Baudžiamoji byla Nr. 2K-188/2011
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00707-2008-0
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.1.3. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka susipažino su nuteistojo E. J. kasaciniu skundu dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą devyniems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu (turėtų būti – 4 dalimi), paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, E. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam T. Z. padarytą turtinę žalą, taip pat, esant sprendimui dėl turtinės žalos priteisimo, atlyginti nukentėjusiajam E. Z. padarytą žalą. Iš nuteistojo E. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. Z. priteista 100 Lt turtinei ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. Z. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo siūlymą apsvarstyti, ar E. J. kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus ir ar yra BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai,
n u s t a t ė :
E. J. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 5 d., apie 9.00 val., Kaune, Seniavos pl. 36, prie parduotuvės „Samsonas“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tarpusavio konflikto metu, matant aplinkiniams, elgdamasis itin įžūliai ir garsiai šaukdamas apspardė nukentėjusiojo Š. A. automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), spyrė nukentėjusiajam į dešinę plaštaką ir taip nesunkiai sutrikdė šio sveikatą.
E. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 23 d., apie 3.30 val., Kaune, Žemojoje g., kartu su kitais asmenimis rankomis bei kojomis sudavė nukentėjusiajam E. Z. į įvairias kūno vietas ir taip nežymiai sutrikdė šio sveikatą. E. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, Blindžių g. 15 namo kieme kartu su kitais asmenimis rankomis bei kojomis sudavė nukentėjusiajam T. Z. į įvairias kūno vietas ir taip nežymiai sutrikdė šio sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos jam nutraukti, o dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos palikti galioti teismo priimtą sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti jam ir nukentėjusiajam BK 38 straipsnyje numatyta tvarka susitaikius.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių nuostatas, įrodymus tyrė paviršutiniškai, vienpusiškai, todėl jų išvados nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, o prielaidomis. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai vertino jo, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymus ir nepašalino abejonių, kas, kada ir kokius sužalojimus padarė nukentėjusiesiems E. ir T. Z.
Pasak kasatoriaus, prie jo, jo brolio bei tėvo namų buvo sulaikyti tik nukentėjusieji E. ir T. Z., nors patys nukentėjusieji parodė, kad juos mušė ne tik visi trys Jociai, bet ir kiti asmenys. Kasatoriaus teigimu, sulaikymo metu jo tėvas ir brolis pareigūnams pristatė du susižalojusius, su savimi turėjusius metalinį strypą jaunuolius, kurie, pasak jų, išdaužė automobilių langus, subraižė kitų automobilių stiklus, t. y. E. ir T. Z. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai E. J. ir V. V. nurodė, kad E. ir T. Z. buvo sužaloti, tačiau negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir pretenzijų niekam neturėjo. Kasatoriaus tvirtinimu, „teismas nenustatinėjo nei veikos motyvacijos, nei jos subjektyviosios, nei objektyviosios pusės, nei atmetė [...] nukentėjusiųjų versiją, nei ją patvirtino“. Kasatoriaus nuomone, byloje liko nepaneigta jo versija, kad nukentėjusieji E. ir T. Z. mušėsi tarpusavyje ir buvo sužaloti kitu laiku, o „nukentėjusieji, siekdami išvengti atsakomybės už savo padarytus veiksmus, bet kokia kaina siekia apkaltinti nekaltus asmenis kitos veikos padarymu“.
Nuteistasis E. J. skunde teigia, kad teismo medicinos eksperto išvada yra oficialus dokumentas, kurį teismas, nepriklausomai nuo to, kada jis gautas, privalo vertinti. Kasatoriaus nuomone, teismas jo byloje netinkamai įvertino eksperto išvadas, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. Kasatoriaus tvirtinimu, vien tai, kad 2009 m. kovo 3 d. specialisto išvadose Nr. 1619/09(02), 1426/09(02) konstatuota, jog sužalojimai E. Z. galėjo būti padaryti sudavus ne mažiau kaip aštuoniolika, T. Z. – ne mažiau kaip vienuolika smūgių, ir pripažinta, kad sveikata jiems buvo nesunkiai sutrikdyta, o specialisto 2009 m. lapkričio 11 d. išvadose Nr. 3800/09(02), 3720/09(02) teigiama, jog sužalojimai E. Z. galėjo būti padaryti sudavus ne mažiau kaip šešiolika, T. Z. – ne mažiau kaip dešimt smūgių, ir pripažinta, kad sveikata jiems buvo nežymiai sutrikdyta, teismui turėjo sukelti abejonių. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalis T. Z. padarytų sužalojimų būdingi ne sužalojimui, o susižalojimui krentant ant kelių, tačiau teismas šių išvadų nevertino – nei patvirtino, nei atmetė jas.
