Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-651/2006

Procesinio sprendimo kategorija 129.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams G. J., M. K., Kauno miesto antstoliui Sauliui Užkuraičiui, tretiesiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, AB,,Kauno energija“ ir AB,,Lietuvos telekomas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. J. prašė pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo antstolis Saulius Užkuraitis iš antrųjų varžytynių pardavė dviejų kambarių butą, 50,26 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjai M. K., atstovaujamai įgalioto asmens A. K., už 46 500 Lt. Ieškinyje nurodyta, kad antstolis, iš antrųjų varžytynių parduodamas butą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ieškovei ir jos sutuoktiniui atsakovui G. J., pažeidė CPK 667, 722 straipsnių nuostatas, nes nebuvo nustatyta skolininko G. J. dalis bendrame turte, kuriame ieškovei priklausė buto 1/2 dalis. Be to, išieškodamas 3469,13 Lt skolą antstolis pardavė turtą už aiškiai per mažą kainą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovas G. J. neskundė antstolio veiksmų areštuojant turtą, jį įkainojant. Butas parduotas iš varžytynių už kainą, apskaičiuotą atsižvelgiant į antstolio atliktą buto įvertinimą. Šios aplinkybės nepagrindžia CPK 602 straipsnio 6 punkte įtvirtinto pagrindo turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu susituokė 1983 m. spalio 8 d., 1992 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo pardavimo sutartimi privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 1992 m. kovo 27 d. įmonių rejestre įregistruota G. J. įmonė, kuri yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesams, tai teismas darė išvadą, jog individualios įmonės duodamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Prieš individualios įmonės kreditorius turi atsakyti abu sutuoktiniai. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros nereikia atlikti (CPK 667, 671 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005 V. N. v. antstolis A. Zenkevičius). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų nepažeidė, nes pagal visus vykdomuosius dokumentus antstolių bendra priverstinio vykdymo proceso tvarka išieškoma iš skolininko G. J. skolų suma be vykdymo išlaidų 2005 m. kovo 2 d. buvo 6467,72 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės V. J. apeliacinį skundą tenkino, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino: apeliacinės instancijos teismas pripažino negaliojančiu 2005 m. kovo 2 d. turto pardavimo iš antrųjų varžytynių aktą ir taikė abišalę restituciją, grąžinant butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. ir G. J. bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir priteisiant iš antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoros M. K. 46 500 Lt.

Teisėjų kolegija nustatė, kad išieškojimas buvo vykdomas ir už G. J. padarytų administracinės teisės pažeidimų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus. Kadangi išieškojimas buvo vykdomas ir už asmenines skolininko prievoles, tai, kolegijos vertinimu, turėjo būti atlikta skolininko turto dalies nustatymo procedūra, nustatyta CPK 667 straipsnyje. Net ir pripažinus, jog už dalį prievolių yra atsakingi juridinio asmens dalyviai (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), antstolis, nukreipęs išieškojimą į įmonininkų turtą, pažeidė ir CPK 673 straipsnio nuostatas, pagal kurias leidžiama nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą tik tuo atveju, jei prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje V. N. v. antstolis A. Zenkevičius, bylos Nr. 3K-3-484/2005). G. J. įmonės vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) (b. l. 124-125). Pagal įmonės prievoles išieškojimas turėjo būti nukreiptas į įmonės turtą (CK 2.50 straipsnio 1 dalis, CPK 673 straipsnis), tik nustačius, kad jo nėra pakankamai skoloms padengti, ir į savininkų turtą (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Dėl to varžytynėse buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas (CPK 602 straipsnio 1 punktas). Be to, 2004 m. spalio 13 d. areštuodamas skolininkui G. J. priklausantį butą, antstolis vadovavosi valstybės įmonės Registrų centro 1992 m. birželio 19 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Tačiau areštuodamas turtą antstolis pirmiausia turėjo nustatyti buto rinkos vertę, jam įstatymo suteiktomis priemonėmis išsiaiškinti, ar beveik prieš dvylika metų viešajame registre užfiksuota turto vertė atitinka šio turto rinkos vertę turto arešto akto surašymo dieną. Šios nuostatos nesilaikymas galėjo pažeisti skolininko turtinius interesus, nes, parduodant turtą iš varžytynių, nebuvo nustatyta parduodamo turto rinkos vertė ir taip buvo pažeistas CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimas - įkainoti turtą rinkos kainomis. Pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, taikytina abišalė restitucija (CK 1.80 straipsnis).

