Administracinė byla Nr. II-9-445/2026
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00062-2025-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorija:
19.41.; 21.1.4.;21.10.4.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2026 m. balandžio 3 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant nuotoliniu būdu (prisijungę nuotoliniu būdu per ZOOM programą) skundą padavusiam asmeniui V. G.,
dalyvaujant nuotoliniu būdu (prisijungusiam nuotoliniu būdu per ZOOM programą) ne teismo tvarka priėmusios nutarimą institucijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos (toliau-Institucijos) vyriausiajam specialistui - atstovui Donatui Čebatoriui,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens/pareiškėjo V. G. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos vyriausiojo specialisto 2025-08-28 priimto nutarimo (priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr.0045-ANR_N-718-2025), kuriuo V. G. pripažintas padaręs administracinį teisės nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 536 straipsnio 1 dalyje, panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Skundą padavęs asmuo V. G. prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos vyriausiojo specialisto 2025-07-28 priimtą nutarimą, kuriuo M. Š. pripažintas padaręs administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas.
Nesutikimo su priimtu nutarimu motyvai:
2025-03-06 Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR vidaus reikalų ministerijos teikė prašymą įrašyti jį į asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą, kurio 6 punkte nurodė buvimo tikslą – būti pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, būti pasienio juostoje, būti valstybės sienos apsaugos zonoje. 2025-03-07 gavo Varėnos PR budėtojų SMS žinutę, kurioje nurodyta, kad jam „išduotas leidimas į VSAZ“. Jokios papildomos informacijos, kad jo prašymas tenkinamas tik iš dalies ar pastabų, kad reikia tikslinti prašymą, eliminuojant buvimą pasienio juostoje, aš negavo. Supranto, kad yra tik vienas asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašas, į kurį aš buvo įrašytas, todėl galimai būdamas pasienio juostoje, negalėjo pažeisti įstatymų reikalavimų;
ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0248, kelias, kuriuo važiavo, tik iš dalies patenka į pasienio juostą ir matyti, kad važiavo dešiniąja kelio puse, kuri nepatenka į pasienio juostą, todėl šioje vietoje negalėjo įvažiuoti į pasienio juostą ar patrulio taką, kuris yra vienas iš pasienio juostos elementų. Pažymėtina, kad atlikdami matavimus šioje vietoje, pareigūnai atstumą matuoja nuo valstybės sienos ženklo, kuris yra vienas iš pasienio juostos elementų, tačiau nežymi nei pasienio juostos pradžios, nei pabaigos, o ne nuo valstybės sienos;
stulpai su stebėjimo kameromis buvo šalia kelio jau važiuojant nuo Katros kaimo, o kelias vietomis ėjo net iki 1 km atstumu nuo valstybės sienos ir pasienio juostos, todėl stulpai su stebėjimo kameromis negalėjo būti ir nebuvo patrulio tako požymis;
iki minimos vietos nuo Katros kaimo važiavo keliu, kuris nebuvo pasienio juostoje. Tai buvo vienintelis kelias, kuriuo galėjau (turėjo teisę) važiuoti, kadangi dešinėje kelio pusėje buvo ženklai, draudžiantys lankytis miške, o kairėje pusėje buvo valstybės siena. Važiuojant stengėsi laikytis kiek įmanoma dešinėje kelio pusėje, kad išlaikyti didžiausią įmanomą atstumą nuo valstybės sienos, kuri buvo matoma tik ties valstybės sienos ženklais, o tarp ženklų nebuvo niekaip pažymėta. Važiuojant vieninteliu įmanomu keliu, kurio trajektorija vingiuota, nebuvo jokių ženklų, kad keičiasi kelio statusas ir nuo tam tikros vietos važiuoti yra draudžiama (pavyzdžiui, ženklas „plyta“, „motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ ar pan.);
minimoje 35 metrų atkarpoje buvo tiesiog vienas iš kelio vingių, t.y. kelias neatkartojo valstybės sienos ar apsaugos juostos kontūro, iš ko būtų galima spręsti, jog jis yra patrulio takas. Jei 450 metrų važiavo 1,3 min (kaip nurodyta Nutarime), tai minimą 35 metrų atstumą proporcingai galėjo važiuoti apie 6 sekundes, per kurias, anot pareigūnų, turėjo įvertinti atstumą nuo aiškiai ir matomai nepažymėtos valstybės sienos ribos, esančios žolėmis ir krūmais apaugusioje vietovėje, stebėti kelią bei navigacijos įrenginį, ką fiziškai atlikti vienu metu 6 sekundžių bėgyje yra sudėtinga. Net ir patys pareigūnai sustabdymo metu negalėjo pasakyti tikslių atstumų;
Su pareigūnais buvo bendrauta tik dėl buvimo prie valstybės sienos ženklo Nr. 0208, kur yra piečiausias Lietuvos taškas ir reikalavimai šioje vietoje buvo įvykdyti.
