Baudžiamoji byla Nr. 1-303-1208/2026
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-26806-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;
1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.4; 2.1.15.3;
2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3;
2.1.8; 2.1.16.1.9
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 26 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei–Valaitei,
kaltinamajam T. M.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. M. 2025 m. liepos 25 d., 15.18 val., (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas buto duris tyčia įsibrovęs į O. V. butą, kambaryje nuo stalo pagrobė svetimą turtą – O. V. priklausančius 70 Eur grynųjų pinigų, taip padarė O. V. turtinę 70 Eur žalą.
Šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis T. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Parodė, kad kaltinime nurodyta data yra teisinga. Adreso dabar tiksliai nepasakys, (duomenys neskelbtini). Buvo pas draugą, kuris nuomojosi butą toje pačioje laiptinėje, kur gyveno nukentėjusioji. Nukentėjusiosios butas buvo trečiame aukšte, buto numerio neatsimena. Jo draugas gyveno aukščiau. Išeidamas iš draugo pamatė trečiame aukšte atidarytas buto duris, tai aiškiai matėsi, dėl to sugalvojo užeiti. Žmonių bute nebuvo. Nežino kiek kambarių buvo bute, įėjęs nevaikščiojo, nes iškart pamatė stalą, ant kurio buvo viena 50 Eur kupiūra ir dvi kupiūros po 10 Eur, t. y. 70 Eur, ir juos paėmė. Neatsimena, kur išleido pinigus. Nežino, kodėl taip pasielgė. Gailisi, nes tai padarė pirmą kartą savo gyvenime ir stengiasi neturėti jokių reikalų su teisėsauga. Buvo blaivus, problemų dėl alkoholio neturi, nieko nevartoja. Su nukentėjusiąja nebendravo, bet bendravo su jos atstovu ir atsiprašė. Pasiskolino iš draugo pinigų, kad galėtų atlyginti žalą ir ją atlygino. Anksčiau yra dirbęs. Tiksliai nepasakys kiek laiko nedirba. Draugui pinigus grąžins, kai pradės dirbti. Negali atsakyti, kodėl neturi kur gyventi. Dabar gyvena pas draugą. Jei įsidarbins, bandys išsinuomoti butą ir gyventi toliau.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kaltinamasis T. M. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, kiek prisiminė paaiškino įvykio aplinkybes. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės byloje yra aiškios ir nekelia abejonių. Prokurorė posėdžio metu nurodė neprieštaraujanti dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos, įrodymus byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagal BPK 273 straipsnį.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įtarime nurodytą dieną, savaitės dienos neatsimena, jis ėjo pro įtarime nurodytą namą. Namo numerio nepasakys, tik žino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ėjo pro šalį, į (duomenys neskelbtini) parką. Sugalvojo užeiti į laiptinę. Jokio tikslo neturėjo, šiaip sau. Pakilo lyg į antrą ar tai trečią aukštą. Pamatė, kad vieno iš butų atviros durys. Įėjo, bute nieko nebuvo. Jis sugalvojo užėjus paimti, ką ras. Įėjus pro laiptinės duris, iš pradžių pateko į prieškambarį, paskui į koridorių, iš jo – į kambarį. Pamatė ant stalo gulinčius 2 ar tai 3 eurų banknotus (buvo 50, 10 ir 10 Eur banknotai). Paėmė juos ir išėjo. Nuėjo į parką pasivaikščioti, paskui nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, pirko 2 buteliukus limonadų, sausainių. Sumokėjo apie 7-8 Eur. O kitus pinigus išleido kitomis dienomis. Juos visus iki šiol yra išleidęs, prapirkęs. Pirko 2 marškinėlius, kojines, davė draugui įsipilti kuro, nes vyko kartu žaisti futbolo. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Vasarą gyvena kur papuola (1 t., b. l. 69–70).
