Dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 157 punktų reikalavimus - privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, o sukdamas į kairę privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, to nepadarė, antra eismo juosta artėdamas prie pasukimo vietos nebuvo atidus, nepastebėjo priešinga kryptimi antra eismo juosta arčiau pirmosios tiesiai važiavusio motociklo „Kawasaki ZX6R“, valst

Byla Nr. 1-565-1083/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24869-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.2.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,

sekretoriaujant L. L., Raimundai Šateikienei,

dalyvaujant: prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams P. V. ir E. V., jų atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,

kaltinamajam Š. B., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Renostera“ vadybininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį

nustatė:

1. Š. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. birželio 24 d., apie 18.01 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 157 punktų reikalavimus – privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, o sukdamas į kairę privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, to nepadarė, antra eismo juosta artėdamas prie pasukimo vietos nebuvo atidus, nepastebėjo priešinga kryptimi antra eismo juosta arčiau pirmosios tiesiai važiavusio motociklo „Kawasaki ZX6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. V., sukdamas į kairę įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta motociklo „Kawasaki ZX6R“ vairuotojo P. V. sveikata – jam nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės III šonkaulio lūžiu, stuburo krūtininės dalies 2, 4, 5 slankstelių kūnų lūžiais su Io kompresine deformacija, stuburo krūtininės dalies 3 slankstelio IIo kompresiniu lūžiu, lydimu trauminio skersinio mielito (nugaros smegenų uždegimo) nuo krūtininio 3 slankstelio lygio ASIA-B tipo su ryškiu vaikščiojimo funkcijos sutrikimu, dubens organų funkcijos sutrikimu.

2. Įrodymai

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 18 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nuo miesto centro link ligoninės priėmimo skyriaus. Važiavo automobiliu „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Į ligoninės priimamąjį važiavo, nes norėjo tuo metu ligoninėje gulėjusiam pažįstamam perduoti lauknešėlį. Ketino iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsukti į įvažiavimą prie ligoninės priėmimo skyriaus ir sustoti prie užtvaro. Tuo metu matomumas buvo geras (švietė saulė, nelijo), kelio danga buvo sausa, jam nebuvo jokių trukdžių. Toje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvė ne visada eina tiesiai – kiek toliau ji sukasi į kairę pusę (važiuojant nuo centro link (duomenys neskelbtini) gatvės). Automobilį jis vairavo būdamas blaivus, automobilis atitiko keliamus techninius reikalavimus. Automobilio artimųjų šviesų žibintai buvo įjungti (jie įsijungia automatiškai užvedus variklį), jo automobilis buvo matomas iš priekio važiuojančioms transporto priemonėms. Automobiliu važiavo kartu su A. P. (pastarasis sėdėjo priekinėje dešinėje keleivio pusėje, šalia vairuotojo). Tuo metu eismas nebuvo intensyvus, gatvė buvo apytuštė. Automobilį jis vairavo atidžiai, juo važiavo ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Privažiavęs prie įvažiavimo į ligoninės priėmimo skyrių jis buvo antroje eismo juostoje (jo važiavimo kryptimi). Prieš posūkio manevrą pradėjo iš anksto stabdyti automobilį, įjungė automobilio kairiojo posūkio signalą ir įdėmiai žiūrėjo į priekį. Iš priekio nebuvo jokių atvažiuojančių automobilių ir motociklų. Įsitikinęs, kad iš priekio neatvažiuoja jokia transporto priemonė jis suko į kairę pusę, į įvažiavimą į ligoninės priėmimo skyrių (neapsisukinėjo). Tuo metu automobilis tiesiog riedėjo ne didesniu kaip 10 km/h greičiu (buvo įjungta antra automobilio pavara). Įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą (kirtus antrą eismo juostą kitoje eismo pusėje), automobiliui pasisukus link įvažiavimo į ligoninės priėmimo skyrių, per dešinį automobilio langą staiga pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą. Tuo metu atstumas iki motociklo buvo apie 20 metrų. Kiek pamena, motociklo priekiniai žibintai degė. Taip pat degė žalias šviesoforo signalas ties pėsčiųjų perėja, esančia (duomenys neskelbtini) gatvėje prie ligoninės priėmimo skyriaus, t. y. motociklininkui eismas buvo leidžiamas, o jam (kaltinamajam) važiuoti per šią perėją nereikėjo. Matė, kad motociklas stabdomas intensyviai, nes jo greitis buvo didelis, galinis ratas buvo pakilęs ir motociklo vairas makalavosi į šonus, motociklininkui sunkiai sekėsi suvaldyti motociklą. Mano, kad motociklininkas važiavo nesaugiu greičiu. Jis (kaltinamasis) nebeturėjo jokios galimybės sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo. Po akimirkos pajuto smūgį į automobilio dešinį šoną, į galinę dalį. Nematė kaip motociklininkas nukrito ant žemės, kaip jis slydo, tik pajuto smūgį į automobilį. Susidūrimas įvyko priešpriešinio eismo antroje juostoje, bet arčiau pirmosios eismo juostos. Po susidūrimo jis (kaltinamasis) kažkiek pariedėjo automobiliu ir visiškai sustojo, užgesino automobilio variklį ir nubėgo prie motociklininko. Pastarasis gulėjo ant žemės. Tiek motociklininkas, tiek motociklas buvo antroje eismo juostoje, jie buvo šalia vienas kito. Motociklas gulėjo ant dešinio šono. Motociklininkas prašė, kad jis (kaltinamasis) iš motociklo ištrauktų telefoną, norėjo nusiimti šalmą, bet jis (kaltinamasis) liepė motociklininkui nejudėti ir laukti medicinos darbuotojų. Maždaug po minutės atbėgo medicinos darbuotojai, kurie liepė motociklininkui nejudėti, o atvykus greitosios pagalbos automobiliui motociklininkas buvo išgabentas iš įvykio vietos. Išgabenus motociklininką, maždaug po 3–4 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, transporto priemones, atliko matavimus, po to pasikvietė jį (kaltinamąjį) į automobilį. Po to, kai sustojo po susidūrimo, automobilio jis nejudino, automobilis liko stovėti ten, kur užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Apžiūrėdami eismo įvykio vietą policijos pareigūnai pastatė motociklą. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog motociklo tachometro rodyklė buvo užstrigus tiek 16000 variklio apsukų ir buvo įjungta trečia pavara (tai matė motociklo prietaisų skydelyje). Nematė, kad policijos pareigūnai būtų fotografavę motociklo stabdymo kelią, todėl manydamas, kad policijos pareigūnai ne visada tinkamai įformina eismo įvykio vietą, praėjus maždaug 2 valandoms po eismo įvykio jis pats nufotografavo eismo įvykio vietoje buvusias motociklo stabdymo žymes. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju telefonu 2 ar 3 kartus, taip pat bendravo su nukentėjusiojo sutuoktine. Siūlė nukentėjusiajam pagalbą, nukentėjusysis neprieštaravo ir neatsisakė pagalbos, bet maždaug po savaitės sulaukė nukentėjusiojo mamos skambučio, kurio metu ji pareikalavo nukentėjusįjį palikti ramybėje, nebeskambinėti ir pasakė, kad susitiks teisme. Kaltinimą pripažįsta iš dalies, nes jis užtvėrė kelią motociklininkui. Bet jis nematė motociklo – jeigu būtų matęs, būtų sustojęs. Posūkio manevrą jis atliko visiškai įsitikinęs tokio savo manevro saugumu. Techniškai jis (kaltinamasis) neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Mano, kad didžiausią reikšmę eismo įvykiui turėjo didžiulis motociklo važiavimo greitis. Atsiprašo nukentėjusiojo. Nuomonės dėl pareikštų civilinių ieškinių neturi, bet supranta, kad nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų neatstos jokie pinigai.