Institucija pateiktu atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nustatyta, kad jis kartu su M. Š. sąmoningai įvažiavo į pasienio juostą – apie 35 metrus maršruto dalį vyko 5 metrų atstumo zonoje nuo valstybės sienos linijos t.y. vykimas keturračiu pasienio patrulio taku (pasienio juosta) truko apie 1,30 minutę nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0248 iki 0247 (apie 450 metrų), siauriausiose vietose patrulio takas buvo apie 3 metrai nuo valstybės sienos. V. G. įvažiuojant į pasienio juostą ties valstybės sienos ženklu Nr. 0248 aiškiai matėsi valstybės sienos ženklai Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos respublikos su numeriais, vaizdo stebėjimo sistemos stulpas su įranga, koncertina, stebėjimo bokštas su stebėjimo kamera, todėl V. G. negalėjo nepastebėti, jog tai valstybės sienos infrastruktūra ir kad jis įvažiuoja į teritoriją, kurioje neturi leidimo būti. Be to, dar prieš kelionę 2025-09-31 d. 10.00 val. V. G. (kartu su M. Š.) telefonu skambino į Kabelių pasienio užkardą ir buvo pamainos vyresniojo pareigūno Valdo Gaidžio informuotas, kad į pasienio juostą keturračiais vykti negalima, nes šiam vykimui būtinas atskiras leidimas, kurio jis (V. G.) neturi. Nepaisant to, jis sąmoningai pažeidė nustatytą tvarką ir vis tiek vyko keturračiu į pasienio juostą patrulio taku tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0248 - 0247. V. G. yra įrašytas į asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą, tačiau nėra įrašytas į asmenų turinčių teisę būti pasienio juostoje, sąrašą. Tačiau šis leidimas nesuteikia teisės būti pasienio juostoje. Vaizdo įrašuose aiškiai matosi kaip V. G. prie valstybės sienos ženklo Nr. 0248 (apie 7 metrų nuo valstybės sienos plote) 14.50 valandą įvažiuoja keturračiu motociklu į pasienio juostą t.y. patrulio taką. O prie valstybės sienos ženklo Nr. 0247 14.51 valandą V. G. važiuojantį keturračiu motociklu pasienio juosta t.y. patrulio taku, sustabdė Kabelių pasienio užkardos pareigūnai.
Teismo posėdyje V. G. paaiškino, kad pateikė prašymą būti įrašytu į asmenų, turinčių teisę būti sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse. Gavęs atsakymą suprato, kad prašymas patenkintas, yra įrašytas į nurodytus prašyme sąrašus. M. Š. skambino į pasienio užkardą ir informavo, kad vyksta prie peičiausio valstybės taško. Buvo pasakyta, kad atvykti iš šalies gilumos ir eiti pėsčiomis. Kelias, kuriuo važiavo, nebuvo paženklintas, kur prasideda patrulio takas. 2018 m. dalyvavo renginyje ir kaip renginio dalyvis buvo nubaustas dėl pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, ir kaip dalyvis negalėjo vertinti nurodyto maršruto.
Institucijos atstovas paaiškino, kad V. G. turėjo suprasti, kad pateko į pasienio juostą. Vietomis patrulio takas eina 3 m. nuo valstybės sienos. V. G. buvo išduotas leidimas į VSAZ, bet nebuvo išduotas į pasienio juostą. 2018 m. V. G. buvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą. Leidimo išdavimas į VSAZ ir pasienio juostą yra atskiri leidimai.
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkintinas.
Panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, kuri nukreipia į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymo) 14 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, leidžiama būti ar verstis ūkine, komercine veikla asmenims, įrašytiems į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą (toliau – sąrašas).
Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zona (toliau – valstybės sienos apsaugos zona) – nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos priežiūrai užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės Valstybės sienos apsaugos tarnybos priemonės.
Įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad pasienio juosta – prie valstybės sienos esanti pasienio ruožo dalis, skirta valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti.
Įstatymo 2 straipsnio 19 dalis numato, kad pasienio vandenys – vandens telkiniai, kurių vandenimis arba krantais eina valstybės siena.
ANK 536 straipsnyje nėra išskirta viena ar kita kaltės formos, tad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas galimas esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formai (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTg4LTg3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-88-876/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-88-876/2022">AN2-88-876/2022</a> 8 punktas).
Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka. Į sąrašą gali būti įrašyti motyvuotą prašymą pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys. Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu: fizinis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą; nėra praėję vieni metai nuo fiziniam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos.
Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad V. G. praeityje būtų teistas ar jam paskirtos administracinės nuobaudos, ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, nebūtų praėję vieneri metai. Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą V. G. metų bėgyje nėra baustas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad V. G. 2025-03-06 VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinei pateikė prašymą, įrašyti į asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą. Prašyme nurodyti asmens duomenys – vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, nurodyta trukmė – 1 metai, planuojama veikla – turizmas Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų, Švenčionių rajonai. Buvimo tikslu nurodė – būti pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, būti pasienio juostoje, būti valstybės sienos apsaugos zonoje.
Į V. G. prašymą gautas atsakymas: „VSAT Varėna. Labas vakaras, informuojame, kad Jums išduotas leidimas į VSAZ Nr.250306-18. Leidimas galioja iki 2025-09-10. Kadangi šiuo laiku baigia galioti Jūsų asmens tapatybės kortelė. Varėnos PR budėtojai“.
Kaip ir jau minėta, Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka.
Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymą 2023 m. spalio 11 d. Nr. 4-355 „Dėl asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau-Aprašas). Šio Aprašo 1 punkte nurodyta, kad ši tvarka reglamentuoja prašymo įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą (toliau – prašymas) pateikimą, nagrinėjimą ir įrašymo į sąrašą tvarką.
Pagal aprašo 11 punktą fiziniai asmenys, ketinantys būti valstybės sienos apsaugos zonoje ir/ar pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, jų motyvuotu prašymu pagal pavyzdinę formą, patvirtintą šį tvarkos aprašą tvirtinančiu įsakymu, gali būti įrašomi į sąrašą ne ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui. Šie asmenys prašyme privalo nurodyti teritoriją, kurioje ketina būti.
Tokios tvarkos laikėsi ir V. G.. Jis užpildė pavyzdinę formą, nurodytą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymą 2023 m. spalio 11 d. Nr. 4-355. Užpildytą prašymo pavyzdinę formą V. G. pateikė elektroninėmis priemonėmis VSAT pasienio rinktinei ir tai padarė laikydamasis Aprašo 14 punkto reikalavimų. Taip pat V. G. prašymą pateikė kompetentingai institucijai – VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinei (Aprašo 23 punktas).
Pagal Aprašo 24 punktą sprendimas įrašyti ar atsisakyti įrašyti į sąrašą priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo VSAT. 2025-03-06 pateikęs prašymą, sprendimą įrašyti į sąrašą (SMS žinutėje nurodyta – išduotas leidimas), V. G. gavo 2025-03-07. Kito atsakymo, kad atsisakyta įrašyti į sąrašą (pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena), negavo.
Skirtumas tarp galimų sprendimų yra tai, kad apie priimtą sprendimą atsisakyti įrašyti į sąrašą asmenys informuojami raštu, elektroniniu paštu ar elektroninėmis priemonėmis per elektroninio pristatymo sistemą (E. pristatymas) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo, pateikiant priimtą sprendimą (Aprašo 27 punktas). Tokiu atveju sprendimą atsisakyti įrašyti į sąrašą negalima asmens informuoti telefonu (tiek SMS žinute, tiek pokalbiu – pranešimu apie atsisakymą įrašyti į sąrašą).
