus ne tik pareiškėjos paaiškinimus, kurie administracinio nusižengimo atžvilgiu nagrinėjimo metu keitėsi, bet ir visą byloje surinktą medžiagą, t. y. įrodymų visumą, kas ir suponavo pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos tyčinio veikimo, atitinkančio administracinio nusižengimo požymius tiek būtinosios nusižengimo sudėties (objektas, objektyvioji nusižengimo pusė, subjektas, subjektyvioji nusižengimo pusė), tiek veikos kvalifikavimo aspektais. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek AAD priimtame nutarime yra aiškiai ir konkrečiai konstatuota, jog nustatytas administracinis nusižengimas S. S. dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padarytas (duomenys neskelbtini), Merkio ichtiologinio draustinio ribose. Dėl šio sklypo (unikalus Nr. 3863-0008-0006) buvimo vietos prie Merkio upės ir esančio Merkio ichtiologinio draustinio ribose nei administracinio nusižengimo tyrimo, nei nusižengimo nagrinėjimo metu jokių abejonių nekilo. Nesant jokių abejonių, kad administracinis nusižengimas padarytas Merkio ichteologiniame draustinyje, SŽNS pagrįstai taikytos pagal paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir zonos sąlygas teritorijai, kuri kaip kompleksinis draustinis, nusižengimo padarymo metu neįregistruota Nekilnojamo turto registre. Būtent toks įregistravimo pagrindas ir nurodytas administracinio nusižengimo byloje esančiuose VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenų bazės 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. lapkričio 13 d., 2024 m. birželio 21 d. išrašuose ir su skundu pateiktame 2025 m. vasario 17 d. išraše, nurodant, jog įrašas galioja nuo 2023 m. sausio 1 d. ir jo pagrindas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 2019 m. birželio 6 d. įstatymas Nr. XIII-2166 ir 2019-1219 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711. Dėl šių aplinkybių skunde nurodomas motyvas, kad S. S. (su bendrasavininkais) priklausančiame žemės sklype yra natūrali pieva ar ganykla, kuri turi būti įtraukta į Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapį, o žyma apie tai padaryta Nekilnojamo turto registre, neturi visiškai jokio teisinio pagrindo. Departamentas sutinka, kad iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro 2023 m. lapkričio 13 d. išrašo matyti, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo - balandžio mėnesiais neįregistruotas kaip nustatyta teritorija, kuriai yra taikomos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra įregistruoti tik 2023 m. gruodžio 27 d., o konkretaus šio žemės sklypo dalis, kurios dydis yra 5428 kv. m., patenka į šias teritorijas tik nuo 2024 m. birželio 20 d., tačiau Departamento vertinimu, sklypo dalis, kaip teritorija ne nepatenka, o nustatoma. Šių įrašų keitimą ir numato išrašuose nurodomas 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo nekilnojamo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre aprašo patvirtinimo“, kuriuo nustatomas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre esančių įrašų apie žemės ir miško sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pakeitimas į įrašus apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (2 p.). O keičiant įrašus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre apie žemės ir miško sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (įrašas lentelės 2 stulpelyje) į įrašus apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šių įrašų Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įrašymo pagrindu turi būti nurodomi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir šis įsakymas, kas objektyviai matyti byloje esančiuose VĮ „Registrų centras“ išrašuose. