Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-636/2006 Procesinio sprendimo kategorijos:

30.9.1; 44.5.2.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. O. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. O. M. ieškinį atsakovei R. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. O. M. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. V. 25 508,10 Lt be pagrindo įgyto turto atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad bylos šalims po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,38 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nepranešusi ieškovei atsakovė šiame sklype iškirto visus leistus kirsti medžius ir juos išsivežė savo reikmėms. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2005 m. balandžio 21 d. pranešimu nustatė, kad atsakovė iškirto 873 medžius, t. y. 510,162 kietmetrių medienos, taip padarydama ieškovei 25 508,10 Lt žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei S. O. M. iš atsakovės R. V. 7258,10 Lt žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo priteisti 5 proc. palūkanas nuo ieškiniu prašomos priteisti sumos ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, kad bylos šalims priklauso po 1/2 dalį 3,38 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės (b. l. 6). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2004 m. spalio 1 d. bendraturtėms išdavė leidimą miške iškirsti 365 kietmetrius medienos leidime nurodytomis sąlygomis, nustatydama miško kirtimo terminą iki 2004 m. gruodžio 30 d. (b. l. 5). Atlikus kirtimus, iškirsti 873 medžiai, t. y. 510,162 kietmetrių medienos, kurios vertė vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 yra 51 016,20 Lt (b. l. 41-48). Atsakovė pagal sutartį su O. M. šiam už kirtavietės darbus įsipareigojo atlyginti 96 kietmetriais medienos (b. l. 25). Atsakovė ieškovei 2005 m. vasario 21 d. raštu už iškirstą mišką pasiūlė pasiimti 96 kietmetrius medienos, kurios ieškovė atsisakė (b. l. 9). Teismas vadovavosi CK 6.237 straipsniu, nustatančiu, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, taip pat Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521, kurio pagrindu miškų valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui padaryta žala atlyginama pagal šiuo nutarimu patvirtintus dydžius. Atsakovė organizavo miško kirtimą ir neteisėtai iškirto 145,162 kietmetrių medienos, taigi ieškovei padaryta žala yra 7258,10 Lt (145,162×100 Lt/2).

Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės S. O. M. ir atsakovės R. V. apeliacinius skundus išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad leidimas kirsti mišką išduotas abiejų bendraturčių vardu, dėl to ieškovės teisės nepažeistos iškirtus mišką leidime įrašyta apimtimi. Šis leidimas patvirtina ir ieškovės valią kirsti mišką. Atsakovė neįrodė, kaip ginčo šalys susitarė pasidalyti pagamintą medieną, o ieškovė neįrodė realių nuostolių dydžio.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė S. O. M. nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi, prašo juos panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Teismai teisingai konstatavo, kad šalių veiksmai, atlikti pagal išduotą leidimą kirsti mišką, atitinka Miškų įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo teisės normas, Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, t. y. viešosios teisės prasme. Tačiau teismai netaikė, nors turėjo taikyti CK 4.75 straipsnio 1 dalies normą, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Nebuvo sutarimo, kad atsakovė gali iškirsti ir pasisavinti visą bendraturtėms priklausantį mišką. Tokie atsakovės veiksmai lemia ieškovės, kaip bendraturtės, teisių pažeidimą, šių veiksmų neteisėtumą privatinės teisės prasme. Egzistuojant šioms būtinosioms civilinės atsakomybės sąlygoms, teismai turėjo taikyti Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo (Nr. 521) 3.2 punktą, pagal kurį žala, fizinių ar juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padaryta miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams, atlyginama pagal šiuo nutarimu patvirtintus dydžius.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė R. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pagal galiojančių Miškų įstatymo 23 straipsnį, Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo (Nr. 521) 2 punktą fiziniai ir juridiniai asmenys dėl savo neteisėtos veikos miškuose turi prisiimti atsakomybę. Kasaciniame skunde teigiama, kad viešosios teisės prasme pažeidimų nenustatyta. Tuo tarpu Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo (Nr. 521) 2 punkte nustatyta žalos atlyginimo tvarka, kuria remiasi ieškovė, gali būti taikoma tik tada, jei nustatomi nurodytų Miškų ar Aplinkos apsaugos įstatymų teisės normų pažeidimai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylos šalims po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 3,38 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini), leista iškirsti 1,6 ha miško plote 365 kietmetrius medienos pagal Aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus išduotą leidimą, galiojusį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 30 d. (b. l. 5, 6). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2005 m. balandžio 21 d. pranešime apmatavus iškirstos medienos kiekį nustatytas 510,162 kietmetrių medienos tūris, t. y. didesnis, nei leistinas nurodytame leidime (b. l. 41).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje esant bendraturčių ginčui dėl nuostolių, atsiradusių vienam iš bendraturčių savavališkai iškirtus dalį miško, apskaičiavimo ir jų dydžio priteisimo, svarbu nustatyti, kokią realią žalą patyrė nukentėjęs bendraturtis dėl tokių teisei priešingų kito bendraturčio veiksmų.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad gautą leidimą iškirsti 365 kietmetrius miško ieškovė ir atsakovė pasirašė, taip patvirtino savo suderintą bendrą valią dėl nurodyto kiekio miško iškirtimo (b. l. 5). Atlikus kirtimą atsakovė siūlė ieškovei pasiimti dalį iškirstos medienos (b. l. 9). Dėl šių priežasčių bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovė, atlikusi miško kirtimą suderinta apimtimi su ieškove ir aplinkos apsaugos institucija, nepažeidė ieškovės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymą ir naudojimą.

