Baudžiamoji byla Nr. 1-1032-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19487-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.7.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 1 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,
kaltinamajam G. V.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini), dirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
G. V. 2025 m. gegužės 31 d. apie 3.20 val., gatvėje - Vilniaus g., Kaune, ties pastatu Nr. 56, nukentėjusiajam D. B. ne mažiau vieną kartą smūgiavo dešine ranka į veidą, padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžį, ekchimozes (poodines kraujosruvas) veide (lūžio projekcijose) ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais D. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl žandikaulio kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis G. V. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2025 m. gegužės 30 d. su D. B., D. R. ir dar pora pašalinių asmenų buvo susirinkę pas jo mano draugę namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau išvažiavo į miestą, visi kartu nuėjo į klubą, kur vakarojo. Po kiek laiko su D. R. išvažiavo į kitą klubą, tačiau pamatę, kad klube mažai žmonių grįžo atgal. Grįždami atgal sutiko nukentėjusįjį su dar vienu bendru draugu T. C.. Eidami sukonfliktavome dėl D. R. interesų, kadangi D. B. ilgą laiką, jo nuomone, naudojo psichologinį smurtą, dėl to susiginčijo, konflikto metu susipyko, apsižodžiavo. Pamatęs, kad jis eina link manęs, savisaugos instinkto vedamas smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas žalą. Sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Po suduoto smūgio iš karto atsiprašė D. už savo poelgį. Jie abu apie valandą dar pakalbėjo, po to kartu išvažiavo namo. Tuo metu nesuprato, kas įvyko. Sekančią dieną sužinojo, kas įvyko. Paskambinęs D. sužinojo, kad jis išvažiavo į klinikas, kur diagnozavo jam žandikaulio lūžį. Šiai dienai su D. nebendrauja. Jį buvo sutikęs parduotuvėje, paklausė, ko jis siekia parašydamas pareiškimą. Jis pasakė, kad nori pasipelnyti iš situacijos. Pripažįsta, kad sudavė smūgį. Pripažįsta, kad po suduoto smūgio D. lūžo žandikaulis. Įvykio metu buvo neblaivus. Neatsimena, kad nukentėjusiajam būtų sudavęs daugiau nei vieną smūgį. Su 12 000 eurų civiliniu ieškiniu visiškai nesutinka. Gailisi dėl savo elgesio, nenorėjo jam sukelti jokių pasekmių. Ligoninės pareikštą 551 eurų civilinį ieškinį atlygino. Sutinka, kad dėl to jog sužalojo nukentėjusįjį, jis buvo gydomas. Mano, kad nukentėjusiajam reikia atlyginti padarytą žalą. Sutiktų atlyginti iki 1000 eurų.
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.
Nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie 3.00 val. jis kartu su draugu T. C., ėjo Laisvės al. ir šalia restorano „Hesburger“, adresu Laisvės ai. 48, Kaunas, ir sutiko savo draugą D. R., kuris buvo kartu su savo mamos vaikinu G. V., kuriam yra apie 31 metai. Jis su T. prieš jiems vėl sutinkant D. ir D., buvo bare, todėl buvo šiek tiek išgėrę. Iš pažiūros D. su G. atrodė neblaivūs. Jie pradėjo kalbėtis apie įvairius dalykus ir kažkur po 4-5 minučių D. be priežasties ant jo pradėjo rėkti, kaltino, kad kažkada kažkaip įžeidė D.. Jis jį bandė raminti, aiškino, kad su D. yra draugai ir jis jo niekaip nenorėjo įžeisti. T. ir D. tuo metu buvo nuošalėje ir į pokalbį nesikišo. Tada jie su T. ėjo link Kauno senamiesčio, norėjo eiti į ten esantį klubą, o D. su G. ėjo ta pačia kryptimi, kodėl jis gerai nežino, nes į klubą su jais jie eiti neplanavo. Jiems būnant netoli požeminės perėjos vedančios į senamiestį, netoli pastato, adresu Vilniaus g. 56, Kaunas, D. vėl pradėjo ant jo