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiami įrašai dėl teritorijų, o ne keičiamos SŽNS šiose teritorijose, todėl vertinamas, kad duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra įregistruoti tik 2023 m. gruodžio 27 d., o konkretaus šio žemės sklypo dalis, kurios dydis yra 5428 kv. m., patenka į šias teritorijas tik nuo 2024 m. birželio 20 d., neatitinka objektyvių duomenų ir yra klaidinantis.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius skundą palaikė ir jame nurodytais motyvais prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje nutarimą priėmusios institucijos atstovė M. V. su skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą pateiktais motyvais prašė jį atmesti, skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Teismo posėdyje liudytojas J. J. (Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas) nurodė, kad gavo pranešimą, kad yra galimas pažeidimas, nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie Merkio upės. Nuvažiavus buvo šlagbaumas, bet ten nebuvo tas sklypas, vėliau apžiūrėjo kitą sklypą, kuriame buvo išdirbta, išlyginta žemė, užsėta žolė, išpjauti pakrantės medžiai. Vandens telkinio apsaugos zonoje dirbti žemę draudžiama, be to ten yra Merkio ichteologinis draustinis, kuriame taip pat žemę dirbti draudžiama. Kur yra pieva normali, nesėta, lauke, pamiškėje, tai yra viena, o čia aiškiai matėsi, kad išdirbta žemė ir naujai užsėta pieva. Matėsi, kad tvarkytas sklypas. Pagal įstatymą draudžiama dirbti žemę, tai parašyta Specialiose žemės naudojimosi sąlygose. Jeigu auga žolė šienauti žolę nedraudžiama, dirbti žemę draudžiama, į tai patenka - nustumdyti, nukasti. Pirmiausia buvo surašytas apžiūros aktas, o po to surašytas protokolas. Nurodė, jog jis į sklypą, kuriame padaryti pažeidimai pateko per sklypą, prie kurio pastatytas šlagbaumas. Jis nusifotografavo sklypą ir tik sudėjus koordinates pamatė, kad tai yra du skirtingi sklypai. Sklype, kur nebuvo pažeidimo, galima sakyti yra pravažiavimas, tačiau tai ne kelias. Jis negali pasakyti kaip giliai buvo įdirbta žemė, tačiau labai gerai matėsi, kad žemė yra išdirbta, švari ir tai labai gerai matosi nuotraukose. Ten ištisai išdirbtas visas žemės sklypas. Frezavimas – tai išdirba, sumala, visą paviršių, suardo velėną, visą augalinį sluoksnį, sklype visiškai nesimatė likučių buvusios pievos ar velėnos, principe matėsi kaip išdirbtas žemės ūkio laukas, jis tvarkingas švarus ir užsėta žolytė.
Teismo posėdyje liudytojas V. K. (Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas) nurodė, kad yra pranešimų tarnyba, kuri gauna pranešimus apie pažeidimus, o jie pranešimus gauna per vidines sistemas. Yra Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas, kuriame sudėtiota patikrinimų atlikimo tvarka. Gavus pranešimą, jie vyksta nurodytu adresu ir nuvykus į vietą mato kas ten yra. Kiekvieną pranešimą jie turi ištirti per 18 darbo dienų, kuo anksčiau pradedama tuo sėkmingesnė ištyrimo tvarka, yra sudėliojami laikai, per kuriuos turi atlikti užduotį. Viešo administravimo įstatymas nustato per kiek laiko skundas turi būti ištirtas. Jeigu yra ūkio subjektas, tai yra planinio patikrinimo dokumentai ir nurodytas laikas, per kurį turi būti atliktas patikrinimas. Jeigu gaunamas skundas, tai pirmiausia surašomas apžiūros aktas. 