Baudžiamoji byla Nr. 2K-210/ 2011
Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00058-2006-4
Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
1.2.3.1;
2.1.2.4;
2.1.14;
2.4.2.1;
2.6.4.1;
2.6.7.1
2011 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, atliekant bausmę pataisos namuose.
Iš D. D. nukentėjusiajai E. Ž. priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš nuteistojo D. D. priteista 8049,34 Lt proceso išlaidų valstybei.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
D. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 29 d., apie 9 – 11 val. (tikslesnis laikas nenustatytas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, S. P. priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su S. B. metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius S. B. į galvą bei tyčia koja spyrė ne mažiau kaip du kartus į krūtinės sritį, nuo ko pastarasis pargriuvo ant grindų bei ant jų stovėjusių kibirų. Taip D. D. padarė sužalojimus S. B. viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, liežuvyje, dešinėje kaktos pusėje, kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, kraujo išsiliejimą po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, krūtinkaulio, kairės pusės VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžimus, VII šonkaulio lūžimą su pasieninės pleuros bei plaučio audinio sužalojimu ir kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę, sužalojimus kairės plaštakos II – IV krumplių ir pirštikaulių nugariniuose paviršiuose. Nuo patirtų galvos sužalojimų išsiliejus kraujui po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais S. B. 2006 m. sausio 29 d. 12–13 val. mirė. Tokiais veiksmais D. D. tyčia nužudė S. B.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nuteistasis neigia padaręs nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Kasatoriaus nuomone, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tirdami bei vertindami byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Kasaciniame skunde nurodoma, jog tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo ignoruojami visi nuteistąjį D. D. teisinantys įrodymai ir argumentai, o padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai galėjo esmingai paveikti teismo išvadas. Be to, kasatoriaus nuomone, į jo apeliacinį skundą buvo atsakyta neišsamiai, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Nuteistasis savo kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes apsiribojo formaliu pirmosios instancijos teismo išvadų patvirtinimu netikrindamas šių išvadų pagrįstumo. Teismas tinkamai neišnagrinėjo D. D. apeliacinio skundo, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos. Be to, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatomis, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kad teismo išvados turi būti pagrįstos tik neginčijamais įrodymais. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nevisiškai įvykdė proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei apeliacinį procesą, reikalavimus – neatlikdamas bylos duomenų lyginamosios analizės, pritarė tinkamai visų bylos duomenų neištyrusio bei neįvertinusio pirmosios instancijos teismo išvadoms. Nuteistasis teigia, kad teismų padarytos išvados dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nėra pagrįstos neabejotiną įrodomąją vertę turinčiais faktais ir aplinkybėmis. Šiuos savo teiginius nuteistasis D. D. argumentuoja kasaciniame skunde aptardamas byloje esančius faktinius duomenis, kurių, jo nuomone, teismai neįvertino arba įvertino netinkamai, bei pateikia savo šių duomenų vertinimo versiją. Kasatoriaus nuomone, teismai suklydo vertindami liudytojų S. P., K. P. ir E. S. parodymus. Nuteistojo teigimu, jie turėjo būti vertinami kritiškai, nes minėtiems liudytojams anksčiau buvo pareikšti įtarimai šioje baudžiamojoje byloje dėl to paties nusikaltimo, be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jie ne kartą keitė savo parodymus. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad liudytojų S. P., K. P. ir E. S. parodymai nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog iš bylos medžiagos matyti, kad minėtų liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme keitėsi, t. y. buvo ne visiškai nuoseklūs, padarė prieštaringą išvadą, jog ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas abejoti šių liudytojų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, objektyvumu. Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, nes tinkamai teisiškai neįvertino minėtų liudytojų parodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų parodymų, duotų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat, kasatoriaus teigimu, kritiškai turėjo būti vertinamas ir 2010 m. sausio 11 d. slapto sekimo protokolas su priedais, kuris, teismų nuomone, patvirtina liudytojų S. P., K. P., E. S. parodymų teisingumą. Nuteistasis D. D. nurodo, kad šis pokalbių įrašas yra neinformatyvus ir neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes buvo padarytas praėjus daugiau kaip 3,5 metų po nusikaltimo, be to, tikėtina, kad liudytojai žinojo esą sekami ir tendencingai apkalbėjo nuteistąjį. Kaip jį teisinantį įrodymą nuteistasis D. D. vertina 2006 m. vasario 6 d. Vilkaviškio rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo Juozo Grybausko pažymą dėl S. B. mirties priežasties nustatymo, kurioje nurodyta, jog 2006 m. sausio 29 d. tarp S. B. ir K. P. kilo konfliktas, kurio metu E. S. ir K. P. pradėjo mušti S. B., bei nurodyta, kad 2006-02-06 S. P. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus skambino K. P. ir šio pokalbio metu jie susitarė duoti parodymus, nepalankius D. D. Taip pat teisinančiu įrodymu nuteistasis laiko liudytojo A. K. parodymus, kad S. P., K. P. ir E. S. buvo girti ir agresyvūs. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai atmetė šiuo įrodymus.
Kasatorius skunde teigia, kad šią bylą nagrinėję teismai buvo šališki. Pirmosios instancijos teismas šališkai įvertino svarbias bylos aplinkybes, nuosprendyje visai nepasisakė dėl nuteistojo bei jo gynėjo išsakytos gynybos pozicijos, argumentų, nuteistąjį teisinančių įrodymų ir kitų svarbių bylai aplinkybių, o tik nurašė prokuratūros kaltinamąjį aktą su jame esančiais prieštaringais ir klaidingais duomenimis bei paskyrė prokuroro pasiūlytą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat šališkai išnagrinėjo bylą, nes rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismas – taigi iš esmės apeliacinio skundo neišnagrinėjo. Taip, nuteistojo nuomone, buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, kasatorius daro išvadą, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai neteisingai, prieštaringai bei nesilaikydami įrodymų susietumo reikalavimų vertino išnagrinėtus įrodymus, todėl padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Tai, kasatoriaus nuomone, yra pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus.
