M. S. pagal BK 286 str., 27 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K – 364/2007 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.10.1. (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,

dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,

gynėjui advokatui S. Bareikai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio.

2006 m. rugsėjo 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal BK 286 straipsnį šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. K., tačiau dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis M. S. pakeistas: vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, M. S. prie Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta visa Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, t. y. dveji metai keturi mėnesiai ir dvidešimt devynios dienos laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų dešimties mėnesių ir dvidešimt devynių dienų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalis, kuria M. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad jis kartu su R. K. 2005 m. rugsėjo 15 d., apie 20.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bare, būdami neblaivūs viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, nepadoriai atsiliepė apie viešojo administravimo funkcijas atliekančius pareigūnus – Kauno m. VPK Viešosios policijos patrulių rinktinės 1–ojo būrio pareigūnus E. J., D. K., R. B. ir R. Bl., keikė juos necezūriniais žodžiais, pažemino jų garbę ir orumą bei viešoje vietoje grasino panaudoti fizinį smurtą: R. K. kėsinosi įspirti pareigūnams į koją, M. S., vedamas į mašiną, ketino suduoti pareigūnui R. B. į veidą.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pakeitusi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį, savo sprendimą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę M. S., netinkamai pritaikė BK 66 straipsnio nuostatas, nes bausmes bendrindamas visiško sudėjimo būdu neįskaitė į dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę M. S. suėmime išbūto laiko – bendrindamas 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu ir ankstesniu 2004 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes turėjo prie šešių mėnesių laisvės atėmimo pridėti dvejus metus keturis mėnesius ir dvidešimt devynias dienas laisvės atėmimo ir skirti galutinę subendrintą dvejų metų dešimties mėnesių ir dvidešimt devynių dienų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas panaikino bausmės vykdymo atidėjimą M. S. motyvuodamas tuo, kad M. S. nusikalto bausmės vykdymo pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį atidėjimo laikotarpiu, t. y. pagal BK 27 straipsnio 1 dalį jis yra recidyvistas; be to, pagal ATPK 174 straipsnį jis buvo baustas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kitoje baudžiamojoje byloje jam yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, šioje byloje jam yra paskirtas suėmimas; taip pat yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Kasaciniu skundu M. S. prašo panaikinti 2006 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį. Sumažintos laisvės atėmimo bausmės dydžio nekeisti.

Kasaciniame skunde nuteistasis M. S. nurodo, kad Kauno apygardos teismas, priėmęs 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius pažymi, kad BK 56 straipsnio 1 dalyje nėra numatyto imperatyvo skirti recidyvistui tik laisvės atėmimo bausmę, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad BK 75 straipsnis nedraudžia asmeniui, turinčiam neišnykusį teistumą, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Taip pat nuteistasis M. S. nurodo, kad BK 75 straipsnio 4 dalies 2 punkte (turėtų būti 3 punkte) numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas panaikinamas tik tuo atveju, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ne mažiau kaip du kartus yra nubaustas administracine tvarka, o kasatorius yra baustas tik vieną kartą. Be to, teismas, apibūdindamas M. S. asmenybę, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į tai, kad kasatoriui yra pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nors jis dėl šios nusikalstamos veikos nėra nuteistas.

Kasacinis skundas atmestinas.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas nuo vienerių iki trejų metų gali būti atidėtas tada, kai: 1) asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ir 2) teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad bausmės vykdymo atidėjimą lemia ne vien tik nusikaltimo rūšis, kaltės forma ir skiriamos bausmės griežtumas, bet ir byloje nustatytos aplinkybes, pagal kurias sprendžiama, kaip gali būti pasiekti bausmės tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad, siekiant bausmės tikslų, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, laikytinų kasaciniu pagrindu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keisti, nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas tinkamai įvertinus veikos padarymo aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, bei kaltininko asmenybę.

Byloje nustatyta, kad kasatorius M. S. BK 286 straipsnyje numatytą veiką padarė bausmės (dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo), jam paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. BK 75 straipsnyje nėra numatyta, kad bausmės vykdymas negali būti atidėtas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad tokiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos nutartis Nr. 2K-713/2003). Nagrinėjama byla nelaikytina tokiu išimtiniu atveju. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atidėti bausmės vykdymą yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai (nors nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau šis M. S. padarytas nusikaltimas savo pobūdžiu skiriasi nuo to, už kurį jis nuteistas ir bausmės vykdymas atidėtas; M. S. kaltę pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi; jo įvykdytas nusikaltimas nesunkus, nesmurtinis, policijos darbuotojus jis plūdo dėl to, kad buvo apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė; M. S. priimtas dirbti į tą patį barą, kuriame buvo padaryta nusikalstama veika, jis išlaiko mažametį vaiką, mokosi), kuriais buvo grindžiamas bausmės vykdymo atidėjimas, nepakankami padaryti išvadą apie galimybę siekti bausmės tikslų be realaus laisvės atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles, nes dvi sunkinančios M. S. atsakomybę aplinkybės, administracinės nuobaudos, viena iš kurių, skirta M. S. jo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, M. S. pripažinimas recidyvistu pagrindžia išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų siekimas yra neįmanomas dar kartą M. S. atidedant bausmės vykdymą. Sunkinančios atsakomybę aplinkybės: veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), parodo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir charakterizuoja kasatorių. Administracinių nuobaudų skyrimo faktas taip pat yra argumentas dėl bausmės vykdymo atidėjimo negalimumo. Kasatorius klysta teigdamas, kad į administracinę nuobaudą negalima buvo atsižvelgti dėl BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytos nuostatos apie bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, iš pradžių taikant įspėjimą, tada, kai administracinės nuobaudos taikytos ne mažiau kaip du kartus, ir asmuo toliau daro pažeidimus. Pabrėžtina, kad pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 4 punktą, jeigu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64 straipsnyje numatytas taisykles. Taigi naujos nusikalstamos veikos padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu reiškia, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktą atskirai nesprendžiamas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai pažymėjo, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį M. S. yra recidyvistas: jis yra teistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas jam nėra išnykęs ar panaikintas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kur kas mažesnę nei BK 286 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pirmosios instancijos teismas kasatoriui skyrė įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes. Tačiau aplinkybės, lemiančios švelnesnės nei sankcijos vidurkis bausmės skyrimą, savaime nelemia bausmės vykdymo atidėjimo.

Tai, kad kasatoriui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas kitoje byloje, įtariant M. S. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat nurodyta kaip M. S. asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė tik tai, kad M. S. kitoje byloje pareikštas įtarimas ir kad buvo priimta nutartis dėl suėmimo taikymo, tačiau nedarė jokių išvadų apie M. S. kaltę kitoje byloje. Suėmimo taikymo faktas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodomas kaip aplinkybė, vien ar daugiausia dėl kurios kasatoriui nebuvo atidėtas bausmės vykdymas. Visos kitos nustatytos aplinkybės pagrindžia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad tik reali laivės atėmimo bausmė M. S. lems BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų tinkamą įgyvendinimą, todėl suėmimo taikymo fakto nurodymas nėra pagrindas daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, dėl kurio reikėtų keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą neatidėti bausmės vykdymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Josifas Tomaševičius

Gintaras Goda