2023 m. gegužės 4 d. jis dalyvavo patikrinime (duomenys neskelbtini) kaime. Jam dalyvaujant surašytas aktas, jis pasirašė kaip dalyvavęs asmuo, buvo nuvykęs padėti. Pranešimą gavo jo kolega. Į pranešimus vykstama dviese, jeigu reikalinga atlikti matavimus ar pan. Stengiamasi važiuoti dviem asmenims. Dėl pranešimo tyrimo atsakingas asmuo buvo jo kolega J. J., o jis kaip dalyvavęs asmuo. Kai atvyko kartu su J. J. prie (duomenys neskelbtini) k. jokių užtvarų nebuvo. Link (duomenys neskelbtini), prie Derženos ištekėjimo, netoli įtekėjimo į Merkį, tiesiog ėjo, nes ten miškas, pieva, miško keliukai, nėra jokių tvorų ar dar ko nors. Jis nepastebėjo jokio šlagbaumo, neprisimena. Kai atvyko pievos būklė išfrezuota žemės ūkio technika. Yra tokios žemės išdirbimo lėkštės, greičiausiai su tomis lėkštėmis išfrezuota, nesuarta. Jis yra žemės ūkio specialistas, turi ūkininko pažymėjimą, todėl tai supranta ir skiria. Nebuvo pakeistas pievos reljefas (kalnai, kloniai), aikštelė gali būti padaryta tik technine pagalba, traktoriaus, buldozerio pagalba išlygintos, išstumdytos žemes, žemės ten lyg ir nebuvo išlygintos, frezuota tai buvo, pažeista žolinė augmenija. Pievos būklė – freza pravažiavusi, visa žolinė augmenija yra kapojama, nes paviršinis žolės sluoksnis yra susiėmęs, o frezuojant kapojama visa augmenija į dalelytes, tai yra žolinės augmenijos pažeidimas. Sukapojimas tai žolinės augmenijos šaknų supjaustymas. Supjausčius augmeniją atželti žolė gali. Toje vietoje visi augalai nebuvo pašalinti, fiziškai nebuvo pašalintas paviršinis žemės sluoksnis. Atvykus į vietą ten buvo pieva ir tiesiog miškas. Teritorijos nebuvo pažymėtos. Jis nemano, kad apžiūros metu apie miško paklotę buvo kokia kalba. Neatsimena, kad po medžių lajomis būtų buvusi sugadinta miško paklotė. Apžiūra buvo atlikta nedalyvaujant sklypų savininkams. Būna, kad gauni pranešimą ir iš karto vyksti, kad užkardyti pažeidimą. Gavus pranešimą vyksti į vietą apžiūrėti vietą, tai kolega galėjo ir nepranešti sklypų savininkams, nes nevisai ir žino kas savininkas. Kai atliekami patikrinimai, tai tuomet siunčiamas pranešimas savininkams 10 dienų iki planuojamo patikrinimo ir tuomet rašomas patikrinimo aktas. Tuo metu, kai jis vyko kartu, tai buvo rašomas apžiūros aktas. Jo kolega J. J. priėmė sprendimą apžiūrą atlikti bedalyvaujant savininkui. Kiekvieną dieną susiduria su keturračių padaromomis žalomis, gali būti pažeista miško paklotė, pievoje pažeista žolinė augmenija, gali būti pažeistas reljefas, o saugomoje teritorijoje gali būti padaryta žala saugomiems komponentams. Jis toje teritorijoje nebuvo gavęs jokio pranešimo tirti įvykį, susijusį su keturračių važinėjimo metu padaryta žala. Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas reglamentuoja ūkio subjektų patikrinimą, o ne konkretaus skundo tyrimą. Šiuo atveju atvykus jie nenustatė, kad tai būtų koks nors ūkio subjektas. Tai buvo paprasta teritorija, pieva esanti šalia upės ir miško. Matosi, kad tai ne ūkio subjektas, tai veikla fizinio asmens. Berods 2023 metais buvo pradėjusi veikti konsultavimo tarnyba ir jie nukreipia į konsultavimo tarnybas, kurie paaiškina žmonėms ką galima, o ko negalima daryti. Jis dalyvavo tik apžiūrint teritoriją, tolimesniuose veiksmuose jis nedalyvavo. Nėra susipažinęs su atliktais matavimais. Atvykęs į apžiūrą jis neturėjo galimybės vizualiai įvertinti kur yra miško riba, pievos riba ir kokia apimtimi padarytas pievos frezavimas. Nuo miško kelio patekimas į minimą sklypą yra tiesioginis. Augmenija po tam tikro laiko atsikurti gali. Kažkiek buvo matuota išpjautų medžių pačioje apsaugos zonoje, buvo fiksuoti pažeidimai, susiję su žoline augmenija ir medžiais.
k o n s t a t u o j a :
skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso bendrasavininkams - ½ dalis S. S., ¼ dalis – S. Č., ¼ dalis – J. B.. Žemės sklypo plotas yra 0,5619 ha, kurį sudaro žemės ūkio naudmenų plotas 0,3841 ha, iš jo: pievų ir natūralių ganyklų plotas 0,3841 ha, miško plotas 0,1509 ha, įregistruotas Miškų valstybės kadastre 0,1509 ha, ir kitos žemės plotas 0,0269 ha.
