Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-49-976/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00086-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.10; 21.9.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo K. B. atstovo advokato Kęstučio Jokimo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos V. Švaikauskienės 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. K. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 7 d. 21.00 val. Kalniečių g. – Tvirtovės al., Kaune, vairuodamas transporto priemonę „Skoda Octavia“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, važiuodamas šalutiniu keliu ir artėdamas prie pagrindinio kelio ir pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimo, nedavė kelio pagrindiniu keliu dviračių taku tiesiai važiuojančiam dviratininkui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta dviračio vairuotojo sveikata. Už šį nusižengimą M. K. skirta nuobauda – 225 Eur bauda.
2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo M. K. skundas tenkintas. Institucijos 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo bylos teisena M. K. nutraukta.
3. Lietuvos
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas K. B. atstovas advokatas K. Jokimas prašo teismo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apylinkės teismui. Pareiškėjas nurodo:
4.1. Apylinkės teisme byla buvo išnagrinėta neinformavus K. B. ir šiam nedalyvaujant, t. y. pažeidžiant jo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą ir būti išklausytam, tai yra esminis proceso teisės pažeidimas. Taip pat apylinkės teismas, neišklausęs dviračiu važiavusio K. B., kuriam eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, paaiškinimų, nusprendė, kad jo veiksmai sukėlė eismo įvykį. Pareiškėjas K. B. apie išnagrinėtą administracinio nusižengimo bylą sužinojo tik 2025 m. gegužės 9 d., kai iš apylinkės teismo gavo M. K. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-17162-959/2025). Taip buvo pažeista jo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą ir nebuvo pasiekti administracinių nusižengimų teisenos tikslai – visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas, taip pažeistas ANK 563 straipsnis. Taip pat teismas, nustatydamas bylai svarbias aplinkybes, nebuvo aktyvus, todėl, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, buvo pažeisti ir ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai.
4.2. Teismas nepagrįstai M. K. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį nustatęs, kad tarp jo padarytos veikos ir kilusių padarinių – eismo įvykio, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta K. B. sveikata, nėra priežastinio ryšio. Teismas nusprendė, kad tik K. B. veiksmai lėmė eismo įvykį, nes jis per pėsčiųjų perėją važiavo dviračiu, tačiau būtent M. K., važiuodamas automobiliu šalutiniu keliu ir artėdamas prie pagrindinio kelio bei pėsčiųjų perėjos, nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimo, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam dviratininkui K. B.. Byloje nėra ginčo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje M. K. važiavo automobiliu šalutiniu keliu. Taigi šiuo atveju jis privalėjo laikytis kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto imperatyvių reikalavimų (duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu). M. K. nebuvo maksimaliai įsitikinęs, jog važiuojamąja kelio dalimi (pagrindiniu keliu arba nelygiareikšmių kelių sankryžoje) nevažiuoja jokia transporto priemonė (taip pat ir dviratis), t. y. jis nebuvo atidus ir neįvertino visų galimų objektyvių aplinkybių, kurios leistų neginčijamai preziumuoti, kad manevrą yra saugu atlikti.
4.3. Kita vertus, net ir nustačius, kad dviračio vairuotojas K. B. negalėjo dviračiu važiuoti susidūrimo vietoje, t. y. dviejų skirtingų transporto priemonių padaryti pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, nagrinėjamo klausimo kontekste tampa aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2018, 2K-171-648/2020, 2K-7-117-511/2022). Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Pagal bylos medžiagą, būtent tai, kad M. K. nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio dviratininko, buvo eismo įvykio priežastis ir pagrindinė sąlyga. Todėl net ir nustačius, kad dviratininkas K. B. važiavo dviračiu tai daryti draudžiančioje kelio atkarpoje, vis dėlto M. K., išvažiuodamas iš šalutinio kelio per nelygiareikšmių kelių sankryžą ir aiškiai matydamas kelio ženklą Nr. 203, turėjo būti ypač atidus ir apdairus, laikytis visų būtinų atsargumo ir saugumo reikalavimų ir įvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį tik būdamas visiškai įsitikinęs, kad keliu nevažiuoja nė viena transporto priemonė, taip pat ir dviračiai. Be to, dviratininko K. B. KET pažeidimo pavojingumo pobūdis yra mažesnis – važiavimas pagrindiniu keliu papildomų rizikų nesukelia. Taigi, būtent M. K. veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, t. y., analogiškoje situacijoje pastarajam laikantis KET 154 punkto reikalavimo, eismo įvykis nebūtų kilęs net ir K. B. pažeidus KET.
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Asta Užmedzkienė atsiliepime prašo prašymą tenkinti, panaikinti apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apylinkės teismui. Atsiliepime nurodoma:
5.1. Institucija pritaria prašymo argumentams, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir vienam įrodymui, t. y. ekspertizės aktui, suteikė didesnę reikšmę. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas neteisingai nusprendė, kad M. K. nepadarė jam inkriminuotų KET pažeidimų, ir pripažino, jog eismo įvykį sukėlė tik dviratininko veiksmai. Institucija mano, kad abiejų vairuotojų veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, todėl M. K. turėjo būti traukiamas atsakomybėn už tų KET punktų, kurių reikalavimų jis nesilaikė, pažeidimus.
