A. G. pagal BK 140 str., 145 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-651/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18216-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

1.2.4.6.1; 1.2.5.4.2; 2.1.14.2; 2.1.15.4.3.2;

2.4.6.4.4; 2.4.6.5.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

dalyvaujant prokurorams Margaritai Kiudytei-Čarienei, Dariui Aleknai,

išteisintojo A. G. gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,

nukentėjusiosios I. G. atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės-Čarienės ir nukentėjusiosios I. G. atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo

A. G. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios I. G. pareikštas civilinis ieškinys, taip pat prašymas dėl išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas atlyginimo, palikti nenagrinėtais. Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. G. buvo kaltinamas tuo, kad sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 16 d., po to, kai pareikalavo I. G. pasirašyti santuokos nutraukimo dokumentus, iki 2023 m. gegužės 19 d. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas sukelti I. G., su kuria santuoka nutraukta 2022 m. kovo 18 d. baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą, sistemingai ją baugino, t. y. nuolat agresyviai trankė duris, baldus, mėtė įvairius daiktus į nukentėjusiosios I. G. pusę, žemino nukentėjusiąją, vadindamas pastarąją orumą žeminančiais žodžiais, kaip „višta“, „žiopla“, menkino jos savigarbą, nuolat kartodamas „ką tu supranti“, „ne tavo protui tai suprasti“, garsiai leido muziką bei filmus, taip trukdydamas nukentėjusiosios ramybę ir poilsį, o taip pat tyčia nukentėjusiąją gąsdino, varė ją iš namų, kartodamas <..dink iš namų..>, <..keiskis, nes gailėsis..>, <..padarysiu psiche..>, kartodavo, kad reikia žinoti, kaip ir kur žmogų mušti, kad nesimatytų jokių smurto žymių, kas kėlė nukentėjusiajai baimę ir nuolatinę įtampą, taip pat sistemingai grasino su ja susidoroti, t. y. ją užmušti, pribaigti, nušauti ginklu, nudėti, padaryti jai galą, o taip pat:

2022 m. vasarą, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), pripuolė prie I. G. ir ranka sugriebęs už jos kaklo prirėmė nukentėjusiąją prie sienos ir ją smaugė, šaukdamas, kad susidoros su I. G., kad su ja nebegyvens, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, išgąstį ir baimę dėl savo gyvybės;

2022 m. rugsėjo-spalio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, svetainės kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini), elgdamasis agresyviai, iškėlė nešiojamą kompiuterį „Asus“ sau virš galvos ir atsisuko į apie 2 metrų atstumu nuo jo stovėjusią I. G., o pastarajai iš baimės sušukus, metė kompiuterį link nukentėjusiosios į grindis ir jį sudaužė, tokiais veiksmais sukeldamas I. G. išgąstį bei baimę.

Be to, jis 2023 m. gegužės 19 d., apie 20.15 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), elgdamasis agresyviai, tyčia suduodamas ranka į krūtinę pastūmė I. G., po ko garsiai rėkdamas, grasindamas, kad nukentėjusiąją užmuš, nudės, kad ji vis tiek negyvens, keturis kartus kumščiu sudavė lovoje gulinčiai I. G. į kairės pusės kūno dalį, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste bei kairėje šlaunyje ir taip mušdamas nežymiai ją sužalojo.

Tokiais savo veiksmais, t. y. naudodamas psichinę prievartą, A. G. sistemingai baugino I. G. bei keldamas jai nuolatinę baimę, įtampą ir nesaugumo jausmą, padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai: remiantis 2024 m. birželio 19 - liepos 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, nukentėjusiajai konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo A. G. veiksmais, kuris sukėlė (duomenys neskelbtini) ir kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Margarita Kiudytė-Čarienė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, netaikant intensyviosios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyviosios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, bausmei, paskirtą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, apimant bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, netaikant intensyviosios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti. Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl I. G. gydymo išlaidų – 92,08 Eur – tenkinti visiškai, šią sumą priteisiant iš A. G.. I. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti I. G. iš A. G. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prokuroro 2024 m. kovo 4 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. G. pinigines lėšas 5 000 Eur sumai esančias sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ bankuose palikti iki civilinio ieškinio atlyginimo, po to – panaikinti. Nukentėjusiosios įgalioto atstovo – advokato padėjėjos atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš A. G. I. G. naudai. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 CD laikmenas su policijos pareigūnų kūno kamerų filmuota medžiaga iš įvykio vietos ir liudytojų nuotolinių apklausų garso bei vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. G. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nustatydamas faktines veikų padarymo aplinkybes, nepagrįstai suabejojo ekspertizės akte pateiktomis ekspertų išvadomis, nepagrįstai kaip išvestinius atmetė kitų liudytojų parodymus, juos vertino selektyviai, o nukentėjusiosios I. G. parodymus nepagrįstai pripažino nepatikimais.

2.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, pripažindamas nukentėjusiosios I. G. parodymus nepatikimais, neįvertino visų proceso metu surinktų ir bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų bei padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios I. G. parodymai negali būti vertinami kaip pakankamai patikimi dėl jos parodymuose esančių prieštaravimų ir buvusių sutuoktinių įtemptų, konfliktinių santykių. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. buvo išsamiai apklausta šešis kartus, ji savo parodymus patikslino atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Jos parodymų pagrindu sukonstruotas kaltinimas A. G. ir byla perduota teismui. Nors skundžiamame nuosprendyje akcentuoti nukentėjusiosios parodymuose esantys prieštaravimai dėl 2023 m. gegužės 19 d. jos nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. y. dėl pareiškime, jos parodymuose, policijos pareigūnams įvykio vietoje I. G. nurodytų jos sumušimo aplinkybių, taip pat dėl jos nurodytų įvykio metu patirtų sumušimų greitosios medicinos pagalbos medikams, vizito pas gydytoją (duomenys neskelbtini) ir teismo medicinos ekspertui), tačiau vertinant juos matyti, kad jie yra neesminiai, nukentėjusioji viso proceso metu stengėsi padėti ikiteisminiam tyrimui, ne kartą apklausta juos tikslino, itin išsamios įvykio aplinkybės užfiksuotos nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole ir nuotraukose. Vienoje iš apklausų I. G. paaiškino jos parodymuose dėl 2023 m. gegužės 19 d. pavartoto prieš ją fizinio smurto esančius netikslumus, nurodydama, kad iš karto po įvykio, būdama šoko būsenoje, netiksliai apibūdino to vakaro įvykius. Ir tik praėjus kuriam laikui, visiškai nusiraminusi, parodymų patikrinimo vietoje metu galėjo ramiai parodyti visas įvykio aplinkybes, todėl parodymų patikrinimo vietoje duoti jos parodymai yra teisingi. Pažymima, kad nukentėjusios parodymai buvo gauti teisėtai, ji, būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, parodymus apie įvykius davė suvokdama, kad dėl melagingai nurodytų įvykių aplinkybių jai gresia baudžiamoji atsakomybė. I. G. iš karto po įvykio buvo labai susijaudinusi, šoko būsenoje, ką patvirtino ir liudytoja L. P., kuriai I. G., būdama isteriškoje būsenoje, skambino prašydama pagalbos, ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai (liudytoja S. Č.) bei Greitosios medicinos pagalbos medikai (liudytoja I. P.), kuriems nukentėjusioji nurodė kaip buvo sumušta vyro ir parodė skaudžiausiai sumuštą vietą – kairės rankos žastą, kas buvo užfiksuota asmens apžiūros protokole, nuotraukose ir GMP kortelėje. Liudytoja I. P. paaiškino, kad iš visumos aplinkybių buvo matyti, kad ranka buvo sutrenkta, panaudojus didelę ir staigią jėgą, o iš moters reakcijos, tai yra susijaudinimo, verkimo sprendė, kad ji tikrai patyrė stresą, susijusį su užpuolimu. Ši aplinkybė paaiškina jos pirminiuose parodymuose esančius netikslumus. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams įvykio vietoje tikslinant aplinkybes pastariesiems paaiškino, kad A. G. ją užpuolė, pradėjo mušti rankomis, dabar atimta ranka yra viena, skauda ranką (rodo kairį žastą), rėkė, jog užmuš, mušė per rankas, į kūną visur, kur galėjo (rodo krūtinę, pilvą).

2.3. Skunde pažymima, kad patirti kūno sumušimai ir sumuštos vietos gali išryškėti ne tik iš karto po įvykio, bet ir vėliau. I. G. iš karto po įvykio išvyko pas sūnų liudytoją E. Ž., kuriam nupasakojo įvykio aplinkybes ir jau kitą dieną, t. y. 2023 m. gegužės 20 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) medikus, kuriems skundėsi kairio žasto, alkūnės, krūtinės ląstos, pilvo skausmu, patirtais pastarąją sumušus vyrui. Jai konstatuotas peties, žasto sumušimas, alkūnės pilvo sienos ir krūtinės ląstos sumušimai. Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistas I. G. apžiūrėjo tik 2023 m. gegužės 24 d., jam nukentėjusioji nurodė, kad A. G. kumščiais smūgiavo į kairę kūno pusę, skundėsi skausmu krūtinės kairėje pusėje, kairės rankos skausmu ir kairės šlaunies maudimu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad objektyvios apžiūros metu pastarajai nustatyti mechaniniai sužalojimais – poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje šlaunyje, kurios padarytos paveikus kietu buku daiktu, kas paneigia A. G. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu pateiktą versiją ir nuosprendyje nurodytą aplinkybę, kad I. G. galėjo susižaloti pati, į durų plokštumą, tuo metu, kai ji neleido laikydama už durų rankenos uždaryti durų. Šie sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, galimai tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, apie faktą, kad buvo sumušta vyro, ji nurodė ir liudytojoms L. V., D. M., R. Z., L. P., E. E. S., taip pat ją tyrusiems teismo ekspertams.

2.4. Nurodoma, kad netikėti ir abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad pastarąją tyrė teismo psichiatras ir psichologas. Jie konstatavo, kad I. G. parodymai tikroviški, pastaroji nėra linkusi fantazuoti, jos realybės suvokimas adekvatus. Ekspertizės metu duomenų apie nukentėjusiosios nepatikimumą negauta, jai nenustatyti psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, neatsižvelgta į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą, kad dėl byloje tirtų nusikalstamų veikų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o A. G. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su I. G. padarytu sveikatos sutrikdymu. Ekspertams buvo pateikta visa bylai aktuali medžiaga, ekspertizę atliko kompetentingi ekspertai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Pirmosios instancijos teisme apklaustiems ekspertams nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų tikrumo, teismo ekspertė L. Š. patvirtino, kad skyrybos nukentėjusiosios emocinę būseną tik sustiprino, bet ne sąlygojo jai nustatytą sveikatos sutrikdymą, kurį sukėlė byloje tiriami įvykiai, susiję su A. G. veiksmais nukentėjusiosios atžvilgiu. Sprendžiant iš psichologės D. M. parodymų, I. G. psichologinė būsena taip pat buvo sąlygota A. G. vartojamo ilgalaikio psichinio ir fizinio smurto jos atžvilgiu, ji patyrė ilgalaikį, sistemingą psichologinį smurtą ir I. G. emocijos situacijai buvo adekvačios.

2.5. Taip pat nurodoma, kad nors apylinkės teismas, aptardamas BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuosprendyje pasisakė, kad I. G. neturėjo pagrindo bijoti, kad buvęs sutuoktinis ją nušaus, kadangi ji ginklo gyvenamojoje vietoje po įvykio nerado, tačiau su šia teismo pozicija nesutiktina, kadangi nukentėjusioji aiškiai nurodė turėjusi pagrindo bijoti grasinimo ją nušauti, paaiškindama, kad buvęs sutuoktinis turėjo ginklą, pastarąjį ir dėžutę šovinių ji matė 2012 m. persikraustant iš (duomenys neskelbtini) į butą (duomenys neskelbtini). Tuokart A. G. jai pasakė, kad juos paslėps, kad ginklą turi labai seniai, kai eidavo į medžioklę. Pasak nukentėjusiosios detalaus apibūdinimo, ginklas atrodė apie 50 cm ilgio, pagal ją tai buvo medžioklinio tipo ginklas nupjautu vamzdžiu, o šoviniai atrodė kaip tūtelės, skirtos medžiokliniam šautuvui. Be to, tų pačių šovinių dėžutę I. G. matė ir 2014 m. persikraustymo iš buto (duomenys neskelbtini) į sodo namą, adresu (duomenys neskelbtini), metu, ją rado sodo namo rūsyje, tarp persikraustymo dėžių. Apie tai, kad A. G. galimai turi ginklą, dėl ko jos baimė yra pagrįsta, I. G. pasisakė ir sūnui E. Ž., ir, sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) pažymos, šios įstaigos darbuotojoms.

2.6. Be to, teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta neteisinga išvada, kad nors nukentėjusioji I. G. teigė, kad A. G. jai drausdavo bendrauti su savo vaikais, su šeima bei su savo draugais, tačiau šeimos nariai žinojo apie sunkumus šių asmenų šeimoje, nukentėjusiosios bendravimas su sūnumi E. Ž. nenutrūko, nes jis mamą lankydavo ir esant A. G. namuose. Pažymima, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalaujanti nusikalstamų pasekmių nustatymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors I. G. stengėsi nenutraukti ryšių su artimaisiais, faktą, bet faktą, kad A. G. vertė I. G. atsiriboti nuo socialinės aplinkos ir iš dalies jam tai pavyko, patvirtino liudytojos L. V., E. E. S., o sprendžiant iš liudytojo E. Ž. parodymų, jis matydavo, kad būnant su A. mamos elgesys pasikeisdavo, ji tapdavo uždaresnė. Apie draudimą bendrauti su artimaisiais nukentėjusioji nurodė ir psichologėms R. Z., D. M. bei teismo ekspertams.

2.7. Nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai akcentuota I. G. nurodyta aplinkybė – svorio metimas, kuri sieta su įvykusiomis skyrybomis. Pažymima, kad nukentėjusioji I. G. patvirtino, kad nors po įvykusių skyrybų jai per mėnesį ženkliai sumažėjo svoris, tačiau jis liko neatsistatęs, kadangi visą laiką juto A. G. terorizavimą, žeminimą iki pat 2023 m. gegužės 19 d. įvykio. Be to, šias aplinkybes patvirtino nukentėjusiosios išvaizdos pokyčius mačiusi liudytoja L. V., I. G. darbdavys (UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika) ir iš nukentėjusiosios šį faktą sužinojusi liudytoja D. M..

2.8. Skunde teigiama, kad kaltinime yra apibrėžtas sistemingo I. G. bauginimo, A. G. naudojant jos atžvilgiu psichinę prievartą, laikotarpis, t. y. nuo 2022 m. vasario 16 d. iki 2023 m. gegužės 19 d., kuomet, pasak nukentėjusiosios, A. G. elgesys pasikeitė kardinaliai, ir būtent šiuo laikotarpiu pasireiškė sistemingas A. G. nusikalstamas elgesys, atitinkantis BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Iš nuoseklių liudytojų E. Ž., L. V., D. M., J. L., R. Z., L. P., E. E. S. parodymų matyti, kad nukentėjusioji būtent šiuo laikotarpiu šiems liudytojams pradėjo pasakotis apie vyro nuolatinį jos terorizavimą. L. P. akivaizdžiai pastebėjo sublogusią jos išvaizdą ir pastarosios pasikeitusį, užguito žmogaus elgesį, akivaizdžius jos fizinio ir psichinio gniuždymo požymius (nukritęs svoris, bloga psichologinė būsena), o liudytojos L. V. ir E. E. S. paliudijo ir apie jų matytą A. G. nepagarbų, žeminantį elgesį su nukentėjusiąja, pastaroji liudytoja tvirtino patyrusi iš kaltinamojo netgi fizinį smurtą. Apie iš A. G. patiriamą psichologinį smurtą, grasinimus šeimoje I. G. atžvilgiu užfiksuota 2024 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl informacijos pateikimo“, 2023 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje apie šio centro specialistų suteiktą pagalbą I. G. bei 2024 m. vasario 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. G. charakteristikoje.

2.9. Skunde pažymima, kad nors teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti gynybos liudytojai I. Š. ir V. Š. tvirtino, kad iki skyrybų I. Š. tėvas A. G. ir nukentėjusioji I. G. tiek tarpusavyje, tiek su jais sutarė puikiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šie liudytojai negalėjo nurodyti kaltinime nurodytų reikšmingų įvykių aplinkybių kaltinime inkriminuojamu laikotarpiu, nes po santuokos nutraukimo šių proceso dalyvių santykiai nutrūko ir šie liudytojai su išteisintuoju ir nukentėjusiąja nebendravo.

2.10. Be to, nurodoma, kad nors apylinkės teismas ne kartą nuosprendyje akcentavo, kad konfliktai tarp buvusių sutuoktinių vyko turto dalybų kontekste, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad santuoka tarp I. G. ir A. G. nutraukta 2022 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) – po santuokos nutraukimo padalintas lygiomis dalimis, bendra turto naudojimosi tvarka nenustatyta. 2024 m. sausio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu iš bendrosios dalinės nuosavybės I. G. ir A. G. priklausantis turtas: žemės sklypas ir sodo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), jau atidalintas. Turtas atitenka I. G., iš jos A. G. naudai priteista 28 000 Eur dydžio kompensacija už jai po skyrybų atitekusią šio nekilnojamojo turto dalį. Šis sprendimas paneigia skundžiamame nuosprendyje nurodytą aplinkybę, kad tarp sutuoktinių vyko konfliktai dėl turto dalybų, nes turto atidalijimo procesas prasidėjo po 2023 m. gegužės 19 d. įvykio, nukentėjusiajai kreipiantis dėl psichologinės ir teisinės pagalbos, po to, kai A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskyrus kardomąją priemonę ir jam nesilankant namuose, gyvenant ir dirbant užsienyje bei praktiškai nebebendraujant su nukentėjusiąja, I. G. sustiprėjo emociškai ir ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti turtinius reikalus. Pats 2024 m. sausio 4 d. sprendimas priimtas už akių, kas rodo, kad ginčo tarp buvusių sutuoktinių dėl turto atidalijimo nebuvo.

2.11. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo netikėti A. G. nurodyta aplinkybe, kad 2023 m. gegužės 19 d. jis prieš I. G. nesmurtavo, o kai pro langą pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį, pagalvojo, jog nukentėjusiajai pasidarė blogai su širdimi. 2024 m. sausio 23 d. Greitosios medicinos tarnybos Klaipėdos filialo pranešimas paneigia A. G. versiją, kad I. G. į namus dėl širdies veiklos sutrikimų dažnai kviesdavosi greitąją medicinos pagalbą. Iš šio dokumento matyti, kad įstaiga duomenų, jog laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023 m. (išskyrus 2023 m. gegužės 19 d. apie 20.31 val.) buvo kviesta GMP adresu (duomenys neskelbtini) dėl kokių nors I. G. sveikatos nusiskundimų, neturi, o iš 2024 m. sausio 31 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymoje pateiktų duomenų apie I. G. sveikatos būklę laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023 m. matyti, kad gydymo įstaigoje pacientė dažnai nesilankė, pacientei dėl širdies ligų gydymas neskirtas. Taigi nors A. G. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tvirtino, kad iki 2023 m. gegužės 19 d. įvykio jų, buvusių sutuoktinių santykiai buvo geri, normalūs, jie nesipykdavo, jis niekada I. G. nebaugino ir fizinio smurto prieš ją nenaudojo, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina A. G. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir pagrįstai laikoma, kad jo kaltė visiškai įrodyta.

2.12. Skundu atkreipiamas dėmesys, jog tokio pobūdžio smurto artimoje aplinkoje nusikalstamos veikos yra daugiau latentinio pobūdžio, vyksta uždarų durų, nukentėjusieji ilgą laiką slepia problemas ir įvairaus pobūdžio smurtą šeimoje, kas užfiksuota ir šioje baudžiamojoje byloje, todėl kitų liudytojų parodymai yra fragmentiškai, tačiau jie sustiprina nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir jais netikėti nėra jokio pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad šios bylos nagrinėjimo kontekste buvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo netinkamu elgesiu šeimoje, bet tai galėtų būti vertinama tik nagrinėjant civilines bylas dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Tačiau su šiuo argumentu nesutinkama, nes baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. kaltinime inkriminuoti veiksmai peržengė netinkamo elgesio šeimoje ribas, yra nusikalstami ir užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę. A. G. inkriminuoti veiksmai, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytą sistemiškumo požymį, nes kaltinamasis per vienerius metus prieš nukentėjusiąją nuolat naudojo psichinę prievartą, išsakė bauginamojo pobūdžio frazes, demonstravo agresyvų elgesį, ne mažiau kaip tris kartus atliko bauginamojo pobūdžio veiksmus, iš kurių du kartus savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai ne tik išgąstį, bet ir fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuos veiksmus A. G. atliko turėdamas bendrą sumanymą priversti nukentėjusiąją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Tokie nuteistojo veiksmai, atsižvelgiant į jų skaičių, atlikimo laikotarpį, BK 145 straipsnio 2 dalies prasme laikytini sistemingu nukentėjusiosios bauginimu.

2.13. Taip pat pažymima, kad A. G. buvo kaltinamas dėl dvejopo pobūdžio veiksmų prieš buvusią sutuoktinę, t. y. 1) laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 16 d., po to, kai pareikalavo I. G. pasirašyti santuokos nutraukimo dokumentus, iki 2023 m. gegužės 19 d., naudojo prieš nukentėjusiąją psichinę prievartą, nuolat šaukdamas bei agresyviai elgdamasis pastarosios atžvilgiu ir grasindamas su ja susidoroti, taip baugindamas nukentėjusiąją, kas sukėlė jai (duomenys neskelbtini), kuri pagal teismo ekspertizės akto išvadas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; 2) 2022 m. vasarą ir 2023 m. gegužės 19 d. smurtavo prieš nukentėjusiąją – pirmu atveju tyčia suėmęs jai už kaklo smaugė ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, o antruoju tyčia elgdamasis agresyviai, suduodamas ranka į krūtinę pastūmė I. G., po ko keturis kartus kumščiu sudavė lovoje gulinčiai I. G. į kairės pusės kūno dalį, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste bei kairėje šlaunyje ir taip mušdamas nežymiai ją sužalojo. Apylinkės teismas ypatingą dėmesį skyrė 2023 m. gegužės 19 d. epizodui, tačiau 2022 m. vasaros epizodo, kuomet namuose, adresu (duomenys neskelbtini), A. G. pripuolė prie I. G. ir ranka sugriebęs už jos kaklo prirėmė nukentėjusiąją prie sienos ir ją smaugė, šaukdamas, kad susidoros su I. G., kad su ja nebegyvens, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, išgąstį ir baimę dėl savo gyvybės, ir 2022 m. rugsėjo-spalio mėn. epizodo, kai A. G. tuose pačiuose namuose, elgdamasis agresyviai, iškėlė nešiojamą kompiuterį „Asus“ sau virš galvos ir atsisuko į apie 2 metrų atstumu nuo jo stovėjusią I. G., o pastarajai iš baimės sušukus, metė kompiuterį link nukentėjusiosios į grindis ir jį sudaužė, tokiais veiksmais sukeldamas I. G. išgąstį bei baimę, visiškai nevertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Tuo tarpu nukentėjusioji nuosekliai tvirtino 2022 m. vasarą ir 2022 m. rugsėjo-spalio mėn. patyrusi iš A. G. kaltinamajame akte aprašytą fizinį ir psichinį smurtą, nurodydama, kad šiomis aplinkybėmis prieš ją pavartotas fizinis smurtas pastarajai sukėlė fizinį skausmą. Be to, apie 2022 m. vasarą įvykusį įvykį, kaip apie jos atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą praeityje, nukentėjusioji nurodė iš karto 2023 m. gegužės 19 d. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, paaiškindama, kad tai buvo antras kartas, prieš pusę metų už gerklės prie sienos smaugė, kas užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokole. Apie įvykius I. G. pasakojosi seseriai liudytojai L. V., kuri tai patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu. A. G. inkriminuoti fizinio ir psichologinio smurto veiksmai nebuvo vienkartiniai, jie buvo sistemingi, intensyvūs, nukreipti į kartu gyvenantį asmenį - buvusią sutuoktinę, jie buvo nulemti tikslo ir motyvo priversti nukentėjusiąją išsikelti iš gyvenamosios vietos ir sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, bet ir sunkesnius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nukentėjusiosios I. G. parodymus patvirtina tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, kurių palyginimas tarpusavyje, visumos vertinimas leidžia padaryti išvadas dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo.

2.14. Nurodoma, kad padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai ir padaryti esant šių nusikalstamų veikų sutapčiai. A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis padarė nusikaltimas veikas prieš artimos aplinkos ryšiais susijusį asmenį – buvusią sutuoktinę, apimančius netrumpą laikotarpį, nepripažino savo kaltės ir nesigailėjo, jis anksčiau neteistas, dirba ir gyvena užsienyje, neigiamai charakterizuojančių duomenų ir valstybės, savivaldybės institucijų apie kaltinamąjį negauta, manytina, kad bausmės, kaip valstybinės prievartos priemonės tikslai bus pasiekti paskyrus A. G. inkriminuojamų straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, netaikant intensyviosios priežiūros, bet su bausmės paskirtį atitinkančiais įpareigojimais.

2.15. Be to, nurodoma, kad Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl I. G. gydymo išlaidų – 92,08 Eur tikslinga tenkinti visiškai, šią sumą priteisiant iš A. G.. Taip pat įvertinus visas nustatytas aplinkybes, kilusias nusikalstamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį, susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, manytina, kad I. G. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir yra pagrindas jį tenkinti visiškai, priteisiant I. G. iš A. G. 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Taip pat yra pagrindas nukentėjusiosios įgalioto atstovo – advokato padėjėjos atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo A. G. I. G. naudai.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios I. G. atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti A. G. kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš A. G. I. G. naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, neteisingai vertinti įrodymai ir klaidingai aiškintos faktinės aplinkybės.

3.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios parodymus kaip nepatikimus, neįvertinęs jų nuoseklumo ir atitikimo medicininiams duomenims. Iš 2023 m. gegužės 20 d. gydytojo chirurgo konsultacijos matyti, kad diagnozuotas peties ir žasto sumušimas, pilvo sienos sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, alkūnės sumušimas. Nuo pirminio pareiškimo iki teisiamojo posėdžio nukentėjusioji nuosekliai ir detaliai apibūdino smurtinius epizodus. Jos parodymai sutampa su GMP kortelės duomenimis (verkianti, sužalota, patinimas kairėje rankoje), policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu (ji iškart po įvykio sako:,,užmušiu rėkė, mušė rankomis“), medicinine išvada (poodinės kraujosruvos, sužalojimai), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra plačios grupinės priklausomybės, sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais). Nukentėjusiosios I. G. parodymai iš esmės patvirtinami kitais bylos duomenimis, todėl jie negali būti laikomi nepatikimais.

3.3. Nurodoma, kad 2023 m. gegužės 19 d. fizinio smurto epizodas yra įrodytas objektyviais duomenimis, t. y. Greitosios medicininės pagalbos iškvietimu (20.31 val. – moteris verkianti, skausmas kairėje rankoje), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (kraujosruvos, patinimas, diagnozė: peties ir žasto sumušimas), liudytojos L. P. pranešimu (draugė paskambino, pasakė, kad ją muša vyras), bendrosios pagalbos centro įrašu (vyksta žudynės, draugę užpuolė vyras), policijos kūno kameros vaizdo įrašu (nukentėjusioji iškart nurodo smurtinį elgesį). Šie duomenys objektyviai paneigia bet kokį sužalojimų atsiradimą kitu būdu.

3.4. Be to, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino specialisto išvadoje nustatyto sužalojimo mechanizmo, nevertino priežastinio ryšio tarp A. G. veiksmų ir I. G. sužalojimų ir nepagrįstai pritarė gynybos versijai apie galimą kritimą, nors tam nėra medicininio pagrindo. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad poodinės kraujosruvos kairėje žasto ir šlaunies srityse padarytos kietu buku daiktu. Sužalojimai atsirado 4-8 dienos iki apžiūros (atitinka 2023 m. gegužės 19 d.). Tokia lokalizacija neįmanoma nuo atsitiktinio kritimo, nes kritimo metu žymės būtų išsidėsčiusios chaotiškai, su nubrozdinimais, o šiuo atveju nustatytos keturios atskiros poodinės kraujosruvos, būdingos daugkartiniams smūgiams. Apylinkės teismas klaidingai aiškino specialisto išvadą. Specialisto pareiga nėra nurodyti konkretų žalojantį daiktą ar smūgių skaičių, todėl išvada, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, yra pakankama fizinio smurto faktui patvirtinti. Teismo svarstymai apie galimą kritimą nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais. Be to, kai sužalojimų pobūdis ir lokalizacija sutampa su nukentėjusio/o parodymais apie smūgio mechanizmą, tokie duomenys laikytini pakankamu įrodymu fizinio smurto faktui pagrįsti. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) leidžia daryti aiškią išvadą, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, jų atsiradimo laikas sutampa su įvykio data (2023 m. gegužės 19 d.), o lokalizacija atitinka nukentėjusiosios parodymus. Tai reiškia, kad fizinio smurto faktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje yra įrodytas. Todėl teismo išvada, jog sužalojimų mechanizmas nenustatytas, yra akivaizdžiai klaidinga ir prieštarauja bylos medžiagai. Visos traumos yra vienpusės – kairėje pusėje, todėl jos neatitinka atsitiktinio kritimo mechanikos. Tokie sužalojimai būdingi pakartotiniams smūgiams kietu buku daiktu.

3.5. Skunde pažymima, kad nukentėjusiosios parodymai patvirtina daugiau nei metus trukusį bauginimą, kuris pasireiškė durų trankymu, triukšmu, gąsdinimais, orumo žeminimu, realiais grasinimais susidoroti, psichine prievarta – kontroliavimu, menkinimu, socialiniu atskyrimu. Sistemingas bauginimas laikomas įrodytu, kai elgesys sukelia nuolatinį nesaugumo jausmą, įtampą, nerimą ir prarandama savivertė. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas. Tai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį su A. G. veiksmais. Nustatyta (duomenys neskelbtini), kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog psichologinio smurto faktas nėra įrodytas. Ekspertizės išvada dėl priežastinio ryšio turi aukštesnę įrodomąją reikšmę nei kaltinamojo subjektyvus neigimas. Šiuo atveju apylinkės teismas ignoravo teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės išvadą patvirtinančią psichikos sutrikimą (duomenys neskelbtini) tiesiogiai dėl A. G. veiksmų.

3.6. Teigiama, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokiais įrodymais grindžiamas išteisinimas, nors egzistuoja išsamūs ir nuoseklūs liudytojų parodymai ir specialistų duomenys. Pažymima, nukentėjusiosios emocinis pasakojimas po traumos negali būti vertinamas kaip nepatikimumo požymis. Ekspertizės išvadoje negali būti nurodoma kaltė, ja nustatomas priežastinis ryšys, kaltės vertinimą atlieka teismas.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintojo A. G. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės-Čarienės ir nukentėjusiosios I. G. atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinius skundus atmesti.

4.1. Nurodoma, kad nors nukentėjusioji parodė, kad sutuoktinis jai smūgiavo kumščiais, tačiau įvykio vietoje pareigūnėms klausiant į kurią kūno vietą buvo suduoti smūgiai, nurodė, kad į įvairias kūno vietas. Vaizdo įraše matyti, jog nurodoma krūtinė, pilvas, kaire ranka, tačiau tiksli smūgiavimo vieta nenurodoma. Apžiūros protokolo foto lentelėje užfiksuotas nukentėjusiosios veidas, kaires plaštakos nykštys, kairysis petys, kairė šlaunis. GMP kortelėje nurodomas tik kairys petys ir žastas. Specialisto išvadoje konstatuotos kairio žasto išorinio paviršiaus kraujosruvos viršutiniame (4?6 cm), viduriniame (???,5 cm) bei apatiniame trečdaliuose (2?2,5 cm), kurios išsidėsčiusios žasto išorėje, bei šlaunies priekiniame paviršiuje (lxl,5 cm). I. G. po konflikto kreipėsi į policijos pareigūnus, sekančią dieną kreipėsi į gydymo įstaigą,? 2023 m. gegužės 24 d. buvo apžiūrėta teismo medicinos eksperto, pagal kurio išvadą kraujosruvos kairiame žaste, kairėje šlaunyje padarytos keturiais trauminiais poveikiais, tačiau nurodyta, kad sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais 4-8 parų laikotarpiu iki apžiūros, kuri, kaip matyti iš išvados, buvo atlikta 2023 m. gegužės 24 d. Nors apžiūra atlikta praėjus 5 dienoms nuo galimo įvykio, tačiau specialisto išvadoje nurodytas galimas sužalojimų padarymo laikas yra ženkliai ilgesnis. Vien tai, kad specialisto išvadose buvo konstatuoti, kūno sužalojimai galimai padaryti užduotyje nurodytu laiku, vienareikšmiškai nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų, kad A. G. naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu. Skirtingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, kurie laikytini nežymiu sveikatos sutrikdymu, kilo būtent dėl A. G. veiksmų. Neatmetama galimybė, kad nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojami I. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis.

4.2. Teigiama, kad neatsižvelgta į tai, kad I. G. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad kai jie abu laikė už rankenų ir tempė duris kiekvienas į savo pusę, A. G. paleido rankeną. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir A. G.. Natūralu, kad vienam tempiant,? kitam staiga paleidus, tempiantysis iš inercijos gali griūti ar atsitrenkti į kitus objektus. Šiuo atveju yra reikšmingi liudytojos E. E. S. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad I. kūnu atsitrenkdavo į kokį kampą ir po to jai ant kūno atsirasdavo mėlynė. Skirtingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas įvertino visus proceso metu surinktus ir bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios I. G. parodymai negali būti vertinami kaip pakankamai patikimi dėl jos parodymuose esančių prieštaravimų ir buvusių sutuoktinių įtemptų, konfliktinių santykių.

4.3. Pažymima, kad ikiteisminis tyrimas buvo du kartus nutrauktas nesurinkus pakankamai objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad buvo tyčia sutrikdyta sveikata. Antrą kartą nutraukiant ikiteisminį tyrimą buvo įvertinti ir papildomai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau ir šiuo atveju buvo konstatuota, kad nebuvo pakankamai surinkta objektyvių ir neginčytinų duomenų patvirtinančių A. G. kaltę. Kaltinimai sistemingu asmens bauginimu, psichines prievartos naudojimu grasinimu atsirado tik trečią kartą atnaujinus nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 2023 m. gegužės 19 d. protokole-pareiškime I. G. nurodo tik fizinio smurto panaudojimo aplinkybes. Apie sistemingą bauginimą, psichines prievartos naudojimą, kurie sukėlė sveikatos sutrikdymus, nebuvo nurodoma.

4.4. Taip pat nurodoma, kad iš bylos duomenų akivaizdu, kad konfliktai tarp buvusių sutuoktinių prasidėjo jau pasirašius skyrybų dokumentus. Nors skyrybos įvyko bendru sutarimu, tačiau turtas liko nepadalintas, ir nukentėjusioji dėjo visas pastangas, kad visas bendras turtas, t. y. namas, liktų jai. Todėl nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes reikia vertinti itin atsargiai ir įdėmiai. Pažymima, kad 2023 m. gegužės 19 d. įvykis dėl kurio A. G. buvo pareikšti kaltinimai, įvyko būtent dėl nepasidalinto turto, t. y. dėl to, kad A. G. vienašališkai apkeitė buvusių sutuoktinių gyvenamuosius kambarius – pernešė nukentėjusiosios asmeninius daiktus iš miegamojo į prieškambarį ir pats apsigyveno miegamajame bei įsistatė į miegamojo duris spyną. Pati nukentėjusioji pareiškime nurodė, kad tarp jos ir A. G. įvyko žodinis konfliktas dėl bendro turto,? būtent, kad jos daiktai ir baldai buvo išnešti iš jos miegamojo ir sudėti antro aukšto prieškambaryje,? miegamojo durys užrakintos. Teigiama, kad A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – draudimas lankytis namuose, ir jis, neturėdamas kur apsistoti, visam laikui išvyko į Angliją. Tuomet nukentėjusioji ir pradėjo procesą dėl turto atidalinimo. 2024 m. sausio 4 d. teismo sprendimas dėl turto atidalinimo iš tiesų buvo priimtas už akių, tačiau tai nerodo, kad tarp buvusių sutuoktinių dėl turto atidalijimo nebuvo ginčo. A. G. apie turto atidalinimo procesą apskritai nebuvo informuotas. Apie tai sužinojęs jis kreipėsi teisines pagalbos, buvo ruošiamas pareiškimas teismui dėl proceso atnaujinimo, tačiau dėl tam tikrų gyvenimiškų aplinkybių, galimybės atnaujinti procesą neįgyvendino. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, kad konfliktai tarp buvusių sutuoktinių vyko turto dalybų kontekste, yra visiškai pagrįstos.

4.5. Teigiama, jog nors prokurorės apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiškai nevertinta ir nepasisakyta apie 2022 m. vasaros epizodo, tačiau apylinkės teismas, pateikdamas savo vertinimą dėl kaltinamajame akte aprašytų epizodų, nuosprendyje pasisakė, kad be dviejų asmenų, kalinamojo ir nukentėjusiosios, nuo 2022 m. bei 2023?. gegužės 19 d. vykusiuose jų konfliktuose niekas nedalyvavo ir jų nematė. Visi A. G. pareikšti kaltinimai grindžiami išimtinai tik nukentėjusiosios parodymais, nesant byloje jokių objektyvių šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų. Pažymima, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio ir psichinio smurto iškart į policiją nesikreipė, niekam apie tai nepasakojo. 2022 metų epizodo aplinkybes nupasakojo tik šio proceso metu. Byloje apklausti liudytojai nupasakojo tik tas aplinkybes, kurias sužinojo iš pačios nukentėjusiosios.

4.6. Teigiama, kad prokurorė apeliaciniu skundu nepagrįstai nesutinka ir su išvada, kad I. G. neturėjo pagrindo bijoti, kad buvęs sutuoktinis ją nušaus, kadangi ginklo gyvenamojoje vietoje po įvykio nerado, ir nurodo, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti grasinimo ją nušauti, nes buvęs sutuoktinis turėjo ginklą, ji matė 2012 m. persikraustant iš (duomenys neskelbtini) į butą (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji detaliai nupasakojo kaip atrodė ginklas, o šovinių dėžutę rado 2014 m. persikraustymo į sodo namą metu. Pažymima, kad jei nukentėjusioji ir galėjo matyti ginklą su šoviniais, ji ginklą prieš 10 metų iki konfliktų, o šovinių dėžutę prieš 8 metus. Po to ginklo ir šovinių dėžutės nebematė. Tuo metu apie galimai neteisėtai laikomą ginklą nepranešė. Be to, ji savo parodymuose niekada nenurodė, kad A. G. būtų grasinęs ginklu.

4.7. Be to, nurodoma, kad sprendžiant dėl sistemingi psichinės prievartos naudojimo, kyla klausimas, kodėl žinia apie skyrybas buvo didelis šokas tiek nukentėjusiajai, tiek ir jos artimai seseriai. Dauguma apklaustų liudytojų tvirtino, kad jiems buvo didelė staigmena apie I. ir A. skyrybas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinimai naudojus psichinę prievartą grindžiami vien tik nukentėjusiosios parodymais. Teismo psichiatrines ekspertizes išvados taip pat grindžiamos išimtinai nukentėjusiosios parodymais. Ekspertizės išvadose konstatuojamas staigus sveikatos pablogėjimas, šokas, svorio kritimas ir tai siejama su neva A. G. elgesiu, nes taip ekspertams aiškino nukentėjusioji. Tačiau papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad dėl skyrybų jai buvo šokas, dėl ko, maždaug per mėnesį, jos svoris nukrito apie 15 kg. Visi aplinkiniai pradėjo galvoti, kad turi problemų su sveikata, ir ši aplinkybė verčia abejoti, ar tikrai sveikatos problemos atsirado dėl A. G. elgesio, tuo labiau, kad nukentėjusioji nenorėjo skyrybų, ką patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

5. Teismo posėdyje prokuroras Darius Alekna prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės-Čarienės apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios I. G. atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas prašė prokurorės ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus tenkinti, išteisintojo A. G. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės-Čarienės ir nukentėjusiosios I. G. atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniais skundais tiek prokurorė, tiek nukentėjusiosios atstovas nesutinka su A. G. išteisinimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį, prašoma pripažinti jį kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, tenkinti nukentėjusiosios I. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti I. G. iš A. G. 5 000 Eur neturtinei žalai, tenkinti Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl I. G. gydymo išlaidų – 92,08 Eur ir šią sumą priteisti iš A. G.. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo svarbių bylai aplinkybių. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, atsietai nuo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, išskirtinį dėmesį suteikiant išteisintojo parodymams, nevertinant jų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms faktinėms bylos aplinkybėms, kas iš esmės lėmė nepagrįstas apylinkės teismo išvadas dėl A. G. kaltės. Dėl to prokurorės ir nukentėjusiosios atstovo apeliaciniai skundai šioje dalyje tenkinami – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis dalyje dėl A. G. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikinamas ir šioje dalyje priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Tuo tarpu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį A. G. išteisintas pagrįstai, prokurorės ir nukentėjusiosios atstovo apeliaciniai skundai šiose dalyse atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat nustatytas pagrindas iš dalies patenkinti civilinės ieškovės nukentėjusiosios I. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, patenkinti Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl I. G. gydymo išlaidų atlyginimo, ir išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, skundžiamas nuosprendis šiose dalyse keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio teisinis reglamentavimas nuosekliai įtvirtintas BPK 305 straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose. BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad išteisinamajame nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Sisteminis šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia spręsti, kad teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo turi būti grindžiamos laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Atitinkamai, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, o teisėjo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir priimtų sprendimų išsamiu argumentavimu. Pažymėtina, kad nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais. Tik laikantis BPK reikalavimų nustačius teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes galimas tinkamas baudžiamosios atsakomybės klausimų išsprendimas, taigi ir teisėto nuosprendžio priėmimas.

9. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatant, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Tiek apkaltinamajame, tiek išteisinamajame nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

10. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-976/2017">2K-74-976/2017</a>, 2K-211-628/2022).

11. A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. gegužės 19 d., apie 20.15 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), elgdamasis agresyviai, tyčia suduodamas ranka į krūtinę pastūmė I. G., po ko garsiai rėkdamas, grasindamas, kad nukentėjusiąją užmuš, nudės, kad ji vis tiek negyvens, keturis kartus kumščiu sudavė lovoje gulinčiai I. G. į kairės pusės kūno dalį, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste bei kairėje šlaunyje ir taip mušdamas nežymiai ją sužalojo.

12. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2014">2K-162/2014</a>). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNDg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-489/2018">2K-65-489/2018</a>). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

13. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas išteisino A. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nurodęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios parodymai kito viso proceso metu, todėl nurodė, kad neatmeta tikimybės, kad nežymūs sveikatos sutrikdymai kvalifikuojami nukentėjusiajai galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, o būtent laikantis ir neleidžiant uždaryti kaltinamajam miegamojo durų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu šiuo atveju neturi pagrindo sutikti ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes padarė klaidų dėl įrodymų turinio, be pagrindo nepripažino reikšmingais įrodymais kai kurių duomenų, atitinkančių BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus.

14. Nagrinėjamu atveju, iš 2023 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, I. G. sėdi ant terasos, ją apžiūri GMP darbuotoja. Paklausus kas atsitiko, I. G. sako, kad užpuolė, pradėjo mušti ją. Paklausus kuo mušė, ar rankomis, I. G. atsako, kad žinoma rankomis. Paklausus kur mušė, I. G. nurodo, kad dabar jai atimta ranka yra viena, skauda ranką, ir rodo kairį žastą). Nurodo, kad per rankas mušė, bet ji taip apsigynė. Parodo, kaip sulenkia kairę ranką ties krūtinės sritimi. Nurodo, kad paskui spyrė. Vėliau pareigūnei tikslinantis ką darė, I. G. patvirtina, kad mušė per rankas, į kūną visur, kur galėjo (rodo krūtinę, pilvą) (t. 1, b. l. 121-124).

15. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog I. G. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje šlaunyje, padarytos paveikus kietu buku daiktu, keturiais trauminiais poveikiais, 4-8 parų laikotarpiu iki objektyvios apžiūros, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 147-149). Taigi, byloje yra objektyvių įrodymų apie nukentėjusiajai fiksuotus kaltinime nurodytus sužalojimus kairiame žaste ir kairėje šlaunyje, kurie fiksuoti netrukus po įvykio.

16. Esminis klausimas, kurį vertindamas įrodymus ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį sprendė pirmosios instancijos teismas, yra tai, ar būtent A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nukentėjusiajai sužalojimus, t. y. poodines kraujosruvas kairiame žaste bei kairėje šlaunyje, ar jie atsirado kokiomis nors kitomis nenustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nukentėjusioji I. G. proceso eigoje tvirtino, kad minimus sužalojimus jai padarė išteisintasis A. G., tuo tarpu išteisintasis proceso eigoje neneigė, kad bylai aktualiu laiku tarp jų buvo kilęs konfliktas, tačiau teigė, jog ne dėl jo veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryti minėti sužalojimai, tačiau jie galėjo atsirasti jai laikantis ir neleidžiant uždaryti jam miegamojo durų.

17. Išteisintasis A. G. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo įsidėjęs spyną į miegamojo duris. Nukentėjusiąją iškraustė iš miegamojo. Nukentėjusioji buvo pribarsčiusi jam druskos į drabužius, batus, patalynę. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad 2023 m. gegužės 19 d. apie 20.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jo buvusi žmona I. G., su kuria yra išsiskyrę metus laiko, bet kartu gyvena atskiruose kambariuose. Naudojasi tik bendrai virtuve ir vonia. Ji nuėjo iki antrame aukšte esančio jo kambario ir norėjo į jį užeiti, bet jis dienos metu buvo pakeitęs kambario, kuriame jis po skyrybų gyvena vienas, durų spynos užrakto cilindrą. Durų iki tol nerakindavo, nes nebuvo jokių problemų, bet tą dieną keitė patalynę ir pamatė, kad ant čiužinio priberta druskos. Ji atėjusi iki kambario pradėjo draskyti duris, daužyti rankomis. Jis tuo metu buvo namo pirmame aukšte. Po kurio laiko užlipo į savo kambarį, ir užsirakino. Tuomet ji atėjo iki kambario durų ir jas pradėjo daužyti, jis nežino su kuo, nes tuo metu buvo kambaryje. Ji šaukė, kad įsileisk, nes nori pasiimti vasarinius rūbus, kurie sudėti prie balkono esančiame sandėliuke. Kiek jis žino, ten jokių jos vasarinių rūbų nėra. Po kurio laiko ji nuo durų nuėjo, nes jis pasakė, kad jos vis tiek neįsileis. Tuomet išgirdo, kad į kiemą įvažiavo automobilis. Jis pažiūrėjo pro balkoną, ir pamatė, kad stovi greitosios pagalbos automobilis. Jis į pirmą aukštą nenusileido, nes manė, kad užėjo blogai su širdimi ir išsikvietė pagalbą, žino, kad ji turi problemų su širdimi (t. 3, b. l. 87-90). Iš 2024 m. sausio 9 d. įtariamojo A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir nuotraukų matyti, kad atvykus į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir patekus į namo vidų, A. G. parodė terasoje stovinį fotelį ir paaiškino, kad įvykio dieną jis, būdamas terasoje, jame sėdėjo, kai į namus grįžo buvusi sutuoktinė I. G., kuri užlipo į namo antrąjį aukštą. Netrukus išgirdo, kaip I. G. pradėjo trankyti duris, klykti, šaukti, kodėl užrakintos durys. Po to ji nusileido į apačią, pradėjo klykti isterišku balsu, kad jis rakintų duris. Pasak A. G. jis pasakė, kad nerakins. Tuomet I. G. vėl nuėjo į viršų ir vėl pradėjo trankyti duris, todėl jis, girdėdamas triukšmą, irgi užlipo laiptais į antrą aukštą. Pasak A. G., maždaug prieš porą savaičių iki įvykio dienos jis įdėjo naujas duris, tik jose iki įvykio dienos nebuvo užrakto. Palipus laiptais į antrąjį aukštą, laisvai patenkama į prieškambarį, kurio kairėje pusėje matoma pastatyta sofa-lova. Tiesiai matosi su stumdomomis durimis įrengta sieninė spinta. Prieškambario dešinėje pusėje yra durys, per kurias patenkama į miegamąjį. A. G. paaiškino, kad po santuokos nutraukimo jis miegojo antrojo aukšto prieškambaryje ir tai buvo jo kambarys, o I. G. – šalia esančiame miegamajame. Jis įdėjo duris į miegamąjį dvi savaitės iki įvykio, kad galėtų užsidaryti duris, siekdamas asmeniškumo, nebuvo tik užrakto širdelės, tačiau kai jis savo lovoje, po paklode ir lovos gale sudėtais rūbais rado pribertos druskos, įvykio dieną į duris įdėjo užraktą. Tada, pasak A. G., neaptaręs ir nesuderinęs su I. G., savo daiktus perkėlė į miegamąjį, o I. G. daiktus, t. y. patalynę ir komodą su joje ir ant jos buvusiais daiktais, perkėlė į prieškambarį, taip sukeitė jų gyvenamąsias patalpas. A. G. parodė vietą prie laiptų turėklų, kur įvykio dieną pastatė I. G. komodą. Toliau paaiškino, kad įvykio dieną jis palipo laiptais, o I. G. tuo metu ranka trankė miegamojo duris, kadangi įtariamasis neatrakino užrakintų miegamojo durų. Jis atsistojęs prie miegamojo durų parodė vietą, kur įvykio metu stovėjo I. G. ir iškeltos rankos kumščiu trankė duris. Pasak A. G., jis, priėjęs prie miegamojo durų, I. G. pasakė:,,palauk, atrakinsiu", o pats, atrakinęs duris, įėjo į vidų, jos neįleido, norėjo uždaryti miegamojo duris, o I. G. neleido jam to padaryti. Mano, kad ekspertizėje nurodyti sužalojimai gavosi, kai ji tampė duris į savo pusę, gal su tomis durimis ir įsidaužė. Patikslino, jog kai jis norėjo uždaryti miegamojo duris, jis stovėjo miegamojo pusėje ir buvo rankoje paėmęs durų rankeną, o kitoje pusėje stovėjusi I. G. taip pat buvo paėmusi už durų rankenos ir gavosi taip: ji tempia link savo pusės, o įtariamasis A. G. jai neleidžia. Patikslino, kad I. G. klykė isterišku balsu, jos elgesys buvo isteriškas, o jis pats su buvusia žmona bendravo ramiai. Po to, pasak A. G., po durų patampymo (buvo gal du, gal trys kartai), jis užsidarė duris iš vidaus pusės ir su vidiniu spynos užraktu užrakino duris, o I. G. išėjo lauk. Toliau A. G. paaiškino, kad po kurio laiko, būdamas miegamajame, išgirdo važiuojančio automobilio bildesį ir pažiūrėjęs per langą pamatė greitosios pagalbos automobilio stogą (t. 3, b. l. 110-119).

