G. S. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-64-805/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11840-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.15; 1.2.4.6.1; 2.1.2.9; 2.1.7.3; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.4; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 25 d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant G. Z.,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei J. Š.,

kaltinamajam G. S., jo gynėjai – advokatei O. K.,

nukentėjusiajam O. N.,

vertėjams R. S., O. V., D. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis transporto įmonėje,,R.“ direktoriumi, lietuvis, neteistas, 2023 m. lapkričio 14 d. prokuroro nutarimu, 2023 m. lapkričio 16 d. patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 10 MGL (500) Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis G. S. 2025 m. balandžio 4 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje konflikto metu, tyčia galva sudavė vieną smūgį O. N. į veido sritį, tuo dėl poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O. N. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. S. teisiamajame posėdyje (2025 m. lapkričio 3 d.) paaiškino, jog savo kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad 2025 m. balandžio 4 d. apie 16.00 val. savaitgalį jį iškvietęs jo giminaitis D., kuris nėra įmonės darbuotojas, skundėsi A. elgesiu, kadangi A. jam trukdė tvarkyti automobilį. Nukentėjusysis A. – jo įmonės darbuotojas, dirbo pas jį nuo 2019 m. apie 2 metus, po to dar kartą įsidarbino nuo 2024 m. A. pirmą kartą išėjo iš darbo savo noru. Antrą kartą priėmė jį į darbą dėl to, kad nuolat trūksta vairuotojų. Jo ir A. santykiai kartais būdavo įtempti, dažnai ginčydavosi, kartais su nukentėjusiu būdavo politinių konfliktų, kadangi jis iš Ukrainos, tačiau yra rusas, kilęs iš Donbaso. Darbiniai santykiai nebuvo įtempti, tačiau požiūriai nesutiko dėl politikos. Viskas įvyko įmonės patalpose. A. norėjo persinešti daiktus, tačiau buvo paprašytas nedalyvauti, nes trukdo darbui, pasakant – „A., būk geras, išvažiuok ir grįžk sekmadienį, ir galėsi susitvarkyti“, bet šis nereagavo į jo žodžius. A., būdamas garaže, neleido D. dirbti, lipo į kabiną kai sunkvežimio kabina buvo pakelta. Jis atvažiavo su A. pasikalbėti ir paprašyti, kad išeitų, nes tą dieną jis buvo nereikalingas, jam buvo nedarbo diena. Pasak kaltinamojo, A. tris kartus buvo prašomas išeiti iš patalų, kuriose remontuojami automobiliai, tačiau A. susinervino, klausinėjo kodėl jo nemėgsta. Pokalbis vyko apie 5 minutes. A. pradėjo keiktis, bandė jį pastumti. Fizinis kontaktas buvo tik garaže. Kaltinamasis parodė, jog galbūt jis pirmas pastūmė A., gerai nepamena. Su A. kitokio fizinio kontakto nebuvo, tik rankomis susilietė. Konfliktas vyko apie 1–2 min. Po susistumdymo iš karto kaltinamasis išėjo pro duris. Kai kaltinamasis maždaug išvažiavo iš garažo, A. sėdo į savo automobilį, o kai grįžo maždaug po 20 min, rado policijos ekipažą ir greitosios medicinos pagalbos automobilį. Taip pat nurodė, kad su nukentėjusiuoju turėjo darbinių ginčų. Vadybininkė pranešdavo, kad A. elgiasi netinkamai darbo metu – keikiasi, šaukia, sudaro konfliktines situacijas. Gavus tokius pranešimus, jis pasikalbėdavo su juo ir paprašydavo apsiraminti.

Kaltinamasis G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė paaiškinimus, nurodydamas, jog kaltu neprisipažįsta. Jis yra transporto įmonės,,R.“ direktorius apie 11-12 metų. Įmonė užsiima krovinių pervežimu ir turi krovininių automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). O. N. yra dirbęs įmonėje ir ankščiau, buvo išėjęs, dabar O. N. jau dirba apie pusantrų metų. 2025 m. balandžio 4 d. po pietų, apie 15.30 val., savo reikalais jis atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje, jo leidimu, automobilius tvarko jo draugas D. P.. Jis, esant reikalui, patvarko ir jo įmonės krovininius automobilius. D. tvarkė krovininį automobilį, su kuriuo dirbo O. N., jo kabina buvo pakelta. Bekalbant, jis pasakė, kad O. trukdo jam dirbti, lipa pasidėjęs kopėčias į pakeltą kabiną pasiimti kažkokių daiktų. Tada jis O. ramiai pasakė važiuoti namo, kad daiktus galės pasiimti ir persidėti į kitą krovininį automobilį sekmadienį, kadangi aikštelė tą dieną bus atrakinta. Krovininių automobilių stovėjimo aikštelė yra aptverta tvora ir rakinama. Bet O. neklausė ir vis tiek savo darė, lindo prie krovininio automobilio ir trukdė D. dirbti. Jis dar kelis kartus jam gražiai pasakė važiuoti namo. Tuomet jis pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais, sakė,,dalbajobas“,,,piderastas“, taip pat sakė, kad paskųs jo įmonę VMI ir kitaip grasino. Prašydamas, kad jis išeitų, delnais į krūtinę stūmė O. N., jis taip pat stūmė ir abu susistumdė. Susistumdymas truko apie pusę minutės. Po to O., sakydamas necenzūrinius žodžius, sakė, kad iškvies policiją, atsisėdo į savo automobilį ir skambino telefonu, ką kalbėjo negirdėjo. Jis nei su kumščiu, nei su galva nesudavė nei vieno smūgio O. N.. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir GMP. Medikai apžiūrinėjo O., o jis tuo metu kalbėjo su pareigūnais. Po to O. paprašė leidimo pasiimti savo daiktus, jis leido. Automobilių stovėjimo aikštelėje yra sudėtos kameros, bet jos dar nepajungtos, kad veiktų (1 t., b. l. 128-131, 137-139).

