Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-70-791/2026
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00026-2026-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.7; 19.22;
(S)
21.1.5; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 26 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,
sekretoriaujant V. V.,
dalyvaujant pareiškėjai O. D.,
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. J.,
dalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato atstovei G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. D. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 48-ANR_N-4-2026 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
2025 m. liepos 9 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK Alytaus miesto ir rajono PK) Veiklos skyriuje gautas O. D. pareiškimas, kad laikotarpyje nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2025 m. liepos 9 d. sklypo savininkas V. J. savavališkai užtvėrė servitutą turinčius du kelius sklype Nr. 4400-0631-7408, adresu (duomenys neskelbtini), ir filmuoja besimaudančius vaikus. Dėl minėto įvykio asmuo buvo prašomas kelis kartus pašalinti kliūtis nuo servitutą turinčio kelio, tačiau geranoriškai jis atsisako tai padaryti.
2026 m. sausio 6 d. Alytaus AVPK Alytaus miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos M. L. nutarimo pagrindu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nustačius, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje.
O. D. (toliau – ir Pareiškėja), nesutikdama su 2026 m. sausio 6 d. Alytaus AVPK Alytaus miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos M. L. nutarimu, pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, kuriuo prašo panaikinti 2026 m. sausio 6 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ežeras. Prie jo nuo (duomenys neskelbtini) yra du servitutiniai keliai. Nuo 2024 m. spalio mėnesio prie ežero esančiame sklype prasidėjo statybos darbai, tai yra buvo lyginamas sklypas, statomas pavėsinė, pakeista pakrantės zona. Minėtas sklypas ribojasi su ežeru. Taip pat jis apima minėtus servitutinius kelius, kuriais privažiuojama prie (duomenys neskelbtini) ežero. Pats ežeras yra valstybinis. Taip pat šiais servitutiniais keliais privažiojama prie kitų už šio sklypo esančių sklypų. Iš turimų duomenų minėtas sklypas, kuriame buvo pradėti statybos darbai, priklauso V. J.. Pradėjus statybos darbus, minėtame sklype buvo užtverti per jį vedantys servitutiniai keliai. Vienas kelias užkrautas medžių šakomis, prie jo ribų prisodinta medžių, taip jį susiaurinant ir padaromą nepravažiuojamą. Antras kelias buvo užblokuotas, tai yra kelio šonuose įkalti metaliniai kuolai ir uždėta grandinė. Kiek toliau sudėti akmenys, padarantys kelią nepravažiuojamą, bei ekskavatoriaus pagalba kelią susiaurino, dėl ko jis tampa sunkiai pravažiuojamu. Dėl kelio tvėrimo, šakų, akmenų sudėjimo, susiaurinimo ir naudojimosi juo, eilę kartų buvo kreiptasi į V. J., tačiau jis tai daryti atsisako. Reikalauja, kad jie lauktų iki rudens, kol jis pakeis kelio servitutą, tai yra kaip suprato, nes jis taip paaiškino, kad servitutinis kelias bus iš jo sklypo iškeltas. Pagal jį jie turėtų pakentėti ir iki tol šiais keliais nevažiuoti. Tuo metu jokių dokumentų, patvirtinančių, jog minėti keliai servitutiniai nepateikė. Dėl užtverto kelio kilo nepatogumai ne tik jai, bet ir kitiems kaimo gyventojams, kurie pasirašė po pareiškimu. Asmenys pasirašę pareiškimą jokių kitų duomenų nei ji pateikė nežino, todėl jų apklausinėti nėra pagrindo. Jie turi pretenzijų dėl blokuoto pravažiavimo. Dėl minėtame sklype atliktų darbų, statybos darbų teisėtumo bus kreiptasi į Aplinkos apsaugos departamentą. Prašo išaiškinti V. J., kad jis atitvertų pravažiavimą, nuimtų akmenis, šakas bei atstatytų kelio plotį. Kitu atveju prašo taikyti administracinio poveikio priemones. Skunde pažymi, kad atliekant tyrimą jos pateikta informacija pasitvirtino, nes gautuose dokumentuose iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos buvo nurodyta, kad V. J. priklausančiame sklype buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, kuris 2013 m. patikslintas, atlikus kadastrinius matavimus ir nustatytas plotas, t. y. 0,0331 ha ploto. V. J. papildomai policijoje nurodė, kad yra informuotas, jog jo sklype yra servitutas, vedantis įstrižai jo sklypą. Jis įsipareigojo iki 2026 m. sausio 31 d. pašalinti visas kliūtis nuo servitutinio kelio. Kai pašalins, pažadėjo informuoti ir atsiųsti įrodymus teisėjai. Pareiškėja skunde teigia, kad tyrimo metu V. J. pateikė policijai tikrovės neatitinkančia informaciją, kad kliūtys pašalintos ir kelias pravažiuojamas, tačiau iki pat šios dienos medžiai auga, ant kelio yra ženklas, taip pat šakos pilnai neatitrauktos, o be to visiškai net nesirengta ištaisyti su ekskavatoriumi susiaurintą kelią. V. J. sąmoningai klaidino policiją, kad būtų nutrauktas tyrimas. Policijos pareigūnai po pateiktų V. J. naujų duomenų jų nepatikrino ir priėmė neteisėtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nurodydami, kad nėra ANK 518 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties.