rėkti, jis jį bandė žodžiu nuraminti, tačiau jis jam kelis kartus dešine ranka trenkė į kairės pusės ausį, ko pasekoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis toliau bandė su juo šnekėtis, tačiau jis neklausė ir tada jam dešinės rankos kumščiu trenkė į žandikaulį kairėje veido pusėje, vėl buvo sukeltas fizinis skausmas ir lūžo žandikaulis per dvi skirtingas vietas. Po šio smūgio pašalinis asmuo, kuris ėjo pro šalį, bandė D. nuraminti, taip pat įsikišo ir D., kuris G. pasakė, kad jau užtenka. Konfliktui nurimus D. pradėjo jo atsiprašinėti, o po kelių minučių atvažiavo D. mama J. R.. D. mama jį ir T. nuvežė namo. Kol jie važiavo apie tai kas įvyko nekalbėjo, tačiau D. mama J. pamatė, kad jam iš burnos bėga kraujas ir klausė kas atsitiko. Jis jai atsakė, kad nieko nebuvo. Jam grįžus namo jis viską papasakojo savo mamai E. B., kuri jį nuvežė į Kauno klinikas. Kauno klinikose jis medikams nieko pasakoti nenorėjo, todėl jiems pasakė, kad buvo sužalotas kažkur Garliavoje. Į Kauno klinikas taip pat buvo atvykę policijos pareigūnai. Jis pareigūnams taip pat sakė, kad jį kažkas užpuolė Garliavoje ir pretenzijų jis niekam neturi, kadangi tuo metu dar nežinojo, kad jam yra lūžęs žandikaulis. Kai sužinojo, kad lūžo žandikaulis nusprendė rašyti pareiškimą, kurį per ePoliciją.lt užpildė 2025 m. birželio 2 d. Iš ligoninės jį paleido tik 2025 m. birželio 4 d. (t. 1, b. l. 9-11).
Posėdžio metu papildomai nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis teisingai nupasakojo įvykio aplinkybes. Po kaltinamojo suduoto smūgio į veidą jam lūžo žandikaulis. Su kaltinamuoju yra pažįstami, anksčiau bendravo, tačiau po šio įvykio bendravimas nutrūko. Byloje jis pareiškęs 12 000 eurų civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio prašo dėl fizinės ir emocinės žalos. Šią sumą sudaro gydymo išlaidos, patirtas skausmas ir nepatogumai. Gydymo įstaigoje buvo 8 dienas, tačiau bendras gydymas tęsėsi 5 savaites, gėrė vaistus nuo skausmo, buvo įdėta metalinė fiksacija, patyrė nepatogumus valgant, galėjo valgyti tik skystą maistą per šiaudelį. Patyrė materialinę žalą, kuri sudaro apie 100,00 Eurų, kainavo vaistai, šepetukai. Visą likusią sumą sudaro neturtinė žala, t. y. dėl patirto skausmo, emocinio nepatogumo. 12 000 eurų yra didelė suma. Savo civilinį ieškinį mažina iki 3000,00 eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. C. parodė, kad 2025-05-31 apie 2.00 val. nakties buvo naktiniame klube „Džem'pub“. Kartu su juo buvo D. R. D. ir D. B.. Naktiniame klube vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 3 val. nakties jie sugalvojo išeiti iš naktinio klubo ir eiti link Kauno miesto senamiesčio. Maždaug prie požeminės perėjos Vilniaus gatvėje jis su draugu D. nuėjo į šalia esantį bromą parūkyti. Kai išėjo iš bromo pamatė, kad tarp D. B. ir G. įvyko žodinis konfliktas, ko pasekoje matė kaip D. ranka sudavė vieną smūgi D. B. į veido sritį. Po smūgio D. sąmonės praradęs nebuvo. Matė, kad iš burnos D. nežymiai bėgo kraujas. Po įvykusio konflikto jie stovėjo toje pačioje vietoje ir laukė kol atvažiuos D. mama ir juos visus parveš namo. Kodėl įvyko konfliktas tarp D. ir G. pasakyti negali, nes nežino. Po įvykusio konflikto D. ir D. daugiau nesipyko ir tiesiog draugiškai bendravo. Konflikto metu jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholio (t. 1, b. l. 51-54).