Nukentėjusysis O. N. teisiamojo posėdžio metu (2025 m. lapkričio 3 d.) paaiškino, jog 2025 m. balandžio 4 d. buvo penktadienis. Automobilis, su kurio dirbo, pastoviai genda, todėl buvo priimtas sprendimas jį pakeisti. Paskambino įmonės vadybininkė Jurgita ir jam pranešė, kad reikia persidėti daiktus iš vieno automobilio į kitą, kadangi vienas automobilis stovėjo šalia kito. Jis nuvyko apie 13–14 val., kad galėtų perkelti daiktus ir priekabą. Kaltinamasis meluoja, kad D. pas jį nedirba. Jis yra neetatinis darbuotojas ir gali dirbti naktimis bei dienomis. Automobilis buvo pakrautas, kabinos pakeltos. Jam reikėjo išimti atsargines kabes bei sudėti jas į kitą automobilį. Parodė, kad D. nekalba gerai rusiškai, bet susikalbėti buvo galima. Paklausė šio, ar jis žino, kada automobilis bus paruoštas. Jam atsakė, kad reikia klausti G.. Pasirodė G., kuris buvo susinervinęs. Paklausė G., kada automobilis bus paruoštas, jis atsakė, kad sekmadienį. Automobilyje buvo likę jo keli daiktai: elektrinis atsuktuvas ir kiti daiktai, kuriuos reikėjo pasiimti. G. pasakė, kad jis yra tas, kuris „pletkus“ paleidinėja. Jis ėjo link savo automobilio, o G. iš paskos šaukė ir jį įžeidinėjo, sakydamas „kas tu esi – Donbaso“, kas yra netiesa, nes jis yra iš okupuotos Ukrainos dalies ir nėra rusas. G. jam pasakė: „einam, tada galim pasimušti.“ Jis G. pasakė, kad nesiruošia muštis. Tada G. paėmė jį už apykaklės, prisitraukė ir tada sudavė smūgį. Jo paties rankos buvo nuleistos, jis G. net nelietė. Po to jis nuėjo į savo automobilį ir užsidarė. G. bėgiojo aplink automobilį. Jis G. pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą, nes išsigando, kad G. pradės jo asmeninio automobilio stiklą daužyti. Suduotą smūgį galėjo matyti G. giminaitis, toje vietoje taip pat yra vaizdo kameros. Policijos pareigūnai atvyko per pusvalandį, tačiau jie nemokėjo rusų kalbos, todėl iškvietė kitą ekipažą. Įvykio vietoje jį apžiūrėjo medikai. Prieš šį įvykį jis nebuvo susižalojęs. Smūgis buvo stiprus, po šio smūgio dvi savaites skaudėjo galvą, mėlynė laikėsi daugiau nei savaitę. Po šio įvykio iš karto norėjo išeiti iš darbo, tačiau J. jam nurodė, jog, jei jis nori būti atleistas ne pagal straipsnį, jis turi atnešti 500 Eur ir sumokėti, kad būtų leidimas gyventi.

Nukentėjusysis O. N., 2025 m. balandžio 4 d. ir 2025 m. balandžio 9 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis gyvena Lietuvoje, dirba vairuotoju UAB „R.“, kurios direktorius yra G. S.. Jis įmonėje dirbo nuo 2019 m. ar 2020 m. iki 2022 m., dabar dirba nuo 2024 m. liepos mėn. krovininio automobilio vairuotoju. Anksčiau dirbant, taip pat buvo konfliktas su G. S., pastarasis jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tačiau po šio įvykio niekur nesikreipė. 2024 m. jis vėl įsidarbino į minėtą bendrovę, G. S. geranoriškai jį priėmė. 2025 m. kovo mėn. pabaigoje jo vairuojamas automobilis sugedo, todėl jis paskambino į ofisą ir pasakė, kad reikalingas kitas automobilis. 2025 m. balandžio 4 d. apie 10.00 val. jis atvažiavo į ofisą, kuris yra viešbutyje,,D.“, pasiėmė dokumentus kitam automobiliui. Tą pačią dieną apie 16.00 val. atvažiavo į UAB,,R.“ stovėjimo aikštelę, kur pastatė automobilį ir norėjo savo daiktus perkrauti į naują automobilį, t. y. pernešti daiktus iš savo seno automobilio į naują automobilį, bet negalėjo, kadangi buvo pakelta jo kabina. Tuomet jis pas G. S. paklausė, kada galės perneši savo daiktus (drabužius, maisto gaminimo reikmenis). G. atsakė, kad sekmadienį, jis paklausė ar gali šeštadienį, bet jis atsakė kad – sekmadienį. Tuomet jis iš krovininio automobilio pasiėmė savo įrankius ir ėjo link savo lengvojo automobilio, o G. S. ėjo iš pasakos ir jį vadino visokiais necenzūriniais žodžiais,,gandonas Dombaso, pydaras“ ir kt. Jis jam nieko nesakė, įdėjo į bagažinę įrankius. Tuo momentu G. S. jį suėmė už striukės apykaklės ties gerkle, patraukė į save ir paleido, mojavo prieš jį kumščiais, vadindamas necenzūriniais žodžiais. Jis nieko nedarė, tik stovėjo. Staiga G. S. jam su savo galva sudavė vieną smūgį į nosį tarp akių. Po ko jis pasakė, kad kviečia policiją, atsisėdo į savo automobilį ir užsirakino, kadangi bijojo dėl savo gyvybės. G. S. vaikščiojo aplink jo automobilį, po to nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo iš aikštelės. Jis iškvietė policiją ir medikus, kurie greitai atvažiavo. Jam nuo suduoto smūgio į nosį buvo labai stiprus skausmas, kuris tęsiasi ir dabar. Pirmadienį, t. y. 2025 m. balandžio 7 d., buvo nuvykęs pas medicinos ekspertus, kur jį apžiūrėjo (1 t., b. l. 2, 43-47).

