Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-12-1208/2026
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00067-2026-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.12
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 3 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D.,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. A.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
nustatė:
R. D., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nariu ir vadovu, žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nustatytą, kad R. D., laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 14 d. iki 2025 m. vasario 14 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, nors MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui, taip pažeisdamas kreditorės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), interesus.
R. D. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Bendrijos narys ir atstovas yra R. D. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. kovo 4 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 9 630,53 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. lapkričio 26 d. Su Bendrija 2024 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 154,24 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, tačiau 2025 m. balandžio 7 d. nutraukta dėl jos nevykdymo. VMI išieškojimą iš Bendrijos sąskaitų ir turto vykdo nuo 2025 m. balandžio 14 d., tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.
Siekiant nustatyti, ar Bendrija, turėdama įsiskolinimą valstybei, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, VMI 2025 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prašydama pateikti Bendrijai priklausančių sąskaitų išrašus. Minėta kredito įstaiga 2025 m. gruodžio 22 d. pateikė Bendrijos sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus. Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad Bendrija, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, dėl ko buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Pareiškime pažymima, kad atsiskaitymai vyko su MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra pats R. D. Bendrija, gaudama įplaukas į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2025-01-20 gauta 1089,00 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini), 2025-01-21 gauta 1185,80 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini)) turėjo didelę galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė. Pareiškime nurodoma, kad Bendrija nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.
Iš Juridinių asmenų registrų išrašų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta (duomenys neskelbtini). Bendrijos vadovas ir narys yra R. D.
Iš Mokestinės nepriemokos balansų matyti, kad 2026 m. kovo 4 d. duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė prievolė sudarė 9 630,53 Eur (Gyventojų pajamų mokestis – 6 125,36 Eur ir 288,15 Eur delspinigiai; Pridėtinės vertės mokestis – 3 146,95 Eur ir 70,07 Eur delspinigiai).
Iš 2024 m. lapkričio 26 d. prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą matyti, kad R. D. pateikė prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą (2160,85 Eur).
Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad Bendrovė 2024 m. lapkričio 1 d. – 2025 m. lapkričio 1 d. turėjo 55 957,88 Eur išlaidų ir 55 475,08 Eur pajamų. Bendrovė, nuo 2024 m. lapkričio 26 d. susidarius mokestinei nepriemokai, gavo pajamų (pvz. 2025-01-20 gauta 1089,00 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini), 2025-01-21 gauta 1185,80 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.), tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais (pvz. 2025 m. sausio 14 d., 20 d., 21 d., vasario 11 d., 13 d., 14 d. atliko pavedimus MB „(duomenys neskelbtini)“, o 2025 m. vasario 13 d. – R. B.).
Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė R. D. paskirti administracinę nuobaudą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. paaiškino, kad Bendrovė turėjo daug skolininkų, dėl ko tikėjosi padengti visus turimus įsipareigojimus. MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo susijusi su buhalterine apskaita. Išieškojimas iš Bendrovės skolininkų nevyksta, nes įmonės buhalterės neatiduoda dokumentų. Pripažino savo kaltę, kad atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, taip pasielgė siekdamas išlaikyti Bendrovės veiklą. Atliko mokėjimus darbuotojai. MB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už patalpų nuomą. Bendrovės buhalterės nepateikia buhalterinių dokumentų. Šiuo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų negauna. Sudarė mokestinės paskolos sutartį, nes tikėjosi iš skolininkų atgauti skolas. 2025 m. balandžio mėnesį visa situacija Bendrovėje pasikeitė. Įmonė turėjo kito turto – kompiuterių, tačiau buvusios buhalterės juos nusisavino.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).
CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, jog bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.
Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEyLTYyOC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-12-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-12-628/2019">2AT-12-628/2019</a>, nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-266/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-266/2006">3K-7-266/2006</a>, 3K-3-130/2011).
Nagrinėjamu atveju R. D., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymo pažeidžiant kreditorės VMI teises nuo 2025 m. sausio 14 d. iki 2025 m. vasario 14 d.
Nustatyta, kad R. D. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo 2023 m. birželio 20 d. todėl teismas pripažįsta, kad R. D. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas.
Iš byloje esančių duomenų neginčytinai nustatyta, kad R. D. vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ bylai reikšmingu laikotarpiu – nuo 2025 m. sausio 14 d. iki 2025 m. vasario 14 d.– turėjo įsiskolinimų VMI (gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimai su delspinigiais). R. D. apie šią mokestinę nepriemoką neabejotinai žinojo – jis 2024 m. lapkričio 26 d. teikė VMI prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kuris buvo patenkintas ir mokestinės nepriemokos mokėjimas buvo išdėstytas. Nepaisant išdėstyto mokestinės nepriemokos mokėjimo, Bendrovės įsipareigojimai VMI nebuvo sumažinti, dėl ko mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 154,24 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo 2025 m. balandžio 7 d. buvo nutraukta. Duomenys apie tai, kad Bendrovė atlikdama mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams turėjo mokestinę nepriemoką, yra užfiksuoti kartu su pareiškimu pateiktuose MAIS dienos balanso išrašuose, o duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams yra nurodyti Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše. Vadinasi, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas žinojo, kad jis bylai reikšmingu laikotarpiu turėjo pareigą atsiskaityti su VMI.
Byloje nenustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ bylai reikšmingu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Pažymėtina, kad bendrovė privalo turėti likvidaus turto, kurį galima būtų laiku (operatyviai) panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad VMI kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ir Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi tenkino Ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, kurios patiria laikinų finansinių sunkumų, t. y. neturinčioms pakankamai lėšų visiems joms pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reikalavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ji negalės ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę pinigines lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a>, e3K-7-115-469/2020 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė jau nuo 2025 m. sausio mėnesio buvo nemoki, dėl ko inkriminuojamu laikotarpiu jai negali būti taikomos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos. Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad Bendrovė 2024 m. lapkričio 1 d. – 2025 m. lapkričio 1 d. turėjo 55 957,88 Eur išlaidų ir 55 475,08 Eur pajamų. Bendrovė, nuo 2024 m. lapkričio 26 d. susidarius mokestinei nepriemokai, gavo pajamų (pvz. 2025-01-20 gauta 1089,00 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini), 2025-01-21 gauta 1185,80 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.), tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais.
Traukiamas administracinėn atsakomybėn R. D. pripažino aplinkybę, kad jis žinojo, jog Bendrovė turėjo mokestinių nepriemokų, pripažino, kad pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimų eilę, tačiau teigė, jog buvo įsitikinęs, kad šią mokestinę prievolę įvykdys vėliau, o inkriminuojamu laiku atliko mokėjimus kitiems Bendrovės kreditoriams ir darbuotojai norėdamas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, tačiau, teismo vertinimu, šis argumentas nepaneigia R. D. kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Juridinio asmens vadovas privalo įmonės darbą organizuoti taip, kad Bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU3LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-57-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-57-976/2020">2AT-57-976/2020</a>). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTgtODk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-8-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-8-895/2020">2AT-8-895/2020</a>). R. D., būdamas Bendrovės vadovu, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodamas, kad Bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais. Aptarta administracinį nusižengimą ir R. D. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).
ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
R. D. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovautos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Šiai dienai įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra padengtas, Bendrovei iškelta bankroto byla. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti R. D. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, turi šeimą, baustas administracine tvarka, turi kitų finansinių įsipareigojimų.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. D. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam – 1 500 Eur.
Šiuo atveju padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Teismui nėra pateikta ir išskirtinai teigiamai pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą Taikyti R. D. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
n u t a r i a :
R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-12-1208/2026.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