2.2. Nukentėjusysis P. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 18 val. motociklu „Kawasaki ZX6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, iš (duomenys neskelbtini) kaimo (nuo (duomenys neskelbtini) pusės) link miesto centro. Eismo sąlygos buvo geros – švietė saulė, kelio danga buvo sausa, matomumas buvo geras. Motociklo priekiniai žibintai buvo įjungti (jie įsijungia automatiškai, užvedus motociklo variklį). Motocikle ABS sistemos nėra. Važiuodamas motociklu dėvėjo pirštines ir šalmą, avėjo paaukštintus kedus (kurie prilaiko čiurną), vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis ir bridžus. Motociklininko aprangos ir avalynės nedėvėjo. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę jis (duomenys neskelbtini) gatve važiavo antra eismo juosta. Ta pačia kryptimi važiavo automobiliai ir jis važiavo jų greičiu, apie 50 km/h greičiu. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš šią sankryžą, antroje eismo juostoje, stovėjo automobilių, o pirma eismo juosta buvo tuščia. Jis sulėtino motociklo greitį iki 30–40 km/h, perjungė motociklo pavarą į antrą ir persirikiavo į pirmą eismo juostą, nes nenorėjo sustoti prieš šią sankryžą. Sustojęs nebuvo. Persirikiavus į pirmą eismo juostą sumirksėjo raudonas šviesoforo signalas (tai signalizavo, kad tuoj įsijungs žalias šviesoforo signalas). Iš lėto važiuodamas sulaukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas ir tuomet pravažiavo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Važiuodamas per šią sankryžą jis padidino motociklo greitį iki 50 km/h ir perjungė į trečią pavarą. Antroje eismo juostoje stovėję automobiliai liko jam už nugaros. Už (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos sutiko pažįstamą, su kuriuo pasisveikino kilstelėjęs ranką (tuo metu trumpam vieną ranką buvo nukėlęs nuo motociklo vairo; galvos nebuvo pasukęs, visąlaik žiūrėjo į tiesiai). Važiuodamas toliau (duomenys neskelbtini) gatve, pirmąja eismo juosta (bet arčiau vidurio), matė priekyje automobilį „Volvo“, kuris rodė kairiojo posūkio signalą. Suprato, kad šis automobilis ketina sukti į kairę (į įvažiavimą į ligoninės priėmimo skyrių) ir tikėjosi, kad šis automobilis praleis jį, todėl važiuodamas greičio nesumažino. Taip pat matė pėsčiųjų šviesoforą (duomenys neskelbtini) gatvėje (prie ligoninės priėmimo skyriaus), degė žalias šviesoforo signalas ir jam (nukentėjusiajam) eismas buvo leidžiamas. Tačiau likus maždaug 10–15 metrų iki minėto automobilio pamatė, kad šis įvažiavo į jo (nukentėjusiojo) eismo juostą (į pirmąją eismo juostą). Nesitikėjo, kad automobilis važiuos per abi eismo juostas. Nematė galimybės išvengti susidūrimo ir apvažiuoti automobilį, nes buvo per mažas atstumas iki automobilio, todėl jis staigiai ir intensyviai stabdė motociklą. Negali pasakyti, koks motociklo greitis buvo tuo metu. Stabdant pakilo galinis motociklo ratas ir jis iš karto griuvo per motociklo priekį. Kiek pamena, stabdydamas motociklo ratų nebuvo užblokavęs, bet priekinis motociklo ratas slydo, nes buvo žvyro ant asfalto. Stabdymo metu jis nesuvaldė motociklo, nes dėl priekinio motociklo rato slydimo vairas susisuko ir jis griuvo per motociklo priekį į dešinę pusę. Griuvo ant dešinio šono. Pirma slydo jis, o motociklas jam iš paskos. Po to neatsimena, ar atsitrenkė į automobilį, paties smūgio taip pat neatsimena, tačiau kai pabudo, aplink buvo daug žmonių. Jie neleido jam judėti, tačiau dėl patirto streso jis pats nusiėmė šalmą ir pirštines. Po to atvyko medicinos darbuotojai, kurie išgabeno jį į gydymo įstaigą. Tuo metu policijos pareigūnai dar nebuvo atvykę. Matė, kad motociklas gulėjo tarp pirmos ir antros eismo juostų, ant šias eismo juostas skiriančios linijos, o jis pats gulėjo pirmoje eismo juostoje. Motociklo priekis buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę, o galas – į automobilio „Volvo“ pusę (motociklas gulėjo apsisukęs). Byloje esančiose nuotraukose motociklas pastatytas ne taip, kaip gulėjo, po įvykio buvo pakeista motociklo pozicija. Šiuo motociklu jis per sezoną nuvažiuodavo apie 10000 km, neskaitant varžybų. Jam yra tekę šiuo motociklu varžybų metu važiuoti greičiau. Iš vietos iki 100 km/h greičio šis motociklas įsibėgėja per 3–4 sekundes, o nuo 50 km/h iki 100 km/h – per dvi sekundes. Po šio įvykio jis 2 savaites buvo gydomas ligoninėje, po to 100 dienų vyko reabilitacija (duomenys neskelbtini). Jam lūžo 4 krūtininės dalies stuburo slanksteliai. Po įvykio 3–4 dienas visiškai nejuto ir nejudino abiejų kojų. Po to pradėjo atsigauti dešinė koja, pradėjo jausti ją liečiant ir judinti, o kairė koja buvo nutirpusi, negalėjo jos valdyti. Kairę koją pradėjo judinti tik po 1,5–2 mėnesių. Pradėjus judinti kairę koją, vėl nutirpo dešinė koja, pasidarė atvirkščiai. Tiek anksčiau buvo, tiek šiuo metu yra nutirpę nuo krūtinės žemyn, daugiausia dešinė pusė, savo kūno dešine puse nejaučia skausmo ir temperatūrų skirtumo. Dabar jau vėl gali valdyti dešinę koją, o kairę – tik iš dalies, nes nevaldo pėdos (ji krenta žemyn ir tai trukdo judėti). Be to, jam du mėnesius buvo sunku kvėpuoti dėl šonkaulių lūžių. Taip pat gydymo metu jį masažavo, šildė, taikė elektrostimuliaciją, kad raumenys pradėtų dirbti, kad kojos pradėtų judėti. Visą vasarą pravažinėjo su vežimėliu. Šią vasarą pakartotinai buvo (duomenys neskelbtini) reabilitacijoje. Anksčiau prognozavo, kad jis visai nevaikščios, bet savo pastangų dėka vaikšto su ramentais. Nervai neatsistatys, pėdos turbūt nevaldys, dėl to jis neturi pusiausvyros. Nežino, kaip bus ateityje, mano, kad sužalojimų pasekmes jis jaus visą gyvenimą. Iki aptariamo įvykio dirbo dviejose darbovietėse, dabar liko dirbti tik vienoje, bet ir su ja gali tekti atsisveikinti, nes fiziškai nebegalės ten dirbti (jis yra inžinierius ir prasidėjus šildymo sezonui reikia vaikščioti, o jis tiek vaikščioti negalės). Teko atsisakyti savo hobio – važinėjimo motociklu. Šeimoje sunkesni darbai atiteko sutuoktinei, jai vienai sunku viską daryti. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo telefonu kai gulėjo ligoninėje (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar kaltinamasis siūlė pagalbą, tik teiravosi kokia jo sveikata. Draudimo bendrovė paskaičiavo jam 7300 Eur dydžio neturtinę žalą, bet jo manymu, jam buvo padaryta didesnė – 15000 Eur dydžio neturtinė žala, todėl prašo ją priteisti.

2.3. Nukentėjusioji E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paties įvykio ji nematė. Tądien jie su sutuoktiniu P. V. buvo nuvažiavę maudytis į (duomenys neskelbtini). Ji su vaiku buvo su automobiliu, o P. V. – su motociklu. Po maudynių ji nuvažiavo pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą, o P. V. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie 18.10 val. sutuoktinis P. V. jai paskambino ir pasakė, kad važiuodamas motociklu griuvo, nes jam kelią užkirto automobilis, kad nejaučia kojų. Tada ji vaiką paliko savo tėvams, o pati automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą P. V. jau nebebuvo, buvo kaltinamasis Š. B. su savo draugu, policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos automobilis. Įvykio vietoje buvo palikti sutuoktinio daiktai, kuriuos jai perdavė kažkokia mergina (ši mergina paties įvykio taip pat nematė). Įvykio vietoje motociklas jau buvo pastatytas. Aplinkiniai jai pasakojo, kad atvykę medikai arba policijos pareigūnai padėjo pakelti P. V. ir motociklą nuvertė į kitą šoną, kur jis ir buvo pastatytas. Po įvykio ji turėjo vaikui išaiškinti, kodėl nėra tėčio, kodėl tėtis guli lovoje, kodėl tėtis kojų nejudina, kodėl jis nesikelia. Ji turėjo atsiprašinėti iš darbo sutuoktinio priežiūrai, jai reikėjo suaugusiam jaunam vyrui dėti sauskelnes. Jai reikia išklausyti sutuoktinio, kad jį atleido iš darbo, jai reikia prižiūrėti namus ir nešti finansinę naštą. Kadangi sutuoktinis negali sunkiai nešti, tai jie sulaukia neigiamų žvilgsnių dėl to, kad ji neša nešulius, o jos sutuoktinis – ne. Be to, ji turi pritaikyti namus sutuoktiniui. Ji pati nebegali niekur išeiti, sumažėjo jos bendravimas su kitais asmenimis (su draugėmis). Nežino, ar galės susilaukti daugiau vaikų, nes sutuoktinio vidaus organai yra sumušti. Visa tai sudaro jos patirtą neturtinę žalą, kurią ji vertina 3000 Eur ir prašo ją priteisti.

