Administracinė byla Nr. eI-322-764/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01889-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą „Dėl R. K.“ Nr. KS-70.
VTEK ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai neįvertino savo paties finansinių įsipareigojimų akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ kaip realios Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintos interesų konflikto grėsmės, vykdant tarnybines pareigas. Pareiškėjo manymu, tokia išvada nėra pakankamai pagrįsta, nors jis iš tikrųjų 2017 m. rugpjūčio 31 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas „Dėl savivaldybės garantijos už ilgalaikę paskolą UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ suteikimo“ ir kuriame priimtas sprendimas Nr. T-160 suteikti AB „Šiaulių bankas“ 250 000 Eur dydžio savivaldybės garantiją už ilgalaikę (5 metų) paskolą UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini) rajone“ įgyvendinimui ir kuriame balsavo „už“ tokį sprendimą.
Pareiškėjo teigimu, yra įprasta praktika, kad savivaldybė garantuoja bankams ir/ar kitoms finansų įstaigoms už savivaldybės įmonių gaunamas paskolas. Savivaldybės garantijų suteikimas yra išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija ir taryba, veikdama savo kompetencijos ribose, 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-160 tokią garantiją suteikė. Pažymi, kad jis nėra UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ vadovas, valdymo organų narys, dalyvis, darbuotojas, taip pat neturi jokių asmeninių interesų šioje įmonėje.
Šiuo atveju AB „Šiaulių bankas“ tiesioginės materialinės naudos negavo. Savivaldybės garantija būtų aktuali tik tuo atveju, jeigu UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ negrąžintų paskolos ar jos dalies, tačiau nėra jokių prielaidų, kad tokia situacija galėtų susidaryti.
Iš AB „Šiaulių bankas“ buvo gavęs paskolą pagal 2011 m. gegužės 19 d. kredito sutartį Nr. PS-53759-22 ūkininko veiklai vystyti. Tuo metu nebuvo Savivaldybės meras (meru išrinktas 2015 m. kovo 1 d.). Taigi, kaip AB „Šiaulių bankas“ tuometinio skolininko pagal kredito sutartį statusas ir jo, kaip Savivaldybės mero, statusas niekaip nesusiję. Kreditas buvo suteiktas pagal standartinę banko parengtą sutartį, kurioje nustatyti įprasti tokios kategorijos sutartims įsipareigojimai.
Mano, kad šiuo atveju nebuvo interesų konflikto situacijos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir/ar 11 straipsnio 1 dalies prasme, todėl neprivalėjo veikti Įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu būdu – nusišalinti nuo sprendimo dėl garantijos UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ už iš AB „Šiaulių bankas“ gaunamą paskolą suteikimo.
Atsakovė VTEK atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jo, kaip AB „Šiaulių bankas“ skolininko, ir kaip Savivaldybės mero statusai niekaip nesusiję. Pareiškėjas yra Savivaldybės meras - valstybės politikas - todėl patenka į Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategoriją, kuriam Įstatyme nustatyti draudimai ir įpareigojimai taikomi tiesiogiai ir visa apimtimi. Pareiškėjui taip pat taikoma pareiga vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti. Tai, kad jo asmeninis sandoris su AB „Šiaulių bankas“ yra tęstinis ir tebegaliojantis, reiškia, kad pareiškėjas negalėjo išlikti objektyvus ir nešališkas subjekto, iš kurio asmeniškai gavo paskolą, atžvilgiu. Taigi, pareiškėjui taikoma pareiga nusišalinti nuo bet kokių klausimų, susijusių su šiuo banku.
Šiuo atveju pareiškėjas Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo svarstant ir priimant sprendimą, susijusį su AB „Šiaulių bankas“. Pagal Savivaldybės tarybos nariams, įskaitant ir pareiškėją, pateiktą Savivaldybės sprendimo projektą bei garantinio rašto projektą matyti, kad garantija suteikiama AB „Šiaulių bankas“, t. y. tam pačiam subjektui, su kuriuo pareiškėją sieja asmeniniai prievoliniai (kreditoriniai) santykiai. Pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti, kad Savivaldybės taryboje svarsto ir balsuoja dėl sprendimo, kuris tiesiogiai susijęs su jo paties kreditoriumi.
Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad asmuo savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. VTEK tyrimo metu nenustatė duomenų, kad pareiškėjas būtų sąmoningais, aiškiais ir nedviprasmiškais veiksmais vengęs interesų konflikto ir Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teikęs nusišalinimą Savivaldybės tarybai. Tokių duomenų nenurodo ir pats pareiškėjas.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl VTEK sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė atitinkamas Įstatymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas ir AB „Šiaulių bankas“ 2011 m. gegužės 19 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu pareiškėjui suteikta paskola, viršijanti 3 000 Eur. Sutartis buvo keista kelis kartus, o pagal paskutinį sutarties pakeitimą galutinis paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2019 m. sausio 30 d. Pareiškėjas Savivaldybės meru išrinktas nuo 2015 m. kovo 1 d.
Savivaldybės taryba 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje priėmė sprendimą suteikti AB „Šiaulių bankas“ 250 000 Eur dydžio savivaldybės garantiją už ilgalaikę (5 metų) paskolą UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini) rajone“ įgyvendinimui (sprendimo 1 punktas). Sprendimo 2 punktu nusprendė pritarti garantijos rašto projektui; 3 punktu nusprendė sutikti, kad per 10 darbo dienų nuo garantijos gavėjo (AB „Šiaulių bankas“) rašytinio reikalavimo, patvirtinančio, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, ir nurodančio, kada ir kokio dydžio įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, gavimo dienos garantijos gavėjas turi teisę mokėtinas sumas vienašališkai išskaičiuoti (nurašyti) iš Savivaldybės (garanto) sąskaitų kredito įstaigose. Garantas sutinka, kad garantijos gavėjas turi teisę šias sumas išieškoti ne ginčo tvarka.
2017 m. rugpjūčio 31 d. Savivaldybės tarybos posėdyje 5 darbotvarkės klausimu (posėdžio protokolas Nr. T1-8) buvo pakeistas Savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. T-87 patvirtintos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės skolinimosi ir savivaldybės garantijų teikimo taisyklių 23 punktas, nustatant, kad Savivaldybės garantija gali būti suteikiama 100 proc. paskolos sumos (anksčiau buvo nustatyta ne daugiau 80 proc.). 7 darbotvarkės klausimu svarstytas Savivaldybės garantijos už ilgalaikę paskolą UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ suteikimas. Protokole užfiksuota, kad Savivaldybės meras R. K. pristatė, kad yra gauti 3 Savivaldybės tarybos narių pareiškimai dėl nusišalinimų, kurie balsuojant buvo priimti. R. K. nusišalinimo nepareiškė, balsavo už garantijos suteikimą. Savivaldybės tarybos nariui pasiteiravus, ar įmonė jau gavo šią paskolą, klausimą pristatęs Savivaldybės administracijos darbuotojas paaiškino, kad paskola dar nėra gauta.
Savivaldybės tarybos nariai 2017 m. lapkričio 7 d. prašymu kreipėsi į VTEK, nurodydami, kad Savivaldybės meras R. K. Savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje turėjo nusišalinti nuo klausimo „Dėl savivaldybės garantijos už ilgalaikę paskolą UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ svarstymo ir priėmimo, tačiau to nepadarė, todėl galimai pažeidė Įstatymo nuostatas.
VTEK, atlikusi tyrimą, ginčijamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, dalyvaudamas Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir priimant 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. T- 160 „Dėl savivaldybės garantijos už ilgalaikę paskolą UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ suteikimo“, ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (sprendimo 1 punktas). Nutarė sprendimo kopiją išsiųsti Savivaldybės merui R. K., Savivaldybės tarybos Etikos komisijai ir pareiškėjams (sprendimo 2 punktas); sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt (sprendimo 3 punktas).
Pareiškėjas neginčija VTEK sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių, tapusių pagrindu priimti ginčijamą sprendimą, tačiau nesutinka su šių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Mano, kad AB „Šiaulių bankas“ tuometinio skolininko pagal kredito sutartį statusas ir jo, kaip Savivaldybės mero, statusas niekaip nesusiję, AB „Šiaulių bankas“ tiesioginės materialinės naudos negavo. Kadangi nebuvo interesų konflikto situacijos Įstatymo prasme, todėl neprivalėjo nusišalinti nuo sprendimo dėl garantijos UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ už iš AB „Šiaulių bankas“ gaunamą paskolą suteikimo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas.
Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos asmenų, pretenduojančių dirbti, dirbančių ir dirbusių valstybinėje tarnyboje, prievolės. Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nusišalinimo atvejai nustatyti Įstatymo 11 straipsnyje.
Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (11 straipsnio 1 dalis). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios narys jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (11 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
Iš šių teisės normų matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus, t. y. asmuo turi nusišalinti tada, kai jam tampa žinoma, kad sprendžiamas klausimas jam gali sukelti interesų konfliktą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, kad asmuo nesiėmė šiame įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų. Pareiškėjas deklaravo kredito sutarties pagrindu iš AB „Šiaulių bankas“ gautą paskolą, kurios vertė didesnė nei 3 000 Eur.
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, būdamas AB „Šiaulių bankas“ skolininku, svarstant klausimą dėl garantijos AB „Šiaulių bankas“ suteikimo ir priimant sprendimą suteikti garantiją nenusišalino, nors jo sandoris su AB „Šiaulių bankas“ dar buvo galiojantis, t. y. AB „Šiaulių bankas“ laikytinas pareiškėjo privačiu interesu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.90 straipsnio 1 dalį, garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari. Taigi, garantija, kai prievolės užtikrinimo institutas, skirtas apsaugoti kreditoriaus interesus ir užtikrinti, kad skolininkui (šiuo atveju UAB „Pabradės komunalinis ūkis“) suteikta paskola bus grąžinta.
Pažymėtina, kad, konstatuojant Įstatymo pažeidimą, neturi reikšmės sprendimo rezultatas ir padariniai atitinkamiems asmenims, t. y. nesvarbu, ar nagrinėjamu atveju AB „Šiaulių bankas“ ar pareiškėjas gavo ar ateityje gaus tiesioginę materialinę naudą, Savivaldybei suteikus garantiją AB „Šiaulių bankas“ už paskolą UAB „Pabradės komunalinis ūkis“, užtenka to, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.
LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad elgtis taip, jog nekiltų jokių net menkiausių abejonių jo nešališkumu, pareiškėją įpareigoja ne minėtos Įstatymo nuostatos, tačiau toks įpareigojimas kyla iš jo paties, kaip savivaldybės vadovo, mero, statuso ir jam keliamų reikalavimų bei su tuo susijusių visuomenės lūkesčių (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-101/2012).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas būdamas asmeniškai susijęs su AB „Šiaulių bankas“ (pagal kredito sutartį buvo šio banko skolininkas) ir dalyvaudamas svarstant bei priimant sprendimą suteikti garantiją AB „Šiaulių bankas“ už ilgalaikės paskolos UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ suteikimą nuo šių veiksmų nenusišalino, darytina išvada, kad VTEK ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teismas nenustatė ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Šiuo atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Margarita Stambrauskaitė