2024 m. kovo 19 d. S. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį už tai, kad atliekant neplaninį patikrinimą nustatyta, jog S. S. vykdydama sklypo tvarkymo darbus: išpjaudama medžius ir krūmus, išimdama kelmus iš žemės, žemę sulėkščiuodama, užsėdama žolėmis ir vėl sulėkščiuodama jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Merkio ichtiologinio draustinio ribose, 2023 m. balandžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, sunaikino 1981,45 m2 pievų ir natūralių ganyklų plotą Merkio upės pakrantės apsaugos juostoje, bei žemės sklypo miško plote įregistruotame Miškų valstybės kadastre, (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 8 miško kvartalo 303 taksaciniame miško sklype sunaikino miško paklotę 318,39 m2 plote, tame tarpe 50,16 m2 Merkio upės pakrantės apsaugos juostoje ir 304 taksaciniame miško sklype sunaikino miško paklotę 739,41 m2, tame tarpe 471,18 m2 Merkio upės pakrantės apsaugos juostoje.
Skundžiamu 2025 m. vasario 13 d. nutarimu S. S. už ANK 256 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Byloje pateiktu skundu yra ginčijamas nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl įstatymo taikymo
Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad galiojančios redakcijos ANK 256 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir neįregistravus jų Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu administracinė atsakomybė už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, yra numatyta ANK 256 straipsnio 5 dalyje. Kadangi S. S. inkriminuotas būtent ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, akivaizdu, kad administracinėn atsakomybės patraukto asmens atžvilgiu buvo pritaikytas netinkamas jos atsakomybę numatantis įstatymas.
Pažymėtina tai, kad sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. atsakomybės klausimą, aktualus yra administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas – 2023 m. gegužės 4 d. bei administracinio nusižengimo byloje esantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenų bazės 2023 m. gegužės 8 d. išrašas.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenų bazės 2023 m. gegužės 8 d. išrašo matyti, kad S. S. (p. 4) įregistruota kaip žemės sklypo (p. 2.1) Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalies savininkė (įrašas galioja nuo 2022 m. gegužės 12 d.). Šio išrašo žymoje (p. 8.1) dėl šio sklypo padarytas įrašas: „teritorija, kurioje taikomos SŽNS (Specialiosios žemės naudojimo sąlygos), neįregistruota Nekilnojamo turto registre: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis). Įregistravimo pagrindas nurodytas 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166 bei 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711“; šis įrašas galioja nuo 2023 m. sausio 1 d. Išrašo žymoje (p. 8.2) dėl šio sklypo padarytas įrašas: „teritorija, kurioje taikomos SŽNS (Specialiosios žemės naudojimo sąlygos), neįregistruota Nekilnojamo turto registre: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis). Įregistravimo pagrindas nurodytas – 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166 bei 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711“; šis įrašas galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-711 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre aprašas. Šio įsakymo bendrųjų nuostatų 2 punkte nurodyta, jog aprašas nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre esančių įrašų apie žemės ir miško sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pakeitimą į įrašus apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tokiu būdu pagal šio įsakymo 29 punktą buvusios paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos pakeistos į paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas (VI skyrius, septintasis skirsnis) ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas (VI skyrius, aštuntasis skirsnis).
Sutiktina su nutarimą priėmusios institucijos tiek atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodytu, kad nuo 2020 m. sausio 2 d. keičiami įrašai apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau - ir SŽNS) pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, o ne pačios sąlygos.