Pagal Aprašo 28 punktą, sprendimas atsisakyti įrašyti asmenis į sąrašą arba išbraukti iš jo priimamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnyje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, institucijos įgaliotas atstovas, turėjo priimti sprendimus – įrašyti į sąrašą arba atsisakyti įrašyti į sąrašą.
Byloje nenustatytos aplinkybės, kad V. G. praeityje būtų teistas, nebūtų praėję vieneri metai nuo jam paskirtos administracinės nuobaudos už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą. Nenustačius Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnyje numatytais pagrindų, kuriais draudžiama įrašyti į sąrašą, asmuo privalėjo būti įrašytas į sąrašą pagal visus prašyme nurodytus punktus.
Nors V. G. negyvena valstybės sienos apsaugos zonoje, nėra šioje zonoje nekilnojamojo turto savininku ar naudotoju, neturi sutartinių įsipareigojimų VSAT pasienio juostoje statyti ar prižiūrėti valstybės sienos apsaugos objektus bei įrenginius, atlikti kitą su valstybės sienos apsauga susijusią veiklą (Aprašo 12,13 punktai), tačiau tai pagal Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nuostatas, neturi įtakos jį įrašant į sąrašą.
Be to Aprašo 25 punkte nurodyta, kad prašymai nagrinėjami (išskyrus prašymų nagrinėjimo terminus) Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklių) (galiojanti redakcija 2022-09-03), nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, prašymas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu:1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas;5) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.
Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos aplinkybės, kad V. G. paduotas prašymas būtų paliktas nenagrinėtu. Pagal Aprašo 30 punktą, sprendimai dėl įrašymo į sąrašą ar sprendimai atsisakyti įrašyti į sąrašą gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks išaiškinimas asmeniui nebuvo pateiktas ir nurodytas.
Kadangi nebuvo priimtas sprendimas atsisakyti įrašyti į sąrašą, tai nebuvo pagrindo V. G. priimtą sprendimą – įrašyti į sąrašą (išduoti leidimą į VSAZ) skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaip teismo posėdyje paaiškino V. G., jis buvo įsitikinęs, kad yra įrašytas į sąrašą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena.
Sąrašas sudaromas ir pildomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (VSATIS). Savaime suprantama, kad skundą padavęs asmuo V. G. neturi teisės ir prieigos naudotis VSATIS duomenimis. Kai asmuo SMS žinute gauna patvirtinimą, kad jis yra įrašytas į sąrašą (pagal Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnį), jam nekyla jokių abejonių dėl įtraukimo į sąrašą.
Įstatyme nurodoma sąvoka – sąrašas (vienaskaita), t. y. nėra išskirta ir nurodyta, kad sudaromi keli sąrašai arba sąrašai pagal nurodomą vietą - sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka. Tokią tvarką atkartoja ir detalizuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymas 2023 m. spalio 11 d. Nr. 4-355 „Dėl asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Apraše nėra reglamentuota, kad asmens įrašymas į sąrašą gali būti skirstomas pagal zonas, juostas ir pan.
Minimo Aprašo – fizinių asmenų įrašymo į sąrašą terminai ir sąlygos, tik papildomai nurodoma, kad asmenys gyvenantys valstybės sienos apsaugos zonoje arba esantys nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, į sąrašą įrašomi neterminuotai (skiriasi tik įrašymo terminas, bet ne įrašymo pagrindas).
Nagrinėjamu atveju V. G., vykstantis keturračiu turizmo tikslais į piečiausią Lietuvos tašką, negalėjo numanyti, kad jis negali būti (neturi teisės) pasienio juostoje ir dėl to jam kils administracinė atsakomybė, net ir vadovaujantis protingo (rūpestingo ir atidaus) žmogaus standartu, kai turėjo numatyti, kad vykdamas pasienio juosta, už buvimą joje yra keliami papildomi reikalavimai asmenims, kurie įrašyti į sąrašą. Jo veikoje nėra tyčios ar nerūpestingumo.
Nagrinėjamu atveju skundą padavusiam asmeniui V. G. buvo atsiųsta SMS žinutė -išduotas leidimas į VSAZ, t. y. net ir ši žinutė neatitiko Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymo 2023 m. spalio 11 d. Nr. 4-355 „Dėl asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimų (turėjo būti nurodyta - įrašytas į sąrašą ar neįrašytas, o ne išduotas leidimas).
