Byla Nr. TS-9-448/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14520-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 27 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. LK-N-157 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. A.
Teismas
n u s t a t ė :
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas:
2021 m. rugpjūčio 24 d. Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. 2022 m. vasario 17 d. Kauno rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę;
2024 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį bausmes subendrinus nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių.
Nuteistojo M. A. bausmės pradžia – 2024 m. sausio 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 17 d.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau ir – Komisija) 2026 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. LK-N-157 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – Nutarimas) nutarė nuteistąjį M. A. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutarime nurodoma, jog nuteistasis M. A. Komisijai pristatomas pakartotinai. Jis yra teistas 16 kartų, iš jų 5 kartus – užsienyje, jam būdingas nusikaltimų modelis – ne kartą teistas už vagystes, plėšimus ir sveikatos sutrikdymus, buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, bet sąlygas pažeidė. Jo elgesys bausmės metu nebuvo pavyzdinis: drausmine tvarka baustas tris kartus už psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimą (paskutinį kartą 2024 m. vasario 8 d.), jam sugriežtintos bausmės atlikimo sąlygos – 2024 m. vasario 14 d. grąžintas į pusiau atviro tipo kalėjimą. Tačiau nuteistasis pastaraisiais metais aktyviai dalyvauja resocializacijos procese. Nuteistasis dalyvavo intervencinėse priemonėse, nukreiptose į esminius jo nusikalstamam elgesiui rizikos veiksnius – mąstymo ir elgesio bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo srityse. Stebimi teigiami mąstymo pokyčiai. 2025 m. sausio 10 d. jis perkeltas bausmę tęsti lengvojoje grupėje. 2025 m. birželio 4 d. skatintas. Šiuo metu nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. bausmę atlieka atviro tipo kalėjime. Nuteistasis yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas. Pažymima, jog Komisija jau yra siūliusi taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Stebima teigiama dinamika daugelyje kriminogeninių dinaminių veiksnių valdyme, tokių kaip: lėšų tvarkymas – dengia žalą; išsilavinimas/mokymasis – pateikta pažyma dėl suteiktos darbo vietos lygtinio paleidimo atveju, aukšta motyvacija į darbinę veiklą, darbdavių charakterizuojamas teigiamai; piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis/alkoholiu – dalyvauja specialistų konsultacijose, nuolat dalyvauja AA/AN grupių veiklose ir pats džiaugiasi rezultatais; mąstymas ir elgesys – atpažįsta problemines sritis, kreipiasi pagalbos į specialistus, dalyvauja individualiose psichologo konsultacijose. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio ir vidutinė didelės žalos rizika. Komisija, įvertinusi socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, mano, kad šiuo metu stebima nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtų tikslinga likusią bausmę atlikti probacijos sąlygomis, siekiant sėkmingesnės nuteistojo integracijos į visuomenę. Komisija konstatavo, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. J. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir nuteistajam M. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikyti.