Remiantis tuo, akivaizdu, kad skundžiamame nutarime ir konstatuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 2019 m. birželio 6 d. įstatyme Nr. XIII-2166, nusižengimo padarymo laikui (suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. birželio 28 d.), aktualūs padaryti pažeidimai bei taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį nusižengimo padarymo laiku galiojusią įstatymo redakciją (aktuali suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. gegužės 23 d.), kas objektyviai ir nustatyta – ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose pažeidžiant šiose teritorijose taikomas SŽNS, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 3D-711. Tuo tarpu nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ANK 256 straipsnio 3 dalies dispozicijoje „už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir neįregistravus jų Nekilnojamojo turto registre“ įvestos naujos sąlygos, susijusios su pačių teritorijų nustatymu pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir jų įregistravimu Nekilnojamo turto registre bei numatyta griežtesnė atsakomybė, kas šiuo atveju neturi grįžtamosios galios ir sunkintų S. S. teisinę padėtį, kadangi nusižengimo dienai pati teritorija, kurioje taikomos SŽNS, buvo dar nenustatyta ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2166 8 straipsnyje numatyti nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų registravimo Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai – dokumentai, įrodantys šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (teritorijų planavimo, žemės valdos projekto patvirtinimo ir kt.), kuriais šios teritorijos nustatomos (patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose ir kt.), o duomenys apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas privalo būti naudojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ir (ar) kitokios veiklos projektus ar vykdant bet kokią kitą veiklą.
Taigi, pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos S. S. atstovo nurodytą kvalifikavimą pagal galiojančio ANK nuostatas, administracinė atsakomybė už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kuri numatyta ANK 256 straipsnio 5 dalį, galima tik tuomet, jei pažeidimas būtų konstatuotas šios teisės normos galiojimo metu, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d. ir neatitiktų 3 dalyje nustatytų sąlygų.
Dėl ANK 256 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
ANK 256 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas negu pelkė žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas pakeis. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 22 punkte numatyta, kad neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis, išskyrus miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbus, sklypuose arba jų dalyse, kuriuose: a) auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos; b) yra pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augavietės arba radavietės. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 2 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir sukelti vandens ekosistemų pakenkimus.
Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiama S. S. ginčija administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytą aplinkybę, kad S. S. dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo incijuoti ir atlikti darbai, yra teritorijose, kuriose yra taikomos teisės aktuose numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Institucijos priėmusios nutarimą atstovas tiek atsiliepime į skundą, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietos prie Merkio upės ir esančio Merkio ichtiologinio draustinio ribose nei administracinio nusižengimo tyrimo, ne nusižengimo nagrinėjimo metu jokių abejonių nekilo.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų 1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. I-301 (naujos įstatymo 2001 m. gruodžio 4 d. redakcijos Nr. IX-628, galiojančios nuo 2001 m. gruodžio 28d. (suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 4 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.)) trečiame skirsnyje numatytos konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos bei jose veiklos reglamentavimas. Būtent šiai kategorijai priskiriami rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai (4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio skirsnio 8 straipsnyje nurodyti draustinių steigimo tikslai, jų skirstymas. Pagal šio straipsnio 5 dalies 1 punktą kompleksiniu draustiniu įvardintas kraštovaizdžio draustinis – gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti. 9 straipsnyje numatyta, kad draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, o 2015 m. birželio 9 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 577 „Dėl Merkio valstybinio ichteologinio draustinio ribų plano ir nuostatų patvirtinimo“ (2020 m. lapkričio 18d. nauja redakcija Nr. 1291 galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 24 d.), kuriuo patvirtinti Merkio valstybinio ichteologinio draustinio nuostatai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2022 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. D1-293 redakcija; aktuali suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 30 d.) patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarko aprašas. Šio aprašo bendrose nuostatose nurodytos naudojamos sąvokos: paviršinio vandens telkinio apsaugos zona – su paviršiniu vandens telkiniu besiribojantis palei paviršinio vandens telkinio ribą einantis nustatyto pločio sausumos ruožas, kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti vandens telkinio ir jo pakrančių ekosistemų stabilumą, pakeisti gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, pažeisti migracinių koridorių funkciją ir visuomenės teisę naudotis vandens telkiniais ir jų pakrantėmis; paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, apimanti arčiausiai paviršinio vandens telkinio ribos esantį nustatyto pločio sausumos ruožą, kuriame užtikrinama visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais, eiti jų pakrantėmis, sudaromos palankios sąlygos rekreacijai ir kitoms visuomenės reikmėms plėtoti, tačiau ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti vandens telkinio ir jo pakrančių ekosistemų stabilumą, pakeisti pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, pažeisti migracinių koridorių funkciją. Šiame teisės akte nustatyta, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos išorinė riba nuo paviršinio vandens telkinio ribos 50 km ir ilgesnių upių - 200 m (5.2 p.), o paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dydis prie 100 km ir ilgesnių upių - 30 m (9.2 p.).