Nagrinėjamo ginčo atveju bylos įrodymais taip pat yra nustatyta, kad atsakovė be ieškovės sutikimo viršijo leistiną miško kirtimo apimtį, taip pažeidė ieškovės teises į jai priklausančio miško bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/2 dalį, šiais neteisėtais veiksmais padarydama žalos ieškovei. Šios nustatytos aplinkybės atitinka CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, padarytą asmens turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šia prasme civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra nukentėjusiojo asmens turtinių praradimų kompensavimas. Kartu tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, priešingu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų. Šių teisės normų prasme ieškovės išieškotini nuostoliai apskaičiuotini pagal atsakovės neteisėtai viršytą miško kirtimo kiekį, nes atlyginami tik tie susidarę nuostoliai, kurių atsiradimą nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai. Žala negali būti pripažinta atsakovės teisėtais veiksmais, t. y. neviršijant leistino miško kirtimo apimties, iškirstos medienos vertė.

Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos patirtus realius nuostolius, susijusius su turtiniais praradimais dėl miško neteisėtai iškirstos dalies. Byloje taip pat nenustatyta, kokio dydžio naudą gavo atsakovė dėl savo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamos bylos atveju orientacinis kriterijus, nulemiantis atlygintinų nuostolių dydį, yra Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinti Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiai, kurių 1.1 punkte nurodytas 100 Lt už 1 kietmetrį medienos žalos atlyginimo dydis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka, kad, nesant jokių kitų ieškovės nuostolius patvirtinančių įrodymų, šiuos nuostolius bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė atsižvelgdami į nurodytą Vyriausybės nutarimą ir į savavališkai atsakovės iškirstą medienos kiekį, t. y. 145, 162 kietmetrius medienos, taip pat į ieškovei tenkančią šio turto 1/2 bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad bylą išnagrinėję teismai įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis), šių įrodymų pagrindu tinkamai teisiškai kvalifikavo ir išsprendė ginčą. Peržiūrėjus byloje priimtus ir kasacine tvarka skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį bei nenustačius pagrindų juos panaikinti (CPK 346 straipsnis), šie procesiniai sprendimai yra teisėti ir turi būti palikti galioti nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Stripeikienė

Aloyzas Marčiulionis