Nukentėjusioji O. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 25 d., apie 15.05 val., išeidama į daugiabučio kiemą paliko praviras ir neužrakintas buto duris. Ji išėjo iš savo buto ir nusileido į daugiabučio apačią, ten kalbėjo su pažįstama moterimi. Su pažįstama moterimi buvo apie 30 min., vėliau grįžo į butą. Apie 16.10 val. ji pasikvietė į butą savo anūką, kurį norėjo pasveikinti, bet pastebėjo, kad nebuvo 70 Eur, kurie prieš tai buvo ant stalo kambario patalpoje. Suprato, jog minėti pinigai bus pavogti, kai ji buvo kieme ir buvo palikusi praviras buto duris, kad prasivėdintų butas. Tada ji pasikvietė savo sūnų T. V., kuris peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus, nes pas ją bute yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Sūnui peržiūrėjus vaizdo kameros įrašus buvo matyti, jog į butą 15.17 val. įėjo jaunas vyriškis ir nuėjo į kambario patalpą bei nuo stalo paėmė 70 Eur (2 vnt. po 10 Eur kupiūras, 1 vnt. 50 Eur kupiūrą), iškart išėjo. Patys ieškojo vyriškio aplinkinėse gatvėse, bet jo nepastebėjo. Tuomet ji su sūnumi paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Vyriškio, kuris buvo įėjęs į jos butą, nepažįsta ir nėra mačiusi (1 t., b. l. 1–8).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad O. V. pranešė, jog 2025 m. liepos 25 d., apie 15.17 val., (duomenys neskelbtini), nenustatytos tapatybės vyriškis įėjo į jos butą pro praviras neužrakintas buto duris ir pavogė kambaryje ant stalo gulėjusius grynuosius pinigus – 70 Eur. Padaryta 70 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 1–8).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Reagavimo skyriaus tyrėjo P. G. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad 2025 m. liepos 25 d., dirbant ekipaže „A1707“ kartu su vyriausiąja patrule S. M., patruliuojant nustatytame maršrute, apie 18.54 val. iš Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus padalinio buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), dienos metu į pranešėjo mamos butą užėjo nepažįstamas asmuo, pavogė 70 Eur ir pasišalino. Yra filmuota vaizdo medžiaga. Iš vaizdo įrašo buvo sunku pamatyti įtariamojo veidą, bet buvo matyti, kad asmuo yra jaunas bei kaip jis apsirengęs (1 t., b. l. 18–19).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – O. V. priklausantis vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros rezultatai užfiksuoti protokole (1 t., b. l. 30–36).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietoje esančia vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas pavadinimu „Screen_Recording_20250725_190153_Yoosee“. Įrašo trukmė 49 sekundės. Įrašas su garsu. Įraše matosi kambario, esančio bute, adresu (duomenys neskelbtini), dalis. Ekrano kairės pusės viršutiniame kampe matoma data ir laikas „2025 m. liepos 25 d., 15:17:37 val.“. Vaizdo įrašas prasideda 15:17:37 val. Ekrano dešinės pusėse viduryje yra matomas stalas, už kurio yra sekcija. Ekrano kairėje pusėje, nuo ekrano apačios iki ekrano viršaus matoma baltos spalvos durų stakta. Žiūrint nuo ekrano vidurio, kairiau yra matoma lova. Ekrano viduryje yra pilkos spalvos kėdė su juodos spalvos detalėmis. Ekrano kairės pusės apačioje, per vidurį yra matoma lovos dalis. Ekrano apačioje, dešinėje pusėje yra matomas grindų plotas. Nuo 15:17:37 val. iki 15:17:54 val. nieko nevyksta kas susiję su ikiteisminiu tyrimu. 15:17:54 val. ekrano apačios viduryje pasimato vyro galva iš nugaros. Vyras kurį laiką pasisukinėja prie įėjimo į kambarį ir 15:18:02 val. užėjęs į kambarį eina link stalo, esančio ekrano dešinės pusės viduryje. Vyras yra su šviesios spalvos šortais iki kelių, pilkos spalvos sportiniu megztiniu su gobtuvu. Vyras avi juodos spalvos sportinius batus su baltos spalvos padais, yra su baltos spalvos kojinėmis, kurių viršuje yra juodos spalvos juostelės. 15:18:03 val. vyras priėjęs prie stalo palinksta link jo, matosi, kad vyras judina rankas. Ką rankomis daro vyras, įvardinti nėra galimybės, nes jis vaizdo stebėjimo kameros yra fiksuojamas iš nugaros. 15:18:05 val. vyras pasisuka šonu, vaizdo stebėjimo kameros zonoje yra matoma tik apatinė vyro kūno dalis. Vyrui pasisukus šonu matosi, kad jis abejose rankose laiko šviesios spalvos nedidelį objektą. 15:18:07 val. vyras laikomą objektą ar objektus perlenkia per pusę ir 15:18:08 val. tai, ką perlenkė per pusę, įsideda į savo šortų kišenę. Vyras, įsidėjęs rankoje laikytą objektą ar objektus į kišenę, juda link ekrano apačios vidurio, kol 15:18:10 val. dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros zonos. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 40–46).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
