Baudžiamoji byla Nr. 2K-135/2015
Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00412-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.1;
2.4.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Rimos Ažubalytės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas atmestas, taip pat pakeista Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių – solidariai iš Ž. V., M. J. ir A. S. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2501,17 Lt T. G. gydymo išlaidų, T. G. – 1786,17 Lt turtinei žalai ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apmokėti; kita nuosprendžio dalis dėl Ž. V. palikta nepakeista.
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžiu Ž. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 284 straipsnio 2 dalį – areštu dvidešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė Ž. V. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant dvylika mėnesių neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. birželio 3 iki 4 d. įskaitytinai. Solidariai iš nuteistųjų Ž. V. ir M. J. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2501,17 Lt T. G. gydymo išlaidų, nukentėjusiajam T. G. – 1786,17 Lt turtinės žalos ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2000 Lt išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apmokėti.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį nuteistas M. J., o A. S. išteisintas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pakeitus Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendį, A. S. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Šios nuosprendžių dalys kasacine tvarka neapskųstos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ž. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2012 m. birželio 3 d., apie 2.56 val., veikdamas bendrininkų grupe su M. J. ir A. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie kavinės „M. G.“, esančios Plungėje, (duomenys neskelbtini), aplinkinių B. N., J. I. ir S. J. akivaizdoje A. S. sudavė vieną smūgį į krūtinę nukentėjusiajam T. G., o šiam nuo smūgių nugriuvus ant žemės, Ž. V., A. S. ir M. J. bendrais veiksmais spyrė ne mažiau kaip penkis šešis kartus nukentėjusiajam T. G. į įvairias kūno vietas; taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. G. sveikatą, t. y. padarė skeveldrinio kairiojo stipinkaulio lūžimą ir kairiojo alkūnkaulio ylinės ataugos skilimą, bei tokiais įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Be to, Ž. V. nuteistas už tai, kad trikdė visuomenės rimtį, t. y. 2012 m. birželio 3 d., apie 2.50 val., viešoje vietoje – prie kavinės „M. G.“, esančios Plungėje, (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais iškeikė kavinės savininkę D. L.; tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir trikdė visuomenės rimtį.
Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo paduotame apeliaciniame skunde.
Kasatorius teigia, kad apeliaciniame skunde jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytu neturtinės žalos dydžiu, kuris, jo manymu, yra aiškiai per didelis. Kasaciniame skunde nurodoma apie būtinumą laikytis BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų (nustatant civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį), vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir pažymima, kad tokiais argumentais buvo grindžiamas ir apeliacinis skundas, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kurie iš kriterijų buvo reikšmingi nustatant nukentėjusiajam T. G. padarytos neturtinės žalos dydį. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – nusikaltimo padariniai. Pagal byloje esančią specialisto išvadą T. G. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui, ir jokie medicininiai dokumentai nepatvirtina nukentėjusiojo teiginių apie jo darbingumo lygio sumažėjimą, priešingai – jis pats nurodė įsiregistravęs darbo biržoje. Nepaisant to, teismas, remdamasis vien nukentėjusiojo T. G., jo motinos S. G. parodymais, o ne objektyviais duomenimis, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis negali normaliai dirbti. Neaišku ir kiek reikšminga kasatoriaus, kaip žalą padariusios asmens, turtinė padėtis, į kurią esą atsižvelgė teismas, taip pat neaišku, kaip ji įvertinta. Be to, kasatorius nurodo, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala tėra 1786,17 Lt, t. y. išlaidos, susijusios su sveikatos atkūrimu, kurios neturi reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Be to, kasatorius pažymi, kad teismas visiškai neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, nors apeliaciniame skunde buvo pateikta išsami teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose analizė. Kasaciniame skunde nurodomi pavyzdžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2013, 2K-314/2012, 2K-497/2011 ir kt.), kai nukentėjusiajam, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteistos neturtinės žalos dydis yra nuo 2000 iki 10 000 Lt ar 25 000 Lt, kai žala priteista solidariai iš dviejų kaltininkų. Kasatorius teigia, kad visa tai nulėmė netinkamą civilinio ieškinio išsprendimą.
Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Šio teismo nuosprendyje nurodytos formuluotės sunkiai suprantamos ir iš esmės nesusijusios su apeliaciniame skunde pateikta argumentacija. Priešingai, nei galima suprasti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, savo skunde kasatorius neteigė, kad nusikaltimas neturėjo jokios neigiamos įtakos nukentėjusiajam, taip pat nekėlė jokių klausimų, susijusių su nukentėjusiojo emocine būkle nusikaltimo darymo metu. Kasatoriaus teigimu, skundžiamo nuosprendžio motyvai rodo, kad teismas, nustatydamas civilinio ieškinio dydį, netgi neprivalo vadovautis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 113 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, remtis įrodymų visumos vertinimu ir kad nustatant neturtinę žalą pinigine išraiška visiškai nereikalinga atsižvelgti į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
Apibendrindamas kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo jokiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir visiškai neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentus, todėl laikytina, kad jo (nuteistojo) apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Loreta Pikelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo Ž. V. kasacinį skundą tenkinti – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo Ž. V. ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo T. G. civilinio ieškinio pagrįstumo, išdėstė CK 6.250 straipsnio turinį ir nurodė, kad nuteistieji mušė nukentėjusįjį be jokios priežasties, jį sužalojo, pažemino, dėl to jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes ir negali normaliai jaustis bei dirbti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus dėl pareikštų civilinių ieškinių tenkinimo, visiškai su jais sutiko ir padarė išvadą, jog nukentėjusiojo T. G. prašoma priteisti neturtinė žala, jos dydis (40 000 Lt), kurį apeliaciniame skunde ginčijo nuteistasis Ž. V., yra visiškai pagrįsta ir optimali. Nors apeliantas Ž. V. apeliaciniame skunde nurodė ne vieną aplinkybę, kuri, jo manymu, rodo, kad neturtinė žala nebuvo patirta tokia didelė, kaip ją vertina nukentėjusysis T. G., tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, kaip po nusikaltimo padarymo susiklosto nukentėjusiojo asmens asmeninis gyvenimas ir kokį jį pasirenka šis žmogus, nebūtinai turi sąsajų su jo emocine būkle nusikaltimo darymo metu bei nesuteikia pagrindo teigti, kad nusikaltimas neturėjo jokios įtakos nukentėjusiajam, be to, kiekvienas žmogus skirtingai išgyvena emocinius sukrėtimus ar kitokius neigiamus išgyvenimus ir negali būti nustatyti standartai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje nukentėjusysis privalo elgtis, kad jo elgesys neabejotinai leistų kaltininkui suprasti, jog jo padarytas nusikaltimas iš tikrųjų sukėlė neigiamų išgyvenimų.
Prokurorės manymu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neišnagrinėjo CK 6.250 straipsnyje išdėstytų kriterijų, kurie yra būtini nustatant neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokių dvasinių išgyvenimų patyrė nukentėjusysis, su kokiais nepatogumais susidūrė po nusikaltimo padarymo, taip pat ar jis patyrė emocinę depresiją, nebuvo atsižvelgta ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei remtasi teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo nuteistojo Ž. V. apeliacinio skundo dėl neturtinės žalos dydžio, o tik patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas žalos dydį nustatė teisingai, ir rėmėsi šio teismo išvadomis dėl civilinio ieškinio tenkinimo. Tokių apeliacinės instancijos teismo išvadų negalima laikyti atitinkančiomis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl pripažintina, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas ir tai laikytina esminiu BPK pažeidimu
Nuteistojo Ž. V. kasacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai (nutartys), todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Pagal BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas apeliacinės instancijos teismo nutartyje, be kita ko, išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo; tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Nors reikalavimas išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės nereiškia reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, tačiau tais atvejais, kai bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų tokių išvadų nepateikta, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas ir dėl to iš esmės pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nes dėl tokių pažeidimų apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) negalima laikyti teisėtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-247/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-247/2012">2K-247/2012</a>, 2K–609/2012).
Pažymėtina, kad apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš nuteistojo Ž. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam T. G. ir sumažinti jos dydį iki 10 000 Lt, nuteistasis kaip esminius tokį prašymą pagrindžiančius argumentus nurodė tai, kad: apskaičiuodamas neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą (1786,17 Lt), kurią sudarė išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo sveikatos būklės atkūrimu; teismas nenurodė, kaip vertina nuteistojo turtinę padėtį (į kurią nurodė atsižvelgiantis nustatydamas neturtinės žalos dydį), ir nemotyvavo, kokią reikšmę ji turi neturtinės žalos dydžio nustatymui; teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl nusikaltimu sukeltų padarinių, t. y. kad nukentėjusysis iki šiol negali normaliai dirbti, nes tokie padariniai konstatuoti atsižvelgiant vien tik į nukentėjusiojo ir jam artimų žmonių (kitų nukentėjusiųjų bei liudytojos (nukentėjusiojo motinos) S. G.) parodymus, nors aplinkybės apie nukentėjusiojo nedarbingumo netekimą ar sumažėjimą nuosprendžio priėmimo momentu nebuvo patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis (pvz., specialisto išvada), be to, pagal paties nukentėjusiojo T. G. parodymus, jis yra prisiregistravęs darbo biržoje, o jį gydantys gydytojai paaiškino, kad jis yra darbingas ir bendras darbingumas yra išlikęs; teismas taip pat esmingai nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose.
Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad joje nurodyta tai, kad sutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių tenkinimo; teismo nuomone, nukentėjusiojo T. G. prašoma priteisti neturtinė žala ir jos dydis, kurį savo apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis Ž. V., yra visiškai pagrįsta ir optimali; be to, pažymėta, kad nors apeliantas Ž. V. nurodo ne vieną aplinkybę, kuri, jo manymu, rodo, kad neturtinė žala nėra tokia didelė, kaip ją įvertina nukentėjusysis T. G., tačiau tai, kaip po nusikaltimo padarymo susiklosto nukentėjusio asmens asmeninis gyvenimas, nebūtinai turi sąsają su jo emocine būkle nusikaltimo darymo metu bei nesuteikia pagrindo teigti, kad nusikaltimas neturėjo jokios įtakos nukentėjusiajam; kiekvienas žmogus skirtingai išgyvena emocinius sukrėtimus ar kitokius neigiamus išgyvenimus ir negali būti nustatyti standartai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje nukentėjusysis privalo elgtis, kad jo elgesys neabejotinai leistų kaltininkui suprasti, jog jo padarytas nusikaltimas iš tikrųjų sukėlė neigiamų išgyvenimų. Tokių apeliacinės instancijos teismo padarytų daugiau bendro pobūdžio išvadų negalima laikyti tinkamai argumentuotomis. Pažymėtina, kad, visiškai tenkindamas nukentėjusiojo T. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nenurodė išsamių motyvų šiuo klausimu, nes, išdėstęs CK 6.250 straipsnio turinį, pažymėjo tik tai, kad nuteistieji, mušdami nukentėjusįjį be jokios priežasties, jį sužalojo, pažemino, dėl to jis patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, iki šiol jaučia sužalojimo padarinius, negali normaliai jaustis ir dirbti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priimtoje skundžiamoje nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl nuteistojo Ž. V. apeliaciniame skunde nurodytų esminių argumentų, liečiančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) vertinimą, ir nepateikė faktinių aplinkybių, reikšmingų apskaičiuojant šios žalos dydį, analizės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokių aplinkybių (dėl nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo ypatumų, sukeltų kitų neigiamų padarinių, nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos, nuteistojo turtinės padėties ir kitų aplinkybių) buvimas turi būti grindžiamas bylos įrodymais, įvertintais vadovaujantis BPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, o civilinio ieškinio nagrinėjimas bei išsprendimas – ir vadovaujantis reikalavimais, įtvirtintais BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies nuostatose. Beje, nors teismas konstatavo nukentėjusiojo sveikatai sukeltus padarinius, t. y. tai, kad jis iki šiol negali normaliai dirbti, tačiau jų nekonkretizavo, be to, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies negalima spręsti ir apie kitų apeliaciniame skunde ginčytų faktinių aplinkybių (pvz., nukentėjusiojo T. G. darbingumo sumažėjimą) buvimą ar nebuvimą.
Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje neatsakęs į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir nepateikęs motyvų, paaiškinančių, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu, taigi nepatikrinęs bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, padarė esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas ir pakeista Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo T. G. civilinio ieškinio – solidariai iš Ž. V., M. J. ir A. S. T. G. priteista 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Rima Ažubalytė
Dalia Bajerčiūtė