Liudytojas D. P. 2025 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nežino kas ten vyko. G. paprašė jo apžiūrėti automobilį, kadangi jis (D.) yra baigęs mechaniką ir daug dirba su automobilių tvarkymu bei įvertinti automobilio stovį, ar galėtų būti išleistas į reisą. Tą dieną kai apžiūrėjo krovininį automobilį, tai atliko ne kaip tos įmonės darbuotojas, o kaip kaltinamojo draugas. G. kartais jo paprašo įvertinti krovininius automobilius, o remontus vykdo servize. Jam dirbant pakėlus kabiną, atvyko nukentėjusysis. Apžiūros metu jis uždavė daug įvairių klausimų: „ką aš čia darau?“ Jis rusiškai moka vos kelis žodžius, todėl paaiškinti buvo labai sudėtinga. Kabiną buvo pakėlęs gal apie 1 valandą. Apžiūros metu jis ištisai vaikščiojo ir labai įkyriai, smalsiai lindo. Įvykis įvyko šiais metais, prieš porą mėnesių, tarp 3 val. – 5 val. adresu (duomenys neskelbtini), garažo patalpose. Įvykio metu nukentėjusysis lipo kopėčiomis norėdamas padėti šepetį. Toks veiksmas yra nesaugus, todėl jis nukentėjusiam kelis kartus bandė pasakyti, kad pavojinga lipti kopėčiomis į kabiną, ir paaiškinti, kad neremtų kopėčių, nes jam (D.) trukdo. Po jo bandymo paaiškinti vairuotojas vis tiek užlipo ir padėjo tą plovimo šepetį. Krovininio automobilio apžiūros metu nukentėjusysis prašė įvairių įrankių – norėjo keisti lempas. Matė, kad jis norėjo pasikeisti į LED lemputes, o įstatymiškai negalima tokių keisti, nes policijos pareigūnai panaikina techninę apžiūrą automobilio. Dėl to tiksliai nurodyti negali, bet vizualiai matė, kad ten buvo LED lemputės. Vairuotojai visada patys keisdavo lemputes. Nukentėjusysis buvo pasistatęs kopėčias ir lipo, visa tai buvo labai nesaugu, nes kabina krutėjo. Po kurio laiko jis pasakė G.: „tu labai kantrus žmogus, nes aš čia tik valandą laiko, ir man jau įkyrėjo žmogus“. G. paklausė, ką jis ten daro. Jis atsakė, kad vairuotojas lempas keičia. Tuo momentu jis buvo išardęs vieną lempą ir G.pamačius, kad jis dėlioja lemputes, pasakė, kad taip negalima daryti. G. vairuotojui sakė: „netrukdyk ir eik iš čia“. Jie pradėjo šaukti vienas ant kito. Ką kalbėjo, nežino, suprato tik kelis žodžius, kad įžeidinėjo vienas kitą. Viskas truko pora minučių, jie nestovėjo vienoje vietoje, bet judėjo patalpoje. Patalpa buvo nedidelė. G. pasakė, kad D. užsidarytų duris, kad nukentėjusysis neįeitų ir netrukdytų. Tada užsidarė garažo duris ir toliau apžiūrinėjo automobilį. Po to atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, jis nematė nukentėjusiojo veido, tik greitosios medicinos pagalbos automobilį. Taip pat nurodė, kad jis į garažą pateko, nes turi raktus. Parodė, kad liudytojo santykiai su kaltinamuoju artimi, kadangi G. draugauja ir gyvena su jo pussesere J. T.. Jis G. automobilių neremontuoja, tik juos apžiūri. Turi įgijęs diplomą automobilių technikos ir priežiūros, ne vienus metus teko dirbti tolimųjų reisų darbuotoju, pats remontavęs automobilius, sukaupęs tam tikras žinias. Nukentėjusįjį yra anksčiau matęs. Nukentėjusysis kalba tik rusiškai, o lietuviškai nekalba.

Liudytojas D. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis retkarčiais remontuoja savo ir artimųjų automobilius, bet tai yra tik jo pomėgis, o ne veikla. Automobilio remonto darbus atlieka draugo G. S. transporto įmonės,,R.“ saugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Apie G. įmonę gali pasakyti tik tiek, kad aikštelėje stovi krovininiai automobiliai, kuriais pervežami kroviniai, darbuotojai yra rusakalbiai. Jis pats rusų kalbos nemoka. 2025 m. balandžio mėn. pradžioje, dienos nepamena, po pietų jis atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. G. S. prašymu, turėjo pažiūrėti krovininį automobilį, įvertinti ar viskas tvarkoje, ar jis gali išvažiuoti. Jis atsivertė minėto krovininio automobilio kabiną ir apžiūrinėjo, ją tvarkė. Kiek suprato, šio automobilio vairuotojas, galimai A. (O.), priėjęs prie jo kažką pasakė, kiek suprato, norėjo pasiimti daiktus. Atsidarė atverstos kabinos duris ir iš jos kažką išsiėmė, jis nekreipė dėmesio, dirbo savo darbą. Galvojo, kad tai ir viskas. Bet minėtas vyriškis tai pavaikščiodavo, tai grįždavo prie automobilio, po to atsinešė kopėčias, norėjo lipti į kabiną, bet jam nesisekė. Jis jam bandė parodyti rankomis, kad taip negalima daryti, bet jis neklausė, darė savo. Apie 15.30 val. – 16.00 val. atvažiavo G., kuriam jis pasakė, kad,,pas tave didelė kantrybė su šitais vairuotojais“. G. tam vyriškiui, galimai A., pasakė, kiek jis suprato, kad jis važiuotų namo. Matė, kad šis nesutinka, prieštarauja. Tai suprato iš jo pakelto tono ir veido išraiškos. Tarp G. ir A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. išėjo iš garažo, kur jis remontavo minėtą krovininį automobilį. Tuomet G. jam pasakė užsidaryti pakeliamus vartus ir dirbti bei išėjo iš garažo taip pat. Jis taip ir padarė. Kas vyko už vartų, nematė, tik girdėjo konfliktą. Po kurio laiko viskas aprimo ir kažkas pabeldė į vartus, jis atidarė ir pamatė, kad atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Su G. apie šį įvykį nekalbėjo, tik G. pasakė, kad,,ant jo A. parašė pareiškimą“, dėl ko nesakė, o jis neklausė (1 t., b. l.106-109).