2.4. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 18 val., važiavo automobilyje „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro pusės link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio įvažiavimo, vedančio į ligoninės priėmimo skyrių. Automobilį vairavo jo draugas Š. B., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, abu buvo prisisegę saugos diržais. Į ligoninę vežė siuntinuką, kurį turėjo paduoti šalia priėmimo skyriaus dirbantiems medicinos darbuotojams, kad jie jį perduotų ligoninėje gulinčiai jo draugei. Automobilį Š. vairavo niekur neskubėdamas, antra eismo juosta (toje vietoje (duomenys neskelbtini) susideda iš keturių eismo juostų, po dvi kiekviena kryptimi, jos atskirtos kelio ženklinimo linija), apie 50 km/h greičiu. Tada oro sąlygos ir matomumas buvo geri, švietė saulė, važiuojamoji dalis atrodė sausa ir neslidi, eismas nebuvo intensyvus, priekyje jų važiuojančių transporto priemonių nematė. Važiuodamas automobilyje matė, kad Š. artėdamas prie įvažiavimo į ligoninę iš anksto įjungė kairės pusės posūkio signalą ir pradėjo neintensyviai mažinti savo važiavimo greitį iki kol privažiavęs įvažiavimą pasuko į kairę. Jis pats tada stebėjo kelią ir jokios netoliese esančios priešinga kryptimi važiuojančios transporto priemonės, kurią Š. turėjo praleisti prieš pasukdamas į kairę, nepastebėjo. Į kairę pasuko prieš pat reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kurioje tada nemirksėdamas degė žalios spalvos šviesoforo signalas, leidžiantis (duomenys neskelbtini) gatve važiuoti transporto priemonėms. Ant šaligatvių prie šios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos stovinčių ir leidžiamo šviesoforo signalo laukiančių pėsčiųjų nepastebėjo. Prieš pasukdamas į kairę Š. pilnai sustojęs nebuvo, jo važiavimo greitis buvo labai nedidelis, apie 5–10 km/h. Netrukus automobiliui būnant įvažiavus skersai į priešingos krypties antrą eismo juostą per dešinės pusės priekinį langą pamatė antra eismo juosta tiesiai į jį atvažiuojantį motociklą, kurio vairuotojas tuo metu intensyviai stabdė motociklą su priekiniais stabdžiais. Tada jam pasirodė, jog motociklininkas juos pastebėjęs per staigiai užstabdė motociklą, nes tuo metu į orą kėlėsi galinis motociklo ratas, o priekinis ratas sukiojosi į abi puses. Momentu, kai pastebėjo atvažiuojantį motociklą, atstumas iki Š. automobilio jam buvo likęs apie 10–15 metrų, jam pasirodė, jog jo važiavimo greitis tada buvo apie 70 km/h. Kiek prisimena, jog motociklininkas buvo užsidėjęs šalmą, vilkėjo ryškiai žalios spalvos marškinėlius, mūvėjo bridžus, motociklą vairavo su veikiančiu šviesos žibintu. Toliau viskas įvyko labai greitai, gal po akimirkos, automobiliui dar būnant didžiąja dalimi antroje eismo juostoje, pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės šoną. Su kuria vieta motociklininkas trenkėsi į automobilį nematė. Po visko automobilis sustojo pirmoje eismo juostoje, gal šiek tiek įvažiavęs į įvažiavimą į ligoninę, motociklas gulėjo antroje eismo juostoje, o motociklininkas – šalia motociklo. Automobiliui sustojus iš karto išlipo iš jo ir matė, jog motociklininkas buvo sąmoningas, pats nusiėmė šalmą, tuo metu šalia jo jau buvo pribėgęs Š., ką jie ten tiksliai šnekėjo jis nežino, nes tuo metu į įvykio vietą pradėjo rinktis medikai, todėl nenorėdamas jiems trukdyti pasitraukė į šalį. Atėję medikai vežimėliu nusivežė motociklininką į ligoninę, o vėliau atvykę policijos pareigūnai įformino eismo įvykį. Eismo įvykio metu jis pats nenukentėjo. Neįsivaizduoja, kaip, nei jis, nei Š., nepastebėjo atvažiuojančio motociklo, taip pat prieš eismo įvykį negirdėjo jokio motociklo skleidžiamo garso (1 t., 55–56 b. l.).

2.5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. G. parodė, kad tiksliai įvykio laiko nepamena, bet tai galėjo būti antrąją Joninių dieną, 2020 m. birželio 24 d., apie 17–18 val. Tuo metu ji ėjo (duomenys neskelbtini) taku, nuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės poliklinikos link (duomenys neskelbtini) parko, pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) tvorą. Jai prieš akis buvo (duomenys neskelbtini) gatvė ir pėsčiųjų perėja per šią gatvę, esanti prie VšĮ (duomenys neskelbtini). Ji ketino šią perėją pereiti. Ji matė apie 100 metrų (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, į kairę pusę nuo minėtos perėjos iki (duomenys neskelbtini) gimnazijos tvoros ji matė apie 30 metrų. Oro sąlygos buvo geros (buvo saulėta, šilta, matomumas buvo geras), eismas tuo metu nebuvo intensyvus. Pėsčiųjų prie jos nebuvo. Būdama netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, iki gatvės likus apie 30–40 metrų, (duomenys neskelbtini) tako pabaigoje, prie suoliukų, pastebėjo baltos spalvos automobilį „Volvo“, kuris (duomenys neskelbtini) gatvėje važiavo labai lėtai, riedėjo apsisukinėdamas. Tuo pačiu momentu iš kairės pusės išgirdo motociklo variklio garsą, motociklas akceleravo. Motociklas važiavo nuo (duomenys neskelbtini) mikrorajono pusės. Iš pradžių ji tik išgirdo motociklo variklio garsą ir motociklo nematė, nes motociklą užstojo (duomenys neskelbtini) gimnazijos tvora, bet po to pamatė kaip motociklas išniro iš už (duomenys neskelbtini) gimnazijos tvoros (žiūrint iš jos pozicijos). Kai išgirdo motociklo variklio garsą, automobilis „Volvo“ (atvažiavęs nuo miesto centro pusės) jau buvo pasisukęs į ją ir įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Pastebėjo, kad motociklininko šalmas buvo pasisukęs, motociklininkas žiūrėjo atgal per kairį petį, bet ties ženklu „P“ motociklininkas atsisuko į priekį ir pradėjo intensyviai stabdyti motociklą. Matė, kaip pakilo motociklo galinis ratas. Tada motociklininkas atleido stabdžius, motociklo galinis ratas nusileido, o po to jis vėl intensyviai stabdė, todėl motociklo galinis ratas pakilo antrą kartą. Tuomet motociklą pradėjo labai mėtyti ir motociklas nuvirto ant šono (ant kurio šono, tiksliai negali pasakyti). Mano, kad motociklo greitis prieš stabdymą galėjo būti apie 90 km/h, jis greitėjo (akceleravo). Kada motociklas sustojo ji negali pasakyti, nes nebematė. Priėjo prie įvykio vietos. Įvykio vietoje motociklas gulėjo taip, kad jo galinis ratas buvo po automobiliu „Volvo“, prie galinių durelių. Kiek pamena, motociklo galinis ratas buvo atsisukęs į automobilį, o priekinis – į (duomenys neskelbtini) mikrorajono pusę. Gatvės požiūriu motociklininkas buvo prie motociklo, prie automobilio „Volvo“, antroje juostoje. Automobiliu „Volvo“ važiavo du vyrai. Matėsi motociklo stabdymo žymės, jos buvo ryškios. Motociklininkas nejudėjo, todėl automobilio „Volvo“ vairuotojui padavė savo telefono numerį. Taip pasielgė iš pilietiškumo. Iš įvykio vietos ji išėjo nesulaukusi policijos pareigūnų. Sutinka dalyvauti parodymų patikrinime įvykio vietoje.

2.6. Liudytoja (policijos pareigūnė) M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad aptariamas įvykis įvyko labai senai, todėl įvykių gausos darbe visų aplinkybių ir detalių nepamena. Jai nuvykus į įvykio vietą motociklininkas, berods, jau buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, įvykio vietoje buvo tik automobilio vairuotojas. Nepamena kaip apžiūrėjo įvykio vietą, bet prieš užfiksuojant įvykį nieko judinti neturėjo. Į įvykio vietą atvyko vėliau, nes iš pradžių turėjo atvykti kelių policijos pareigūnai. Įvykio vietoje užfiksavo tai, ką matė. Negali pasakyti, kur buvo motociklas tuo metu, kai atvyko į įvykio vietą, bet motociklas turėjo būti įvykio vietoje. Apie stabdymo žymes negali nieko pasakyti, nes nepamena.

2.7. Liudytojas (policijos pareigūnas) L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie aptariamą eismo įvykį mažai ką pamena. Galėjo būti taip, kad į eismo įvykio vietą atvyko pirmas. Jei buvo sužeistų asmenų, tuomet jie atvyko tik apsaugoti įvykio vietą, o su visais įvykio dalyviais bendravo kiti policijos pareigūnai (operatyvinė grupė). Pamena, kad atvykus į eismo įvykio vietą joje buvo motociklas ir automobilis, o kokiose pozicijose šios transporto priemonės buvo jis nepamena. Pagal byloje esančias nuotraukas mato, kad eismo įvykio vietoje buvo užfiksuotas pakeltas motociklas, mano, kad motociklas buvo pakeltas iki jų (policijos pareigūnų) atvykimo, nes atvykę į eismo įvykio vietą jie nieko nejudino. Nepamena, kas iš eismo įvykio dalyvių tuo metu buvo eismo įvykio vietoje. Atvykus į įvykio vietą jie išmatavo atstumus ir nufotografavo viską, objektų padėties nekeitė. Taip pat fotografavo ir operatyvinė grupė. Tiksliai nepamena, ką jis (liudytojas) darė eismo įvykio vietoje. Jis (liudytojas) galėjo braižyti eismo įvykio vietos schemą, nes padėjo operatyvinei grupei. Ar eismo įvykio vietoje buvo stabdymo žymių nepamena, bet jei eismo įvykio schemoje jos nepažymėtos, reiškia jų nebuvo. Negali atsakyti dėl kokių priežasčių eismo įvykio vietos schemoje nebuvo fiksuoti vertikalūs kelio ženklai. Visam darbui vadovavo operatyvinė grupė, jie viską sutikrino ir jei kas nors būtų netikę, jie būtų nuvykę ir perbraižę eismo įvykio vietos schemą.