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenų bazės 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. lapkričio 13 d., 2024 m. birželio 21 d. išrašų bei iš su skundu pateikto 2025 m. vasario 17 d. išrašo matyti, kad nurodytas būtent toks įregistravimo pagrindas, t. y. įrašas galioja nuo 2023 m. sausio 1 d. ir jo pagrindas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 2019 m. birželio 6 d. įstatymas Nr. XIII-2166 ir 2019-1219 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711.
Taigi, aukščiau nurodytu patvirtinama, kad administracinis nusižengimas padarytas Merkio ichteologiniame draustinyje, todėl SŽNS pagrįstai taikytos pagal paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir zonos sąlygas teritorijai, kuri kaip kompleksinis draustinis, nusižengimo padarymo metu neįregistruota Nekilnojamo turto registre.
Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai institucijai S. S. 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė savo paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. pavasarį gavo dovanų žemės sklypą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas priklauso jai kartu su bendraturčiais S. Č. ir J. B.. Su jais buvo sutarta, kad esant reikalui, pasirūpins visais sklypo priežiūros, tvarkymo bei kitais darbais, nes jie gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2023 m. ankstyvą pavasarį atvykusi į minėtą sklypą pamatė, kad pieva suniokota, matėsi gilios transporto priemonių paliktos vėžės, kurios vietomis buvo iki 30-40 cm. gylio. Vėliau sužinojo, kad provėžos buvo paliktos keturračių, kurie sklype lankėsi ir niokojo net keletą kartų. Tokiu būdu buvo visiškai sunaikinta žolinė pievos danga. Taip pat stipriai suniokota visa pieva, net ir tos dalys, kuriose nebuvo paliktos gilios provėžos. Su šeimos nariais dėl didelio pažeidimų masto išlyginti suniokotą pievą su grėbliais nepavyko, todėl buvo pasirinktas būdas – sulėkščiuoti, t. y. išlyginti pievą pažeistose vietose ir atsėti pažeistas vietas natūralioms pievoms skirtomis sėklomis. 2023 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje rado kontaktinius duomenis asmens, kuris teikia paslaugas su žemės ūkio technika. Su juo susisiekus, buvo sutarta, kad jis atvykęs su traktoriumi palygins keturračių paliktas provėžas. Atvykęs traktorius ir prikabintomis „lėkštėmis“ sklypą išlygino. Išlygintose vietose, kurios prieš tai buvo pažeistos keturračių ir išnykusi ar pažeista pievos danga. Ji pabėrė pievoms ir ganyklos skirtų sėklų ir tokiu būdu pavyko atkurti natūralią pievos žolinę dangą. Susipažinusi su bylos medžiaga, 2025 m. vasario 7 d. S. S. pateikė paaiškinimą, kuriame papildomai nurodė, kad jokie miško sklypo tvarkymo darbai nebuvo atliekami, medžiai miško sklype nebuvo išpjauti, kelmai nebuvo raunami. Tvarkant sklypą, buvo išsaugotas natūralus sklypo reljefas, darbai buvo atlikti siekiant atkurti ir išsaugoti sklypo dangą. Pareiškėjos atstovo vertinimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad S. S. neturėjo tyčios atlikti įstatymo draudžiamą veiką, jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties būtinojo subjektyviojo požymio - tyčinės kaltės ar neatsargumo.