18. Nukentėjusioji I. G. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai ji vėlai vakare grįžo namo po stomatologo, A. G. buvo namie. Jis sėdėjo terasoje ir kalbėjo telefonu. Ji A. G. nieko nesakė, o pakilo laiptais į viršų ir pamatė, kad stovi jos komoda, kuri visada stovėjo jos miegamajame. Durys miegamajame atsirado prieš savaitę iki įvykio. Jas įstatė A. G.. Spynos dar nebuvo, spyna atsirado lygiai po savaitės. Durys buvo užrakintos, o jos daiktai, buvę miegamojo viduje, buvo sudėti spintoje. A. G. užrakino miegamąjį. Paaiškino jai, kad jam taip reikia. Tada jam pasakė, kad jis neturi teisės taip elgtis, ir jei jis neatrakins durų, tada ji iškals jas. Lipdama į viršų subaladojo į duris. Tada jis atbėgo į viršų ir atsirakino duris. Ji stovėjo prie spintos. A. G. jau norėjo įeiti į kambarį, ji užsikabino už durų rankenos ir pasakė, kad jis nebandytų užsidaryti. Ji atsistojo tarpduryje ir neleido jam uždaryti duris. Tada jis ranka pastūmė į krūtinę, sakydamas: „dink iš čia, tu čia neįeisi“, tada ji atšoko. Ji išsigando, nes atsirado prie laiptų. Tuomet jis ėjo link jos užsimojęs su ranka, ji pasilenkusi prašoko pro A. G. ir atsigulė ant lovos, užsidengusi rankomis veidą. Tuo metu pasipylė skaudūs smūgiai į rankas, vienas į krūtinę. Smūgių neskaičiavo. A. G. jai sakė, kad ją užmuš, susidoros. Jai pavyko koja spirti kaltinamajam į pilvo apačią. Kaltinamasis atšoko ir nubėgęs užsirakino kambaryje. Po sumušimo ranka buvo patinusi, skaudėjo. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. parodė, kad 2023 m. gegužės 19 d., apie 20.00 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu A. G.. Namas yra bendra jų nuosavybė per pusę, bet kur kieno yra tiksliai turtas, nėra atidalinta. Palipusi į antrą aukštą, pamatė, kad yra įdėtas užraktas į miegamojo duris, kuriame visada miegojo ji, o jos daiktai ir baldai yra išnešti iš miegamojo ir sudėti antro aukšto prieškambaryje. Nusileido į apačią, kur terasoje sėdėjo A., jo paklausė, kodėl jis pasielgė savavališkai ir be jos sutikimo, nepasitaręs su ja, įdėjo spyną į duris, ir ją iškraustė iš jos miegamojo. Jis pasakė, kad darys ką nori, atrakins kada norės. Ji pasakė, kad ras būdą kaip atrakinti duris, palipo į antrą aukštą, ir tada jis nubėgo jai iš paskos. A. atrakino miegamojo duris, tada įėjo į vidų, ir ji nuėjo iš paskos, paėmusi už durų rankenos laikė ir neleido, jam uždaryti durų. Tada A. pradėjo ją stumti iš kambario, stūmė stipriai rankomis, ji nuo stūmimo parkrito į lovą, kuri buvo prieškambaryje. Jai parkritus į lovą A. abejomis rankomis, tai yra kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių jai į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Mušdamas rėkė, kad užmuš ją, kad ji gaus už viską. Po to nuėjo į savo kambarį ir užsirakino. Tada ji išbėgo į lauką ir paskambino savo draugei L. P., kuri ir iškvietė policiją. Dabar jai tebeskauda kairė ranka ir petys, kairės kojos šlaunis. (t. 1, b. l. 1-14). Iš nukentėjusiosios I. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir nuotraukų matyti, kad atvykus į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), patenkama į svetainę, kur matomi laiptai į namo antrąjį aukštą. I. G. nurodo, jog tąkart jai atsirakinus užrakintas įėjimo duris ir įėjus į namus, jos buvęs sutuoktinis A. G. sėdėjo terasoje ir kalbėjo telefonu. Palipus laiptais į antrąjį aukštą, laisvai patenkama į prieškambarį, kurio kairėje pusėje matome pastatytą ištiestą sofą-lovą. Tiesiai matoma su stumdomomis durimis įrengta sieninė spinta. Prieškambario dešinėje pusėje, prieš lovą-sofą yra durys, per kurias patenkama į I. G. miegamąjį. Nukentėjusioji nurodo, jog tąkart jau lipant laiptais ir žiūrint žvilgsniu į viršų, pamatė prieškambaryje stovinčią komodą, kuri prieš tai nebuvo pastatyta, nes komoda buvo jos antrojo aukšto miegamajame. I. G. visada minėtame miegamajame miegojo po skyrybų su A. G.. I. G. nurodo, jog jiedu su A. G. po skyrybų buvo sutarę, kad ji miegos miegamajame, o A. G. miegos prieškambaryje. I. G. parodo miegamojo duris su jose esančia spyna, kurių prieš tai nebuvo, jos buvo įstatytos savaitę iki įvykio, šeštadienį, bet durys buvo be spynos. I. G. nurodo, jog įvykio dieną išvažiuojant į darbą duryse spynos nebuvo, o grįžus vakare į namus, rado duris užrakintas su įdėta spyna. Tai pamačiusi, įvykio dieną I. G. nuėjo į apačią ir A. G. pasakė,,Nueini ir atrakini duris“. Tąkart A. G. jai atsakė, kad durų nerakins, nieko nedarys. Tada I. G. jam pasakė, kad nueis ir atsirakins duris pati. I. G. nurodo, jog po to ji užlipo į antrą aukštą, po ko parlėkė ir A. G.. Ji pasitraukė nuo durų link sieninės spintos, o jis atsirakino duris ir įėjo ir tuo momentu kai įėjo į miegamąjį, ji priėjusi prie durų ir su ranka paėmusi už durų rankenos, pasakė:,,Tu nerakinsi jų“. I. G. atsistojo prieškambaryje prie atidarytų durų ir parodė, kur ji tąkart stovėjo ir paėmė už durų rankenos. Jie abu iš skirtingų pusių buvo paėmę už durų rankenų. Tąkart tuo momentu A. G. duris užtraukė link savęs, norėdamas uždaryti duris, o I. G. vis tiek neleido jų uždaryti, laikydama už durų rankenos, po ko jis paleido duris. Tada ji atsistojo į šoną nuo durų, link laiptų, parodydama stovėjimo vietą. Nurodo, jog tąkart jai stovint šioje vietoje, A. G. iš miegamojo parėjo link jos ir su visais kumščiais, tai yra dešine ranka pastūmė į I. G. krūtinės sritį, dėl ko ji iškart nuo atatrankos pajuto dusulį ir sutrikusį kvėpavimą. Jis po pastūmimo šaukė:,,aš tave vis tiek „padla“ užmušiu, aš vis tiek tave nudėsiu, tu vis tiek taip negyvensi“. Po pastūmimo I. G. šiek tiek paėjo atbulomis ir kaire ranka atsirėmė į tąkart ten pastatytą komodą. Nurodo, jog po pastūmimo A. G. vėl artėjo link jos, užsimodamas dešine ranka, dėl ko ši greit susirietė į kamuoliuką, kojomis pritūpdama žemyn, ir per jo iškeltą dešinę ranką, pralindo dešiniu A. G. šonu, tačiau savo kojomis atsirėmusi į sofos-lovos kraštą nukrito pusiau dešiniu šonu- nugara ant lovos. I. G. visu kūnu susirietė, pakeldama ir sulenkdama kojas ant lovos ir atkišdama sulenktą kairę alkūnę iki krūtinės kaklo srities, kadangi A. G. jau tuo metu darė smūgiavimo judesį kumščiu į jos pusę. Parodo, kur nugriuvo ir kokioje padėtyje buvo, kai A. G. sudavė smūgius į kairį petį-žastą, į viršutinę krūtinės dalį, kur tuo metu buvo sulenktos kairės rankos plaštaka, į kairės pusės klubo sritį ir kairę šlaunį. Nurodo, jog gindamasi dešine koja 1 kartą spyrė A. G. kažkur į juosmens (pilvo) sritį, dėl ko šis nugara atsitrenkė į šalia esančią sieną. Po to A. G. pasitraukė į miegamąjį, užsidarydamas duris, iš kurio pasakė:,,Daryk ką tu nori, man vienodai rodo, tu nieko neįrodysi“. Po to ji atsikėlė ir nuėjo į apačią, į kiemą (t. 2, b. l. 16-31).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios I. G. parodymai kito viso proceso metu. Tai, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai buvo sumuštas kairysis žastas ir kairė šlaunis, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sumuštas kairysis žastas, neturi esminės reikšmės ir nevertintinos kaip rodančios nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą visumoje. Kaip matyti iš aptartų nukentėjusiosios parodymų, ji dėl 2023 m. gegužės 19 d. įvykio viso proceso metu nurodė iš esmes tas pačias aplinkybes, todėl jos parodymai nevertintini kaip nenuoseklūs ar nepatikimi. Išteisintasis A. G. nors pripažino, jog tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas dėl miegamojo, tačiau neigė padaręs nukentėjusiajai I. G. nustatytus sužalojimus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra reta situacija, kai priešingos konflikto pusės nuosekliai laikosi savo pozicijų, tačiau tai negali būti kliūtimi teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Tokiais atvejais būtina priešingų konflikto pusių parodymus vertinti visų bylos aplinkybių ir kitų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų kontekste, lyginti juos tarpusavyje konkretaus fakto nustatymui reikšmingose dalyse. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visumos analizė leidžia spręsti, kad, priešingai pirmosios instancijos teismo vertinimui, šiuo atveju nukentėjusioji I. G., nepaisant nereikšmingų smulkių neatitikimų, dėl išteisintojo A. G. veiksmų davė patikimus parodymus, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiame nuosprendyje aptarti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog A. G. 2023 m. gegužės 19 d., apie 20.15 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), elgdamasis agresyviai, tyčia suduodamas ranka į krūtinę pastūmė I. G., po ko garsiai rėkdamas, grasindamas, kad nukentėjusiąją užmuš, nudės, kad ji vis tiek negyvens, keturis kartus kumščiu sudavė lovoje gulinčiai I. G. į kairės pusės kūno dalį, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste bei kairėje šlaunyje ir taip mušdamas nežymiai ją sužalojo. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis išteisintojo A. G. padaryta veika atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. G. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinama ir A. G. priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prokurorės ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinių skundų argumentus, išteisintojo atstovo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. G. veiksmai, atlikti buvusios sutuoktinės I. G. atžvilgiu, vertinant visą kontekstą, turinį, situaciją, kuri susiklostė tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, neatitinka sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą, kaip nusikalstamos veikos požymių, ir jį išteisino. Tai, jog įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to pageidavo prokurorė ar nukentėjusioji, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

22. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemiškumas. Objektyviai sistemiškumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli per tam tikrą laiko tarpą padaryti veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-300/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-300/2013">2K-300/2013</a>, 2K-423-303/2016, 2K-205-942/2022, 2K-207-594/2024 ir kt.). Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant bauginimo (grasinimo) realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2013">2K-299/2013</a>, 2K-278-489/2022), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis bauginimo (grasinimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM4LTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-238-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-238-699/2016">2K-238-699/2016</a>, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).

23. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą nustatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2013">2K-299/2013</a>). Todėl, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas. Toks aiškinimas, be kita ko, kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai); siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai (bauginimai) yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-300/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-300/2013">2K-300/2013</a>, 2K-423-303/2016, 2K-172-495/2023, 2K-207-594/2024, 2K-226-387/2024).

24. A. G. buvo kaltinamas tuo, kad sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 16 d., po to, kai pareikalavo I. G. pasirašyti santuokos nutraukimo dokumentus, iki 2023 m. gegužės 19 d. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas sukelti I. G., su kuria santuoka nutraukta 2022 m. kovo 18 d. baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą, sistemingai ją baugino, t. y. nuolat agresyviai trankė duris, baldus, mėtė įvairius daiktus į nukentėjusiosios I. G. pusę, žemino nukentėjusiąją, vadindamas pastarąją orumą žeminančiais žodžiais, kaip „višta“, „žiopla“, menkino jos savigarbą, nuolat kartodamas „ką tu supranti“, „ne tavo protui tai suprasti“, garsiai leido muziką bei filmus, taip trukdydamas nukentėjusiosios ramybę ir poilsį, o taip pat tyčia nukentėjusiąją gąsdino, varė ją iš namų, kartodamas <..dink iš namų..>, <..keiskis, nes gailėsis..>, <..padarysiu psiche..>, kartodavo, kad reikia žinoti, kaip ir kur žmogų mušti, kad nesimatytų jokių smurto žymių, kas kėlė nukentėjusiajai baimę ir nuolatinę įtampą, taip pat sistemingai grasino su ja susidoroti, t. y. ją užmušti, pribaigti, nušauti ginklu, nudėti, padaryti jai galą, o taip pat: 2022 m. vasarą, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), pripuolė prie I. G. ir ranka sugriebęs už jos kaklo prirėmė nukentėjusiąją prie sienos ir ją smaugė, šaukdamas, kad susidoros su I. G., kad su ja nebegyvens, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, išgąstį ir baimę dėl savo gyvybės; 2022 m. rugsėjo-spalio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, svetainės kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini), elgdamasis agresyviai, iškėlė nešiojamą kompiuterį „Asus“ sau virš galvos ir atsisuko į apie 2 metrų atstumu nuo jo stovėjusią I. G., o pastarajai iš baimės sušukus, metė kompiuterį link nukentėjusiosios į grindis ir jį sudaužė, tokiais veiksmais sukeldamas I. G. išgąstį bei baimę.

25. Išteisintasis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus apylinkės teisme savo kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme A. G. parodė, kad vyko skyrybų procesas, jokio sistemingo bauginimo nebuvo, kartu išgyveno 23 metus. Nukentėjusioji po skyrybų neteko maitintojo, bet tai nereiškia, kad ji gali tyčiotis iš jo. Sudaužytas kompiuteris buvo jo, nupirko iš savo sutaupytų lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad 2022 m. apie balandžio mėn. buvo nutraukta santuoka abipusiu sutikimu su I. G., viskas vyko draugiškai. Jų tarpusavio santykiai iki įvykio buvo normalūs, tai yra, nesipyko, gyveno kaip bendraturčiai. Bendraudavo žodžiu tik namuose, o telefoninių pokalbių ar žinučių nebuvo. Tai buvo labai senai, gal prieš 25 metus. Per 23 bendro gyvenimo metus buvo ir barnių, ir žodinių konfliktų iš abiejų pusių, kas konkrečiai būdavo išsakyta, nepasakys, tačiau smurtas nebuvo naudotas. Nėra jai išsakęs grasinančio pobūdžio žodžių, mėtęs į ją daiktus, trankęs piktybiškai namų durų ar garsiai leidęs muziką, trukdant I. ilsėtis. Nėra su ja bendravęs menkindamas jos asmenybę ar, sakykim, aukštinęs save kaip profesionalesnį, pranašesnį ir panašiai. Nėra buvę, kad jis neleistų I. su kažkuo bendrauti ar išeiti iš namų laisvalaikio praleidimo. I. visąlaik buvo finansiškai nepriklausoma, iš jos pinigų niekas neatimdavo. Ji turėjo darbą, už kurį gaudavo atlyginimą (t. 3, b. l. 91-94).

26. Nukentėjusiosios I. G. parodymais teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad gyveno su kaltinamuoju, pasitikėjo juo. Kartu pasiėmė bendrą paskolą, nusipirko namą. Per bendro gyvenimo laikotarpį buvo visko, vėliau jis pradėjo keistai elgtis, nesakydavo kiek gauna algos. Tik visada sakydavo, kad pasikeistų, o jei ne nepasikeis, pasigailės. Būnant su juo, ji nebuvo savimi. Santykiai pradėjo šalti. 2022 m. vasario 16 d. pareiškė kad jiems reikia skirtis, ji isteriškai su viskuo sutiko, nes jai buvo pasakyta, kad: „jei nepasirašysi, tai pamatysi ką aš galiu“. Bet tiksliai „ką jis gali“ nepasakė. Ji pagalvojo, kad praras namą. Sudaužytu kompiuteriu naudojasi abu, buvo bendras jų namų daiktas. Kompiuteryje rado keistą kaltinamojo ir moters susirašinėjimą. Apie aptiktą susirašinėjimą nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad įklimpo ir dabar neturi pinigų. 2022 m. kovo 18 d. buvo nutraukta santuoka. Nuo tada buvo kažkokioje iliuzijoje, galvojo, kad tai fiktyvus santuokos nutraukimas. Po santuokos nutraukimo padidėjo jos nerimas, nes nežinojo kur jis, ir su kuo. Apytiksliai, nuo rudens jau nebesikalbėjo. Namo grįždavo visas nervingas, piktas. Ji stengėsi jo neužkliūti. Kaltinamasis stipriau trinktelėdavo durimis, pasakydavo, kad jis savo teisę namuose. Būdamas rūsyje leisdavo garsiai muziką, kaldavo. Visiškai negerbė jos. Kai tvarkydavosi lauke, tai statybiniai įrankiai lėkdavo. Kaltinamasis išsiliedavo ant jos. Būdavo ir taip, kad kaltinamasis nebejautė ką sakydavo, pasakydavo jai „višta“, „žiopla“, tai būdavo jam natūralu. Jis sakydavo, kad ji niekas ir į namus vesis ką norės. Suaktyvėjo, kai pradėjo trūkti pinigų. Jis sakė, kad viskas jo, kad ten jis viską pastatė, taip bandydamas ją iškraustyti iš namų. Dar iki skyrybų bendro pokalbio metu, į jos pasakymą: „įsivaizduoji, primušė“. Kaltinamasis atsakė: „nežino kaip mušti, kad neliktų žymių“. Tokį pasakymą jai pasakė žymiai anksčiau bendro pokalbio metu. Jos manymu, jo galvoje viskas virė, jis apie tai galvojo. Grasinimai prasidėjo po skyrybų. Buvo prispaudęs prie sienos ir smaugė. Pirmą kartą pagrasino ja nužudyti dar 2021 m. gruodžio mėnesį, kai vežė jį iš vakarėlio namo, jis buvo išgėręs. Jis griebė už vairo, ji išsigando ir paklausė jo: ką jis daro „Ar užmušti nori?“. Jis atsakė: „užmuščiau ir tada viskas pasibaigtų“. Nuo to viskas ir prasidėjo. Toks smurtas daugiau nepasikartojo. Visą laiką sakė jai, kad ji nieko negalės įrodyti. Dėl grasinimo nušauti, tai kai jis jai eilinį kartą nurodė kraustytis iš namo, ji jo paklausė, kodėl ji turi išeiti iš namų. Kaltinamasis jai atsakė, kad pas jį turi atvažiuoti, turi atvežti ir jis turi su kuo apsiginti. Tada ji suprato, kad kažką jis turi. Paskutiniu laiku, jis vis dažniau kalbėdavo telefonu, kaip ji suprato kikendavo su moterimi. Ji klausydavosi jo pokalbių. Ir vieną kartą jai sukilo spaudimas, o kadangi jis turėjo skolų, tai ir pasakė jam, kad: „tu baik vieną kartą šmeižti ir kalbėti nesąmonės, o pradėk tvarkytis, daryk išvadas, atidavinėk skolas“. Tai jis tuomet, peršoko per stalą ir sugrėbė jai tiesiai už gerklės ir pradėjo smaugti, sakydamas kad ją pribaigs, ir kad jį nesikiš į jo gyvenimą ir nevadovaus. Išsigando. Dėl sudaužyto kompiuterio paaiškino, kad tą dieną ji tvarkėsi viduje, o kaltinamasis lauke prie savo automobilio. Kaltinamasis kaip visada kalbėjo telefonu. Kompiuteryje žiūrėjo filmą, kaltinamasis vienu metu įbėgo į kambarį, susinervinęs maigė savo telefoną. Kaltinamasis atsuko kompiuterį į save. Kai jis išėjo, ji vėl įjungė filmą. Po kiek laiko kaltinamasis vėl įbėgo į kambarį, rėkdamas, kam ji leidžia kompiuterį, kai jam galvą skauda. Pasiėmęs kompiuterį ir pakeldamas virš galvos trenkė į žemę. Ji sustingo ir tuomet kaltinamasis pakėlė kompiuterį ir užsimojo link jos, kompiuterį trenkė į žemę. Ji išsigando ir suprato, kad pasekmės gali būti neaiškios. A. G. nesileido į kalbas. Jis pasakė, kad nesiruošia kraustytis iš namų.