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo

ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė M. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikos išaiškinimus šiose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtose nutartyse: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje D. P. v. antstolis M. A. 3K-3-314/2006 išaiškinta, kad „tuo atveju, kai suma priteista iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto pagal sutuoktinių solidariąją prievolę (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai, 2 dalis), tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2003 V. K. v. J. B., V. B. išaiškinta, kad daiktas, įsigytas varžytynėse, iš jį įgijusio asmens negali būti išreikalaujamas, nebent įrodoma, jog šis asmuo taip pat atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių varžytynės pripažintos neteisėtomis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1188/2002 AB,,Lietuvos žemės ūkio bankas" v. Teismo antstolių kontora prie Kauno m. apylinkės teismo išaiškinta, jog „nustačius, kad turtas yra perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir nepaneigus įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos turtas laikomas teisėtai įgytu ne tik sudaryto sandorio, bet ir įstatymo pagrindu“.

2. CK 3. 109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, dėl to antstolis nukreipė išieškojimą į šeimos, t. y. tinkamą, turtą. Byloje tik vienintelė 125 Lt bauda už administracinės teisės pažeidimą buvo asmeninė G. J. prievolė, tuo tarpu už kitas išieškomas sumas atsakingi abu sutuoktiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 rugsėjo 7 d. nutartyje (civilinėje byloje J. M. v. antstolė A. Lepeškienė, byla Nr. 3K-3-383/2005) pažymėjo, kad norint nustatyti, „iš kokio turto turi būti vykdoma atsiradusi prievolė, būtina nustatyti jos pobūdį. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Vadinasi, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis)”.

3. Antstolis pats įkainojo butą, taip nustatė areštuoto buto rinkos kainą, šiais veiksmais nepažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkte nustatyta, kad areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmiau, jeigu vykdomi tos pačios eilės išieškojimai. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto centrinio banko duomenų išrašo matyti, kad įmonės vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas Kaune, Laisvės al. 75-3 (b. l. 124-125), buvo areštuotas 2005 rugsėjo 20 d., taigi antstolis Saulius Užkuraitis negalėjo nukreipti atsakovo G. J. įmonės skolų į šį turtą, nes įmonės turtas jau buvo areštuotas, surašant 2005 m. spalio 12 d. turto arešto aktą, ir todėl jo negalėjo realizuoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis S. Užkuraitis turėjo nukreipti išieškojimą į jau areštuotą kitoje vykdomojoje byloje įmonės turtą. Be to, pagal CK 4.96 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo. Asmens, dalyvavusio varžytynėse, sąžiningumas yra preziumuojamas. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nenustatė, kad kasatorė nesąžininga.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo antstolis Saulius Užkuraitis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą. Pareiškime palaikomi kasacinio skundo argumentai ir nurodoma, kad išieškojimas buvo vykdomas ne tik už asmenines G. J. skolas, bet ir už G. J. įmonės skolas, už pastarąsias savo turtu atsakingi abu sutuoktiniai. Individualios įmonės turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.91 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino pateikto rašytinio įrodymo - VĮ Registrų centro pažymos, kurioje nurodyta, kad 2005 m. kovo 2 d. parduoto iš varžytynių turto vertė buvo 57 354 Lt. Taigi praėjus keturiems mėnesiams nuo turto arešto akto surašymo dienos buto įkainojimo vertė skyrėsi tik 2354 Lt.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė V. J. prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad vykdydamas išieškojimą antstolis Saulius Užkuraitis neišsiaiškino prievolių esmės ir pažeidė ieškovės teises. CK 2.50 straipsnyje įsakmiai nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Taigi išieškojimą reikėjo nukreipti į įmonės turtą, kurio įmonė turi. Nukreipdamas išieškojimą į asmeninį turtą antstolis turėjo nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, antstolis to nepadarė, taip pažeidė CPK 667 straipsnio normą. Butas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą – tai laikytina visiems žinoma aplinkybe. Buto pirkėja M. K. nelaikytina sąžininga, nes pirkdama turtą nepasidomėjo padėtimi vykdomojoje byloje, neapžiūrėjo perkamo turto. Be to, CPK 602 straipsnio pagrindu pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu restitucija taikytina, nepaisant pirkėjo pagal šį aktą sąžiningumo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pagal išduotus vykdomuosius dokumentus antstolis Saulius Užkuraitis 2004 m. spalio 13 d. priėmė turto arešto aktą 5689, 13 Lt bendros vertės išieškojimui užtikrinti, kuriuo areštuotas atsakovo G. J. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 50,26 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 22). 2004 m. lapkričio 9 d. paskelbta, kad įvyks areštuoto buto pardavimo pirmosios varžytynės už pradinę 44 000 Lt pardavimo kainą (T. 1, b. l. 25). Turto pardavimo iš varžytynių 2005 m. kovo 2 d. aktu nurodytas butas parduotas pirkėjai M. K., dalyvaujant jos įgaliotam asmeniui A. K. (T. 1, b. l. 33).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame teisme dalyvaujantys byloje asmenys kelia teisės klausimus dėl to, ar pagal prievolių pobūdį (asmeninė ar solidari sutuoktinių prievolė) ir jas vykdančius subjektus (abu sutuoktinius ar vieną iš jų) teisėtai gali būti nukreiptas išieškojimas į sutuoktiniams priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą.

Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 straipsnis) nereikia atlikti. Tačiau tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005 V. N. v. antstolis A. Zenkevičius).

Pagal bylos įrodymus antstolis Saulius Užkuraitis vykdė išieškojimą vykdomųjų dokumentų, nukreiptų išieškoti pagal skirtingos teisinės prigimties prievoles, pagrindu (T. 1, b. l. 21, 137, 138). Šie vykdomieji dokumentai nukreipti išieškoti atsakovo G. J. skolas, susidariusias už nesumokėtas administracines nuobaudas už padarytus administracinės teisės pažeidimus, taip pat už G. J. individualios įmonės skolas.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nukreipdamas G. J. paskirtų administracinių nuobaudų išieškojimą į sutuoktiniams G. J. ir V. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) antstolis neatsižvelgė į tai, kad išieškoma asmeninė skolininko prievolė, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1, 2 dalys), už šią prievolę skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalimi.

Antstolio vykdomo išieškojimo dalis pagal G. J. individualios įmonės prievoles pirmiausia nukreiptina į individualios įmonės lėšas, jų nesant pakankamai išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą tokios individualios įmonės turtą ir tik tuo atveju, kai įmonės turto nepakanka, - į įmonės savininko turtą (CPK 673 straipsnis). Pagal priteistas iš G. J. individualios įmonės skolas antstolis turėjo spręsti tokio išieškojimo nukreipimą ne į šios įmonės savininko ir jo sutuoktinio bendrą turtą, o į įmonės finansinį ir kitokį turtą. Nekilnojamojo turto registro 2005 m. gruodžio 13 d. išrašo duomenimis G. J. individualiai įmonei nuosavybės teise priklauso 33,95 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal paskutinę nustatymo datą - 1999 m. liepos 7 d. - nustatyta 28 699 Lt. Šis butas areštuotas antstolio Valdo Zubino išieškomos 11 478,64 Lt sumos vykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į buto rinkos vertę ir jos santykį su išieškotinomis iš skolininko G. J. individualios įmonės sumomis, šio turto pakako išieškotinoms sumoms padengti, dėl to nagrinėjamos bylos atveju antstolis Saulius Užkuraitis turėjo galimybę spręsti dėl prisijungimo prie pradėto išieškojimo CPK 759 straipsnyje nustatyta tvarka.

Konstatuotina, kad dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pripažindamas turto pardavimo iš varžytynių 2005 m. kovo 2 d. aktą negaliojančiu, nes šiuo aktu realizuotas skolininkui G. J. individualiai įmonei nepriklausantis turtas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad pripažindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu apeliacinės instancijos teismas negalėjo taikyti restitucijos, grąžinant šalis į pradinę padėtį iki varžytynių. Parduodamas iš varžytynių turtas nepriklausė skolininko G. J. individualiai įmonei, o buvo sutuoktinių G. J. ir V. J. šeimos turtas, tai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis turėjo būti akivaizdžiai žinoma pirkėjai ir jos įgaliotam asmeniui, jeigu jie būtų pakankamai apdairūs. Dėl to objektyvia prasme buto pirkėja atsakovė M. K. negali būti pripažinta sąžininga turto įgijėja. Sąžiningumo principas civilinėje teisėje yra neatskiriamas nuo kitų teisės principų, pirmiausia – nuo teisingumo principo, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė įsigijo iš varžytynių butą neteisėtai, tai turėdama žinoti - kartu ir nesąžiningai, pagrįstai taikė restituciją (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad byloje apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio teisėtumas išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nenuginčytas. Dėl to šis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Stripeikienė

Aloyzas Marčiulionis