Baudžiamoji byla Nr. 2K-159-594/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00442-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.10; 1.2.17.3.1; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Kantaravičiaus ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 19 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžiu V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pinigai – 43 260 Eur, 450 Šveicarijos frankų, paimti V. Č. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 19 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus apeliacinis skundas tenkintas, o nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas atmestas.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 723 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir pinigai – 43 260 Eur, 450 Šveicarijos frankų, paimti V. Č. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu, konfiskuoti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. Č. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką (pažeistų nuostatų detalus aprašymas pateiktas žemesnės instancijos teismų sprendimų aprašomosiose dalyse) įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes (alkoholinius gėrimus ir cigaretes), kurių bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais sudarė 8644,92 Eur ir neviršijo 250 MGL dydžio sumos. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: V. Č. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku iš tyrimo metu nenustatytų asmenų tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas alkoholio produktų ir cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 89 dėžes įvairių rūšių alkoholinių gėrimų: 1. 180 vnt. butelių (0,7 litro talpos) raudonojo vyno „Since 1974 Primitivo Di Manduria Platinum“, kurio etilo alkoholio koncentracija 15,5 % tūrio; 2. 13 vnt. butelių (1,5 litro talpos) raudonojo vyno „Since 1974 Primitivo Di Manduria“, kurio etilo alkoholio koncentracija 15% tūrio; 3. 84 vnt. butelių (0,75 litro talpos) putojančio vyno „Since 1974 Prosecco Superiore“, kurio etilo alkoholio koncentracija 11,5 %; 4. 150 vnt. butelių (0,5 litro talpos) raudonojo vyno „Since 1974 Negroamaro“, kurio etilo alkoholio koncentracija 15 % tūrio; 5. 24 vnt. butelių (0,7 litro talpos) degtinės „Cobalte Vodka“, kurios etilo alkoholio koncentracija 40 % tūrio; bendra gėrimų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 3091,92 Eur; 640 pakelių cigarečių „Winston“ ir 740 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, kurių bendra vertė yra 5553,00 Eur ir jos nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. kovo 3 d., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. Č. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė V. Č. baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo, dėl to, remdamasis BPK 328 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė.
3. Šios instancijos teismo vertinimu, byloje įvertinti įrodymai (liudytojų parodymai, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, turto tyrimo duomenys, banko sąskaitų išrašai, neteisėtai įgytų ir laikytų akcizais apmokestinamų prekių kiekis bei kiti rašytiniai įrodymai) patvirtina, kad nuteistasis V. Č. galėjo turėti ir turėjo turtinės naudos iš jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, dėl to pinigai – 43 260 Eur, 450 Šveicarijos frankų, – paimti jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu, konfiskuotini.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis V. Č. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 19 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo, tinkamai neįvertino įrodymų ir esminių aplinkybių, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pagal BK 723 straipsnio nuostatas ir padarė esminius BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei rungimosi ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
4.2. Baudžiamasis procesas draudžia procesines staigmenas, dėl to asmuo ginasi tik nuo jam pateikto kaltinimo. Be to, iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Kasatorius nurodo, kad prokuroro prašymas taikyti BK 723 straipsnio nuostatas kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastiems ir paimtiems pinigams jam tapo procesine staigmena, nes ši aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinime. Taip pat nė vienoje proceso stadijoje nebuvo suformuluotas reikalavimas pateikti šių pinigų įsigijimo (turėjimo) teisėtumą pagrindžiančius dokumentus.
4.3. Pažymi, kad viso baudžiamojo proceso metu teigė, jog kratos metu jo (V. Č.) gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti pinigai yra jo, sutuoktinės S. Č. ir dukters (I. K. ir jos sutuoktinio P. K.) asmeninė nuosavybė, dėl to šie pinigai negalėjo būti įgyti iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Be to, ir pateiktame kaltinime pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nebuvo inkriminuota aplinkybė, jog jis realizuodavo akcizais apmokestinamas prekes. Tokių duomenų nėra ir nagrinėjamoje byloje, dėl to, kasatoriaus nuomone, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad jo namuose rasti pinigai yra gauti būtent iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
4.4. Kasatorius skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo, galima remtis žemesniu įrodinėjimo standartu. Ar tuo, kad neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, jog yra priešingai. Pažymi, kad ši teismo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai, kurioje nurodoma, jog, taikant BK 723 straipsnio nuostatas, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, kad asmuo neturėjo teisėtų pajamų. Be to, darant išvadas, ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymui yra nustatytos keliamos sąlygos, būtina įvertinti ir nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iš jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias daryti pagrįstą išvadą, jog kaltininkas iš padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečią turtinę naudą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>, 2K-295-222/2019).