Institucija pateikė atsiliepimą į O. D. skundą, prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Pagal teismų praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius – subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje. Atsiliepime institucija pateikia tyrimo metu surinktus duomenis, teigia, kad V. J. pirminės apklausos metu nurodė, kad prie ežero kranto yra vienas servitutas, keliukas, vedantis pas kitą žemės savininką. Prie ežero nuvykstama pro Piliakalnio g. atvykus prie sklypo daugiau nėra jokio servituto kelio. Žmonės atvykę prie ežero ateina pėsčiomis, leidžiasi kalniuku, kuris nėra skirtas važiuoti automobiliams. Tačiau gavus atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos dėl servitutų, esančių žemės sklype Nr. 4400-0631-7408, V. J. papildomos apklausos metu nurodė, kad yra informuotas, kad jo sklype yra servitutas vedantis įstrižai jo sklypą. Jis įsipareigoja iki 2026 m. sausio 31 d. pašalinti visas kliūtis nuo servitutinio kelio. V. J. ne tik, kad neginčijo fakto dėl servitutinio kelio, vedančio įstrižai jam priklausančiame sklype, bet ir nedelsdamas ėmėsi veiksmų padarytas kliūtis, esančias ant minimo kelio, pašalinti ir 2026 m. sausio 5 d. atsiųsdamas tyrėjai žinutę dėl kliūčių pašalinimo, atsiuntė ir tai patvirtinančias nuotraukas. Institucija nurodo, kad įvertinus visus, administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, negalima teigti, kad V. J., užtvėręs jam priklausančiame sklype esantį kelią, tai darė tyčia, kadangi supažindintas su informacija iš Nacionalinės žemės tarnybos, nedelsdamas ėmėsi veiksmų kliūčių šalinimui. Pasikartojant, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmuo kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės yra pagrindas nutraukti bylą. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius – subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje. Institucijos nuomone pareigūnas atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, skirtus patikrinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl galimai jos ir bendruomenės žmonių atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų, todėl pareigūno nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja O. D. skundą palaikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad apie esamus servitutus V. J. žinojo pirkdamas žemės sklypą. Be to, jis 2025 metų kovo mėnesį į sklypą vedėsi elektrą, elektros įvedimo plane fiksuotas servitutą turintis kelias. Ant servitutinio kelio buvo pasodinti medžiai iš vienos kelio pusės ir uždėta šakomis, įkaltas stulpas su informacija, kad privati valda, pridėta didesnių ir mažesnių akmenų. Iš kitos pusės buvo uždėta grandinė, tuomet smulkūs akmenukai, ant medžio patalpinta informacija, kad negalima važiuoti ir eiti, nes privati valda ir yra filmuojama, toliau ant kelio užritinti du dideli akmenys. Atliekant šio įvykio tyrimą, buvo nuimta grandinė, pašalinti smulkūs ir dideli akmenys, kurie buvo ant kelio susiaurinimo, tačiau pats kelio susiaurinimas paliktas. O kitoje pusėje esanti šakų krūva truputį atitraukta į šoną, patraukti smulkieji akmenukai. Augmenija visa išlikusi, medžiai išlikę, informacinis stulpas išlikęs. Nuotraukos darytos po kliūčių pašalinimo, sausio mėnesį, kai gavo Institucijos nutarimą. Informacinis stendas, tai yra stulpas su draudžiamais ženklais, yra ant paties kelio. Nuotraukoje pavaizduotas išlikęs keliuko susiaurinimas. Šlaitas buvo suformuotas tyčia, dėl to buvo susiaurintas pravažiavimas. Kitos nuotraukos patvirtina, kad yra išlikę augalai, o ant servitutinio kelio yra paliktas stulpas tinklinio aikštelės įrengimui. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad traktorius negali pravažiuoti šiuo keliu. Su V. J. dėl šių kliūčių pašalinimo bendravo ne vieną kartą, tačiau jis elgėsi nemandagiai, sakė, kad jam reikia laiko, kad galėtų servitutą perkelti į kitą vietą. Prašo teismo įpareigoti pašalinti kliūtis, kad visi kiti galėtų naudotis šiuo sevitutiniu keliu. Prašo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tyrimui papildyti.
Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdyje parodė, kad pripažįsta, kad jam priklausančiame sklype yra servitutas – teisė važiuoti keliu transporto priemonėmis. Nuo 2024 metų valdo tą žemės sklypą. Kai įsigijo šį žemės sklypą servitutas jau buvo nustatytas. Skirtinguose paaiškinimuose, servitutas yra skirtingo ploto. Servitutas perskaičiuotas pagal NŽT sprendimą, to sprendimo neskundė. Buvo bandymų iškelti servitutą. Bendravo su gretimo sklypo savininku, kadangi sklypas turi keturis ar penkis savininkus, tai nepavyko susitarti su savininkais. Šio klausimo nepavyko išspręsti geranoriškai. Visas kliūtis pareiškėja O. D. nurodė teisingai. Šių jos parodymų neneigia. Šio tyrimo metu pašalino kliūtis: nuėmė grandinę, šakas, akmenis nuo kelio. Jeigu kažkam metrų nėra, tai analogiškai ir anksčiau buvo taip pačiai viskas, apart to, kad ten yra pasodinti keli medeliai. Šone yra didelis, senas medis, kuris stovi 60 metų, šone buvusi eglė, kuri yra išpuvusi. Jeigu kyla problemų dėl jo pasodintų dviejų medelių, tai juos išims. Jų negalėjo išimti, nes buvo sausio mėnuo ir žemė buvo įšalusi. Kai bus palankus oras, tai jis medelius išsikas. Dėl kelio susiaurinimo, tai buvo vykdomas sklypo tvarkymas pagal miškotvarkos projektą, išsikirto medžius, važinėjo traktorius, išmalė visą pravažiavimą, buvo sklypas lyginamas. Ir iki sklypo tvarkymo kelias nebuvo keturių metrų pločio. Kalne buvo išpjautos keliavėžės. Šiai dienai stendo nepašalino, nes žemė buvo įšalusi. Pažada stendą pašalinti, kad galėtų pravažiuoti traktorius. Sutvarkys kelią taip, kad galėtų pravažiuoti transporto priemonė. Mano, kad kuolai, ant kurių kabinasi tinklinio tinklas, nėra ant servitutinio kelio. Tarp kuolų yra daugiau negu keturi metrai. Dėl ąžuolinių stulpų, skirtų tinklinio aikštelei, pašalinimo nurodė, kad jeigu toje vietoje yra keturi metrai pravažiavimui, tuomet stulpų nešalins. Stendą patrauks ir medelius išsikas iki seno medžio kelmo. Jeigu keliuką iškeltų į kitą vietą, tai visos problemos išsispręstų. Pareiškėjai pažadėjo padaryti normalų kelią, kad galėtų pravažiuoti transporto priemonė.
Liudytoja D. D. teismo posėdyje parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaitė. Šiame kelyje buvo tokios kliūtys: ženklas, kad nėra pravažiavimo, šakos, akmenys, grandinė su spyna. Buvo nuvykusi į vietą po kliūčių pašalinimo. Į šoną buvo patrauktos šakos, tačiau gyvatvorė nepašalinta. Reikia porą krūmų pašalinti, nes į kalną nėra galimybės įvažiuoti per padarytą susiaurėjimą. Susiaurėjimas įvyko žmogaus veiksmų pasėkoje maždaug 2025 metų gegužės mėnesį.
Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad kliūtys pašalintos ne visos, tačiau negalima teigti, kad jos apskritai nebuvo pašalintos. V. J. imasi veiksmų pašalinti kliūtis nuo kelio. Akmenys buvo patraukti, šakos patrauktos į šoną. V. J. teisme pažadėjo pašalinti stendą ir atlikti kelio praplatėjimą. Kliūtys servitutiniame kelyje buvo užfiksuotas tyrimo metu atlikus įvykio vietos apžiūrą. Priimant nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, buvo patikėta V. J. nurodyta informacija dėl kliūčių pašalinimo. Laikosi atsiliepime pateiktos nuomonės ir prašo skundo netenkinti.
Skundas tenkinamas, nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Kaip pirmiau minėta, 2025 m. liepos 9 d. Alytaus AVPK Alytaus miesto ir rajono PK Veiklos skyriuje buvo gautas O. D. pareiškimas, kad laikotarpyje nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2025 m. liepos 9 d. sklypo savininkas V. J. savavališkai užtvėrė servitutą turinčius du kelius sklype Nr. 4400-0631-7408, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl minėto įvykio asmuo buvo prašomas kelis kartus pašalinti kliūtis nuo servitutą turinčio kelio, tačiau geranoriškai jis atsisako tai padaryti.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos dokumento matyti, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos archyvo, gavus žemės sklypo, plano ir abriso kopiją informuoja, kad 2005 metais atkuriant nuosavybės teises į Prašyme nurodytą žemės sklypą, 2005 m. gegužės 23 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-Ž-1020 buvo nustatytas kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) – 0,02 ha plote, ežero pakrantėje. Tai matosi žemės sklypo abrise ir žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (pridedama). 2013 metais atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo patikslintas nustatyto servituto plotas, t. y. 0,0331 ha ploto.
