Administracinio nusižengimo byla Nr. II-118-1279/2026
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00186-2026-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.19; 21.10.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 2 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Laura Mankienė,
sekretoriaujant Gintarei Navickienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) 2026 m. sausio 25 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (forma FR0001, toliau - Deklaracija) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 dienos, atitinkamai iki 2025 m. gegužės 2 d. Tuo, E. S. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: deklaraciją privalo pateikti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas ėjusių gyventojų sutuoktiniai.
E. S. nesutikdamas su priimtu nutarimu pateikė skundą ir paaiškinimą, kuriuose prašoma panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą - įspėjimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 metais jam nebuvo žinoma, jog atsirado pareiga pateikti turto deklaraciją, nes jo apie tai neinformavo sutuoktinė, o ir pats jokių pareigų, dėl kurių atsirastų tokia prievolė, nėjo. Taip pat informavo, kad Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos nepateikė, nes manė, jog sudarius ikivedybinę sutartį, kuria sutuoktinių turtas atskirtas, jam neatsiranda prievolės teikti minėtą deklaraciją dėl sutuoktinės užimamų pareigų. Pareiškėjas tik susipažinęs su nutarime nurodyta deklaravimo priežastimi, kad deklaraciją privalo pateikti nurodytas pareigas ėjusių asmenų sutuoktiniai, išsiaiškino, jog pareiga kilo dėl jo sutuoktinės 2024 m. liepos 2 d. – 2024 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu eitų vyr. specialistės pareigų Viešųjų pirkimų tarnyboje. Nurodė, kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, nusižengimą padarė ne dėl tyčios, o dėl žmogiškojo nesusipratimo ir informacijos trūkumo. Pareiškėjas prašo atsižvelgti, kad nusižengimas padarytas pirmą kartą, o deklaraciją teikti turėjo dėl trumpalaikio sutuoktinės pareigų. Siekiant įvykdyti pareigą, minėta deklaracija pateikta geranoriškai.
Institucijos atstovas pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir Kauno apskrities VMI 2026 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad su E. S. skundu nesutinka ir mano, kad nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir paskirta nuobauda yra teisinga. E. S. buvo prievolė pateikti deklaraciją už 2024 m., todėl jo veika atitinka ANK 187 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymį - deklaracijų nepateikimą ir/ar pavėluotą pateikimą. Nurodoma, kad nėra svarbus pareigų vykdymo laikotarpis dėl kurio ši prievolė atsirado. Pažymima ir tai, kad deklaracijoje turi būti deklaruojamas tiek asmeninės nuosavybės, tiek bendros jungtinės nuosavybės teise turimas sutuoktinių turtas, todėl tai, jog sutuoktiniai buvo sudarę ikivedybinę sutartį, šiuo atveju nustatytų aplinkybių dėl nesavalaikio deklaracijos pateikimo vertinimui, neturi jokios reikšmės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjui buvo siunčiami informaciniai pranešimai, primenantys pateikti deklaracijas ir informuojantys, kad už deklaracijų ar kitų dokumentų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas taikoma administracinė atsakomybė.
E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jis dirba gydytoju, todėl jam nebuvo prievolės teikti turto deklaracijos. Apie pareigą pateikti tokią deklaraciją sužinojo tik gavęs Institucijos nutarimą. Institucijos siunčiamų priminimų pateikti deklaraciją nematė, sutuoktinė jo taip pat neinformavo. Gavęs administracinę nuobaudą, deklaraciją pateikė. Tikisi, kad administracinės nuobaudos negaus, nes jam tai pirmas kartas.
Administracinio nusižengimo byla pagal E. S. skundą išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apskrities VMI 2026 m. sausio 25 d. nutarimu E. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinės nuobaudos – įspėjimo.
ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. Šio nusižengimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra apibrėžtos mokesčių mokėtojo pareigos. Šio straipsnio 5 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuota, kad pagal įstatymą turtą deklaruoja valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, antstoliai ir jų šeimos nariai, notarai ir jų šeimos nariai.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos / administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM0LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-34-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-34-507/2015">2AT-34-507/2015</a>, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatytas pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, tai yra neskiriant nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. S. už ANK 187 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, Institucijos 2026 m. sausio 25 d. nutarimu paskirta pati švelniausia sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – įspėjimas.
Aplinkybės, kurias E. S. nurodė savo skunde bei teismo posėdžio metu, niekaip negali suponuoti galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi E. S. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių dėl ko jo teisinė padėtis turėtų būti švelninama. Teismo posėdžio metu bei skunde, jis nurodė tai, kad nežinojo apie prievolę pateikti deklaraciją, nes jo sutuoktinė Viešųjų pirkimų tarnyboje dirbo neilgai, kad jie yra sudarę ikivedybinę sutartį, kuria jų turtas atskirtas bei tai, kad deklaraciją jau pateikė.
Vis tik teismas šių aplinkybių kaip išskirtinių nevertina, o priešingai pažymi, kad E. S. elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai. Žinodamas, kad jo sutuoktinė dirba valstybės tarnyboje, nepasidomėjo savo pareigomis, nebuvo atidus ir nors, kaip teigia, nežinojo apie prievoles teikti deklaracijas, tačiau pagal savo asmenines savybes, būdamas išsilavinęs ir atsakingas pareigas dirbantis pilietis, galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Atitinkamai įstatymo nežinojimas ir nešvelnina asmens atsakomybės, nepažeidžiant teisės viršenybės principo, juo labiau, kad prieš įstatymus visi asmenys yra lygus.
Be to, iš teismui pateiktų administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad mokesčių administratorius per Elektroninę deklaravimo sistemą 2025 m. gegužės 20 d. administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išsiuntė priminimą pateikti deklaraciją. Šiuo priminimu suteiktas papildomas dešimties darbo dienų terminas nuo pranešimo gavimo dienos įstatyme įtvirtintai pareigai įvykdyti. Iš mokesčių mokėtojo pateiktų deklaracijų sąrašo nustatyta, kad 2025 m. gegužės mėn. ir 2026 m. sausio mėn. pareiškėjas VMI yra pateikęs kitas deklaracijas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas naudojosi VMI elektroninio deklaravimo sistema ir siųstą priminimą pateikti Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2024 m. gavo. Racionalių aplinkybių dėl ko ignoravo Institucijos priminimą pateikti deklaraciją pareiškėjas nenurodė. Visgi, Metinė turto deklaracija už 2024 metus VMI buvo pateikta tik 2026 m. vasario 13 d., t. y. po Institucijos priimto skundžiamo nutarimo. Nors nagrinėjamu atveju dėl padaryto administracinio nusižengimo jokie padariniai nekilo, teismas pažymi, jog ANK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl užtenka nustatyti, jog nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.
Taip pat pažymima, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2016 m. birželio 22 d. sudaryta ikivedybinė sutartis neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo už turto deklaracijos nepateikimą, kadangi ši pareiga yra asmeninė ir nepriklauso nuo sutuoktinių tarpusavio susitarimų dėl turto teisinio režimo. Vedybų sutartis nereglamentuoja ir nepanaikina įstatymuose nustatytos prievolės laiku ir tinkamai pateikti turto deklaraciją.
Taigi, E. S. nurodytos aplinkybės, negali būti pagrindu taikant įstatyminę išimtį dėl teisinės padėties švelninimo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad E. S. anksčiau jau buvo baustas administracine tvarka (2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu už transporto priemonės vairavimą neblaiviam). Nors administracinė nuobauda šiuo metu yra negaliojanti, tačiau tai itin neigiamai charakterizuoja asmenį.
Nagrinėjamo administracinio nusižengimo byloje Institucija skirdama administracinę nuobaudą nenustatė E. S. nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei sunkinančių aplinkybių. Vis tik teismas nesutinka, jog nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, jog įvertinus E. S. prisipažinimą ir gailėjimąsi spręstina, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta pati švelniausia sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas. Teismo nuomone, pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas yra tinkamai individualizuota, paskirta nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Teismas pažymi ir tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra nei vieno kriterijaus, nurodyto ANK 565¹ straipsnyje, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, jog tenkinti E. S. skundą nėra teisinio pagrindo. Teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Institucija objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai, nepažeisdama procesinių teisės normų, įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Taigi, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir nekeistinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
netenkinti E. S. skundo ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 25 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Pripažinti E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Laura Mankienė