Liudytoja B. K. 2025 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atvyko į įvykio vietą, nukentėjusysis A. nurodė, jog jo vadovas G. jam sudavė smūgį į veido sritį. Konfliktas įvyko dėl to, kad A. norėjo pasiimti daiktus iš vilkiko, tačiau G. nenorėjo jo įleisti, kadangi tuo metu, kaip teigia A., vilkikas buvo remontuojamas ir leido kitą dieną, sekmadienį, pasiimti daiktus. Vilkikas buvo pakeltas ir, kaip suprato, problema buvo jį nuleisti. Jiems kalbantis, į įvykio vietą atvyko G., greitoji pagalba, nes ji buvo iškviesta. Ką nurodė G., pasakyti negali, kadangi prie jo nebuvo, bet buvo prie medikų, kai jie apžiūrėjo Aleksandrą. Po medikų apžiūros Gintaras leido nukentėjusiam pasiimti daiktus iš vilkiko. Medikai apžiūrėjo A. ir jį paleido, nevežė į ligoninę. Pranešėjas buvo A., kuris pats nurodė, kad jo vadovas G. sudavė smūgį į veido sritį. Atvykus, kažkokių sužalojimų žymių buvo, tačiau ji konkrečiai negali įvardinti, kadangi praėjo daug laiko nuo šio įvykio. Kai atvyko, nukentėjusysis buvo įmonės teritorijoje prie garažo. Nukentėjusysis kalbėjo rusų kalba, susikalbėti padėjo medikai. Nukentėjusysis buvo susinervinęs, neramus, tačiau parodymų nekaitaliojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje užfiksuoti tokie parodymai: „ant A. aš sumušimų nepastebėjau, kraujas nebėgo“; „Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo A. N., sužalojimų nenustatė“. Tokią išvadą ikiteisminio tyrimo metu padarė, nes medikai sakė, kad sužalojimų nėra ir nėra tikslinga vežti į ligoninę, į stacionarą.

Liudytoja B. K. 2025 m. balandžio 28 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 4 d., dirbdama su tyrėju A. M., apie 16.15 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 10 min., vadovas G. sumušė pranešėją, trenkė jam su galva į nosį. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas O. N., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad darbovietės UAB,,R.” garaže, kuris yra saugomoje krovininių automobilių stovėjimo aikštelėje (aptvertas tvora), direktorius G. S. jį stumdė, įžeidinėjo, vėliau su savo galva trenkę jam į nosies sritį, ko pasėkoje pradėjo bėgti kraujas. Ant O. N. veido sumušimų nepastebėjo, kraujas nebėgo. Suprato, kad visas konfliktas įvyko dėl to, kad pranešėjas iš vilkiko, kurį vairavo anksčiau, norėjo pasiimti savo daiktus. Jiems bekalbant su pranešėju, į įvykio vietą atvažiavo direktorius G. S., kuris paaiškino, kad daiktus jo bendrovėje dirbančiam vairuotoju O. N. leido pasiimti sekmadienį, nes vilkikas šiuo metu remontuojamas. Darbuotojas, kuris remontavo vilkiką, vardu D., papasakojo, kad vairuotojui O. iš pradžių leido pasiimti daiktus, bet po to jis vis įkyriai lindo į remontuojamą automobilį ir trukdė dirbti. Atvykę GMP darbuotojai apžiūrėjo O. N., sužalojimų nenustatė (1 t., b. l. 112-115).

Liudytojas A. M. 2025 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tikslių aplinkybių jis neprisimena. Pranešėjas išsikvietė, nes norėjo atsiimti daiktus iš savo „fūros“, kuri tuo metu buvo tvarkoma, kadangi direktorius atvažiavo, užpuolė jį, išstūmė iš garažo ir neleido pasiimti daiktų. Įvykis įvyko pavasarį, pramonės garažuose. Tiksliai negali įvardinti adreso ir mėnesio. Atvyko jie pagal iškvietimą, tikriausiai juos iškvietė nukentėjusysis, kuris nurodė, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, yra ukrainietis. Jis rusiškai gerai nesupranta, tačiau esmę pavyko suprasti, tai, kad nukentėjusysis dirba toje darbovietėje ir norėjo pasiimti daiktus iš „fūros“, atvažiavo direktorius, vyko konfliktas, direktorius sudavė smūgį, kiek smūgių sudavė – negali įvardinti. Nukentėjusysis pasakojo apie įvykį, bet tiksliai neatsimeną ką pasakojo. Nukentėjusysis buvo piktas ir išsigandęs. Į įvykio vietą vėliau atvyko asmuo, kuris dabar sėdi salėje (turima omeny kaltinamąjį). Šis asmuo nurodė, kad paskambino kitas darbuotojas, kuris tvarkė „fūras“ ir pasakojo, jog atvyko tas darbuotojas, kuris norėjo pasiimti daiktus, ir, kiek suprato, „fūra“ buvo pakelta, todėl nebuvo galimybės daiktus pasiimti. G.pasakojo, kad įvyko žodinis konfliktas ir nukentėjusį išstūmė iš garažo. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes geriau prisiminė, kadangi dabar praėjo daug laiko nuo įvykio. Galima vadovautis jo žodžiais ikiteisminio tyrimo metu duotoje apklausoje. Patvirtino, kad ant pranešėjo nematė jokių sumušimų.

Liudytojo A. M., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, analogiški duotiems B. K. parodymams, kuriais matyti, kad, kad nukentėjusysis nurodė, kad nuo vadovo, kaltinamojo G. S., gavo smūgį į veidą (šis jam trenkė jam savo galva į nosies sritį) nosies sritį) sritį, ko pasekoje pradėjo bėgti kraujas (1 t., b. l. 118-121).

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, be pirmiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, jo kaltę pagrindžia ir kiti faktiniai bylos duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisiamajame posėdyje, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi ir kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu visumoje patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tarp kurių yra logiškas ryšys ir seka, kurie sutampa detalėse ir tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems bei yra vienas su kitu sąsajoje, o būtent:

policijos registruojamų įvykių išrašo duomenimis užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 4 d. 16.15 val. gautas O. N. telefoninis pranešimas apie tai, kad prieš 10 minučių vadovas G. sumušė, trenkė su galva į nosį (1 t., b. l. 29-32).