2.8. Teisiamojo posėdžio metu specialistas V. V. paaiškino, kad tvirtina 2021 m. vasario 26 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Mano, kad liudytojos J. G. parodymų patikrinimo vietoje metu gauti duomenys yra netikslūs, nes liudytoja nurodė, jog susidūrimas įvyko jau visiškai išvažiavus iš pagrindinio kelio ir įvažiavus į šalutinį kelią (į įvažiavimą į VšĮ (duomenys neskelbtini)), tačiau įvykio vietoje užfiksuoti pėdsakai (stabdymo žymės, šukės) rodo, kad susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, arčiau pirmos eismo juostos. Specialistas vertina objektyvius duomenis, bet ne subjektyvius. Motociklo padėtis eismo įvykio vietoje buvo pakeista – motociklas buvo pastatytas ant kojelės, bet šukės, nuolaužos yra išsidėsčiusios šalia motociklo. Motociklo stabdymo pėdsakas išsidėstęs antroje eismo juostoje, arčiau pirmos eismo juostos, tai reiškia susidūrimas įvyko ties šukėmis. Susidūrimas įvyko motociklui važiuojant antra eismo juosta, arčiau pirmos eismo juostos. Pagal automobilio ir motociklo apgadinimus seka, kad motociklas griuvo ant šono ir turėjo atsitrenkti nugriuvęs, bet nėra duomenų apie tai, kad motociklas čiuožė nugriuvęs (nėra braukimo (įbrėžimo) su metalinėmis detalėmis žymių). Byloje esančiose eismo įvykio vietos nuotraukose (1 t., 22–23 b. l.) matomas stabdymo pėdsakas yra būdingas motociklo paliktam pėdsakui, užstabdant motociklą galiniu ratu (stabdant motociklą galiniu ratu motociklas tampa sunkiau valdomas ir palieka vingiuotą pėdsaką; tokiu atveju yra didelė tikimybė nesuvaldyti motociklo ir nugriūti). Intensyviai užstabdžius motociklo priekinį ratą jo galinis ratas pakyla, tačiau toli taip nuvažiuoti negalima ir vien tik priekinis ratas stabdymo pėdsako nepalieka. Šiuo atveju galėjo kurį laiką būti užstabdytas priekinis ratas, bet iš užfiksuoto stabdymo pėdsako matyti, kad motociklas jau slydo galiniu ratu, o priekinis ratas buvo neužblokuotas. Kitose byloje esančiose nuotraukose (1 t., 80–87 b. l.) užfiksuotos, tikėtina, ne aptariamo eismo įvykio metu padarytos žymės. Nukentėjusiajam P. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtinus, kad stabdydamas jis motociklo ratų nebuvo užblokavęs (dėl to stabdymo žymės negalėjo likti), specialistas nurodė, kad tai yra blogai, nes objektyvūs duomenys yra tokie, jog ratai buvo užblokuoti. Jeigu motociklininkas būtų buvęs didesniu nei 29,2 metro atstumu ir būtų laiku pradėjęs reaguoti į kliūtį bei tinkamai stabdęs motociklą (abiem ratais), tai jis būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo. Jo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog motociklininkas prieš susidūrimą važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu, nes nelogiška, kad prieš 39 metrus stabdant motociklą jis nesumažino greičio iki nulio ir vis tiek atsitrenkė. Esant dideliems greičiams dažniausiai žmogus nespėja nei sureaguoti, nei stabdyti, nei nusimesti greitį ar paguldyti motociklą. Realybėje nebūna tokių dalykų, kad važiuodamas 150 km/h greičiu žmogus sustabdytų motociklą iki 15 km/h greičio ir tik tada baksteltų į automobilį. Šioje byloje nėra objektyvių priežasčių ir pagrindo teigti, kad motociklas lėkė dideliu greičiu ir dėl to klaidino lengvąjį automobilį jį pamatyti. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti yra ta, kad kažkas sudaro kliūtį, o tuomet žiūrima, ar asmuo, kuriam sudaroma kliūtis, turi galimybę išvengti susidūrimo, ar ne ir ar tai yra tik kaip sąlyga eismo įvykiui kilti, ar turi priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Šiuo atveju kliūtį sudarė lengvasis automobilis, todėl jo vairuotojo veiksmai be jokių tikimybių ir sąlyginių išvadų yra pagrindinė sąlyga. O dėl motociklo vairuotojo veiksmų – negalima nustatyti, ar jis turėjo galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, ar neturėjo. Vidutinis motociklo greitis 36,72 metro atkarpoje nuo „Stop“ linijos ((duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, motociklo važiavimo kryptimi) iki pėsčiųjų perėjos pirmo krašto, t. y. kertant paminėtą sankryžą, buvo 50,3 km/h (per 2,625 sekundės nuvažiavo 36,72 metro atstumą). Negali pasakyti, koks tikslus motociklo greitis buvo šios atkarpos pradžioje ir pabaigoje. Tačiau toks motociklo greitis sankryžoje negali turėti įtakos motociklo greičiui susidūrimo metu. Byloje esantis vaizdo įrašas specialistui pateiktas nebuvo, bet pagal jį negalima nustatyti motociklo greičio susidūrimo metu.

2.9. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos plano matyti, jog eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Važiuojamosios kelio dalies plotis 14,2 metro, kelio danga asfaltbetonis, sausas. Matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje – 100 metrų. Automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje stovi priekiu į vakarų pusę, ties įvažiavimu į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Nuo minėto automobilio vairuotojo pusės priekinio rato ašies iki važiuojamosios dalies pietinio krašto yra 1,3 metro atstumas, o nuo vairuotojo pusės galinio rato ašies iki to paties važiuojamosios dalies krašto yra 2,6 metro atstumas. Nuo automobilio to paties rato ašies iki važiuojamosios dalies krašto, esančio rytų pusėje yra 13,9 metro atstumas. Motociklas „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), priekiu į šiaurės pusę. Nuo minėto motociklo priekinio rato ašies iki važiuojamosios dalies rytinio krašto 9,5 metro. Nuo motociklo galinio rato ašies iki važiuojamosios dalies rytinio krašto 9,1 metro. Nuo motociklo galinio rato ašies iki išvestinės linijos iš įvažiavimo į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), pietinio kelkraščio yra 5,5 metro. Automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio plane pažymėtas Nr. 1; jo judėjimo kryptis pažymėta Nr. 11; motociklas „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas Nr. 2, jo judėjimo kryptis pažymėta Nr. 10 (1 t. 10–13, 22–23 b. l.).

2.10. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos matyti, jog įvykio vietoje pirmos ir antros eismo juostų plotis (kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės) yra po 3,6 metro. Šia kryptimi dešinėje pusėje yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos (danga trinkelės), kurios yra įstrižos, sužymėtos baltomis linijomis kas 3,6 metro. Artėjant link įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvės 25 kiemą, prieš šį įvažiavimą yra šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja. Paskutinė stovėjimo vieta prieš šią pėsčiųjų perėją yra neįgaliojo, kurios dešiniame šone ant trinkelių yra 1,6 metro pločio baltomis linijomis užbrūkšniuotas plotas, po to 3,5 metro pločio neįgaliojo stovėjimo vieta. Už šios vietos iki žalios vejos yra 7 metrų atstumas. Žalios vejos plotas 11x5 metrai, pagal važiuojamos dalies kraštą ties žalia veja yra 0,5 metro pločio šaligatvis. Važiuojamojoje kelio dalyje prieš pėsčiųjų perėją pirmą ir antrą juostas skiria balta brūkšninė linija, t. y. ji ilgėja, kol prasideda ištisinė linija. Išmatuotos dvi brūkšninės linijos iki ištisinės linijos, jos abi yra po 3,2 metro ilgio, tarpai tarp jų po 1 metrą. Ištisinės linijos ilgis 11,5 metro, tarp ištisinės linijos ir baltų pėsčiųjų perėją žyminčių stačiakampių yra 0,7 metro. Stačiakampių plotis 0,2 metro. Pėsčiųjų perėjos plotis 3,6 metro, po to vėl 0,2 metro pločio stačiakampiai. Už jų yra 0,65 metro tarpas iki brūkšninės linijos, kurios ilgis 3 metrai (1 t., 137–138, 140 b. l.).

