Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-11-2015
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00203-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija:
56.1.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimu V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį 1000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui už tai, kad 2013 m. lapkričio 1 d., apie 15.35 val., Utenos rajono savivaldybės kelio Kupiškis–Utena 45,3 kilometre, kur leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 119 km/h greičiu ir viršijo nustatytą greitį 69 km/h, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. bandžio 3 d. nutarimo priimtas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti apylinkės teismui.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-11-2015
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00203-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija:
56.1.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimu V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį 1000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui už tai, kad 2013 m. lapkričio 1 d., apie 15.35 val., Utenos rajono savivaldybės kelio Kupiškis–Utena 45,3 kilometre, kur leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 119 km/h greičiu ir viršijo nustatytą greitį 69 km/h, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. bandžio 3 d. nutarimo priimtas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti apylinkės teismui.
V. Š. nurodo, kad skundžiamas nutarimas naikintinas, nes patraukiant jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį buvo iš esmės pažeista jo teisė naudotis vertėjo paslaugomis, įtvirtinta ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 3 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte. Pasak pareiškėjo, jis šiek tiek supranta šnekamąją lietuvių kalbą, tačiau su savo artimaisiais visuomet bendrauja rusiškai. 2014 m. kovo 13 d. jis atvyko į policiją, kur pareigūnė jam parodė greičio matavimo prietaiso 2013 m. lapkričio 1 d. užfiksuotą jo automobilio nuotrauką. Policijos pareigūnė, kaip jis suprato, lietuviškai jam paaiškino, kad jei nuotraukoje jo automobilis, tai jis, kaip automobilio savininkas, visais atvejais privalo atsakyti administracine tvarka ir turi iš karto prisipažinti, jei nori gauti mažesnę baudą. Iš tiesų 2013 m. lapkričio 1 d. jo automobilį vairavo draugas iš Rumunijos, tačiau, negalėdamas to prisiminti policijos pareigūnės kabinete, jis pagal policijos pareigūnės padiktuotą tekstą parašė paaiškinimą, kuriame prisipažino padaręs nutarime nurodytą administracinį teisės pažeidimą. Po to policijos pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio turinio jis nesuprato, o jis protokolą pasirašė, nes policijos pareigūnė paaiškino, kad, to nepadarius, jis bus nubaustas didele bauda. Apie tai, kad jis turi teisę turėti vertėją ar atstovą, jam nebuvo paaiškinta. Rašant paaiškinimą ir pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokole, vertėjas nedalyvavo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertėjas taip pat nedalyvavo, tačiau teisėjas, išsiaiškinęs, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, jo paklausė, ar jis tvirtina tai, ką parašė paaiškinime. Jam atsakius, kad patvirtina, toliau procesas vyko lietuvių kalba, kas buvo kalbama, jis nesuprato. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pagrindinis jo kaltės įrodymas yra nedalyvaujant vertėjui surašytas paaiškinimas, kuriame jis neteisingai nurodė padaręs nutarime aprašytą administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgus į tai, kad paaiškinimas turėjo esminės įtakos priimant skundžiamą nutarimą, jo teisės turėti vertėją suvaržymas laikytinas esminiu proceso teisės pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-311/08)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu prašo V. Š. prašymą dėl bylos atnaujinimo atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė kalbėti gimtąja ar kita kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis yra įtvirtinta ATPK 253 straipsnyje, 272 straipsnio 1 dalyje. Pagal teismų praktiką ši teisė yra garantuojama tik asmeniui, kuris nemoka lietuvių kalbos, todėl jos įgyvendinimas yra neatskiriamai susijęs su pačiu asmeniu, jo individualiu kalbos supratimu, ir tik šis asmuo gali nuspręsti, ar jo teisė į procesą suprantama kalba buvo pažeista, bei siekti ją apginti (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTM0LTYyOC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-34-628/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-34-628/2014">ATP-34-628/2014</a>). Iš V. Š. paaiškinimo matyti, kad jame nurodytas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, vieta, transporto priemonė, kuria padarytas pažeidimas, bei pažeidimo pobūdis, t. y. leistino greičio viršijimas, pažeidimas pripažintas, paaiškinta, kad taip atsitiko dėl laiku nepastebėto kelio ženklo, paaiškinime prašyta administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti Rokiškyje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad V. Š. suprato 2014 m. kovo 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktų kaltinimų esmę, paaiškinimą surašė savarankiškai. Po Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimo įsiteisėjimo V. Š. sumokėjo jam paskirtą baudą, užbaigė papildomus vairuotojų mokymus ir atgavo vairuotojo pažymėjimą, o tai leidžia teigti, kad V. Š. abejonių dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumo nekilo. Dėl to darytina išvada, kad bylos procesas vyko V. Š. suprantama kalba, o aplinkybė, kad vertėjas nedalyvavo pateikiant jam kaltinimus, nėra pagrindas nutraukti šią administracinio teisės pažeidimo bylą.