Kasatorius nurodo ir tai, kad teismas, nepaisydamas prokuroro 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą jo tėvui ir broliui, jo tėvą dar kartą apklausė kaip specialųjį liudytoją, nors pagal generalinio prokuroro 2008 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. I–8 tokiems asmenims draudžiama taikyti BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Nuteistasis E. J. skunde teigia nesutinkąs ir su priteistu civiliniu ieškiniu, nes teismas nenustatė, kad T. Z. turėjo pinigus, kad juos paėmė jis (kasatorius) ir jam vagystė nebuvo inkriminuota. Pasak kasatoriaus, neturtinės žalos buvimo taip pat nepatvirtina jokie duomenys. Kasatorius pabrėžia, kad rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dydį, nėra, o teismas nukentėjusiojo net neprašė pagrįsti ieškinio dydžio.
Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad dėl Š. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis su nukentėjusiuoju buvo susitaikęs, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Pasak kasatoriaus, dėl nesunkaus Š. A. sveikatos sutrikdymo nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai atnaujintas. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis jam neturi jokiu pretenzijų.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Darius Karčinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. J. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nuteistojo E. J. byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių byloje surinktus įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas ištyrė bei patikrino visas esmines bylos aplinkybes, t. y. apklausė nuteistąjį E. J., nukentėjusiuosius E. ir T. Z., liudytojus E. J., V. V. ir kt., ištyrė teismo medicinos specialistų išvadas, daiktinius įrodymus, kitus byloje esančius duomenis. Prokuroro teigimu, nukentėjusieji E. ir T. Z. davė išsamius bei nuoseklius parodymus apie E. J. bei kartu su juo buvusių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmus. Nukentėjusiųjų parodymus apie prieš juos panaudoto smurto intensyvumą, pobūdį ir sužalojimų laiką patvirtina teismo medicinos specialistų išvados, kuriose nustatyta ir tai, kad dėl prieš nukentėjusiuosius panaudoto fizinio smurto jiems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Prokuroro nuomone, priešingai nei tvirtina kasatorius, pirmosios instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas ir dėl nuteistąjį teisinančių aplinkybių, t. y. dėl jo parodymų apie tai, kad sulaikius nukentėjusiuosius jie jau buvo sumušti. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje kaip liudytojų apklaustų V. N. Z., S. Z., R. Z. parodymų matyti, jog nukentėjusieji iki konflikto su nuteistuoju nebuvo sužaloti, o policijos pareigūnai E. J. bei V. V. parodė, kad nuvykę į įvykio vietą jie nukentėjusiuosius jau rado sužalotus.
Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nesutinka ir su kasatoriaus argumentais dėl neišsamaus jo apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo E. J. apeliacinį skundą, išsamiai bei motyvuotai atsakė į visus esminius skundo argumentus ir, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, motyvuotai paaiškino, kodėl remiasi įrodymais, patvirtinančiais BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
Prokuroro nuomone, atmestini ir kasatoriaus skundo teiginiai dėl nepagrįsto jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu. E. J. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė 2009 m. vasario 23 d., t. y. nepraėjus metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendimo priėmimo momento, todėl, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatomis, sprendė dėl nuteistojo E. J. baudžiamosios atsakomybės už tą veiką, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nuteistajam susitaikius su nukentėjusiuoju.
Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl civilinio ieškinio priteisimo, teigia, kad byloje nustatyta, jog T. Z. dėl nusikalstamų E. J. veiksmų patyrė turtinę bei neturtinę žalą, todėl jis pagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju, kuris pagal BPK 109 straipsnio nuostatas turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam T. Z. neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nusikalstamos veikos padarinius, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nuteistojo E. J. kasacinis skundas nenagrinėtinas, o teismo procesas nutrauktinas.
Iš nuteistojo E. J. kasacinio skundo matyti, kad kasatorius jame tik formaliai nurodo BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalis, 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį ir iš esmės dėsto deklaratyvius teiginius, kuriais neigiamos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo E. J. skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, nes jame nenurodytas nė vienas iš BPK 369 straipsnyje įtvirtintų įsiteisėjusių teismų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) apskundimo bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Dėl to nuteistojo E. J. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. J. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Viktoras Aidukas
Jonas Prapiestis