Skunde nurodoma, kad Komisijos Nutarime išdėstyti lygtinio paleidimo vertinamieji kriterijai yra nepakankami ir neatsveria motyvų, dėl kurių lygtinis paleidimas M. A. neturėtų būti (kaip ir anksčiau nebuvo) taikomas. Laisvės atėmimo bausmę M. A. atlieka už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, kai sunkiai sužalojęs nukentėjusįjį, matydamas, jog nukentėjusysis patyrė galvos traumą ir yra be sąmonės, iš įvykio vietos pasišalino ir nesuteikė nukentėjusiajam jokios pagalbos. Tik dėl aplinkinių žmonių veiksmų, savalaikiai iškvietus greitąją medicinos pagalbą, buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Be to, nuteistasis M. A. pastarąjį sunkų nusikaltimą padarė būdamas nuteistas, neatlikęs bausmės, panaikinus jam bausmės vykdymo atidėjimą ir būdamas paieškomas – pasislėpęs nuo bausmės atlikimo. M. A. 11 kartų teistas Lietuvos Respublikoje ir dar 5 kartus – užsienyje, iš jų nemažiau kaip 7 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, taip pat nesunkų sveikatos sutrikdymą, smurtą artimoje aplinkoje, jis keletą kartų jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, tačiau tai nepakeitė jo polinkio daryti naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis M. A. dėl polinkio į alkoholį ir kitas svaiginančias medžiagas, naudojasi laisvės atėmimo vietoje teikiamomis galimybėmis šių polinkių mažinimui, tačiau apie to rezultatus Nutarime duomenys nepateikti. Nutarime nėra nurodyta, ar M. A. išlaiko socialinius ryšius, ypač su artimaisiais, kurių atžvilgiu anksčiau yra smurtavęs. Nutarime nurodyta, kad M. A. dengia žalą, tačiau nėra duomenų, kokia apimtimi šią žalą yra padengęs (ar bent reikšmingai sumažinęs). Be to, M. A. bausmės atlikimo metu buvo taikyta drausminė atsakomybė, kas rodo, kad jis savo elgesį ėmė koreguoti tik pastaruoju metu, kai ankstesniais sprendimais nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl, įvertinus tai, kad pakartotino nusikalstamo elgesio rizika kaip buvo, taip ir išlieka vidutinė, Nutarime išdėstyta pozicija, jog stebima akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra iš esmės nepagrįsta. Prokuroro nuomone, įvertinus nuteistojo M. A. polinkį pažeidinėti įstatymus, didelį kiekį ankstesnių teistumų, polinkį būtent į fizinį smurtą, apskritai jo asmenybę, nuostatas, charakteristiką ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, turi būti ypatingai atidžiai ir griežčiau nei įprastai vertinamos jo galimybės toliau socializuotis ir bausmės tikslus realizuoti laisvėje, apsiribojant tik probacijos pareigūnų priežiūra. Per ankstyvas nuteistojo išleidimas į laisvę, gali suformuoti jo atsainų požiūrį į bausmės adekvatumą, taigi ir motyvaciją naujų nusikalstamų veikų darymui. Skundžiamas Nutarimas iš esmės paremtas tuo, kad nuteistasis M. A. vykdo jam nustatytas resocializacijos priemones, sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri anksčiau sumažinta nuo didelės iki vidutinės, tačiau toliau ji ir išlieka vidutinė. Prokuroro vertinimu, būtina toliau siekti bausmės tikslų kiek įmanoma labiau resocializuojant nuteistąjį būtent bausmės atlikimo vietoje. Vertinant ankstesnius nuteistojo teistumus, matyti, kad naujus nusikaltimus jis padarydavo netrukus po bausmės atlikimo, paskutinį nusikaltimą padarė net nepradėjęs atlikti bausmės, nuo jos slapstydamasis, jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą, todėl nėra jokio pagrindo tikėti, kad šį kartą jis elgsis kitaip ir probacijos priemonės duos realių rezultatų. Prokuroras, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visetą, padarė išvadą, jog nors nuteistasis M. A. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis M. A. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Prokuroro skundas tenkinamas ir Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas pakeičiamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
Įvertinus prokuroro skundo argumentus, teismui pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamo Komisijos Nutarimo motyvus, konstatuojama, kad prokuroro skundas yra pagrįstas. Analizuojamu atveju Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, išskirtinai atsižvelgė tik į teigiamai M. A. apibūdinančius duomenis, nevertindama su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo pastaruoju metu dedamos pastangos taisytis, keisti savo nuostatas ir elgesį jau yra pakankamos konstatuoti, jog jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir kad ši pažanga leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaip matyti iš teismui pateiktos asmens bylos, nuteistasis M. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išliko vidutinė. Paskutinio vertinimo metu stebima teigiama rizikos valdymo dinamika. Taigi šios aplinkybės, taip pat ir kiti skundžiamame Nutarime aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teismo vertinimu, buvo pagrįstai įvertinti kaip teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai ir neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje paskutiniu metu jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. A. lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.