BK 178 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta, kad vagystę kvalifikuoja jos padarymo būdas – kai vagystė padaroma įsibraunant į patalpą, t. y. įveikiant bet kokias kliūtis ir taip neteisėtai patenkant į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155/2013">2K-155/2013</a>). Patalpa – uždara erdvė, statinys, turintis sienas, stogą ir specialų įėjimą, ar pastatas skirtas žmonėms arba materialinėms vertybėms gaminti, laikyti. Įsibrovimas yra visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą, saugyklą ar teritoriją. Neteisėtas patekimas pasireiškia tuo, kad asmeniui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo arba draudimas galioja tam tikrą laiko tarpą. Jeigu asmeniui būti patalpose ar teritorijoje nedraudžiama, veika negali būti kvalifikuojama kaip įsibrovimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Įsibrovimu nelaikomi ir tokie atvejai, kai asmuo patenka į tam tikras vietas dėl gamybinės ar darbinės veiklos.
Nusikaltimo kvalifikavimui pagal vieną iš BK 178 straipsnio 3 dalies alternatyvių padarymo požymių (nagrinėjamu atveju įsibrovimo į patalpas) svarbu nustatyti, ar asmuo į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Įsibrovimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai asmuo prasmunka pro atviras duris ar langą, perlipa tvorą ir panašiai. Be to, formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgtMTM5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98-139/2016">2K-98-139/2016</a>).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad T. M. padarė jam kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje T. M. kaltu dėl faktinių aplinkybių prisipažino, kiek prisiminė paaiškino įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo pas draugą, kuris nuomojosi butą toje pačioje laiptinėje, kur gyveno nukentėjusioji. Nukentėjusiosios butas buvo trečiame aukšte, jo draugas gyveno aukščiau. Išeidamas iš draugo pamatė trečiame aukšte atidarytas buto duris, dėl to sugalvojo užeiti. Žmonių bute nebuvo. Įėjęs iškart pamatė stalą, ant kurio buvo 70 Eur ir juos paėmė. Neatsimena, kur išleido pinigus. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis ne tik suvokė savo veikos pavojingumą, jos pobūdį, bet ir suprato, kad dėl jo veiksmų teisėtas daikto savininkas jo neteks ir dėl to patirs žalos, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir kiti teismo posėdžio metu ištirti bei teismo įrodymais pripažinti bylos duomenys – nukentėjusiosios O. V. parodymai ir pareiškimas dėl nusikalstamos veikos padarymo apie tai, kad ji 2025 m. liepos 25 d., apie 15.05 val. išeidama į daugiabučio kiemą, paliko praviras ir neužrakintas buto duris. Grįžus į butą, ji pasikvietė savo anūką, kurį norėjo pasveikinti, tačiau pastebėjo, kad kambaryje ant stalo nebebuvo ten padėtų 70 Eur grynųjų pinigų. Jos sūnui T. V. peržiūrėjus bute įrengtos vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotą vaizdo įrašą, paaiškėjo, jog į butą įėjęs nepažįstamas vyriškis nuo stalo paėmė minėtus pinigus; vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas pinigų paėmimo momentas; įvykio vietos apžiūros protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad T. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra, 2025 m. liepos 25 d. 15.18 val., (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas buto duris tyčia įsibrovęs į O. V. butą, kambaryje nuo stalo pagrobė svetimą turtą – O. V. priklausančius 70 Eur grynųjų pinigų, taip padarė O. V. turtinę 70 Eur žalą. Tokiais veiksmais T. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą sprendžia, kad pakanka įrodymų išvadai, jog T. M. kaltinime nurodytu laikotarpiu įsibrovė į nukentėjusiajai O. V. priklausantį butą ir pagrobė svetimą – O. V. priklausantį – turtą (pinigus). Pagal teismų praktiką įsibraunama į patalpą gali būti patenkant į ją be kliūčių, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad į nukentėjusiajai priklausantį butą buvo patekta pro neužrakintas, atviras minėto buto duris ir be savininkės sutikimo, o tai vertinama kaip įsibrovimas. Kaip jau minėta, kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis. Taigi kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip vagystė įsibrovus į patalpą.