27. Nagrinėjamu atveju iš 2024 m. birželio 19 d. – 2024 m. liepos 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad I. G. byloje nagrinėjamu laikotarpiu konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamu įvykiu, kuris netrukdė I. G. suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, reikšmės ir jiems priešintis, šiuo metu I. G. joks psichikos sutrikimas nenustatomas, ji yra (duomenys neskelbtini) psichiškai sveika (t. 3, b. l. 57-65). Ekspertizės akte taip pat nurodyta yra duomenys apie tiriamosios byloje nagrinėjamu laikotarpiu patiriamus emocinius pokyčius (nerimastingumas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, kaltės jausmas, pasimetimas, emocinis labilumas, padidėjęs jautrumas), sunkumus atliekant įprastą darbinę veiklą, pasikeitusius santykius su artimaisiais, kuriuos I. G. sieja su santykiais su buvusius sutuoktiniu, jo elgesiu tiriamosios atžvilgiu (nesiskaitymu, nuvertinimu, nužeminimu, grasinimais, fiziniu smurtu).

28. Teismo ekspertė L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konstatuojant adaptacijos sutrikimą buvo remtasi visa pateikta medžiaga, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Visur išsakoma stresinė situacija, santykiai šeimoje. Emociškai reikšmingiausi I. G. buvo santykiai šeimoje. Akte nurodyta, kad šeimyniniai santykiai ir skyrybos buvo viena iš priežasčių, kodėl konstatuotas I. adaptacinis sutrikimas. Pati I. G. nurodė, kad santykiai su vyru pasikeitė nuo 2018 m., kai išsikėlė gyventi į sodo namą, kai atsirado finansinės problemos, įžeidimai, žeminimas. Kaip teigė nukentėjusioji, kad po skyrybų nebuvo jokių santykių, tiesiog ji jautė įtampą dėl nesiskaitymo su ja, tarsi jos nebūtų. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina, kad ji lankėsi pas psichologus, kad išsakė tas pačias aplinkybes. Tuo metu nukentėjusioji iš tiesų išgyveno stresą, pergyveno dėl tų santykių.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiajai I. G. nustatytas laikinas psichikos sutrikimas buvo nustatytas atsižvelgus tiek į jos paaiškinimus, tiek į ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau tai nebūtinai galėjo būti dėl sistemingo nukentėjusiosios bauginimo, tai galėjo būti ir dėl skyrybų, dėl turto dalinimosi ir pan. Pati nukentėjusioji I. G. patvirtino, kad ji labai išgyveno dėl skyrybų, nurodė, kad nuo tada buvo kažkokioje iliuzijoje, galvojo, kad tai fiktyvus santuokos nutraukimas, po santuokos nutraukimo padidėjo jos nerimas, nes nežinojo kur jis, ir su kuo. Tačiau be pačios nukentėjusiosios I. G. parodymų, kitų duomenų, kurie patvirtintų sistemingą bauginimą byloje nėra. Liudytojai E. Ž., E. E. S., L. V., L. P. patvirtino, jog patys nėra tiesiogiai girdėję ar matė, kad A. G. grasintų I. G., tai jiems papasakojo tik pati nukentėjusioji I. G.. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios sesuo L. V. parodė, kad apie skyrybas sužinojo po tam tikro laiko, ir jai apie tai papasakojo pati I.. Liudytoja J. L. parodė, kad nukentėjusioji I. G. jai pasakojo apie skyrybas, kad jai sunku. Nurodė, kad konkrečių įvykių nepasakojo, tik sakė, kad vyras dirbo sunkvežimio vairuotoju, dažnai išvažiuodavo. Pasakojo, kad vyras per socialinius tinklus susipažino su moterimi, kad jis įklimpo į aferą. Buvo labai išsigandusi, labai išgyveno. Iš liudytojų L. V. ir L. parodymų matyti, kad nukentėjusioji išgyveno dėl skyrybų. Be to, kaip galima spręsti iš tiek iš išteisintojo A. G., tiek iš nukentėjusiosios I. G. parodymų, įžeidūs išteisintojo žodžiai būdavo išsakomi iš pykčio, spontaniškai, kilusio eilinio konflikto metu, o ne sistemingai kaip siekis įbauginti nukentėjusiąją. Įrodymų visuma neduoda pagrindo A. G. veiksmuose įžvelgti kryptingą elgesį siekiant įgyvendinti nusikalstamą sumanymą sistemingai bauginti nukentėjusiąją. Be abejo, A. G. elgesys nebuvo tinkamas ir priimtinas, tačiau vertinti tai kaip BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą sistemingą bauginimą, nėra pgrindo.

30. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti dėl savo saugumo, o kaltinamasis sąmoningai tokios nukentėjusiosios būsenos siekė, t. y. suprato, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir norėjo tokių rezultatų – veikė tiesiogine tyčia. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo atveju A. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, nėra įrodyta.

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas A. G. pagrįstai pagal kaltinimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, išteisinto. Todėl šioje dalyje skundžiamoje nuosprendžio keisti ar naikinti prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

32. Dėl bausmės

33. A. G. pripažinus kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, spręstinas ir bausmės paskyrimo klausimas.

34. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo tarpu bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis, numatantis, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, kuriomis vadovaujantis parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustatyti skiriamos bausmės dydį.

35. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

36. Prokurorė apeliaciniame skunde A. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyviosios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

37. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę A. G., vadovaujasi BK 41, 54 ir 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nenustatyta nei A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad A. G. neteistas (t. 4, b. l. 43-46). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpyje jis penkis kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2023 m. gegužės 11 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį už E. E. S. apstumdymą viešoje vietoje ir jos atžvilgiu rodytus įžeidžiančius gestus, baudas yra sumokėjęs (t. 4, b. l. 39-42). Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad nuo 2023 m. birželio 30 d. nedirba (t. 4, b. l. 36-38). Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti A. G. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą minimaliam bausmės dydžiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

38. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, teismas kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose, o taip pat gali nustatyti draudimus, numatytus BK 48 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose.

39. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo A. G. skirti BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat skirti BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą per bausmės atlikimo laikotarpį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, šie prokurorės siūlomi įpareigojimai šiuo atveju atitinka byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir bausmės tikslus.

40. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nusprendė panaikinti A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus A. G. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuosprendžio dalis dėl kardomųjų priemonių taip pat keistina ir A. G. paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

41. Nukentėjusioji I. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 104-105), civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 92,08 Eur turtinės žalos atlyginimo, atsiradusio dėl nukentėjusiosios I. G. gydymo (t. 2, 183-184, 185).

42. Pirmosios instancijos teismas, A. G. išteisinęs, civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, klausimas dėl civilinių ieškinių sprendžiamas iš naujo.

43. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Be to, pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-1073/2019">2K-80-1073/2019</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-495/2021">2K-105-495/2021</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LTk3Ni8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255-976/2024">2K-255-976/2024</a>). Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEtNTExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21-511/2017">2K-21-511/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtNDg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-489/2020">2K-68-489/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNy02NDgvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-37-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-37-648/2023">2K-7-37-648/2023</a>).

44. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

45. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

46. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

47. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiajai I. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Civiliniame ieškinyje I. G. nurodo, kad dėl A. G. veiksmų jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, ji patiria psichologinę, taip pat jai pasireiškia nerviniai priepuoliai, dėl ko sutrinka širdies ritmas, kraujospūdis, sutraukiamos rankų plaštakos.

48. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai I. G. priteistinos neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. neteisėtais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. atsižvelgia į padaryto sužalojimo pobūdį. Siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgia ir į kaltinamojo galimybę atlyginti nusikaltimu padarytos ir nustatytos neturtinės žalos dydį, šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-92/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-92/2014">2K-92/2014</a>, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.).

49. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika fizinio skausmo sukėlimo bylose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiajai iš kaltinamojo A. G. priteistina 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis visiškai neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

50. Kaip jau minėta, Valstybinei ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 92,08 Eur atlyginimo už nukentėjusiajai I. G. suteiktą skubiąją medicininę paslaugą.

51. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu dėl A. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ji kreipėsi į medikus dėl skubiosios medicinos pagalbos suteikimo, jam buvo suteikta medicininė pagalba. Iš gydymo paslaugų išrašo nustatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nukentėjusiajai I. G. VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos medicininės paslaugos už 92,08 Eur (t. 2, b. l. 185). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys yra objektyviai pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas, iš A. G. priteistina Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 92,08 Eur už I. G. suteiktą medicininę paslaugą atlyginti.

Dėl kitų klausimų

52. Kadangi šiuo nuosprendžiu buvo iš dalies tenkintas nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys ir tenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024 m. kovo 4 d. prokurorės Margaritos Kiudytės-Čarienės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. G. piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), paliktinas iki civilinių ieškinių patenkinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Nukentėjusiosios I. G. atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas prašo priteisti iš nuteistojo A. G. 2 500 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. 1 500 Eur išlaidų už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir 1 000 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 12-15).

54. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-222/2016">2K-102-222/2016</a>, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

55. Iš 2025 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ir prie jo pridėtų mokėjimo nurodymų ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusioji I. G. už atstovavimo išlaidas sumokėjo 2 500 Eur, t. y. 1 500 Eur išlaidų už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir 1 000 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato padėjėjos teisinėms paslaugoms apmokėti ruošiantis ir dalyvaujant bylos nagrinėjame pirmosios instancijos teisme turi būti priteisiamos iš A. G.. Nustatydama proceso išlaidų dydį, teisėjų kolegija įvertina tai, kad apeliacinės instancijos teismas prokurorės ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus tenkina iš dalies, A. G. pripažįsta kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu apeliacinių skundų dalis dėl jo išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atmeta. Vadovaujantis tuo, kas išvardyta, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, prašomos priteisti proceso išlaidos mažintinos iki 850 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės-Čarienės ir nukentėjusiosios I. G. atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį dalyje, kuria A. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 4 punktu, įpareigoti A. G. atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą per bausmės atlikimo laikotarpį ir tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. G. I. G. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Civilinės ieškovės Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš A. G. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 92,08 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. G. nukentėjusiajai I. G. 850 Eur išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024 m. kovo 4 d. prokurorės Margaritos Kiudytės-Čarienės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. G. piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), palikti iki civilinių ieškinių patenkinimo.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos

Daiva Jazbutienė

Dalia Kursevičienė

Edita Lapinskienė