Teismingumo byla Nr. T-160-2014
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00105-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 94.5
(S)
NUTARTIS
2015 m. sausio 6 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro M. Š. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-314/2014 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, M. Š. ieškinį atsakovei O. A. B. dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Valstybinė miškų tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Dobilas ir Ko“ ir individuali įmonė „Žemata“,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 10 d. nustatytų (užfiksuotų 2010 m. birželio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2010 m. birželio 22 d. įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis; 2) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytų (užfiksuotų 2012 gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2012 m. gruodžio 27 d. įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis.
Ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. sausio 3 d. Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydama imtis priemonių viešajam interesui ginti, kreipiantis į teismą dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų neteisingų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų apie miško žemės plotus, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, panaikinimo. Tiriant Valstybinės miškų tarnybos nurodytas aplinkybes, buvo nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuotas Leipalingio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 1999 m. gruodžio 22 d. Alytaus viršininko įsakymu Nr. 59-1318. Dėl skiriančio sklypą kelio buvo įregistruoti du žemės sklypai, projektinis Nr. 135-1-1, kurio plotas 6,7370 ha ir projektinis Nr. 135-1-2, kurio plotas 10,3430 ha. Žemės sklypo, projektinis Nr. 135-1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys buvo patvirtinti, keičiant žemės sklypo, projektinis Nr. 135-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis, Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 15-Z-1636 „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, nustatant, kad žemės sklypo plotas – 10,3430 ha, iš jo: 10,2330 ha miško, 0,1100 ha kelių, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė. Taip pat šiuo įsakymu buvo nustatyti miško naudojimo apribojimai 10,2330 ha plotui. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 15-Ž-2005 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 15-Ž-1636 keitimo“ buvo pakeistas anksčiau minėtasis 2007 m. liepos 3 d. įsakymas, keičiant tik miško žemės ir medynų vertę bei panaikinant įrašą, kad 0,1100 ha kelias yra servitutinis. Minėtieji du įsakymai Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti tiek kaip žemės sklypo savininkės O. A. B. nuosavybės teisių įgijimo, tiek kaip miško naudojimo apribojimų 10,233 ha plotui nustatymo pagrindas. Miško naudojimo apribojimai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2007 m. rugpjūčio 28 d. ir galiojo iki 2012 m. gruodžio 27 d. 2010 m. birželio 10 d. trečiojo asmens IĮ „Žemata“ matininkui D. R. atlikus naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytos šios 10,3430 ha ploto, miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios žemės naudmenos: 10,0848 ha miško, 0,1142 ha keliai, 0,1440 nenaudojama žemė. Tokie kadastriniai duomenys 2010 m. birželio 22 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2012 m. gruodžio 17 d. UAB „Dobilas ir Ko“ matininkė B. Z. parengė naują žemės sklypo planą ir 2012 m. gruodžio 19 d. naujus žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuose nurodyta, kad žemės sklypo plotas yra 10,3430 ha, iš jų 0,1802 ha užima žemės ūkio naudmenos (pieva) ir 10,1628 ha užima miškas, žemės sklypo naudojimo paskirtis nepakito – miškų ūkio. Nekilnojamojo turto registro išrašo 9.2 punkte nurodyta, kad miško naudojimo apribojimai taikomi 10,0375 ha plotui. 2012 m. lapkričio 26 d. atsakovės žemės sklype Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai nustatė neteisėtą miško kirtimą 0,14 ha plote. Dėl padarytos veikos, pažeidus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5–6 dalių reikalavimus, 2012 m. lapkričio 26 d. D. R., veikiančiai pagal miško savininkės atsakovės O. A. B. išduotą įgaliojimą, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Lt bauda. Ginčo žemės sklypui 2008 m. gegužės 7 d. buvo pradėtas rengti detalusis planas, siekiant pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio paskirties (ūkinių miškų sklypai) į kitos paskirties žemę (rekreacinės teritorijos (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos), nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus bei reglamentus. Tais pačiais metais buvo patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas, tačiau detaliojo plano rengimo procedūros nebaigtos (neparengtas ir nepatvirtintas detalusis planas), o sąlygų sąvado galiojimo terminas pasibaigė 2011 m. birželio 9 d. 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatant naujus žemės sklypo kadastro duomenis, žemės sklypo plotas bei naudojimo paskirtis nekito, taip pat nekito ir dalies specialiųjų naudojimo sąlygų taikymo plotai. Tačiau nustatant minėtuosius naujus kadastro duomenis, abiem atvejais miško žemė buvo paverčiama kitomis naudmenomis, t. y. 2010 m. birželio 10 d. miško žemės kiekį sklype sumažinant nuo 10,2330 ha iki 10,0848 ha, o 2012 m. gruodžio 17 d. tik iš dalies atstatant buvusį miško kiekį iki 10,1628 ha. Ginčo žemės sklypas patenka į Veisiejų miškų urėdijos Leipalingio girininkijos 645 kvartalą. Minėtas miško kvartalas yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.3 punktą, žemės sklypo dalis, kuri atitiko Miškų įstatyme įtvirtintą miško žemės sąvoką, negalėjo būti kartografuojama ir vėliau įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip žemės ūkio naudmenos. Taip pat fiksuojant žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimą nebuvo įvertintas neteisėtai iškirstas miško plotas (0,14 ha Veisiejų miškų urėdijos, Leipalingio girininkijos 645 kvartalo 9 taksaciniame sklype), tuo pažeidžiant Nuostatų 51.1, 52 punktus. Miškų įstatymo 11 straipsnio l dalis numato, kad Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtinais atvejais, tačiau ginčo atveju nė vieno iš 11 straipsnio 1 dalyje numatytų išimtinių atvejų nėra ir nebuvo.