2.11. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos plano matyti, kad eismo įvykio vietoje pirmos ir antros eismo juostų plotis (kryptimi link miesto centro) yra po 3,6 metro. Šia kryptimi dešinėje pusėje yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos (danga trinkelės), kurios yra įstrižos, sužymėtos baltomis linijomis kas 4 metrus (žymėjimo juostos įskaičiuotos). Baltomis juostomis brūkšniuotas neįgaliojo išlipimo plotas, kuris yra 1,9 metro pločio. Už neįgaliojo stovėjimo vietos link įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją trinkelėmis išklotas tuščias plotas, kurio ilgis ties (duomenys neskelbtini) gatvės vakariniu važiuojamosios dalies kraštu yra 6,9 metro. Toliau pagal kraštą tęsiasi žalia veja, kurios ilgis 11,80 metro. Artėjant link įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemą, prieš šį įvažiavimą yra šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja. Pėsčiųjų perėja yra įstriža gatvės atžvilgiu. Pėsčiųjų perėjos lygiagrečių linijų kiekvienos plotis 0,2 metro, tarpas tarp jų 3,6 metro. Išvedus statmeną liniją nuo pirmą ir antrą eismo juostas skiriančios linijos pabaigos prieš pėsčiųjų perėją link vakarinio (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies krašto, ji sutampa su lygiagrečių pėsčiųjų perėjos linijų pradžios vidine dalimi (plane pažymėta žalia linija). Ties (duomenys neskelbtini) gatvės vakariniu važiuojamosios dalies kraštu atstumas nuo pėsčiųjų perėjos lygiagrečių linijų pabaigos iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemą pradžios yra 2,3 metro. Važiuojamąją kelio dalį prieš pėsčiųjų perėją (link miesto centro) pirmą ir antrą juostas skiria balta brūkšninė linija, prieš pėsčiųjų perėją yra ištisinė linija. Matyti, kad šios linijos yra neseniai dažytos. Paskutinių dviejų brūkšninių linijų prieš pėsčiųjų perėją ilgiai yra po 3 metrus. Tarpai tarp jų po 0,9 metro. Ištisinės linijos ilgis yra 20 metrų. Tarpas nuo ištisinės linijos iki pėsčiųjų perėjos lygiagrečių linijų yra 0,2 metro, už pėsčiųjų perėjos pirmą ir antrą juostą skiria brūkšninė linija. Tarpas nuo perėjos lygiagrečios linijos iki brūkšninės 0,6 metro, linijos ilgis 3 metrai. Išvedus statmeną liniją nuo neįgaliojo išlipimo vietos ploto pradžios link pirmą ir antrą eismo juostas skiriančios linijos matyti, kad kraštas sutampa su antros brūkšninės linijos pradžia (brūkšnines linijas skaičiuojant nuo pėsčiųjų perėjos pusės nuo ištisinės linijos pabaigos.) Plane ši vieta pažymėta raudona linija (2 t., 124–129 b. l.).

2.12. Iš apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos matyti, kad nuo „Stop“ linijos pabaigos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, pirmoje eismo juostoje, prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, kryptimi link (duomenys neskelbtini) miesto centro iki kitoje sankryžos pusėje esančios pėsčiųjų perėjos ženklinimo pradžios ant važiuojamosios kelio dalies yra 36,72 metro. Atstumas nuo pėsčiųjų perėjos ženklinimo pradžios iki pabaigos (pėsčiųjų perėjos plotis) yra 4,05 metro. Nuo pėsčiųjų perėjos ženklinimo pabaigos iki „Stop“ linijos pradžios, esančios prieš pėsčiųjų šviesoforą (prieš įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) kiemą) yra 119,75 metro (2 t., 186–188 b. l.).

2.13. Iš transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad:

2.13.1. automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos automobilio dešinės pusės priekinės ir galinės durelės. Transporto priemonės agregatų būklė atitinka techninius reikalavimus;

2.13.2. motociklo „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rėmas ir apdailos detalės deformuotos. Motociklo agregatų būklė atitinka techninius reikalavimus (1 t., 14–21 b. l.).

2.14. Iš motociklo apžiūros protokolo matyti, jog motociklas „Kawasaki ZX6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra juodas su geltonais ir raudonais ornamentais. Motociklo apgadinimų koncentracija priekinėje jo dalyje, t. y. apgadintos priekinės apsauginės plastikinės detalės, esančios virš priekinio rato (jos perlūžusios dešinėje pusėje aukštyje nuo 68 cm iki 84 cm). Nulūžęs kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, apgadinta kairės pusės rankena. Įlenktas kuro bakas kairėje pusėje, įlinkimas 11x7 cm dydžio ovalo formos. Kairiame šone po baku, aukštyje nuo 48 cm iki 68 cm, matyti išilginiai įbrėžimai. Priekyje prietaisų skydelis išlūžęs, kaba ant pažeistų laidų. Dešinėje pusėje ant rankenos galo bei ant stabdžių rankenėlės galo įbrėžimai-nubrozdinimai. Kairėje pusėje smūgio atrama nulūžusi, aplinkui ją apgadinta apsauginė plastikinė detalė (1 t., 141–142, 144–149 b. l.).

2.15. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. V. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės III šonkaulio lūžiu, stuburo krūtininės dalies 2, 4, 5 slankstelių kūnų lūžiais su Io kompresine deformacija, stuburo krūtininės dalies 3 slankstelio IIo kompresiniu lūžiu, lydimu trauminio skersinio mielito (nugaros smegenų uždegimo) nuo krūtininio 3 slankstelio lygio ASIA-B tipo su ryškiu vaikščiojimo funkcijos sutrikimu, dubens organų funkcijos sutrikimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, po kontakto su judančiu automobiliu, kritus ar panašiai. Dėl padarytų sužalojimų P. V. sveikatos sutrikdymo mastas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.6. punktu, kvalifikuojamas sunkiu (1 t., 68, 163–164 b. l.).

2.16. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. vasario 26 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

2.16.1. transporto priemonių susidūrimo eiga buvo tokia – judėdamas antra eismo juosta arčiau pirmos eismo juostos, tikėtina, motociklas „Kawasaki ZX6R“ buvo intensyviai užstabdytas, griuvo ant šono ir priekinės dalies viršutine dalimi trenkėsi į kairio posūkio kreive judančio automobilio „Volvo XC70“ dešinio šono dureles ties jų sandūra. Po susidūrimo automobilis judėjo toliau kairio posūkio kreive ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Motociklo padėtis po eismo įvykio buvo pakeista ir jis buvo pastatytas ant atraminės kojelės;

2.16.2. nustatyti, koks buvo automobilio „Volvo XC70“ greitis prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu, negalima;

2.16.3. nustatyti, koks buvo motociklo „Kawasaki ZX6R“ greitis prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu, negalima;

2.16.4. nustatyti, kokiu atstumu iki susidūrimo vietos buvo motociklas „Kawasaki ZX6R“, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, manevro į kairę metu automobiliui „Volvo XC70“ įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, negalima;

2.16.5. jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje, kilus grėsmei eismo saugumui, motociklas „Kawasaki ZX6R“, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, iki susidūrimo vietos buvo nutolęs didesniu nei 29,2 metro atstumu, tuomet jo vairuotojas P. V., laiku stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo;

2.16.6. buvusioje eismo situacijoje automobilio „Volvo XC70“ vairuotojas Š. B., manevro į kairę metu duodamas kelią priešpriešiais atvažiuojančiam motociklui „Kawasaki ZX6R“, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio;

2.16.7. buvusioje kelio eismo įvykio situacijoje automobilio „Volvo XC70“ vairuotojo Š. B. veiksmai – manevro į kairę metu įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio motociklo „Kawasaki ZX6R“ ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą;

2.16.8. iš tirti pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo „Kawasaki ZX6R“ vairuotojo P. V. veiksmai, techniniu požiūriu, turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (1 t., 155–159 b. l.).

2.17. Iš vaizdo įrašo, jo apžiūrų protokolų ir fotonuotraukų matyti, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)42_38_20200624220825915“. Vaizdo įrašo trukmė – 24 sekundės. Nufilmuota (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Vaizdo įraše matyti šviesus paros metas, saulėta, kelio danga sausa, matomumas geras. Ekrano viršuje matyti užrašas 2020-06-24, laikas prasideda nuo 16.58:30 val. Vaizdo įraše matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančioms transporto priemonėms dega raudonas šviesoforo signalas. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, antroje eismo juostoje stovi 3 lengvieji automobiliai prie šviesoforo. Pirma eismo juosta (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš sankryžą, yra tuščia. Tolumoje matyti antra eismo juosta atvažiuojantis motociklas. Matyti, kad dega priekinis motociklo žibintas. 16.58:46 val. užsidega geltonas šviesoforo signalas, pirmoje eismo juostoje link sankryžos artėja (važiuoja) motociklas, kuris yra sulėtinęs važiavimo greitį ir yra ties atskiro išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę pradžia. Motociklo vairuotojas vilki ryškius geltonos spalvos viršutinius rūbus (viršutinė dalis), dėvi šalmą. 16.58:47 val. motociklas pravažiuoja „Stop“ liniją. 16.58:48 val. užsidega žalias šviesoforo signalas, motociklas juda pirma eismo juosta, sustojęs prieš sankryžą nebuvo, tik sulėtinęs važiavimo greitį. Motociklas įvažiuoja į sankryžą, antroje eismo juostoje esantys automobiliai pradeda važiuoti. 16.58:50 val. motociklas pravažiuoja sankryžą ir yra ties pėsčiųjų perėja kitoje sankryžos pusėje. Matyti, kad motociklo vairuotojas pakelia kairę savo ranką aukštyn. Priešpriešine jam kryptimi trečioje eismo juostoje važiuoja mėlynas mikroautobusas, o už jo kiek atsilikęs važiuoja automobilis „Audi“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Ta pačia kryptimi, tik antra eismo juosta važiuoja trys lengvieji automobiliai. Motociklas atstumą nuo „Stop“ linijos iki pėsčiųjų perėjos, esančios kitoje sankryžos pusėje, pradžios (per sankryžą) nuvažiuoja per 2,625 sekundės (1 t., 74–77 b. l.; 2 t., 93, 189–192 b. l.).