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. R. parodė, kad 2025-05-31 apie 2 val. nakties buvo naktiniame bare „Džem'pub“. Su juo kartu buvo jo draugai T. C., D. B. ir G. V.. Bare vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 3 val. nakties jie visi nusprendė išeiti iš baro ir eiti Kauno miesto senamiesčio link. Eidami jie visi karu šnekėjosi, tačiau jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Kaip priėjo prie Vilniaus gatvės esančios požeminės perėjos jis su savo draugu T. C. nuėjo parūkyti į šalia esantį bromą. Po kiek laiko kai jie jau buvo parūkę išėjo iš bromo ir jis pamatė, kad tarp G. V. ir D. B. vyksta žodinis konfliktas. Ką jie kalbėjo nurodyti negali, tačiau žino, kad įvairiais žodžiais įžeidinėjo vienas kitą. Po kelių akimirkų pamatė, kaip G. V. sudavė smūgį į veido sritį D. B.. Po smūgio D. B. sąmonės praradęs nebuvo, ant žemės parkritęs taip pat nebuvo. Po smūgio apie valandą dar stovėjo toje pačioje vietoje ir laukė kol juos atvažiuos pasiimti jo mama J. R.. GMP keik jam yra žinoma niekas nekvietė. G. V. ir D. B. vėliau nebesipyko ir aiškinosi santykius gražiai kalbantis. Praėjus maždaug vienai valandai atvyko jo mama visus parvežė namo (t. 1, b. l. 57-59).
Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta vieta, adresu Vilniaus g. 56, Kaunas. Praėjimas link požeminės perėjos vedančios link Kauno senamiesčio, požeminė perėja yra skirta praeiti į Birštono gatvę. Šalia požeminės perėjos, Vilniaus g. 56-ame pastate yra įsikūrusi parduotuvė „IKI“. Įvykio vieta yra stebima šalimais esančiomis miesto vaizdo stebėjimo kameromis, t. y. viena vaizdo stebėjimo kamera yra ant stulpo prie Birštono gatvės, kita vaizdo stebėjimo kamera yra požeminėje perėjoje (t. 1, b. l. 23-26).
Kitų objektų apžiūros protokole aprašytas, vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „12 Gimnazijos g. ir Vilniaus g. sankryža_20250531_030000.mp4“, trukmė 00:30:00 val. Įsijungus minėtą vaizdo įrašą per „Media player“ leistuvą matome gatvių vaizdą, pastatus, požeminę perėją. 00:03:15 val. matome, kaip Vilniaus g. nuo tolumos ateina grupelė žmonių. Vyras (toliau vyras Nr. 1), kuris dėvi tamsios spalvos kelnes, šviesios spalvos megztinį, tamsios spalvos batus, pradeda mosikuoti savo rankomis link kito vyro (toliau vyras Nr. 2). Vyras Nr. 2 dėvi šviesios spalvos kelnes, tamsios spalvos viršutinį rūbą. Dėl prastos vaizdo įrašo kokybės tam tikrais momentais nesimato kas ką daro, kadangi vaizdas susilieja ir tampa neryškus. Vyras Nr. l vis eina link vyro Nr. 2 ir ištiesia rankas, tuo metu vyras Nr. 2 atsitraukia, tačiau nesimato ar fizinis kontaktas tarp minėtų asmenų yra ar ne. Kartu su minėtais asmenimis buvo ir kiti du vyrai. Tai yra vyras (toliau - vyras Nr. 3), kuris dėvi tamsios spalvos kelnes ir tamsios spalvos viršutinį rūbą, bei dar vienas vyras (toliau - vyras Nr. 4), kuris dėvi tamsios spalvos kelnes bei tamsios spalvos viršutinį rūbą. Vyras Nr. 3 ir vyras Nr. 4 viską stebi iš šalies. 00:21:18 val., prie minėtų vyrų kompanijos prieina dar vienas vyras (toliau - vyras Nr. 5), kuris dėvi tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos viršutinį rūbą. 00:22:05 vyras Nr. 5 nueina tolyn nuo kompanijos. 00:22:43 vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 nueina už vaizdo kameros filmuojamo perimetro ribų. 00:23:15 vyras Nr. 3 ir vyras Nr. 4 taip pat pradeda eiti į kitą pusę tolyn nuo vaizdo kameros filmavimo pusės ir 00:23:57 nueina už vaizdo kameros filmuojamo perimetro ribų (t. l, b. l. 30-36).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1142/2025 (02) nurodyta, kad D. B. konstatuota apatinio žandikaulio lūžiai, ekchimozės (poodinės kraujosruvos) veide (lūžių projekcijose). Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius bei suteiktą medicininę pagalbą jie padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.1 punktu dėl konstatuotų sužalojimų D. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. l, b. l. 20-22).