Iš tyrimo metu atliktos papildomos V. J. apklausos matyti, kad jis yra informuotas, jog jo sklype yra servitutas vedantis įstrižai jo sklypą. Jis įsipareigojo iki 2026 m. sausio 31 d. pašalinti visas kliūtis nuo servitutinio kelio. Anksčiau negali, kadangi neturi galimybės dėl technikos ir galimybės dalyvauti. Pašalinus kliūtis atsiųs įrodymus tyrėjai.
Iš 2026 m. sausio 5 d. V. J. pateiktų duomenų matyti, kad jis pranešė Institucijai, jog pašalino kliūtis nuo keliuko, taip pat atsiuntė ir nuotraukas.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta gavus iš V. J. elektroninį laišką su nuotraukomis, kuriame nurodyta, jog kliūtys nuo servitutinio kelio yra pašalintos. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija gavusi šį laišką, neatliko papildomos įvykio vietos apžiūros, t. y. nesiėmė papildomų veiksmų patikrinti, ar V. J. pašalino visas kliūtis nuo servitutinio kelio.
Kaip matyti iš O. D. nuotraukų pateiktų byloje, ne visos sudarytos kliūtys buvo pašalintos nuo servitutinio kelio, t. y. nepašalintas informacinis stendas su draudžiamaisiais ženklais, išlikęs keliuko susiaurinimas, likę du kuolai, iš kurių vienas įkaltas servitutiniame kelyje, likusios nepilnai patrauktos šakos ir kt. Šias aplinkybės patvirtino ir liudytoja D. D., kuri nurodė, kad šakos buvo patrauktos į šoną, tačiau vis dar likusi gyvatvorė, porą krūmų ir susiaurėjimas, kuris buvo padarytas 2025 metų gegužės mėnesį. Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad dar nėra pašalinęs visų ant servitutinio kelio esančių kliūčių. Šiuo metu negali jų pašalinti, nes žemė vis dar įšalusi po žiemos, kai bus palankus oras pašalins likusias kliūtis. Institucijos atstovė taip pat patvirtino, kad V. J. pašalino ne visas kliūtis. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad servitutinis kelias vis dar yra nepravažiuojamas dėl likusių nepašalintų kliūčių. Teismui nebuvo pateikta priešingų duomenų, kurie patvirtintų, jog visos kliūtys nuo servitutinio kelio yra pašalintos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali nesutikti su pareiškėjos pozicija, jog V. J. pateikė policijai tikrovės neatitinkančia informaciją, t. y. nurodė, kad kliūtys pašalintos ir kelias pravažiuojamas, dėl ko policijos pareigūnai po pateiktų V. J. naujų duomenų jų nepatikrino ir priėmė neteisėtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nurodydami, kad nėra ANK 518 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties.
Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą medžiagą, išklausęs proceso dalyvius, Institucijos atstovę, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad nebuvo imtasi visų reikiamų veiksmų patikrinti gautą informaciją, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo teisenos byloje buvo padaryti esminiai tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimai, kurių pagrindu priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė vieno iš pagrindinių administracinių nusižengimų teisenos paskirties principų – išsamumo (ANK 563 straipsnis). Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą privalėjo nustatyti ir išsamiai ištirti gautą informaciją apie kliūčių pašalinimą, atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą ir tik tai padarius administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis vertinti pagal ANK įtvirtintas imperatyvias įrodymų vertinimo taisykles bei pagal tai priimti atitinkamus motyvuotus ir kartu pagrįstus procesinius sprendimus. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai neleidžia Institucijos nutarimo laikyti teisėtu konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, dėl ko administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nes nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai, nešališkai nustatytos ir ištirtos veikos aplinkybės, nesurinkti visi reikšmingi duomenys, tiksliai nenustatyta, ar nuo servitutinio kelio buvo pašalintos visos sudarytos kliūtys, ar atstatytas reikiamas servitutinio kelio plotis, reikalingas netrukdomam transporto priemonių pravažiavimui, nutarimo išvados padarytos remiantis nepatikrintais duomenimis, kas duoda pagrindo išvadai, kad Institucija išsamiai neištyrė aplinkybių dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Taigi, teismas sprendžia, jog Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą pagal O. D. pareiškimą, padarė esminius administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklių pažeidimus, nesilaikė imperatyvių teisenos reikalavimų ir dėl to vien procesiniu aspektu Institucijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Institucijos Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Pareiškėjos O. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 48-ANR_N-4-2026 ir bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Dapkevičienė