4.5. Taigi, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 723 straipsnio nuostatas, skundžiamame sprendime tinkamai neįvertino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties, taip pat nenustatė ir įtikinamais duomenimis nepagrindė, kad kratos metu rasti pinigai gauti būtent nusikalstamu būdu.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisėtai taikė nuteistajam V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą, nes, atlikus jo turto tyrimą, jis negalėjo pagrįsti kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paimtų pinigų teisėtumo ir legalumo.
5.2. Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarime taip pat nurodoma, kad asmuo, kuriam siekiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, turi pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumą tuomet, kai prokuroras ir teismas, vykdydami savo įgaliojimus, surenka pakankamai duomenų (įrodymų), leidžiančių manyti, jog teisėtų asmens pajamų neatitinkantis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu. Atkreipiamas dėmesys, kad, sprendžiant klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo, kaltės klausimas nėra sprendžiamas.
5.3. Taigi, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, šie argumentai grindžiami tik prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais, pateikiant savo subjektyvų vertinimą, o ne konkrečiais ir pagrįstais duomenimis.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo V. Č. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 723 straipsnio taikymo
7. Kasaciniame skunde nuteistasis V. Č. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, neteisingai įvertino įrodymus, dėl to netinkamai taikė BK 723 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konfiskavo 43 260 Eur, 450 Šveicarijos frankų, paimtus jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu. Pažymi, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas jam buvo procesinė staigmena, nes ši aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinime. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
8. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Taigi, ir nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą, šioje nutartyje pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas pagal BK 723 straipsnio nuostatas.
9. BK 723 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo (BK 723 straipsnio 2 dalis).
10. Taikant išplėstinį turto konfiskavimą reikia įrodyti būtent tai, kad turtas gautas nusikalstamu, o ne bet kokiu neteisėtu, priešingu teisei bendrąja prasme, būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA2LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-106-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-106-628/2021">2K-106-628/2021</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>, 2K-295-222/2019, 2K-62-495/2022, 2K-192-648/2022).
11. Pažymėtina, kad BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimo pagrindams ir sąlygoms nustatyti taikomų įrodinėjimo būdų, todėl visi išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti būtini pagrindai ir sąlygos nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL dydžio sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNTExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-511/2021">2K-72-511/2021</a>, 2K-91-976/2023 ir kt.). Be to, nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>, 2K-62-495/2022). Taigi, ir nagrinėjamoje byloje aktualaus V. Č. turto (grynųjų pinigų) kilmė nustatoma pagal bylos duomenis, kuriems taikomos visos BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo taisyklės.
12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-32-489/2024 ir kt.).
13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas esmines faktines aplinkybes, susijusias su šioje byloje aktualia V. Č. turto (grynųjų pinigų) kilme, BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo tvarkos nepažeidė ir savo išvadas pagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šio teismo atliktas įrodymų vertinimas, priešingai nei teigia kasatorius, neprieštarauja pirmiau išdėstytiems teismų praktikos išaiškinimams ir tokių esminių trūkumų, kurie nurodyti kasaciniame skunde, neturi.
14. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą ir tikrindamas apskųsto nuosprendžio dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo, įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus (t. y. paties nuteistojo V. Č. parodymus ir teisiamajame posėdyje pateiktus jo papildomus duomenis (Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. gruodžio 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymą; jo sutuoktinės S. Č. pajamų mokesčių deklaracijas); liudytojų Š. R., T. M., U. Č. parodymus; 2023 m. kovo 3 d. kratos protokole užfiksuotas aplinkybes apie tai, kad V. Č. gyvenamojoje vietoje buvo rasta 1380 vnt. pakelių cigarečių, 481 vnt. įvairių rūšių alkoholinių gėrimų bei vokuose esantys pinigai – 43 260 Eur, 450 Šveicarijos frankų; 2023 m. kovo 8 d. apžiūros protokole užfiksuotus duomenis apie tai, kaip V. Č. dalijasi informacija su kitais asmenimis apie alkoholinių gėrimų kainas, užsakomą jų kiekį, siunčia alkoholinių gėrimų fotonuotraukas, daro šių gėrimų užsakymus ir pan.; 2023 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinį pranešimą apie atliktą V. Č. dukters sutuoktinio P. K. turimų pajamų ir patirtų išlaidų vertinimą; 2023 m. rugsėjo 1 d. tarnybinį pranešimą apie atliktą V. Č. ir jo sutuoktinės S. Č. turimų pajamų ir patirtų išlaidų vertinimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 3 d.), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, taip pat motyvuotai aptarė ir paneigė gynybos versijas, kad kratos metu paimti pinigai buvo gauti teisėtai ir kaip asmeninė nuosavybė priklausė nuteistajam ir jo sutuoktinei S. Č. bei dukters sutuoktiniui P. K., ir jų pagrindu padarė išvadą, kad 43 260 Eur, 450 Šveicarijos frankų, kurie nėra pagrįsti teisėtomis pajamomis, yra V. Č. gauti nusikalstamu būdu, padarant jam inkriminuotą veiką pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.
15. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo V. Č. ir jo sutuoktinės pajamas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 3 d., gautas iš teisėtos veiklos, grynųjų pinigų kiekį, rastą kratos metu, taip pat kitas byloje nustatytas svarbias aplinkybes, pagrindžiančias V. Č. turimo turto neproporcingumą jo teisėtoms pajamoms, padarė pagrįstą išvadą, kad 43 260 Eur, 450 Šveicarijos frankų turi būti konfiskuoti taikant BK 723 straipsnį, nes kratos metu rasti pinigai neatitinka nuteistojo ir jo sutuoktinės teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad V. Č. kratos metu rastų pinigų kilmės teisėtumo teiktais duomenimis negalėjo pagrįsti, bei įvertinęs kitas byloje nustatytas aplinkybes (pvz., neteisėtai įgytų ir laikytų akcizais apmokestinamų prekių kiekį ir pan.), tinkamai ir pagrįstai nustatė konfiskuotinų grynųjų pinigų nusikalstamą kilmę. Kaip matyti iš bylos duomenų ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, darant išvadą apie konfiskuotinų lėšų nusikalstamą kilmę, buvo vertinta visa bylos medžiaga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir dėl to padarytomis išvadomis.
16. Nepagrįsti nuteistojo V. Č. kasacinio skundo teiginiai, kad, kaltinime neinkriminavus objektyviojo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, požymio – akcizais apmokestinamų prekių realizavimo, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog jo namuose rasti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu iš jam inkriminuotos veikos. Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nereikalauja nustatyti, jog konfiskuotina konkreti pinigų suma ar konkrečios vertės turtas buvo gauti padarius konkrečią nusikalstamą veiką, todėl vien ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos aprašyme nebuvo inkriminuotas akcizais apmokestinamų prekių realizavimas, savaime nepaneigia galimybės taikyti išplėstinį turto konfiskavimą.
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatydamas V. Č. turto (grynųjų pinigų) kilmę, BPK įtvirtintų įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimų nepadarė. Visos šio turto kilmės klausimui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės ir įrodymai apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, bylos aplinkybės nustatytos remiantis išsamiu ir visapusišku įrodymų visumos vertinimu.
18. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus skundo argumentu, kad baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo taikymas jam buvo procesinė staigmena, nes ši aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinime.
19. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, 2023 m. kovo 3 d. kratos metu rastiems ir paimtiems iš V. Č. pinigams – 43 260 Eur, 450 Šveicarijos frankų paskirtas laikinas nuosavybės apribojimas (BPK 151 straipsnio 1 dalis), šis apribojimas buvo tęsiamas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu V. Č. ir jo gynėjai teikė prašymus, dėstė teisinius argumentus dėl šių paimtų pinigų konfiskavimo negalimumo ir teikė įrodymus, pagrindžiančius savo argumentus. Taikyti išplėstinį turto konfiskavimą prokuroras prašė jau pirmosios instancijos teisme, šis teismas pateikė savo vertinimą nurodytu klausimu, o prokuroras, nesutikdamas su tokiu vertinimu, pateikė apeliacinį skundą, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtas išplėstinis turto konfiskavimas nuteistajam buvo procesinė staigmena ar pažeistos jo teisės į gynybą.
20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. Č. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Darius Kantaravičius
Albinas Antanaitis