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo T. M., teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad T. M. anksčiau teistas užsienio valstybėje (1 t., b. l. 169–171), per penkerių metų laikotarpį ne kartą baustas administracine tvarka, turi nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 162–168). Psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas, tačiau lankėsi, nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 125–126). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. M. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu konstatuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). T. M. veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu su T. M. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teisiamajame posėdyje. T. M. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (1 t., b. l. 151–155), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nesilaikė ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, t. y. 2025 m. rugpjūčio 6 d. (1 t., b. l. 98–99), 2025 m. rugsėjo 10 d. (1 t., b. l. 100–101), 2025 m. rugsėjo 17 d. (1 t., b. l. 102–103), 2025 m. rugsėjo 24 d. (1 t., b. l. 104–105), 2025 m. spalio 8 d. (1 t., b. l. 106–107), 2025 m. spalio 22 d. (1 t., b. l. 108–109), 2025 m. spalio 29 d. (1 t., b. l. 110–111), 2025 m. lapkričio 5 d. (1 t., b. l. 112–113), 2025 m. lapkričio 12 d. (1 t., b. l. 114–115), 2026 m. vasario 11 d. (1 t., b. l. 189–190), 2026 m. vasario 18 d. (1 t., b. l. 192–193), 2026 m. kovo 4 d. (2 t., b. l. 11–12), 2026 m. kovo 11 d. (2 t., b. l. 21–22) neatvyko registruotis policijos įstaigoje jam paskirtu laiku.
Teismas, įvertinęs nustatytas kaltinamąjį T. M. bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistam T. M. paskyrus BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Tų pačių motyvų pagrindu, laisvės apribojimo bausmės terminas nustatomas mažesnis nei įstatymo leidėjo nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis – skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir T. M. skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.
BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, T. M. skirtini įpareigojimai: bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Įprastai švelnesnė su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, skiriama pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad T. M. anksčiau neteistas, tačiau kartu pažymėtina, jog bauda yra ekonominio pobūdžio bausmė, kurią skiriant, privalu įvertinti ir realias galimybes paskirtą baudą sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis niekur nedirba, teismui nėra žinomos jo pajamos bei galimybė sumokėti paskirtą baudą, be to, jis turi nesumokėtų administracinių baudų, todėl baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kadangi jos atlikimo galimybės nagrinėjamu atveju galėtų būti itin menkos.
VI. Civilinis ieškinys
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusiosios O. V. vardu jos atstovas pagal įstatymą pateikė civilinį ieškinį dėl 70 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 53). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2026 m. vasario 18 d. kaltinamasis T. M. atlygino nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą (2 t., b. l. 24). Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam savanoriškai atlyginus žalą, procesas dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
VII. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu T. M. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas (1 vnt.), kuris saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, įpareigoti T. M. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
T. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, nutraukti procesą dėl nukentėjusiosios O. V. civilinio ieškinio.
Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską (1 vnt.), kuris saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