2.18. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir eismo įvykio vietos schemos matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja J. G. parodė vietą, iš kurios ji 2020 m. birželio 24 d. stebėjo eismo įvykį (vieta (duomenys neskelbtini) take, šalia kvadratinio suolo galo, 45,75 metro atstumu iki (duomenys neskelbtini) gatvės vakarinio važiuojamosios dalies krašto ir 2,58 metro atstumu iki „Stop“ linijos pradžios, esančios prieš šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją prieš įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) teritoriją (visi tolimesni matavimai atlikti iki šios vietos, toliau – „Stop“ linijos). Iš liudytojos J. G. parodytos vietos buvo nufotografuota žiūrint į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, tikslinant koks buvo jos matomumo laukas. Po to liudytoja J. G. parodė vietą, kurioje matė, kad įvykio dieną motociklas pradėjo stabdyti – ji parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje 20,50 metro atstumu iki „Stop“ linijos ir 2,38 metro atstumu iki (duomenys neskelbtini) gatvės vakarinio važiuojamosios dalies krašto bei paaiškino, kad tai yra apytikslė vieta su 2 metrų paklaida (duomenys neskelbtini) gatvės ilgio atžvilgiu. Po to liudytoja J. G. parodė automobilio ir motociklo susidūrimo vietą, kuri yra ant įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją važiuojamosios dalies, 0,8 metro atstumu iki vakarinio (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies krašto ir 17,20 metro atstumu iki „Stop“ linijos. Po to liudytoja J. G. parodė vietą, kur buvo automobilio dešinės pusės galinės durelės po susidūrimo – ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) teritoriją, lygiai su (duomenys neskelbtini) gatvės vakariniu važiuojamosios dalies kraštu ir 17,46 metrų atstumu iki „Stop“ linijos. Po to liudytoja J. G. parodė vietą kur buvo motociklo galinis ratas po susidūrimo – ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) teritoriją, lygiai su (duomenys neskelbtini) gatvės vakariniu važiuojamosios dalies kraštu ir 16,30 metro atstumu iki „Stop“ linijos. Liudytoja paaiškino, kad motociklo priekinis ratas buvo ant (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies šiaurės rytų kryptimi (2 t., 179–185 b. l.).

2.19. Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptariamo eismo įvykio metu buvo apdraustas draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) (laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2021 m. kovo 22 d.) (1 t., 31 b. l.).

3. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

3.1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, t. y. pareigą įrodyti asmens kaltę nusikalstamos veikos padaryme turi valstybės kaltintojas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, reikalingas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Šis principas įpareigoja visas abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-529/2013, 2K-171/2014 ir kt.).

3.2. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl turi būti nustatoma, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nustačius subjektyviojo požymio buvimą, jog kaltininkas (transporto priemonės vairuotojas), nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla tuomet, kai jie priežastiniu ryšiu yra susiję su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai būtent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) atsiradimą.

3.3. KET 9 ir 157 punktuose numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

3.4. Tiek kaltinamasis Š. B., tiek nukentėjusysis P. V. neginčija nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybių – neginčija to, kad nukentėjusiajam P. V. važiuojant motociklu (duomenys neskelbtini) gatve teko staiga stabdyti siekiant išvengti susidūrimo su priešinga eismo puse važiavusiu ir į jo (P. V.) važiuojamąją kelio dalį įvažiavusiu automobiliu „Volvo“, kurį vairavo kaltinamasis Š. B.. Byloje nekyla abejonių, jog dėl šios priežasties (jog turėjo staiga stabdyti motociklą, siekdamas išvengti susidūrimo), nukentėjusysis vertėsi per motociklo priekį ir kartu su motociklu griuvo bei susidūrė su kaltinamojo vairuotu automobiliu „Volvo“. Kaltinamasis Š. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, nurodydamas, jog posūkio į kairę manevrą pradėjo tik tuomet, kuomet įsitikino, jog tai daryti yra saugu ir nebuvo priešinga eismo kryptimi link jo atvažiuojančių kitų transporto priemonių, kurioms jis būtų turėjęs duoti kelią. Pasak kaltinamojo, motociklu atvažiuojantį P. V. jis pastebėjo tik tuomet, kai automobiliu įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir iškart pajuto smūgį, kadangi kaip matyti iš kaltinamojo duotų parodymų, nukentėjusysis, važiuodamas motociklu, prieš įvykstant eismo įvykiui galėjo viršyti leistiną greitį. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, kadangi, jo nuomone, eismo įvykis galėjo kilti ne vien dėl jo kaltės, t. y. ne vien dėl to, kad jis nepraleido priešinga eismo juosta motociklu atvažiuojančio P. V., bet ir dėl nukentėjusiojo elgesio. Nors nukentėjusysis P. V. nurodė, jog važiuodamas motociklu jis mieste leistino 50 km/h važiavimo greičio neviršijo, tačiau kaltinamojo nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusysis prieš susidūrimą važiavo dideliu greičiu, turi esminės įtakos nustatant eismo įvykio susidarymo eigą (mechanizmą) ir pagrindinę kilimo priežastį, todėl ši aplinkybė turi būti išsamiai patikrinta ir įvertinta.