Prašymas tenkintinas.
Dėl ATPK 272 straipsnio 1 dalies taikymo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Įgyvendinant šias nuostatas, ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e punktas įtvirtina kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba, kuri yra viena iš kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių. Pagrindinė šios teisės paskirtis užtikrinti kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens veiksmingą dalyvavimą bylos procese. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą garantuojama ir asmenims, kurie yra kaltinami padarę veikas, panašias į nusikaltimus, pavyzdžiui, administracinius teisės pažeidimus (Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008; Öztürk v. Germany, no. 8544/79, judgment of 21 February 1984). Dėl to administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam (nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014). Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau EŽTT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punktą nereikalaujama rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo. Teikiama vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją. Siekiant užtikrinti, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte garantuojama teisė būtų reali ir veiksminga, kompetentingų institucijų pareiga neapsiriboja vertėjo paskyrimu; tuo atveju, jeigu joms pranešta apie tam tikras aplinkybes, ši pareiga gali apimti tam tikros apimties kontrolę, ar vertimas yra tinkamas (pavyzdžiui, Kamasinski v. Austria, no. 9783/82, judgment of 19 December 1989, § 74). EŽTT sprendimuose baudžiamojo proceso kontekste, be kita ko, yra konstatuota, kad vertėjo pagalba turi būti teikiama ir ikiteisminio tyrimo metu, o tuo atveju, kai asmuo, nepakankamai mokantis proceso kalbą, nedalyvaujant vertėjui duoda save kaltinančius parodymus arba pasirašo kaltinančius dokumentus, kurie panaudojami jį nuteisiant, nustatomas Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkto, taikomo kartu su šio straipsnio 1 dalimi, pažeidimas (pavyzdžiui,?aman v. Turkey, no. 35292/05, judgment of 5 April 2011; Baytar c. Turquie, no 45440/04, arr?t du 14 octobre 2014).
Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Š. teigia, kad jis tik šiek tiek supranta šnekamąją lietuvių kalbą, tačiau su savo artimaisiais bendrauja ne lietuvių kalba; jo lietuvių kalbos žinių nepakako procesinėms teisėms įgyvendinti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių klaidintų teismą. Priešingai, jo žodžius patvirtina byloje esantis V. Š. paaiškinimas, kuris surašytas iškraipytais lietuvių kalbos žodžiais, pasinaudojant rusų kalbos abėcėle. Pažymėtina, kad byloje yra rašytinis šio paaiškinimo vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 6), tačiau duomenų apie vertėjo dalyvavimą tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek nagrinėjant bylą teisme nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad veiksmingam pareiškėjo dalyvavimui bylos nagrinėjimo procese užtikrinti buvo būtina sudaryti jam galimybę naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau, minėta, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog tokia galimybė jam buvo sudaryta. Vien tai, kad V. Š. jam paskirtą baudą sumokėjo, užbaigė papildomus vairuotojų mokymus ir atgavo vairuotojo pažymėjimą, nesuteikia pagrindo išvadai, kad V. Š. dalyvavimas bylos nagrinėjimo procese buvo veiksmingas, nes šios aplinkybės yra susijusios su teismo nutarimo vykdymu, o ne bylos nagrinėjimu. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje padarytas esminis proceso teisės (ATPK 272 straipsnio 1 dalies) pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto apylinkės teismo nutarimo priėmimui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti šiam apylinkės teismui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam apylinkės teismui.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Tomas Šeškauskas
Armanas Abramavičius