Skundą padavęs asmuo V. G. teigia, kad gavęs SMS žinutę iš VSAT tarnybos, suprato, kad jis yra įrašytas į sąrašą pilnai, pagal prašyme nurodytas sąlygas.
Kokia išduoto leidimo į VSAZ (trumpinys) reikšmė. Leidimas – tai lietuviškas žodis, turintis keletą reikšmių ir naudojamas skirtinguose kontekstuose. Jis yra kilęs iš veiksmažodžio leisti, kuris reiškia „duoti leidimą“, „suteikti galimybę“, „padaryti prieinamą“ ar „paleisti“ (www.lietuviškai.lt).
Kokia VSAZ (trumpinio) reikšmė. Pagal V. G. pateiktą prašymą, įrašyti į asmenų turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, galima spręsti, kad tai paskutinių jo prašyme nurodytų žodžių trumpinys. Kadangi, kaip atsakymas į prašymą buvo pateiktas SMS žinute, nurodant „ <...> išduotas leidimas į VSAZ <...>, tai atitiko V. G. lūkesčius, suprantant, kad prašymas patenkintas. Jokio kito sprendimo – atsisakyti įrašyti į sąrašą, nebuvo priimta ir toks sprendimas nebuvo išsiųstas asmeniui. Įvertinus tai, kad nebuvo nustatytos sąlygos ir aplinkybės, jog V. G. prašymas būtų paliktas nenagrinėtu, daroma išvada, kad buvo priimtas vienintelis sprendimas – įrašyti į sąrašą.
Pagal AIS VSATIS sistemos duomenis, V. G. atžvilgiu priimtas sprendimas – išduoti, leidimas galioja iki 2025-09-10, leidimo tipas – asmenų turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašas.
V. G. atsakyme į prašymą buvo pateikta SMS žinutė, nurodant „ <...> išduotas leidimas į VSAZ <...> ir nėra daugiau jokių duomenų ar nuorodų apie pasienio vandenis, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą. Tačiau VSATIS sistemos įrašas nurodo įrašymą pagal dvi pozicijas - įrašytas į asmenų turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, nors tokio turinio pranešimas skundą padavusiam asmeniui nebuvo išsiųstas. Todėl pagrįstas V. G. įsitikinimas, kad jo prašymas patenkintas – jis įrašytas į sąrašą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena. Tuo labiau, kad nėra nurodyta, jog priimtas kitoks sprendimas – atsisakyti įrašyti į sąrašą dėl pasienio juostos.
Skunde nurodytos aplinkybės, dėl to ar buvo skundą padavęs asmuo sustabdytas vairuojantis keturratį pasienio juostoje, važiuojant vieninteliu įmanomu keliu, kurio trajektorija vingiuota, nebuvo jokių ženklų, kad keičiasi kelio statusas, neturi reikšmės nagrinėjant skundą, laikant, kad šis asmuo buvo įrašytas (turėjo būti įrašytas) į sąrašą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, priešingu atveju jam turėjo būti pateiktas sprendimas – atsisakyti įrašyti į nurodytą sąrašą, o ne du prašymo punktus tenkinti, o dėl trečiojo iš vis nepriimti sprendimo.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).
Prašymą įrašyti į asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, priėmė ir nagrinėjo pasienio rinktinės pareigūnai, o ne pasienio užkardos pareigūnai, kurie nagrinėjamu atveju yra tik priimto sprendimo vykdytojai. Akcentuotina aplinkybė, kad apie priimtą sprendimą atsisakyti įrašyti į sąrašą asmenys informuojami raštu, elektroniniu paštu ar elektroninėmis priemonėmis per elektroninio pristatymo sistemą (E.pristatymas), o ne telefonu. Taigi net ir išgirdęs atsakymą telefonu, kad asmuo nėra įrašytas į sąrašą, asmuo neturi pagrindo juo vadovautis, kai įrašymo į sąrašą tvarka yra reglamentuota teisės aktų (atsisakymas turi būti pateiktas raštu).
Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pareigūnas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, todėl priimtas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565 1 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos vyriausiojo specialisto 2025-08-28 priimtą nutarimą, kuriuo V. G. pripažintas padaręs administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėjas Dalis Žilionis