2025 m. balandžio 5 d. Vyriausiosios patrulės B. K. tarnybinis pranešimas dėl įvykio, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 4 d., dirbant kartu su tyrėju A. M., apie 16.15 val. buvo gautas pranešimas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. vadovas G. sumušė pranešėją 57 m., trenkė su galva į nosį. Vadovas pasišalino. Pranešėjas prašo medikų ir policijos pagalbos. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas O. N., kuris paaiškino, kad darbovietės UAB,,R.“ garaže direktorius G. S. pradėjo jį stumdyti, įžeidinėti, vėliau su savo galva trenkė O. N. į nosies sritį, ko pasėkoje pradėjo bėgti kraujas. Visas konfliktas įvyko dėl to, nes pranešėjas iš vilkiko, kurį vairavo, norėjo pasiimti savo daiktus. Bekalbant su pranešėju, į įvykio vietą atvažiavo direktorius G. S., kuris paaiškino, kad daiktus O. N. leido pasiimti sekmadienį, nes vilkikas šiuo metu remontuojamas. Atvykę greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai apžiūrėjo O. N., sužalojimų nenustatė (1 t., b. l. 36-7).

Iš 2025 m. balandžio 4 d. O. N. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2025 m. balandžio 4 d. apie 16 val. adresu (duomenys neskelbtini), darbovietėje, UAB „R.“ garaže, kur laikomas firmos transportas, G. S. pradėjo O. N. stumdyti, įžeidinėti, o po to savo galva trenkė į nosies sritį, ko pasėkoje bėgo kraujas iš jos. Dėl G. S. veiksmų pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti tyrimą (1 t., b. l. 1).

2025 m. balandžio 5 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21-28).

Iš 2025 m. gegužės 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta policijos pareigūnų kūno kamerų (BODY) užfiksuoti vaizdo įrašai pavadinimais,,PSS-20250404-162456UTC+0300“ ir,,PSS-20250404-162450UTC+0300“. Atidarius failą,,PSS-20250404-162456UTC+0300“ matyti 08:08 trukmės įrašas, kuriame matoma krovininių automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje vyksta policijos pareigūnų ir vyriškio, kuris kalba rusų kalba pokalbis. Vyriškis, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo, O. N. policijos pareigūnams pasakoja, kad,,pas G. dirba jau ne pirmi metai, jam kažkas šiandien pasidarė galvoje negerai ir jis su galva sudavė jam, sumušė nosį“. Tuo pat momentu atvažiuoja automobilis, į kurį parodo O. N. ir sako,,kad tai šitas žmogus jį sumušė“. Vairuotojas, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo, G. S. sako,,patraukit nuo manęs šitą ligonį“ ir nuvažiuoja į aikštelę bei išlipa iš automobilio. Medikė G. S. klausia, ar tai jis sumušė nukentėjusįjį, G. S. atsako,,kad jis tik norėjo, kad jis išeitų iš garažo ir jo nemušė“. Toliau reikšmingos medžiagos ikiteisminiam tyrimui nėra. Paleidus failą pavadinimu,,PSS-20250404-162450UTC+0300“ matyti 08:07 trukmės įrašas, kuriame matomas tas pats vaizdas, kaip ir ankščiau aprašytame faile pavadinimus,,PSS-20250404-162456UTC+0300“. Pareigūnas kalba su G. S., kuris atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. G. S. paklausus kas nutiko, pastarasis pasakoja,,kad savo darbuotojo O. N., kuris vairuoja krovininį automobilį, prašė išeiti iš kiemo, nes jis trukdo mechanikui dirbti. O. neklausė ir nėjo, vis įkyriai lindo prie savo automobilio, kuris yra remontuojamas, vis norėdamas pasiimti daiktus. Taip pat G. S. sako,,kad O.jį vadino dalbajobu“. Toliau pareigūnas su G. S. eina į garažą, kuris užrakintas. Garažo duris atrakina iš vidaus D. P., kuris žinomas iš ikiteisminio tyrimo, ir sako,,kad į jo remontuojamą krovininį automobilį vis norėjo patekti jo vairuotojas, kuris trukdė dirbti, norėdamas pasiimti savo daiktus. Atvažiavo G., kuris pasakė vairuotojui, kad jis galės atvažiuosi savaitgalį ir pasiimsi daiktus, bus mašina sutvarkyta. Bet vairuotojas buvo nepatenkintas, burbuliavo. Garaže nieko neįvyko.“ (1 t., b. l. 33-35).

GMP kortelė, kurioje pažymėta, jog O. N. apžiūrėtas 2025 m. balandžio 4 d. 16.25 val., pasak paciento, jį sumušė viršininkas į nosį, skauda. Stebimas nosies paraudimas. Preliminari diagnozė: nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 83).

2025 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 137/2025 (06) užfiksuota, kad O. N. nustatyta poodinė kraujosruva abiejuose akių apatiniuose vokuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, tiek smūgiavimo būdu, tiek atsitrenkiant į kietus paviršius, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis sužalojimo pasėkoje galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 72).

2025 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus papildomoje specialisto išvada Nr. pG 182/2025 (06) užfiksuota, kad įvertinus papildomai pateiktų medicinos dokumentų duomenis, sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto 2025 m. balandžio 7 d. išvados Nr. G 137/2025(06) akte, nekeistina. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl sužalojimo padarymo aplinkybių papildomai pateiktas papildomos liudytojo apklausos protokolas neimamas domėn, kadangi liudytojo nurodytos aplinkybės sutampa su užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Poodinių kraujosruvų susidarymo ypatumai priklauso nuo daugelio faktorių, taip pat ir individualių organizmo savybių, todėl sužalojimai, užfiksuoti išvadoje, galėjo iš karto nepasimatyti (1 t., b. l. 77).