3.5. Iš bylos medžiagos matyti, jog iškart po eismo įvykio, atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą, nebuvo užfiksuotas motociklo stabdymo kelias, t. y. paliktas jo stabdymo pėdsakas (stabdymo kelio pradžia ir pabaiga) ant važiuojamosios kelio dangos. Motociklo stabdymo kelias nėra užfiksuotas nei eismo įvykio vietoje darytose fotonuotraukose, nei sudarytose eismo įvykio vietos planuose ir schemose (1 t., 13, 22–23, 80–87, 140 b. l.; 2 t., 127, 128–129 b. l.). Nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiose fotonuotraukose „4 pav. Eismo įvykio vietos vaizdas“ ir „5 pav. Eismo įvykio vietos vaizdas“ (1 t., 157 b. l.) iš dalies yra matomas galimai nukentėjusiojo P. V. vairuoto motociklo paliktas stabdymo pėdsakas, tačiau, kaip ir nurodoma šioje specialisto išvadoje, iš tyrimui pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti motociklo stabdymo pėdsako ilgio, kadangi nėra matoma ar kitokiu būdu užfiksuota jo pradžia. Nepaisant to, teismas pažymi, jog teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojų parodymai taip pat gali būti patikimas šaltinis nustatant transporto priemonės važiavimo įvykio metu greičio aplinkybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-49/2013). Kaltinamasis Š. B. bei kartu su juo įvykio metu automobilyje „Volvo“ važiavęs liudytojas A. P. nuosekliai tvirtino, jog prieš susidūrimą nukentėjusysis, vairuodamas motociklą, viršijo leistiną greitį (kaltinamasis Š. B. nurodė, jog motociklo greitis buvo didelis, o liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog motociklas važiavo apie 70 km/h greičiu). Atkreiptinas dėmesys, jog negali būti atmetama galimybė, kad liudytojas A. P., kuris įvykio metu važiavo tame pačiame automobilyje kartu su kaltinamuoju Š. B., kaip ir pats kaltinamasis Š. B., gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl tiek jo (A. P.), tiek ir paties kaltinamojo Š. B. duoti parodymai apie didelį motociklo greitį turi būti vertinami visų byloje surinktų duomenų kontekste. Taigi, sprendžiant klausimą, ar prieš įvykstant eismo įvykiui nukentėjusysis P. V., važiuodamas motociklu, viršijo tuo metu jo važiuotame kelyje (gyvenvietėje – (duomenys neskelbtini) mieste) nustatytą didžiausią leistiną 50 km/h važiavimo greitį, svarbūs yra liudytojos J. G., tiesiogiai mačiusios eismo įvykį, duoti parodymai. Liudytoja J. G. parodė, jog ji tiesiogiai matė nagrinėjamą eismo įvykį, t. y. ji matė, kaip į jai iš dešinės pusės (duomenys neskelbtini) gatve važiavusį ir į ligoninės teritoriją pradedantį sukti baltos spalvos automobilį „Volvo“ atsitrenkė jai iš kairės pusės priešpriešine eismo juosta (automobilio „Volvo“ atžvilgiu) važiavęs motociklas. Pasak liudytojos J. G., ji pirmiausia išgirdo tik motociklo variklio garsą, motociklas didino greitį, o jau po to išvydo (išnirusį iš po (duomenys neskelbtini) gimnazijos tvoros) ir patį motociklą. Liudytoja J. G. nurodė, jog vizualiai įvertino motociklo greitį, jog jis (motociklo greitis) didėjo ir motociklui greitėjant galėjo siekti 90 km/h. Teismas pažymi ir tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie liudytojos J. G. suinteresuotumą bylos baigtimi, jog ji būtų davusi melagingus parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, t. y. apie didelį motociklo greitį. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių paneigti liudytojos J. G. parodymus. Priešingai, liudytojos J. G. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir neprieštaravo kitiems byloje surinktiems bei teisiamojo posėdžio metu patikrintiems įrodymams. Liudytoja J. G. patvirtino mačiusi kaip motociklui pradėjus intensyviai stabdyti, pakilo jo galinis ratas, jog motociklas čiuožė, o pirmasis į automobilio „Volvo“ dešinįjį šoną trenkėsi nukentėjusysis, o po to ir motociklas. Nors nukentėjusysis P. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė nepamenantis kaip jis trenkėsi į automobilio „Volvo“ šoną, tačiau nurodė, kad pirma slydo jis, o jam iš paskos motociklas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis patvirtino, jog į automobilio „Volvo“ šoną jis trenkėsi pirmiau už motociklą (po atsitrenkimo į automobilį jautė kaip į jį (P. V.) trenkėsi motociklas). Nukentėjusysis patvirtino ir tai, jog staiga pradėjus stabdyti motociklą pakilo jo galinis ratas. Liudytoja J. G., nors ir eismo įvykio metu buvo nutolusi nuo važiuojamosios kelio dalies (nuo (duomenys neskelbtini) ji buvo nutolusi 45,75 metro atstumu) (2 t., 179–185 b. l.), kuria važiavo, o po to kurioje susidūrė motociklas bei automobilis, tačiau nurodė mačiusi kaip nukentėjusysis P. V., važiuodamas motociklu, buvo pasukęs galvą į kairę (nukentėjusysis žiūrėjo atgal). Nors pats nukentėjusysis P. V. pripažino, jog važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir prasilenkdamas su pažįstamu asmeniu trumpam buvo pakėlęs ranką, tačiau neigė aplinkybę, jog tuo metu buvo pasukęs ir galvą. Šioje dalyje pažymėtina, jog iš bylose esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) sankryžos vaizdas, yra matoma kaip (duomenys neskelbtini) motociklu važiuojantis nukentėjusysis P. V., pravažiavęs (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) sankryžą, pakelia kairiąją ranką bei pasuka galvą į kairę (2 t., 93 b. l.). Iš to seka, jog liudytoja J. G., nurodydama, jog matė kaip motociklo vairuotojas buvo pasukęs galvą atgal per kairį petį, jog motociklas buvo intensyviai stabdomas, buvo pakilęs motociklo galinis ratas ir kitas aplinkybes, iš tiesų matė nagrinėjamą įvykį bei davė patikimus parodymus. Tokiu būdu, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos J. G. parodymais, taip pat ir dalyje apie didelį motociklo greičio prieš įvykstant eismo įvykiui.

3.6. Teisiamojo posėdžio metu specialistas kritikavo J. G. parodymus įvykio vietoje (jos nurodytus atstumus), tačiau negalėjo nurodyti byloje esančių objektyvių duomenų, galinčių paneigti J. G. parodymų patikrinimo vietoje metu gautus duomenis. Taip pat specialistas nurodė, kad liudytoja J. G. įvykio vietoje netiksliai nurodė susidūrimo vietą – ji nurodė, kad susidūrimas įvyko pirmoje eismo juostoje, prie pat įvažiavimo į ligoninę, o iš tiesų susidūrimo vieta yra ties pirmosios ir antrosios eismo juostos riba (ji nurodė netikslią susidūrimo vietą plokštumoje). Tačiau teismas pažymi, kad liudytoja J. G. eismo įvykį stebėjo ne iš viršaus, o iš šono, būdama 45,75 metro atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl natūralu, kad ji negalėjo tiksliai matyti kurioje tiksliai vietoje įvyko susidūrimas (plokštumos atžvilgiu, t. y. pirmoje ar antroje eismo juostoje). Be to, ji kaip susidūrimo vietą nurodė tą vietą, kurioje po eismo įvykio iš tiesų stovėjo automobilis „Volvo XC70“, o tai neleidžia abejoti J. G. parodymais apie tai, kad ji iš tiesų matė eismo įvykį ir buvo įvykio vietoje. Kartu teisiamojo posėdžio metu specialistas manė, kad nėra pagrindo teigti, jog motociklininkas prieš susidūrimą važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu, tačiau tokią savo nuomonę jis grindė ne byloje esančiais objektyviais duomenimis, o logika, prielaidomis ir samprotavimais, kuriais remtis teismui priimant procesinį sprendimą nėra jokio pagrindo.

3.7. Sprendžiant apie nukentėjusiojo P. V. vairuoto motociklo greitį svarbu įvertinti ir paties nukentėjusiojo P. V. parodymus bei kitus su tuo susijusius duomenis. Antai, teisiamojo posėdžio metu P. V. parodė, kad prieš (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą jis motociklo greitį sumažino iki 30–40 km/h ir perjungė motociklo pavarą į antrą, o važiuodamas per šią sankryžą jis padidino motociklo greitį ir perjungė į trečią pavarą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog iš tiesų motociklo greitis prieš minėtą sankryžą sumažėjęs, o važiuojant per sankryžą jis didėja (2 t., 93 b. l.). Iš byloje esančių apžiūrų protokolų matyti, jog minėtą sankryžą (36,72 metro atstumą) nukentėjusysis P. V. nuvažiavo per 2,625 sekundės (2 t., 186–192 b. l.), t. y. vidutiniu 50,3 km/h greičiu. Akivaizdu, jog esant pradiniam 30–40 km/h greičiui ir vidutiniam 50,3 km/h greičiui, nukentėjusiojo P. V. vairuoto motociklo greitis iškart pravažiavus minėtą sankryžą buvo apie 60–70 km/h ir šis greitis, motociklui toliau judant link miesto centro, pasak liudytojos J. G., didėjo. Įvertinus atstumą nuo minėtos sankryžos iki transporto priemonių susidūrimo vietos – 137,21 metro (119,75 metro + 17,46 metro), o taip pat ir motociklo technines galimybes (pagreitį), realu, jog motociklas, prieš pradedant jį stabdyti, galėjo judėti žymiai didesniu nei leistina mieste greičiu – apie 90 km/h greičiu.

3.8. Svarbu ir tai, jog liudytoja J. G. savo duotus parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Liudytoja J. G. ne tik parodė vietą, nuo kurios stebėjo eismo įvykį (parodė vietą (duomenys neskelbtini) take šalia ten esančio kvadratinio suolo galo 45,75 metro atstumu iki (duomenys neskelbtini) vakarinio važiuojamosios dalies krašto), tačiau ir apytikslę vietą (duomenys neskelbtini) važiuojamoje dalyje (su ±2 metrų paklaida (duomenys neskelbtini) ilgio atžvilgiu), nuo kurios, pasak pačios liudytojos, motociklas pradėjo stabdyti (duodama parodymus teisme ji šią vietą įvardijo kaip ties ženklu „P“). Tokiu būdu, atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje buvo sudaryta eismo įvykio vietos schema, iš kurios matomas išmatuotas atstumas nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio ženklo „P“, nuo kurio pasak liudytojos J. G., eismo įvykio dieną motociklas pradėjo stabdyti, iki motociklo bei automobilio „Volvo“ susidūrimo vietos (37,70 metro su ± 2 metrų paklaida). Ypatingai svarbu tai, jog specialisto išvadoje nurodoma, kad buvusioje kelio eismo situacijoje, kilus grėsmei eismo saugumui, jeigu motociklas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu ir iki susidūrimo vietos būtų buvęs nutolęs didesniu nei 29,2 metro atstumu, tuomet jo vairuotojas P. V., laiku stabdydamas, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Remiantis liudytojos J. G. duotais parodymais bei gautais duomenimis atliekant šios liudytojos parodymų patikrinimą įvykio vietoje (šis procesinis veiksmas buvo atliktas jau po specialisto išvados surašymo, bylą nagrinėjant teisme) matyti, jog nukentėjusysis P. V. pradėjo stabdyti motociklą nuo (duomenys neskelbtini) esančio ženklo „P“, nuo kurio atstumas iki susidūrimo vietos yra 37,70 metro su 2 metrų paklaida. Tokiu būdu akivaizdu, jog nukentėjusysis P. V., važiuodamas leistinu greičiu ir laiku stabdydamas, turėjo realią techninę galimybę išvengti susidūrimo ir sustoti likus pakankamai dideliam atstumui iki automobilio „Volvo“ (iki automobilio „Volvo“ likus 6,5–10,5 metro). Tačiau dėl nenustatytų subjektyvių aplinkybių (dėl neatidumo kelyje ir susikoncentravimo ne į motociklo vairavimą, o į pašalinius dalykus (dėl važiavimo pasukus galvą į kairę; motociklo vairavimo viena ranka (sveikinantis su pažįstamu asmeniu iškėlus kairę ranką ir pan.)), dėl viršyto leistino greičio ir kitų svarbių aplinkybių) nukentėjusysis P. V. motociklo laiku nesustabdė ir susidūrė su kaltinamojo vairuotu automobiliu „Volvo“. Tokiu būdu nukentėjusysis P. V. nesilaikė KET 4, 9 ir 127 punktų reikalavimų.