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad G. V., smurtavo prieš D. B., kuriam ne mažiau vieną kartą smūgiavo dešine ranka į veido sritį padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžį, poodines kraujosruvas veide ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais D. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl žandikaulio kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta (BK 138 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Suduodamas smūgį (-ius) nukentėjusiajam į veidą, kaltinamasis G. V. suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, ir veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t.y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodyti. Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tačiau ir kitais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad G. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis D. B. byloje buvo pateikęs 12 000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu civilinį ieškinį sumažino iki 3000,00 Eur. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas tuo, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko teko kreiptis į medicinos įstaigą. Po sužalojimo buvo paguldytas į gydymo įstaigą ir vieną savaitę gydytas Kauno ligoninėje. Jam buvo atlikta žandikaulio fiksacija, kurią teko nešioti virš mėnesio laiko. Šio įvykio metu patyrė didelį fizinį skausmą, diskomfortą ir emocinį išgyvenimą. Dėl traumos negalėjo normaliai gyventi, kentėjo tiek fiziškai, tiek psichologiškai (1 t., b. l. 37).
Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis, poodinės kraujosruvos veide. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis patirtą traumą gydėsi ir ligoninėje ir namuose. Nukentėjusysis teismui nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos turtinės žalos, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad vartojo nuskausminamuosius vaistus ir tam išleido apie 100,00 Eurų, bei patvirtino, jog dėl sužalojimo jautė skausmą, nepatogumus, buvo sutrikdytas normalus gyvenimas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai kad sužalojimas padarytas suduodant smūgį į veidą, į tai kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek nepatogumą, tam tikrą laiką negalėjo pilnavertiškai gyventi, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad dėl kaltinamojo G. V. veiksmų, nukentėjusysis patyrė išgyvenimų, nepatogumų, todėl iš kaltinamojo priteistina 3 000,00 Eur dydžio neturtinė žala.
Byloje civilinį ieškinį buvo pareiškusi Valstybinė ligonių kasa, tačiau buvo gautas ieškinio atsisakymas, nurodant, kad 551,92 Eurų žala, padaryta Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui, buvo visiškai atlyginta(1 t., b. l. 105). Iš byloje esančių dokumentų nusistatyta, kad ieškinys yra apmokėtas, todėl procesas šioje dalyje nutraukiamas.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktas A. K. – D. prašymas, kuriuo ji prašo perduoti kaltinamąjį G. V. jos atsakomybei pagal laidavimą (t. 1, b. l. 107-115).
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. V. padarė 1 nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs šią veiką, administracine tvarka baustas vieną kartą už KET pažeidimus, baudą sumokėjęs, dirbantis, į priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas. Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.
Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis.
Byloje yra pateiktas laiduotojos kaltinamojo draugės A. K. – D. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji yra neteista (t. 1., b. l. 113), galiojančių administracijų nuobaudų neturi, dirbanti, nurodo esanti pareiginga ir atsakinga, darbdavio charakterizuojama teigiamai.
Taikant kaltinamajam laidavimą, būtina atsižvelgti ne tik į paties kalinamojo G. V. bet ir į galimos laiduotojos A. K. – D. asmenybę, galimos laiduotojos požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, į jos įtakos pobūdį kaltinamajam.
A. K. – D. davė paaiškinimus teisme, kur nurodė, kad yra kaltinamojo draugė. Nurodė, kad su kaltinamuoju pažįstama apie pusė metų, įvykio metu su juo jau buvo pažįstama. Tai nėra vienintelis jos draugas. Apie šį įvykį D. jai papasakojo prieš du mėnesius. Nurodė, kad įvyko konfliktas. Nurodė, kad konflikto metu jis sudavė D.. Atėjo padėti draugui. Supranta, jog turės draugą prižiūrėti, kad daugiau nesielgtų netinkamai. Su juo bendrauja kiekvieną dieną. Jai keista, kad jis galėjo taip pasielgti, nes į pažįsta visai kitokį. Su G. bendrauja kiekvieną dieną internetu, susitinka. Jei gyvenime kas nors atsitinka iš karto kreipiasi į D. pagalbos. Jis niekada neatsisako padėti. Kodėl D. jai nepapasakojo apie įvykį iš karto nežino, mano, kad todėl, kad tokiomis temomis nebuvo kalbama. Atsitiktinai kažkokios temos metu išplaukė kalba apie šį įvykį ir jis jai pasakojo apie jį.
Teismas pasisako, kad A. K. – D. nagrinėjamu atveju nėra tinkama laiduotoja BK 40 straipsnio prasme. Nors ji yra kaltinamojo draugė, tačiau faktiškai bedrauja tik telefonu, susitinka su G. epizodiškai.
Galima laiduotoja nepagrindė galimybės daryti įtaką kaltinamajam, kad šis ateityje nenusikalstų. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamojo ir laiduotojos draugiški ryšiai buvo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau appie šį įvykį kaltinamasis nepasipasakojo, kas rodo jog jų tarpusavio ryšys nėra pakankamai stiprus, kad kaltinamasis būtų linkęs atsiverti ir pasakoti svarbius savo gyvenimo įvykius. Taigi akivaizdu, kad A. K. -D. neturi tokio autoriteto, kad G. V. galėtų įtakoti priimant kasdieninius sprendimus.
Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, teismas turi diskrecijos teisę, pateikdamas atitinkamo savo sprendimo motyvus, apsispręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (ne)taikymo, todėl be įstatyminiu lygmeniu įtvirtintų sąlygų, būtina įvertinti ir laidavimo instituto tikslus ir teisinius padarinius visiems proceso dalyviams, viešąjį interesą, taip pat ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir tai, ar laidavimo institutas gali turėti įtakos kaltininko elgesiui ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgtOTc2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-18-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-18-976/2025">2K-18-976/2025</a>, 2K-143-511/2025). Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad G. V. smurtavo savo pažįstamo atžvilgiu, nors jo ir atsiprašė iš karto po įvykio, su nukentėjusiuoju nebendrauja, neatlygino jam žalos, priešingai nukentėjusiojo pareikštą ieškinį dėl sužalojimo vertina, kaip jo norą pasipelnyti iš šios situacijos.
Spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo klausimą, teismas privalo atsižvelgti ir į teisingumo ir teisingo nubaudimo principus. Tokį asmenį atleidus nuo atsakomybės ir nepaskiriant teisingos bausmės, būtų netinkamai realizuojama baudžiamojo proceso paskirtis, o tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų ir pagrindų G. V. taikyti BK 40 straipsnyje numatytą laidavimą.
Dėl G. V. skirtinos bausmės
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
Kaltinamasis G. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. G. V. praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1., b. l. 64). Psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (t. 1., b. l.67.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir bausmės rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad ši G. V. padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl bausmės tikslams pasiekti pakankama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. V. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. V. D. B. naudai 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos.
Nutraukti procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio 551,92 Eur sumai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė
Išaiškinti
1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