2025 m. balandžio 24 d. akistatos protokole pažymėta, kad O. N. ir G. S. liko prie savo parodymų. O. N. nurodė, kad G. S. suėmė jį su viena ranka už striukės ties gerkle, pasuko ir paleido. Tada su galva sudavė smūgį į nosį tarp akių. G. S. nurodė, kad O. nėjo link automobilio, vadino necenzūriniais žodžiais, tai jis ranka jam už peties palydėjo iki automobilio ir prie jo jie apsistumdė. Jokio smūgio O. nesudavė (1 t., b. l. 96-99).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, tarp kurių yra logiškas ryšys ir grandininė seka, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis G. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį O. N., kuris, kaip nustatyta bylos duomenimis, dirbo kaltinamojo vadovaujamoje įmonėje vairuotoju. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo O. N. atžvilgiu pasireiškė šiam rankomis prisitraukus pastarąjį prie savęs ir sudavus smūgį galva į nukentėjusiojo veido sritį (virš nosies tarp akių kaktoje). Šiais neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, o dėl poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose nežymiai sutrikdyta sveikata. Nors kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino nurodęs, kad jokio fizinio kontakto, apart kivirčo bei susistumdymo, necenzūrinių žodžių, tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus bylos duomenų visetu vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją ir laiko nenuoširdžiais, siekiant palengvinti savo padėtį, išvengti atsakomybės pagal nusikalstamos veikos padarinius, todėl jo paaiškinimais netiki ir juos atmeta dėl šių priežasčių. Nors kaltinamasis ir jo gynėja akcentavo, kad nukentėjusysis nedarbo metu negalėjo atvykti į garažą, kur norėjo pasiimti iš jam priskirto darbui vilkiko savo daiktus, nepaklusęs nurodymui atsitraukti, lipo į pakeltą automobilio kabiną, tačiau ši aplinkybė niekaip nešalina kaltinamojo atsakomybės ir nesuteikė kaltinamajam, kaip įmonės direktoriui, jokios teisės kilusį tarpusavio konfliktą spręsti smurtu. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo iniciatyva į bylą pateikti duomenys, gauti iš savo gyvenimo draugės ir jo vadovaujamos įmonės vadybininkės J. T. apie nukentėjusiojo, kaip buvusio darbuotojo elgesį, kuris kaltinamajam, kaip įmonės vadovui, buvo nepriimtinas, nesuponuoja teismui išvados, kad tokie duomenys, atsižvelgiant į kaltinamojo G. S. ir J. T. artimus, partnerystės pagrindu paremtus ryšius, vedamą bendrą ūkį, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, yra objektyviai teisingi, kita vertus, tokie duomenys jokios esminės įrodomosios reikšmės nagrinėjamu atveju šiai bylai neturi, nes nėra priežastiniame ryšyje su šiuo konkrečiu atveju padaryta nusikalstama veika,, todėl tokie duomenys galėtų būti analizuotini tik nukentėjusiojo charakteristikos darbinių santykių aspektu, bet jokiu būdu ne kaip įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo nekaltumą jo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo gynėjos baigiamojoje kalboje nurodyta versija, kad vieno iš teisiamųjų posėdžių metu (fiksuota protokole), nukentėjusiajam bylos nagrinėjime dalyvaujant ZOOM platforma nuotolinio ryšio priemonėmis kartu su nukentėjusiuoju stovinčio vilkiko kabinoje į gynėjos paklausimą, kas yra šalia jo, buvo vaizdo kamera parodyta moteris, kuri nukentėjusiojo buvo nurodyta kaip jo sutuoktinė, kuri nėra nei liudytoja, nei joks kitas proceso dalyvis, teismo vertinimu, jokios reikšmės O. N. parodymų leistinumui, patikimumui ir teisėtumui neturi, nes nukentėjusiojo sutuoktinė nėra nei liudytoja, nei kitokia procesine padėtimi sietina šios bylos dalyvė, kita vertus, byla nagrinėta viešame teismo posėdyje, juolab, kad šios baudžiamosios bylos dalykas niekaip nesietinas su nukentėjusiojo žmona. Kiti gynybos baigiamosiose kalbose nurodyti argumentai plačiau neanalizuotini, nes jie jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, tėra deklaratyvūs teiginiai, kurie vertintini kaip siekis suklaidinti teismą, painioti nereikšmingais bylai dalykais teisiamajame posėdyje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, dėl to teismas dėl jų plačiau nepasisako ir jų neanalizuoja, kadangi tokios gynybos nurodomos aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo kaltę. Liudytojas D. P., kuris, teismo vertinimu, turįs suinteresuotumą bylos baigtimi padėti kaltinamajam, iš esmės, jokių objektyvių duomenų, paneigiančių kaltinamojo nekaltumą, nenurodė. Jis apibūdino tik paties kaltinamojo atsiradimo įmonėje ir buvimo nusikalstamos veikos padarymo metu įmonės garažuose faktą. Liudytojas paaiškino jo paties tuo metu vykdytą kaltinamojo įmonei priklausančioje teritorijoje (garažuose) veiklą, nurodė aplinkybes, kuriomis įmonės teritorijoje atsirado nukentėjusysis ir kaltinamasis bei patvirtino buvus tarp jų įsiplieskusį žodinį konfliktą. Kita vertus, akcentuotina tai, kad liudytojas, faktiškai neoficialiai dirbęs kaltinamojo naudai, su G. S., kaip patvirtino pats, siejamas svainystės ryšiais, todėl natūralu, kad duodamais parodymais šis nenorėjo pasunkinti kaltinamojo padėties, todėl apibūdino tik pačią situaciją nukentėjusiam atvykus į garažą atsiimti iš liudytojo apžiūrimo automobilio, kurį paprastai vairuodavo nukentėjusysis, pakeltos kabinos daiktų, kad jis telefonu G. S. pakvietė atvykti į garažą, nes nukentėjusysis trukdo apžiūrėti jam automobilį, nesaugiai elgiasi. Minėtas liudytojas parodė, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu nebuvo agresyvus. Smurto apraiškų, pasak liudytojo, jis nematė, nes pasiliko garaže, po to kai jam G. S. buvo pasakyta užsidaryti duris, kad nukentėjusysis neįeitų ir netrukdytų, o šių abiejų – kaltinamojo ir nukentėjusiojo jau nebuvo viduje. Jokių kitų asmenų daugiau nebuvo. Vienok, šio liudytojo duotais parodymais akivaizdu, kad, netrukus pabeldus į duris, jis išvydo policijos pareigūnus, kas nors ir netiesiogiai, tačiau irgi patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl 2025 m. balandžio 4 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje atžvilgiu, būtent kaltinamojo, o ne kieno kito panaudoto fizinio smurto O. N. atžvilgiu. Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nes jis aiškiai parodė kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas kaltinamojo, jo parodymuose prieštaravimų nėra, nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutapo detalėse ir nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kuriais akivaizdu, kad G. S., paėmęs jį už apykaklės prie savęs prisitraukė ir tada savo kakta sudavė smūgį nukentėjusiajam į kaktą, smūgis buvo stiprus, patamsėjo akyse įvykio vietoje buvo apžiūrėtas medikų. Kad nukentėjusysis iki tol buvo sužalotas, tokių aplinkybių nenurodė nei kaltinamasis, nei liudytojas, sietinas artimais ryšiais su kaltinamuoju D. P., nei tokios aplinkybės paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu. Kita vertus, bylos duomenimis nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokių kitų asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų, galėjo atsirasti nukentėjusiajam konstatuoti padariniai. Aplinkybė, kad kaltinamojo gynėja nurodė, jog nukentėjusysis, nemokantis lietuvių kalbos, būdamas kitos valstybės piliečiu, duodamas parodymu liudytoją D., sąžiningai klysdamas, įvardijo D. (apsirikimo klaida), nesudaro pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kritiškai, laikyti nepatikimais ir jais netikėti, juolab, kad pats nukentėjusysis teisminio proceso metu pažymėjo, kad liudytojo vardu suabejojo, kas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste neprieštarauja bylos medžiagai, priešingai visiškai ją atitinka, nes jokio kito asmens, išskyrus D. P. faktinėje situacijoje nebuvo. Liudytojams pareigūnams: B. K. ir A. M., atvykusiems į įvykio vietą pagal nukentėjusiojo kvietimą, nukentėjusiojo duotais parodymais užfiksuota, kad nukentėjusysis nuo savo vadovo, kaltinamojo G. S., gavo smūgį į veidą (šis jam trenkė su galva į nosies sritį). Be paminėto nukentėjusiojo logiški ir nuoseklūs parodymai atitinka ir kitą faktinę bylos medžiagą, tai yra Bendrojo pagalbos centro užfiksuotą iškart po įvykio nukentėjusiojo pranešimu bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo informaciją, pagal kurią matyti, jog nukentėjusysis pagal iškvietimą 2025 m. balandžio 4 d. (išvykimo laikas 16.18 val., atvykimo laikas 16.25 val.) atvykus į įvykio vietą pagal atliktą apžiūrą – sumuštas, stipraus kraujavimo nėra, fiksuota skausmo vieta veide – minkštųjų audinių sužalojimas, rekomenduota šalčio paketo naudojimas, pacientas buvo užpultas, į ligoninę vykti atsisakė. Sveikatos sutrikdymo mastą bei patirtą skausmą patvirtina ir specialisto išvados, kurioms abejoti teismas pagrindo neturi, nes tokie įrodymai atitinka faktinei situacijai ir neprieštarauja kitiems pirmiau aptartiems įrodymams, tame tarpe medicininiams duomenims. Svarbi aplinkybė ir ta, kad įvykis įvyko penktadienį apie 16.00 val., tad natūraliai nuvykti pas teismo medicinos ekspertus tą pačią dieną buvo neįmanoma, dėl ko nukentėjusysis specialistų nedelsiant buvo apžiūrėtas pirmadienį. Atvykusių į įvykio vietą pareigūnų parodymai neprieštarauja faktinei bylos medžiagai, priešingai, ją atitinka, o, kad liudytojai dėl praėjusio ilgo laiko tarpo pagal darbo pobūdį labai tiksliai nurodyti aplinkybių negalėjo, yra natūralu, tačiau jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka nukentėjusiojo parodymus dėl faktinių įvykio aplinkybių, kas beje fiksuota ir vaizdo kamerų Body aprašuose, ir neprieštarauja kitiems surinktiems ir ištirtiems teisiamajame posėdyje įrodymams. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad pareigūnė kraujo nefiksavo, teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybės kilimo prasme nėra esmingai svarbi, nes ji to galėjo nepastebėti, iki atvyko policijos pareigūnai nukentėjęs asmuo galėjo apsivalyti ir pan., kas beje neprieštarauja pirminiams medicininiams duomenims, priešingai juos atitinka. Kita vertus, pirmiau aptartų duomenų kontekste, atsižvelgiant ir į kaltinamojo ūgį, stotą, kūno masės indeksą, akivaizdu, kad jo suduotas smūgis galėjo sukelti nukentėjusiajam nurodytas pasekmes, juolab, kad pirminė medicininė dokumentacija neginčijamai patvirtina buvusio smurto apraiškas priešingai nei, kad mano gynyba, o specialisto išvada, kuria konstatuotas nežymus sveikatos nukentėjusiajam sutrikdymas, fizinio skausmo teismas abejoto pagrindo neturi, nes ji aiški, motyvuota ir išsami dėl trauminio poveikio, suduotų smūgių skaičiaus, sužalojimo mechanizmo ir aplinkybių. Pagrindų, kad nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamąjį, kad nepelnytai nubausti nenustatyta, to nepatvirtino ir bylos medžiaga. Taigi, pirmiau aptarti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai ir kiti faktiniai bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. S., supykęs dėl ne laiku atvykusio nuketėjusiojo pasiimti savo daiktų, būdamas įtūžęs, ką liudija bylos duomenys, tyčia pavartojo kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo O. N. atžvilgiu, tokiu būdu dėl poodinių kraujosruvų paakių srityje padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Atkreiptinas gynybos dėmesys į tai, kad nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau neneigė, jog buvo susierzinęs dėl, jo manymu, įkyraus, nedrausmingo nukentėjusiojo elgesio, atvykimo į garažą, nepaklusimo nelipti į pakeltą vilkiko kabiną, kas duoda pagrindo išvadai, kad, siekdamas pamokyti darbuotoją, pykčio proveržyje tyčia sudavė galva smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, nuo ko atsirado specialisto išvada konstatuoti padariniai. Jokių kitų duomenų, kad nukentėjusysis iki tol buvo sužalotas byloje nėra, tokių aplinkybių niekas nenurodė ir nepatvirtino. Taigi, teismas gynėjos vertinimą, kad kaltinimas grindžiamas ne tiesioginiais, o šalutiniais įrodymais bei prašymą kaltinamąjį išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, atmeta kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. O, kad, pasak gynybos, nukentėjęs asmuo nepareiškė civilinio ieškinio, tai niekaip nešalina kaltinamojo atsakomybės esant surinktiems ir ištirtiems teisiamajame posėdyje įrodymams, kurių visetas patvirtina kaltinamojo kaltę. Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodytas, kaltinamasis, būdamas vadovu, savo elgsenos tinkama linkme nekoregavo, jis veikė tiesiogine tyčia, suprato dėl nusikalstamo elgesio kilsiančias pasekmes, tarp kaltinamojo padarytos veikos ir kilusių nukentėjusiojo atžvilgiu padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, to pasekoje nežymiai sutrikdyta O. N. sveikata, sukeltas fizinis skausmas, kurie patvirtinti objektyviais bylos duomenimis, teismui jokių abejonių dėl kaltinamojo kaltės nėra. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie prieštarauja vidaus darbo santykius reglamentuojančioms normoms. Nusikaltimas įrodytas.

