Kasacinio skundo Nr. DOK-4059/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30092-2024-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama L. K., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu L. K., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas V. Rutavičius prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą: pripažinti, kad L. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ir bylą jam nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nutartys yra nepagrįstos ir neteisėtos dėl baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalies neteisingo taikymo. Kasatoriaus nuomone, atvirąją vagystę gali padaryti tik pakaltinamas asmuo, nes nepakaltinamas asmuo neturi suvokimo. Todėl, kai atvirąją vagystę pagal objektyviuosius kriterijus padaro nepakaltinamas asmuo, veika turi būti kvalifikuojama kaip paprasta vagystė. Taigi L. K. veika atitiktų paprastosios vagystės požymius. Tačiau jos mastas nesiekia tokios vertės, už kurią kiltų baudžiamoji atsakomybė, todėl laikytina, kad L. K. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. L. K. dėl nepakaltinamumo negali atsakyti ir administracine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 10 straipsnio 2 dalis).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4059/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30092-2024-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama L. K., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu L. K., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas V. Rutavičius prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą: pripažinti, kad L. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ir bylą jam nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nutartys yra nepagrįstos ir neteisėtos dėl baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalies neteisingo taikymo. Kasatoriaus nuomone, atvirąją vagystę gali padaryti tik pakaltinamas asmuo, nes nepakaltinamas asmuo neturi suvokimo. Todėl, kai atvirąją vagystę pagal objektyviuosius kriterijus padaro nepakaltinamas asmuo, veika turi būti kvalifikuojama kaip paprasta vagystė. Taigi L. K. veika atitiktų paprastosios vagystės požymius. Tačiau jos mastas nesiekia tokios vertės, už kurią kiltų baudžiamoji atsakomybė, todėl laikytina, kad L. K. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. L. K. dėl nepakaltinamumo negali atsakyti ir administracine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 10 straipsnio 2 dalis).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, šis teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal L. K. gynėjo advokato V. Rutavičiaus apeliacinį skundą, jame išdėstytus argumentus (kurie iš esmės atitinka kasacinio skundo argumentams) išnagrinėjo ir dėl jų pateikė aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs L. K. padarytos veikos kvalifikavimo ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klaidų. Kasaciniame skunde nepateikta pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų, jame nurodytas kasacijos pagrindas – netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 2 dalies) taikymas yra grindžiamas tik subjektyviu teisės aiškinimu. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti L. K., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Artūras Pažarskis
Darius Kantaravičius