Nuteistasis D. D. nesutinka ir su iš jo priteistu 20 000 Lt. ieškiniu neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius teigia, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo nėra padaręs, todėl ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. Ž. yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstai, kasatoriaus teigimu, iš jo buvo priteista 8049,34 Lt. Policijos departamento turėtų proceso išlaidų.
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistojo D. D. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė pažymi, kad nuteistojo kasacinio skundo turinys bei argumentai yra nelogiški ir nesudaro pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad dauguma nuteistojo D. D. kasacinio skundo argumentų yra susiję su faktinių bylos aplinkybių analize, liudytojų parodymų vertinimu, o tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasatorius apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų parodymų vertinimo pakartotinai išdėsto kasacinės instancijos teismui, tačiau, prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai pasisakė apie liudytojų paaiškinimus, juos vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl kasatoriaus teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas apsiribojo formaliu pirmosios instancijos teismo išvadų patvirtinimu, netikrindamas šių išvadų pagrįstumo, yra nepagrįstas. Atsiliepime nesutinkama ir su kasatoriaus teiginiais dėl teismų šališkumo. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo jau pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Prokurorė šiuo klausimu sutinka su Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išsakyta pozicija, kad ta aplinkybė, jog apygardos teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, sutiko su valstybinio kaltinimo nuomone ir nuosprendį grindė kaltinamajame akte išdėstytais įrodymais, negali būti vertinama kaip aplinkybė, verčianti abejoti teismo nešališkumu. Taip pat ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus bei ištirtus duomenis, sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, prokurorės teigimu, nėra pagrindas abejoti apeliacinės instancijos teismo nešališkumu. Atsiliepime taip pat pasisakoma dėl 2006 m. vasario 1 d. Vilkaviškio rajono PK vyr. tyrėjo Juozo Grybausko pažymos dėl S. B. mirties priežasties nustatymo. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo kolegija, ištyrusi šį dokumentą, pagrįstai juo nesirėmė, nes nėra galimybės šių duomenų patikimumo patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.
Nuteistojo D. D. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis žemesnių instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus: ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Nuteistojo D. D. kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, išsamiai neištyrė ir neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Kasatorius neigia savo dalyvavimą padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, pateikia savą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir tvirtina, kad abiejų instancijų tesimai juos įvertino netinkamai, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Skundo argumentai, kuriais ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismų išvados, susijusios su tam tikrų faktinių aplinkybių konstatavimu, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes jais iškeliami ne teisės, o faktų klausimai, todėl jie paliekami nenagrinėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalis kasaciniame skunde nurodoma tik deklaratyviai, nes kasatorius nenurodo, kurios bylai reikšmingos aplinkybės, jo nuomone, liko neištirtos. Kasatorius skunde nurodė tik vieną aplinkybę, kurios nebuvo ištyręs pirmosios instancijos teismas. Tai Vilkaviškio rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo Juozo Grybausko pažyma „Dėl S. B. mirties priežasties nustatymo“. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tą pažymą ištyrė ir įvertino apeliacinės instancijos teismas. Deklaratyvus, t. y. teisiniais argumentais nepagrįstas, teiginys taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi
Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai, nepagrįsti teisiniais argumentais, be to, prieštarauja bylos medžiagai. Iš byloje paduoto apeliacinio skundo, teismo posėdžio protokolo, skundžiamos nutarties turinio bei kitos bylos medžiagos matyti, kad visi esminiai nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentai skundžiamoje nutartyje yra išanalizuoti. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčijo savo kaltę, teigdamas, kad ne jis sumušė nukentėjusįjį S. B., tvirtino, kad liudytojai S. P., K. P. ir E. S. gali jį apkalbėti, nes dėl to paties nusikaltimo jie patys buvo įtariami ikiteisminio tyrimo pradžioje. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, ištyrė pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, taip atsakydamas į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, ir tik po to padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisyklių, tinkamai įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje šios instancijos teismui keliamą reikalavimą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie teismų šališkumą
Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Šio principo pažeidimas – besąlygiška vada apskųstą teismo sprendimą panaikinti, tačiau šiam pažeidimui nustatyti nepakanka vienos iš bylos šalių nuomonės. Teismų praktikoje šio principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šališku teismas visada turi būti pripažįstamas tada, kai bent vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Šioje byloje nuteistasis D. D. kasaciniame skunde nepateikė duomenų, patvirtinančių minėtų aplinkybių buvimą. Jis tvirtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo šališkumą parodė vertindami įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų įvertinimas ne taip, kaip to norėtų kaltinamasis, ir jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nėra pagrindas pripažinti teismo nešališkumo principo pažeidimą.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie proceso išlaidas
Kasatoriaus argumentas, kad iš jo be pagrindo yra išieškotos Policijos departamento turėtos proceso išlaidos, prieštarauja bylos medžiagai. Byloje nustatyta, kad po nusikaltimo padarymo D. D. pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. 8049,34 Lt dydžio išlaidas Policijos departamentas patyrė dėl kaltinamojo ekstradicijos iš Airijos Respublikos. Taigi šios išlaidos pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis (BK 103 straipsnio 6 punktas) ir, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, išieškotos iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Nuteistojo D. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Gintaras Goda
Albinas Sirvydis
Valerijus Čiučiulka