Nors nuteistasis dalyvavo priklausomybių mažinimo priemonėse (AA, NA grupės, specialistų konsultacijos), iš pateiktų duomenų matyti, kad priklausomybės nuo alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų problema yra ilgalaikė ir tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamu elgesiu, o pažeidimai (alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas) buvo fiksuoti ir bausmės atlikimo metu. Tai leidžia daryti išvadą, kad priklausomybės kontrolė dar nėra pakankamai stabili, o būtent ši sritis yra viena esminių rizikos veiksnių. Nuteistojo M. A. kriminalinė istorija yra itin neigiama, o elgesio dinamika bausmės atlikimo metu yra prieštaringa. Nors paskutiniu laikotarpiu stebimi teigiami pokyčiai, tačiau ankstesni drausminiai pažeidimai (įskaitant psichoaktyvių medžiagų vartojimą) rodo, kad pozityvus elgesys susiformavo tik palaipsniui ir nėra ilgalaikis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad lygtiniam paleidimui būtina ne epizodinė, bet nuosekli ir ilgalaikė teigiama elgesio tendencija. Be to, nors nuteistasis pradėjo dengti žalą ir spręsti finansinius įsipareigojimus, tačiau finansiniai įsipareigojimai išlieka reikšmingi ir iki galo nėra išspręsti, progresas – ribotas, žalos atlyginimas vykdomas minimaliais mokėjimais, o bendras įsiskolinimų dydis išlieka didelis, be to, anksčiau nuteistasis M. A. vengė legalaus darbo būtent dėl skolų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad finansiniai sunkumai gali ir toliau veikti kaip kriminogeninis veiksnys, skatinantis neteisėtą nuteistojo elgesį. Nors nuteistasis deklaruoja nutraukęs ryšius su ankstesne nusikalstama aplinka, tačiau jo gyvenimo būdo istorija rodo ilgalaikį ryšį su nusikalstama subkultūra, o tokie pokyčiai paprastai reikalauja ilgesnio stabilizacijos laikotarpio, nei šiuo metu nustatytas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darydavo netrukus po bausmės atlikimo arba net jos neatlikęs, kas rodo itin žemą ankstesnių bausmių prevencinį poveikį. Tai leidžia pagrįstai abejoti, ar šiuo metu probacijos kontrolė būtų pakankama užtikrinti teisėtą elgesį. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodomi tam tikri apsauginiai veiksniai (darbo pasiūlymai, šeimos palaikymas), tačiau jie nėra pakankamai stiprūs atsverti esamus kriminogeninius veiksnius, tokius kaip: impulsyvus ir agresyvus elgesys; priklausomybės; ilgalaikė kriminalinė patirtis; pakartotinio nusikalstamo elgesio modelis. Lygtinis paleidimas neturi būti taikomas vien todėl, kad nuteistasis demonstruoja minimalius teigiamus pokyčius. Būtina konstatuoti, kad bausmės tikslai iš esmės jau yra pasiekti, o šiuo atveju tokios išvados daryti nėra pagrindo. Dabartinė bausmė paskirta už sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris pasižymėjo dideliu pavojingumu ir abejingumu nukentėjusiojo gyvybei bei sveikatai, ši aplinkybė didina reikalavimus nuteistojo resocializacijos vertinimui. Visuomenės interesas ir saugumas nagrinėjamu atveju turi ypatingą reikšmę, atsižvelgiant į nuteistojo smurtinių nusikaltimų pobūdį, jų pasikartojimą, realią grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, todėl per ankstyvas lygtinio paleidimo taikymas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų, taip pat diskredituotų bausmės paskirtį. Teismas sutinka su prokuroro argumentu, kad vien formalių kriterijų atitikimas ir dalyvavimas programose nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog bausmės tikslai jau pasiekti ir gali būti toliau įgyvendinami laisvėje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis M. A. ir demonstruoja tam tikrus teigiamus pokyčius, tačiau jie nėra pakankami, stabilūs ir patikimi, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2026 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. LK-N-157 taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų tenkinamas, Komisijos Nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. J. skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. LK-N-157 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir netaikyti nuteistajam M. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Asta Jakučiūnienė