Vertindamas šiuos skundo argumentus, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad S. S. nubausta už tai, kad Merkio ichtiologinio draustinio ribose vykdant darbus sunaikino 1981,45 m2 pievų ir natūralių ganyklų plotą Merkio upės pakrantės apsaugos juostoje, bei žemės sklypo miško plote įregistruotame Miškų valstybės kadastre, (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 8 miško kvartalo 303 taksaciniame miško sklype sunaikino miško paklotę 318,39 m2 plote, tame tarpe 50,16 m2 Merkio upės pakrantės apsaugos juostoje ir 304 taksaciniame miško sklype sunaikino miško paklotę 739,41 m2, tame tarpe 471,18 m2 Merkio upės pakrantės apsaugos juostoje.
Nors S. S. tiek skunde, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtina, kad 2023 m. ankstyvą pavasarį atvykusi į minėtą sklypą pamatė, kad žolinė pievos danga labai stipriai suniokota, matėsi gilios transporto priemonių, kaip vėliau sužinojo keturračių, paliktos vėžės, kurios vietomis buvo iki 30-40 cm. gylio. Su šeimos nariais dėl didelio pažeidimų masto išlyginti suniokotą pievą su grėbliais nepavyko, todėl buvo nuspręsta išlyginti suniokotą pievą ir atsėti pažeistas vietas natūralioms pievoms skirtomis sėklomis, tačiau šie argumentai prieštarauja pirminiams S. S. paaiškinimams, duotiems 2024 m. sausio 19 d. Pažymėtina tai, kad 2024 m. sausio 19 d. teikdama rašytinį paaiškinimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Alytaus aplinkos apsaugos skyriui, nurodė, kad kai buvo aiškios miško sklypo ribos, pradėjo sklypo tvarkymo darbus, išpjovė medžius ir krūmus, išėmė kelmus iš žemės, saugomų medžių ir krūmų nepjovė, dėl medžių ir krūmų pjovimo leidimo neprašė, niekur nesikreipė, nes negalvojo, kad nuosavame miške ūkio paskirties sklype to reikia, apvalę mišką nuo medžių krūmų, pasisamdė techniką, sklypą sulėkščiavo, užsėjo žolę ir vėl sulėkščiavo, į miško žemę nelindo. Akivaizdu, kad tokie darbai Merkio ichtiologinio draustinio ribose pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 1 dalies 6, 22 punktų reikalavimus. S. S. skunde nurodytus argumentus paneigia ir administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys. 2023 m. gegužės 5 d. surašytas apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog nuvykus į pranešime nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalia Merkio upės rasta išdirbtos žemės sklypas sunaikinta žolinė augmenija. Pamatavus lygiagrečiai upei atstumus nuo kranto linijos iki išdirbtos žemės krašto, jie buvo lygūs: 9,5 m, 9,6 m, 5,5 m, 12,5 m, 16,90 m, t. y. žemė buvo dirbta ir žolinė augmenija sužalota dalyje Merkio vandens pakrantės apsaugos zonoje. Apžiūros duomenys papildomai užfiksuoti fotolentelėje. Teismo posėdyje liudytojais apklausti apžiūrą atlikę specialistai J. J. ir V. K. iš esmės patvirtino apžiūros akte užfiksuotas aplinkybes. Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus specialistams atlikus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus nustatyta, kad iš viso sunaikintas 1981,45 m2 pievų ir natūralių ganyklų plotas Merkio upės pakrantės apsaugos juostoje, žemės sklypo miško plote įregistruotame Miškų valstybės kadastre, (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 8 miško kvartalo 303 taksaciniame miško sklype sunaikinta miško paklotė 318,39 m2 plote, tame tarpe 50,16 m2 Merkio upės pakrantės apsaugos juostoje ir 304 taksaciniame miško sklype sunaikinta miško paklotė 739,41 m2, tame tarpe 471,18 m2 Merkio upės pakrantės apsaugos juostoje. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sutinka su skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos išvada, kad S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 1 dalies 6, 22 punktų reikalavimus.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą, skunde ir šioje nutartyje nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
netenkinti S. S. skundo ir palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja