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintomis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatomis, Miškų valstybės kadastro, ir Nekilnojamojo turto registro duomenys turi atitikti vieni kitiems ir sutapti. Teismas nustatė, kad atlikus valstybinę miškų inventorizaciją, dalis atsakovės miško žemės buvo paversta kitomis naudmenomis, t. y. 0,1802 ha miško žemės buvo įregistruota žemės sklypo naudmenomis, kurias sudaro pievos ir natūralių ganyklų plotas. Teismas sprendė, kad tokie įregistruoti duomenys prieštarauja ir neatitinka miškų kadastro duomenų. Byloje nenustačius Miškų įstatyme įtvirtintų sąlygų, kurioms esant miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, teismas sprendė, kad atsakovės miško žemė paversta kitomis naudmenomis, pažeidžiant imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus. Tokiu atveju vienintelis neteisėto Nekilnojamojo turto registro duomenų įregistravimo šalinimo būdas yra tokių duomenų įregistravimo pripažinimas neteisėtu ir negaliojančiu. Teismas sprendė, kad ieškovas netinkamai parinko atsakovę. Teismas darė išvadą, kad kadastro duomenų pakeitimas ir jų įregistravimas buvo atliktas ne atsakovės pareiškimo pagrindu, bet įvykdžius tokiais atvejais teisės aktuose reglamentuotas procedūras, t. y. teritoriniam registratoriui pateikus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurią rengia ne sklypo savininkas, bet asmuo, turintis matininko kvalifikacijos pažymėjimą. Kvalifikuotam specialistui atlikus matavimus, jis bylą pateikia išankstinei patikrai teritoriniam registratoriui, kuris priima sprendimą dėl tinkamumo ar netinkamumo pateiktų kadastro duomenų registravimui ir tik tuomet, kai teritorinis registratorius priima sprendimą dėl pateiktos kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui, nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo savininkas turi teisėtą pagrindą kreiptis į teritorinį registratorių dėl kadastro duomenų pakeitimo. Teismo vertinimu, atsakovė nėra atsakinga už tokių veiksmų atlikimą. Teismas sprendė, kad tiek matininkas, tiek kadastro tvarkytojas, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus, nes nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla parengta ir jos duomenų pagrindu kadastro duomenys įregistruoti registre, neatsižvelgiant į viešus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, t. y., kad atsakovės miško žemės sklypas patenka į Veisiejų miškų urėdijos Leipalingio girininkijos 645 kvartalą ir šio miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame miškų įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Teismas nenustatė Miškų įstatyme įtvirtintų sąlygų, kurioms esant, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas atsakovei, neturinčiai pareigos atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, todėl ieškinį atmetė.
Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašo teismo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-293-314/2014 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priimti naują sprendimą – ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo, tad kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teisėjų kolegija nutartyje nurodo, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kadastro Nr. 5925/0009:0294, esančio Druskininkų sav., Leipalingio sen., Veršių k., 2010 m. birželio 10 d. nustatytų (užfiksuotų 2010 m. birželio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2010 m. birželio 22 d. įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis bei pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kadastro Nr. 5925/0009:0294, esančio Druskininkų sav., Leipalingio sen., Veršių k., 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytų (užfiksuotų 2012 gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2012 m. gruodžio 27 d. įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkymas įstatymo yra pavestas Vyriausybės įsteigtai valstybės įmonei Kadastro tvarkytojui, kuris įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1-2 dalys). Bylos dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų teisėtumo, atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies l punktas). Kadangi ieškovas kelia reikalavimus dėl kadastro tvarkytojo veiksmų, todėl kyla klausimas, ar byla pagal pateiktus ieškovo reikalavimus nėra teisminga administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Šioje byloje prašoma pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Pareikšti reikalavimai grindžiami administracinio teisinio pobūdžio argumentais, t. y. specialiųjų viešosios teisės aktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo Turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.3, 51.1, 52 punktų, Miškų įstatymo 11 straipsnio bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 2 ir 4 punktų) pažeidimu. Civilinių teisinių reikalavimų ar argumentų nenurodoma. Keliamo ginčo esmė yra susijusi su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenis ar sprendžiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis klausimas, vykdymu. Taigi aptariamas ginčas kyla viešojo administravimo srityje, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, tai, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 7 dalimi, šioje byloje priimtas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas netenka teisinės galios.
Bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, M. Š. ieškinį atsakovei O. A. B. dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Valstybinė miškų tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Dobilas ir Ko“ ir individuali įmonė „Žemata“ perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas
Irmantas Jarukaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas
Dainius Raižys