5.2. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. KET 9 punktas reglamentuoja, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“; 30 punktas reglamentuoja, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.“ Šiuo atveju M. K., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, ar prie pėsčiųjų perėjos nėra į ją įžengti laukiančių asmenų, juolab kad pėsčiųjų perėja jam buvo riboto matomumo zonoje. Šiuo atveju, jeigu M. K. būtų sustojęs prieš pėsčiųjų perėją, įvykio nebūtų įvykę; nors kartu sutiktina, kad ir dviratininko veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Taigi, Institucija mano, kad eismo įvykio kilimą lėmė abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai ir už atitinkamus veiksmus, kuriuos asmenys padarė, kiekvienas atskirai turėjo būti patrauktas atsakomybėn.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Pareiškėjo K. B. atstovo advokato K. Jokimo prašymas tenkintinas.
Dėl prašymo nagrinėjimo ribų
7.
Dėl bylos išnagrinėjimo nepranešus nukentėjusiajam
8. Pareiškėjas K. B. atstovas advokatas prašymą panaikinti apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui argumentuoja tuo, kad buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, t. y. byla išnagrinėta nepranešus nukentėjusiam K. B. ir šiam nedalyvaujant.
9. ANK 571 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka.
10. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.
11. ANK 579 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nukentėjusiojo teisių procese sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus ir kt.
12. Pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, apylinkės teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai, o pagal ANK 640 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, išsiunčia ANK 621 straipsnyje nurodytiems asmenims (taip pat ir nukentėjusiajam) ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo kopijas (nuorašus).
13. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
14. Apylinkės teismo, išnagrinėjusio bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo (nutarties) kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo išduodama arba išsiunčiama asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (nutartis) priimtas, nutarimą priėmusiai institucijai ir nukentėjusiajam (ANK 642 straipsnio 5 dalis).
15. Pagal teismų praktiką, ANK normos įpareigoja teismą pranešti nukentėjusiajam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat apie priimtą procesinį sprendimą, taip užtikrinant nukentėjusiojo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus, nustatyta tvarka skųsti priimtą sprendimą ir kitas jo teises, nustatytas ANK 579 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-489/2018).
16. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, esantis sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuriuo ji nepatektų į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginti su oponentu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje, kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04).
17. Taigi, pagal paminėtas ANK nuostatas ir teismų praktiką, būtina sąlyga išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą yra nukentėjusiojo (jeigu toks byloje yra) dalyvavimas teismo posėdyje arba tokio asmens žinojimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
18. Institucijos 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu M. K. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, nustatantį atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą. Nutarime konstatuota, kad M. K., vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui važiuodamas šalutiniu keliu, ir, artėdamas prie pagrindinio kelio ir pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimo, nedavė kelio pagrindiniu keliu dviračių taku tiesiai važiuojančiam dviratininkui K. B. ir su juo susidūrė. Pažymėtina, kad 2024 m. liepos 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2-ojo poskyrio tyrėjos nutarimu K. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
19. M. K., nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, 2025 m. sausio 24 d. pateikė skundą apylinkės teismui; apylinkės teismas 2025 m. sausio 28 d. Institucijai, pareiškėjui M. K. ir jo gynėjui advokatui L. Jankauskui išsiuntė šaukimus, pranešdamas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Tuo tarpu nukentėjusiajam K. B. šaukimas ar pranešimas su informacija apie teismo posėdžio laiką ir vietą nebuvo siunčiamas, nors jo duomenys, be kita ko, buvo nurodyti skundžiamame Institucijos nutarime.
20. Apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria administracinio nusižengimo teisena M. K. pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį nutraukta pripažinus, kad eismo įvykio priežastis buvo nukentėjusiojo dviratininko K. B. veiksmai.
21. M. K. Kauno apylinkės teismui 2025 m. balandžio 22 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė K. B. pripažinti civiliniu atsakovu ir iš jo priteisti 5126,64 Eur dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio, taip pat 3 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos bei atstovavimo išlaidų atlyginimą (LITEKO duomenys). Apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. K. B., kaip atsakovą, informavo apie civilinės bylos pagal M. K. pareikštą ieškinį nagrinėjimo datą ir laiką (ši byla nuo 2025 m. rugsėjo 4 d. yra sustabdyta).
22. Taigi, nukentėjusysis K. B. tik tada, kai buvo informuotas apie civilinę bylą, sužinojo, kad administracinio nusižengimo byla, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, pagal M. K. skundą buvo išnagrinėta apylinkės teisme ir jis, K. B., priešingai nei konstatuota Institucijos 2024 m. gruodžio 30 d. nutarime, pripažintas sukėlusiu eismo įvykį.
23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teisme administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neinformavus nukentėjusiojo K. B. apie teismo posėdžio laiką ir vietą, dėl to jam nebuvo užtikrintas tinkamas teismo procesas bei nukentėjusiojo teisės procese ir taip padarytas esminis ANK 571, 627 ir 629 straipsniuose esančių nuostatų pažeidimas. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šis pažeidimas suvaržė nukentėjusiojo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir būti išklausytam, sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą sprendimą.
24. Be kita ko, apylinkės teismas neišsiuntė 2025 m. kovo 5 d. nutarties kopijos (nuorašo) nukentėjusiajam K. B., kaip tai nurodyta ANK 642 straipsnio 5 dalyje, todėl buvo suvaržyta ir jo teisė apskųsti šį sprendimą apeliacine tvarka.
25. Padaryti proceso pažeidimai yra pagrindas panaikinti apylinkės teismo nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Teisėjų kolegija prašymo argumentų dėl materialiosios teisės ir įrodymų vertinimo pažeidimų nenagrinėja, t. y. nedaro išankstinių išvadų, kurias gali padaryti apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apylinkės teismui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