Dėl bausmės skyrimo

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-391/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-391/2013">2K-391/2013</a>).

Bylos duomenimis G. S. yra brandaus amžiaus, darbingas asmuo, yra įmonės „R.“ direktorius, nevedęs, turi gyvenimo draugę, nepilnamečių išlaikytinių neturi. Jis sveikatos priežiūros centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu, patvirtinu ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis jis sistemingai daro administracinius nusižengimus, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas 24 kartus, kas rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs paisyti teisės aktų reikalavimų ir juos ignoruoja.

Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri pagal pavojingumo laipsnį priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką pykčio bei įtūžio apimtas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, suprato dėl to kilsiančias pasekmes ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nusikaltimas baigtas. Šioje byloje kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 – 60 straipsniai). Atsižvelgtina ir tai, kad praeityje G. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kas tik patvirtina, kad kaltinamasis negeba valdyti emocijų, įsiplieskusių konfliktų spręsti taikiu būdu, priešingai, ankstesnis procesinis sprendimas rodo, kad jis linkęs fiziškai smurtauti labiau pažeidžiamo asmens, šiuo atveju, nukentėjusiojo, pavaldaus darbinių santykių prasme kaip darbdaviui, atžvilgiu. Parenkant bausmės rūšį ir dydį atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo poziciją. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau reikalauja, kad kaltinamasis būtų nubaustas pagal įstatymą už jo atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus panaudojus fizinį smurtą, išgyvena dėl įvykio. Vertintina ir tai, kad nukentėjusiajam sunkių liekamųjų reiškinių nėra, jo darbinė socialinė veikla dėl minėto įvykio esmingai nesutriko, nukentėjusysis išvyko į užsienį, dirba kitoje įmonėje vairuotoju, tolia gyvena pilnavertį gyvenimą.

Kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl panašios nusikalstamos veikos, t. y. dėl panaudoto smurto prieš kitą asmenį, kurio atveju buvo kilusios sunkesnės pasekmės (BK 138 straipsnis), nuo atleidimo iki šios nusikalstamos veikos padarymo praėjo nedidelis laiko tarpas, kas rodo, kad tinkamų išvadų nepadarė, nelinkęs taisytis ir elgtis pagal visuotinai priimtas moralės dorovės ir moralės normas, ligų, susijusių su psichikos bei priklausomybių ligomis, kaltinamasis bylos duomenimis neturi, psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra darbingo amžiaus, išlaikytinių neturi, dirba, turi oficialų pragyvenimo šaltinį, vadovauja transporto įmonei. Jokių kitų duomenų, išimtinai iš neigiamos pusės charakterizuojančių kaltinamąjį, byloje nėra gauta. Įstatymų leidėjas numatęs dėl padarytos tokios nusikalstamos veikos keletą alternatyvių bausmių, toks asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, pirmiau aptartais duomenimis, vertinant tai, kad kaltinamasis kaltę neigė, nukentėjusiojo neatsiprašė, kas rodo, kad jis nėra kritiškas ir nuoširdus, byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, nepripažindamas kaltės dėl skirtinos bausmės rūšies iš viso nepasisakė ir neprašė teismo atsižvelgti į jokias aplinkybes, sutikimo dėl viešųjų darbų, kuri nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, neišreiškė, todėl G. S. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmė. Atsižvelgiant į išdėstytą sutiktina su prokuroro pozicija, kad skirti nei pačios švelniausios, nei griežčiausios bausmės rūšies, numatytų straipsnio sankcijoje, pagrindo nėra. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes, G. S. kaltės neigimą, kritikos padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jo šeiminę – socialinę padėtį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnio 1, 3 dalys) laisvės apribojimą, kurios dydis parinktinas pirmiau aptartų duomenų kontekste. Skirdamas bausmę teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, jo amžių, brandą, socialinę padėtį, vykdomą darbinę veiklą, jos pobūdį bei jai būtiną asmens mobilumą, atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu kaltinamojo ir nukentėjusiojo nei darbiniai, nei jokie kiti tarpusavio santykiai nesieja, darbo sutartis pasibaigusi, teismas sprendžia, jog nėra būtina taikyti kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skirtą bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriami įpareigojimai, kurie darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgsenai – dirbti/tęsti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą.

Kiti procesiniai klausimai

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamajam G. S. 2025 m. balandžio 16 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (t 1., b. l. 140-140), kuri, vadovaujantis BPK 119, 139 straipsniais, paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinis diskas su vaizdo/garso įrašais, kuris saugomas voke prie bylos – paliktinas saugojimui visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, įpareigoti G. S. paskirtosios laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. neskiriant intensyvios priežiūros, dirbti/tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šį įpareigojimą tęsiant visą paskirtosios bausmės laiką ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinį diską su vaizdo/garso įrašais, saugomą voke prie bylos – palikti saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė