Baudžiamoji byla Nr. 2K-226/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.3.; 2.4.2.
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-00598-2009-6
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
gynėjui advokatui Sigitui Petrui Juodeliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties byloje, kurioje:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal BK 130 straipsnį laisvės atėmimu trejiems metams, pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš nuteistojo T. V. nukentėjusiajai A. N. priteistas 55 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjo prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu T. V. nuteistas už tai, kad nužudė R. R. staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ir itin įžeidžiančio jį ir jo artimą asmenį – sugyventinę J. I. – nukentėjusiojo poelgio.
Nužudymas labai susijaudinus padarytas esant tokioms aplinkybėms: T. V. 2009 m. kovo 24 d., apie 15. 30 val., savo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įėjęs į kambarį, pamatė stovintį su nusmukusiomis kelnėmis ir apnuogintu lytiniu organu R. R. bei ant sofos gulinčią savo sugyventinę J. U., kurios krūtinė buvo apnuoginta, o kelnės pasmauktos žemyn. Pagalvojęs, kad jam nebūnant kambaryje, R. R. turėjo lytinių santykių su jo sugyventine, pareikalavo, jog pastarasis išeitų iš buto. Kai T. V. stūmė R. R. iš kambario, šis tris kartus jam sudavė kumščiu į veidą. T. V., būdamas labai susijaudinęs, paėmė ant stalo gulėjusį peilį ir smogė juo smūgį R. R. į kairį žastą, padarydamas jam paviršinę durtinę–pjautinę žaizdą, bei kitą smūgį peiliu į krūtinės kairę pusę, padarydamas jam durtinę–pjautinę žaizdą su kiauryminiu širdies sužalojimu, kuris komplikavosi į ūmų vidinį nukraujavimą, dėl kurio R. R. įvykio vietoje mirė.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie tai, jog nuteistojo veiksmus prieš nukentėjusįjį – smūgį peiliu – sukėlė itin įžeidžiantis nuteistąjį ir jam artimą asmenį – J. U. – nukentėjusiojo elgesys. Nuteistojo pamatytas savo buto kambaryje vaizdas jam pagrįstai sukėlė manymą, kad R. R. turėjo lytinių santykių su jo sugyventine. Ši aplinkybė ir nukentėjusiojo panaudotas smurtas prieš jį – sudavimas į veidą – pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip sąlygos, kurioms esant nužudymas kvalifikuotas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes R. R. poelgis buvo itin įžeidžiantis, jo veiksmai esmingai prieštaravo moralės bei dorovės principams, pažeidė žmogaus garbę ir orumą ir tai paveikė nuteistąjį.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų, todėl netinkamai taikė BK 130 straipsnį ir nepagrįstai atsisakė kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, kurios įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir suponuoja teismo pareigą byloje esančius įrodymus įvertinti kaip visumą, o ne atskirai vieną nuo kito.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs nuteistojo ir liudytojų J. U. bei Ž. M. V. parodymus, apklausęs šiuos asmenis apie parodymų keitimo aplinkybes, konflikto kilimo priežastį, padarė neįtikinamas ir nelogiškas išvadas apie pateisinamas šių asmenų parodymų keitimo priežastis. Liudytoja J. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nežino, dėl kokios priežasties tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Po tokios apklausos praėjus trims mėnesiams papildomai apklausta ši liudytoja prisiminė konflikto priežastį ir nurodė, kad nukentėjusysis prie jos priekabiavo. Nuteistasis ir liudytoja Ž. M. V. parodymus dėl konflikto priežasties analogiškai pakeitė tik teisme. Iš liudytojos Ž. M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji įvykio iš viso nematė. Ši liudytoja apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu visko nepapasakojo dėl ligos. Prokuroras pažymi, kad T. V. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl to, jog buvo manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, tai šioje byloje ir įvyko. Anot kasatoriaus, teismo sprendimas nesiremti ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais turi būti nulemtas itin svarbių, nekeliančių abejonių priežasčių, kurios neginčijamai įrodytų, kodėl netikima ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta apklausa. Nuteistasis ir liudytoja J. U. kaip vieną iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neteisingumo priežasčių įvardijo stresą po nusikaltimo padarymo, o kitą – nenorą atskleisti savo artimus santykius. Apeliacinės instancijos teismas nepatikėjo pirmąja parodymų keitimo priežastimi, bet pagrindė savo išvadas pakeistais parodymais, nes antroji parodymų keitimo priežastis teismui pasirodė pakankamai motyvuota ir įtikinama. Prokuroro nuomone, nuteistojo ir liudytojos J. U. nurodyta parodymų keitimo priežastis – nenoras atskleisti artimų santykių, susiklosčiusių tarp skirtingo amžiaus sugyventinių, nėra įtikinama, nes nelogiška slėpti nusikaltimo ir jo priežasties aplinkybių, nuo kurių gali priklausyti kaltininkui palankesnis jo veiksmų teisinis vertinimas, tik dėl nenoro papasakoti apie savo asmeninius santykius teisėsaugos pareigūnams, nors vėliau teisme apie tai buvo pasakojama.
Kasatorius teigia, kad teismas pasielgė nenuosekliai, konstatuodamas, jog nuteistasis neatliko veiksmų, dėl kurių didelio susijaudinimo būsena būtų praėjusi – neatsinešė peilio iš virtuvės, o paėmė jį nuo stalo kambaryje, kur įvyko konfliktas. Parodymų dėl nusikaltimo įrankio buvimo vietos keitimo priežastimi nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu įvardijo stresą, o teismas šią priežastį įvertino kritiškai. Teismas tokią išvadą padarė nekreipdamas dėmesio į tai, kad nusikaltimo įrankis – peilis – įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas virtuvės spintelės stalčiuje ir tai visiškai atitinka nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis, nuėjęs į virtuvę, peilį paėmė iš spintelės stalčiaus, kur po nusikaltimo padarymo jį atgal ir padėjo.
Prokuroras pažymi, kad nors nuteistasis teisme nurodė, jog nukentėjusysis sudavė jam tris kartus kumščiu į veidą (ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis minėjo tik vieną smūgį), o teismai šį faktą konstatavo, tačiau nusikaltimo padarymo dieną atliktos specialisto apžiūros metu nuteistojo veide nebuvo nustatyta jokių sužalojimų ar spalvinių odos pakitimų.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepatikrino bylos ir neišnagrinėjo apeliacinio skundo tiek, kiek to buvo prašoma. Šis teismas nemotyvavo, kodėl pripažino nepagrįstu vieną iš apeliacinio skundo argumentų apie tai, kad norint tinkamai išspręsti klausimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį tikslinga būtų paskirti ekspertizę (gauti specialisto išvadą) apie nuteistojo psichinės sveikatos būklę. Teismas, suteikdamas prerogatyvą liudytojų ir nuteistojo teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams apie naujai nurodytą konflikto priežastį, turėjo spręsti klausimą dėl teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės paskyrimo būtinumo ir savo nutartyje motyvuotai apie tai pasisakyti. Skunde pažymima, kad sprendžiant, ar kaltininkas buvo fiziologinio afekto ar kitokios emocinės būsenos, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ne tik kaltininko elgesio analizei iki įvykio ir įvykio metu, bet svarbu kruopščiai išanalizuoti jo elgesį iš karto po įvykio. Nutartyje neįvertintas nuteistojo elgesys ir su tuo susiję duomenys, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo T. V. nusikaltimo įrankį nunešė į virtuvę ir padėjo į spintelės stalčių, apie įvykį pranešė telefonu 112, pokalbio su operatore metu slėpė tikras įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad nukentėjusysis pats įsidūrė, nugriuvo ant peilio. Kasatoriaus manymu, siekiant pašalinti visus prieštaravimus ir abejones dėl nuteistojo fiziologinio afekto būsenos egzistavimo nusikalstamos veikos padarymo metu, psichologinės–psichiatrinės ekspertizės paskyrimas šioje byloje yra būtinas.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų
Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Prokuroro apeliaciniame skunde nebuvo kvestionuojama teismo išvada dėl T. V. suduotų į veidą smūgių skaičiaus ir su šia aplinkybe susijusių įrodymų vertinimas. Šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo keltas, nagrinėtas ir spręstas. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl dalies bylos įrodymų vertinimo, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostata, paliekami nenagrinėti.
Dėl BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Konstatuojant nužudymą, numatytą BK 130 straipsnyje, kai kitas žmogus nužudomas kaltininkui staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti būtent pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo.
Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismai atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-155/2007, 2K-271/2008, 2K-155/2009 ir kt.), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (kasacinės nutartys 2K-288/2006, 2K-723/2007 ir kt.), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (kasacinės nutartys Nr. 2K-297/2010, 2K-130/2009, 2K-604/2005 ir kt.), į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (kasacinės nutartys Nr. 2K-271/2008, 2K-604/2005, 2K-275/1999 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistojo kambaryje matytas vaizdas ir šio vaizdo sukeltas manymas, jog nukentėjusysis R. R. turėjo lytinių santykių su jo sugyventine, o ši aplinkybė ir nukentėjusiojo panaudotas prieš jį smurtas – sudavimas į veidą – yra pakankamos sąlygos, kurioms esant nužudymas kvalifikuotas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, nes atidžiai nepatikrino pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumo, neatkreipė reikiamo dėmesio į teismų praktikos reikalavimus šios kategorijos bylose.
Kolegija taip pat sprendžia, kad teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų aplinkybių grindžiamos neišsamiu ir ne visų bylos duomenų įvertinimu. Teikdamas pasiūlymą dėl įrodymų vertinimo apeliaciniame skunde prokuroras siūlė ištirti ir įvertinti skirtingus nuteistojo, liudytojų J. U., Ž. M. V. parodymus dėl konflikto kilimo priežasties ir peilio panaudojimo momento bei patikrinti liudytojo R. D. nurodytą aplinkybę, kad peilis prieš nužudymą buvo įvykio vietos kambaryje. Dalis šių aplinkybių, kolegijos manymu, nepakankamai patikrintos ir įvertintos.
Proceso dalyvių pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, tačiau tik tuo atveju, jeigu teismo išvados pakankamai motyvuotos, aiškios ir jose nėra prieštaravimų. Iš apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikto liudytojos Ž. M. V. parodymų vertinimo, kad „kolegija negali visiška apimtimi remtis nei šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais, nei teismuose duotais jos parodymais, jais remiasi tik tiek, kiek tai atitinka kitus įrodymus“ lieka neaišku, kokia dalimi šios liudytojos parodymų teismas remiasi. Ši liudytoja jokių parodymų apie konkretų nužudytojo R. R. neteisėtą ar įžeidžiantį elgesį, sukėlusį jos pasipiktinimą, apeliaciniame teisme nedavė, o visų trijų apklausų metu šios liudytojos parodymai apie kitas nužudymo aplinkybes yra skirtingi. Nustatydamas nužudymo įrankio – peilio – buvimo vietą prieš nužudymą teismas rėmėsi T. V., liudytojų J. U., R. D. ir J. K. parodymais, tačiau nesugretino šių duomenų su įvykio vietos apžiūros bei kitais bylos duomenimis apie nužudymo įrankio radimo vietą, nesiaiškino, nuo kurios vietos, kur buvo pjaustomas maistas, T. V. peilį paėmė, kur po nužudymo padėjo.
Kasaciniame skunde teisingai pastebėta, kad nutartyje neaptarti bylos duomenys apie T. V. veiksmus tuoj po nužudymo, neįvertinta, kiek ilgai jis buvo nevalingos būsenos, kaip greitai jis sugrįžo į normalią veiklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teikiant prioritetą nuteistojo T. V. artimų santykių su liudytoją J. U. analizei, neįvertinta, ar nukentėjusiajam R. R. šios aplinkybės buvo žinomos, neanalizuoti nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, nelygintos jų asmens charakteristikos, neištirti bylos duomenys apie T. V. elgesį iki įvykio, suvartoto alkoholio kiekį ir jo įtaką šio asmens emocinei būsenai susiformuoti.
Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepatikrino bylos tiek, kiek prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, nes nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminio šio skundo argumento – dėl psichiatrinės-psichologinės ekspertizės skyrimo.
Nustačius prielaidas, kad kaltininkas įvykio metu galėjo būti labai susijaudinęs būtent dėl neteisėto, įžeidžiančio ir provokuojančio nukentėjusiojo poelgio, kaltininko emocinė būsena vertinama atsižvelgiant į duomenis, gautus panaudojant specialiąsias teismo psichologijos, psichiatrijos ar kitokias žinias (kasacinės nutartys Nr. 2K–365/2010, 2K-275/2010, 2K–305/2010, 2K-130/2009 ir kt.). Šios žinios padeda teismams nustatyti, kokios emocinės būklės subjektas buvo nusikaltimo metu, tos būklės įtaką jo elgesiui, kaltininko psichikos būklę, įvertinti nukentėjusiojo elgesio įtaką kaltininko emocinei būsenai, padaryti išvadą, ar išties smurtavusiam žmogui esant kritinei situacijai buvo sunku rasti tinkamą išeitį. Ypač atidžiai turi būti vertinamos apsvaigusio nuo alkoholio asmens galimybės atsidurti afekto būsenoje.
Darytina bendra išvada, kad konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, jų sukeltos teisinės pasekmės – neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagrįstos nutarties priėmimas, motyvuotų išvadų dėl esminio apeliacinio skundo argumento nebuvimas – taisytinos iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Aldona Rakauskienė
Tomas Šeškauskas