3.9. Kaltinamasis Š. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog prieš jam pradedant sukti į kairę jis iš tolo pradėjo stabdyti automobilį, po to įjungė posūkio signalą, o įsitikinęs, jog jo atliekamas manevras yra saugus (jis priešais nematė atvažiuojant jokių transporto priemonių, kurioms būtų turėjęs duoti kelią), riedėdamas nedideliu greičiu, suko į kairę. Liudytoja J. G. patvirtino, jog automobilis „Volvo“, prieš įvykstant eismo įvykiui, važiavo labai lėtai bei jau buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir priekiu atsisukęs į ją, kuomet ji išgirdo motociklo garsą (motociklą didinant greitį). Nors ikiteisminio tyrimo metu, atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą, buvo pakeista motociklo padėtis, tačiau iš byloje esančių eismo įvykio vietos fotonuotraukų yra matoma eismo įvykio metu ant automobilio „Volvo“ dešiniojo šono padaryta automobilio kėbulo deformacija, t. y. matoma vieta į kurią atsitrenkė motociklas. Matyti, jog yra deformuotos abi automobilio dešinės pusės durys ties jų sandūra, apatinėje durelių dalyje. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodoma, jog iš automobilio „Volvo“ kėbulo deformacijos galima teigti, kad motociklas trenkėsi į automobilį jau būdamas nugriuvęs ant šono. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis „Volvo“, kuomet įvyko susidūrimas, jau didžiąja kėbulo dalimi buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, t. y. jau buvo įpusėjęs sukimo manevrą. Atsižvelgiant į kaltinamojo Š. B. parodymus, jog prieš sukdamas į kairę jis įsitikino tokio manevro saugumu, į liudytojos J. G. parodymus, jog automobilis „Volvo“ važiavo nedideliu greičiu, o motociklas viršijo leistiną greitį, kyla pagrįstos abejonės, ar nagrinėjamu atveju kaltinamojo Š. B. veiksmai buvo pagrindinė aptariamo eismo įvykio kilimo sąlyga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-513/2012). Kaip minėta, bylos duomenimis, nukentėjusiojo P. V. vairuojamas motociklas važiavo žymiai viršydamas leistiną 50 km/h greitį, kas galėjo iš esmės apriboti kaltinamojo Š. B. galimybę numatyti BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą ir kartu galimybę jų išvengti, galimybę įvertinti savo veikos pavojingumą (kad jo atliekamas posūkio manevras į kairę gali nulemti susidūrimą su motociklu). Be to, nors eismo įvykio metu, kaip nurodė tiek ir kaltinamasis Š. B., tiek ir nukentėjusysis P. V., eismo sąlygos buvo geros (švietė saulė, kelio matomumas buvo geras, kelio danga buvo sausa ir kt.), tačiau matyti, kad nukentėjusysis dėl šio nuosprendžio 3.7 punkte nurodytų subjektyvių priežasčių pats prarado realią techninę galimybę išvengti eismo įvykio.

3.10. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas) turi teisėtų lūkesčių, jog kitas eismo dalyvis laikysis KET reikalavimų, elgsis taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Transporto priemonės, sukančios į kairę, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo taisyklių ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar iš viso sustabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti KET reikalavimų. Net ir kaltinamajam Š. B. pažeidus pirmiau nurodytus KET reikalavimus, priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio motociklo vairuotojas P. V. privalėjo neviršyti greičio, vairuoti saugiai ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje, jei nukentėjusysis P. V. nebūtų viršijęs leistino greičio ir motociklą būtų pradėjęs stabdyti laiku, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

3.11. Apibendrindamas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas konstatuoja, jog visi jie nėra pakankami kaltinamojo Š. B. kaltei pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pagrįsti. Bylos įrodymai nepatvirtina to, kad kaltinamasis Š. B., atlikdamas posūkio manevrą, galėjo ir turėjo pastebėti priešinga eismo kryptimi dideliu greičiu atvažiuojantį nukentėjusiojo P. V. vairuotą motociklą bei numatyti savo veikos pasekmes. Taip pat įvertinus subjektyvias aplinkybes (paties nukentėjusiojo P. V. viršytą leistiną greitį, nesaugų ir neatidų jo elgesį vairuojant motociklą) ir tai, kad visi neaiškumai ir abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali remtis spėlionėmis ir prielaidomis, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pagrindine aptariamo eismo įvykio kilimo sąlyga buvo ne kaltinamojo Š. B. veika, o paties nukentėjusiojo P. V. labai neatsargus elgesys pažeidžiant KET 4, 9 ir 127 punktų reikalavimus (neatidumas kelyje; susikoncentravimas ne į motociklo vairavimą, o į pašalinius dalykus; leistino greičio viršijimas), nes jeigu motociklo vairuotojas P. V. motociklu būtų važiavęs leistinu greičiu ir motociklą būtų pradėjęs stabdyti laiku, automobilis „Volvo XC70“ būtų spėjęs išvažiuoti iš motociklo judėjimo krypties važiuojamosios dalies ir jų susidūrimas nebūtų įvykęs. Nenustačius kaltinamojo Š. B. kaltės, jam negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir jis negali atsakyti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Todėl kaltinamasis Š. B. išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3.12. Teismas pažymi, kad tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-68-193/2008 (šioje byloje Panevėžio apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisino asmenį, kuris buvo kaltinamas tuo, jog vairuodamas transporto priemonę nedavė pagrindiniu keliu važiavusio motociklo vairuotojui (viršijusiam leistiną greitį) kelio, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo motociklo vairuotojas); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-95-222/2017 (šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį (su pakeitimais), kuriuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas asmuo, kuris vairuodamas automobilį, viršydamas greitį ir važiuodamas tiesiai susidūrė su priešinga kryptimi į kairę pusę sukusiu kitu automobiliu, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitiems asmenims buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta sveikata) ir kt.).

4. Kiti klausimai

4.1. Šioje byloje nukentėjusieji P. V. ir E. V. pareiškė civilinius ieškinius jiems padarytai žalai atlyginti (2 t., 16–17, 118–119, 142–143 b. l.). Kaltinamąjį Š. B. išteisinant iš jam pareikšto kaltinimo BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nukentėjusiųjų P. V. ir E. V. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

4.2. Kaltinamąjį Š. B. išteisinant iš jam pareikšto kaltinimo teismas nepasisako ir nevertina kaltinime esančių netikslumų (pavyzdžiui, kaltinime nurodyto eismo įvykio vietos adreso).

4.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai:

4.3.1. kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas šioje byloje (2 t., 93 b. l.), paliekamas saugoti kartu su byla;

4.3.2. automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas kaltinamajam Š. B. (1 t., 24 b. l.), paliekamas kaltinamajam Š. B.;

4.3.3. motociklas „Kawasaki ZX6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas nukentėjusiajai E. V. (1 t., 25 b. l.), paliekamas nukentėjusiajai E. V..

4.4. Nukentėjusieji P. V. ir E. V. patyrė proceso išlaidas dėl jų atstovo (advokato) paslaugų (2 t., 120–123, 144–145 b. l.). Taip pat šioje byloje valstybė patyrė proceso išlaidas procesiniams dokumentams įteikti. Tačiau išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas (nukentėjusiųjų išlaidas atstovo (advokato) paslaugoms apmokėti ir valstybės išlaidas procesiniams dokumentams įteikti) galima tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta kaltinamąjį kaltu (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju kaltinamąjį Š. B. išteisinant iš jam pareikšto kaltinimo, išieškoti iš jo nukentėjusiesiems P. V. ir E. V. jų turėtas proceso išlaidas atstovo (advokato) paslaugoms apmokėti bei valstybei proceso išlaidas procesiniams dokumentams įteikti, nėra teisinio pagrindo.

4.5. Kaltinamasis Š. B. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, taip pat jam netaikomos kardomosios priemonės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

Š. B. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. V. ir E. V. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Netenkinti P. V. ir E. V. prašymų dėl jų išlaidų atstovo (advokato) paslaugoms apmokėti išieškojimo iš Š. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, palikti saugoti kartu su byla;

- automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą Š. B., palikti Š. B.;

- motociklą „Kawasaki ZX6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą E. V., palikti E. V..

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas