Baudžiamoji byla Nr. 2K-357/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.5.; 1.1.4.4.1.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Gintaro Godos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui A. Vereniui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m, lapkričio 22 d. nutartis, kuria M. R. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
M. R. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 15 d., apie 6.31 val., UAB (duomenys neskelbtini) kazino patalpose, Marijampolėje, turėdamas išankstinį tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, reikalavo iš M. J. pinigų, o šiam neatidavus pinigų, panaudojo fizinį smurtą - smogė nukentėjusiajam per ranką ir pagrobė iškritusius ant grindų 80 Lt monetomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tą pačią dieną apie 6.40 val., prie UAB (duomenys neskelbtini) kazino pastato, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš M. J. kelnių kišenės pagrobė 120 Lt, vėliau apie 7.18 val., prie UAB (duomenys neskelbtini) kazino pastato, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė M. J. smūgį kumščiu į skruostą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o M. R. nuo M. J. rankos piršto pagrobė 240 Lt vertės vestuvinį žiedą. Iš viso M. R. iš M. J. pagrobė turto už 440 Lt.
Kasaciniu skundu M. R. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį ir paskirti švelnesnę bausmę.
Kasatorius nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o skirdamas bausmę neatsižvelgė į visas tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes.
Nuteistasis pripažįsta, kad jis užvaldė nukentėjusiojo turtą, bet pažymi, kad nei kazino patalpose, nei lauke jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį bei kitaip neatėmė jam galimybės priešintis, nesikėsino į nukentėjusiojo sveikatą. Pasak nuteistojo, jo veika turėjo būti kvalifikuota ne kaip plėšimas (BK 180 straipsnio 1 dalis), o kaip savavaldžiavimas (BK 294 straipsnio 1 dalis) arba vagystė (178 straipsnio 1 dalis). Teismas neištyrė visų aplinkybių, reikalingų veikai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai pripažino jį bendrininkavus plėšime pagal BK 24, 25 straipsnius. BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šioje byloje tokio susitarimo nebuvo, o teismas nebandė to susitarimo išaiškinti. Be to, nebuvo nustatytas asmuo, kuris panaudojo smurtą, neišaiškinta, ar jis pakaltinamas, ar sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Nuteistojo M. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 368 straipsnio reikalavimų
Kasacinis skundas yra skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties. Savo forma ir turiniu kasacinis skundas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kurie yra suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Be kitų kasacinio skundo elementų, jame turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris privalo atitikti BPK 382 straipsnio 2-6 punktuose numatytą sprendimą, kurį priima kasacinės instancijos teismas, tenkindamas kasacinį skundą. Prašyme turi būti nurodyta konkreti tokio sprendimo formuluotė. M. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau prašymas dėl sprendimo formuluotės nurodytas taip, kad bet kuriuo atveju jo negalima tenkinti, nes BPK 382 straipsnis nenumato tokių nutarčių, kai, panaikinus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, skiriama bausmė. Nors kasacinis skundas ir nevisiškai atitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tačiau kasacine tvarka nagrinėtinas tiek, kiek iš jo turinio galima nustatyti BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytus kasacinio apskundimo pagrindus.
Dėl BPK 369 straipsnio 1 dalies reikalavimų
Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Baudžiamojo proceso įstatymas numato du apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus:
netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;
padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Kasatorius nurodo, kad jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 1 dalį arba BK 178 straipsnio 1 dalį. Prašymą taip įvertinti nusikalstamą veiką kasatorius motyvuoja kitokiu bylos aplinkybių įvertinimu, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas, todėl kasacinio skundo motyvai dėl bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų įvertinimo nenagrinėtini. Kasatorius pateikia savo išvadas dėl įrodymų vertinimo, tačiau nenurodo jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų dėl įrodymų vertinimo nagrinėjant bylą teismuose.
Teisėjų kolegija išvadas dėl nuteistojo M. R. veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį daro atsižvelgdama į bylos aplinkybes, nustatytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu.
Dėl BK 180 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 180 straipsnio 1 dalis nustato, kad šioje straipsnio dispozicijoje numatytas plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nereikalaujama nustatinėti, ar plėšimas nepadarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų. Šio nusikaltimo sudėtyje tokio požymio nenustatyta.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio nuoroda į tai, kad M. R. dalį veiksmų padarė padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažino bendrininkavimu BK 24 straipsnio 1 dalies normos prasme ir nepripažino to M. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kaip tai nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
M. R. veikai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, sprendžiant pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, užteko M. R. veiksmų, kuriais jis reikalavo iš nukentėjusiojo M. J. pinigų, o šiam atsisakius tai padaryti, smogė ranka ir pagrobė 80 Lt.
Teisėjų kolegija pripažįsta teisingais išdėstytus kasaciniame skunde samprotavimus dėl BK 24, 25 straipsnių taikymo, kartu pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuojant M. R. nusikalstamą veiką pritaikė tinkamai, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra pagrįstos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių išvadų, tiek kiek tai susiję su įrodymų vertinimu, nekvestionuoja.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai. Išplėsti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas draudžia įstatymas. BPK 320 straipsnio 3 dalis taip apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmestas nuteistojo M. R. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kartu nutarties aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad M. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe ir tai buvo vienas iš motyvų atmesti nuteistojo prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Taip apeliacinės instancijos teismas, nesant įstatyminio pagrindo, pablogino nuteistojo teisinę padėtį, pažeidė BPK 320 straipsnio 3-4 dalių reikalavimus. Tai yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, nes suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, panaikinamas pripažinimas M. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupe (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pažymėtina, kad byloje, sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nesurinkta duomenų, kurie būtų pagrindas pripažinti M. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte - veikos padarymas bendrininkų grupe. Bendrininkavimo samprata yra pateikta BK 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.
Tuo tarpu, iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio sprendžiama, jog nustatyta, kad M. R. nusikalstamą veiką padarė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Nuosprendyje nenustatyta, ar tas asmuo buvo pakaltinamas, ar jis sulaukė amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Todėl BK 24 straipsnio 1 dalies normos taikymas, esant nurodytoms aplinkybėms, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio 1 dalies normą, nes ji taikyta nepagrįstai.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamo pritaikymo
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu M. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis padarė nusikaltimą dėl savanaudiškų paskatų. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą savanaudiškos paskatos priskirtos prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau ši aplinkybė netaikytina tais atvejais, kai ji, nors ir nurodyta įstatyme, bet sudaro būtinąjį nusikaltimo sudėties požymį. Tokie nusikaltimai kaip vagystė, plėšimas, sukčiavimas ir kiti, kurie susiję su nusikalstamu praturtėjimu, yra savanaudiški.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkto normą, todėl BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teismo nuosprendis keistinas.
Dėl BK 56 straipsnio 2 dalies taikymo
Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai yra pateikti BK 54 straipsnio 2 dalyje. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendyje teisėtai nurodyta, kad skiriant bausmę M. R. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, tačiau paskirtos bausmės dydis pagrįstas netinkamu BK 56 straipsnio 2 dalies taikymu. Nuosprendyje nurodyta, kad griežtesnė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė skiriama, vadovaujantis BK 56, 61 straipsnių nuostatomis. Jų taikymas nesukonkretintas, nenurodytos atitinkamos straipsnių dalys. Tačiau griežtesnė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė skiriama BK 56 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, t. y. už tyčinį nusikaltimą pavojingam recidyvistui. Tuo tarpu M. R., nors ir būdamas recidyvistas ir nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau teismo nuosprendžiu nepripažintas pavojingu recidyvistu, todėl BK 56 straipsnio 2 dalies norma jam netaikoma.
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Teisėjų kolegija pripažino tris netinkamai pritaikytų Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų atvejus, turėjusius įtakos bausmės skyrimui, todėl yra pagrindas M. R. sušvelninti bausmę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje panaikinti nuorodas, kad M. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimas, padarytas iš savanaudiškų paskatų, ir kad nusikaltimą padarė pavojingas recidyvistas.
Nutarties aprašomojoje dalyje panaikinti nuorodą, kad nusikaltimas padarytas grupės bendrininkų ir tai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
M. R. paskirtą bausmę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį sumažinti iki trejų metų laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Gintaras Goda
Josifas Tomaševičius
