Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-9-651/2026
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00702-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. (H. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties ir
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja 2025 m. rugpjūčio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą H. K. už tai, kad jis, 2025 m. liepos 5 d., 10.11 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo pro draudžiamą kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ į kiemą ir paliko automobilį minėto kelio ženklo galiojimo zonoje. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11753-2025 H. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto H. K. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11753-2025 paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. K. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Skunde nurodoma, kad neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai. Gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena H. K., turi bendrą vidinį kiemą su pastatu adresu (duomenys neskelbtini). Būtent šių pastatų gyventojai ir stato automobilius vidiniame namo kieme. Patekimas į kiemą galimas iš kelių skirtingų vietų, nebūtinai važiuojant pro nurodytą KET 1 priedo Nr. 303 kelio ženklą, o ir važiuojant į (duomenys neskelbtini) kiemą per (duomenys neskelbtini) gatvę. Jokio draudžiamojo ženklo nėra ir eismas nėra ribojamas. Į vietą, kurioje užfiksuotas automobilis BMW (duomenys neskelbtini), galima patekti nepravažiavus ženklo Nr. 303, o patekus pro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kiemą bei pravažiavus po pastatu. Fotonuotraukos niekaip nepatvirtina, kad H. K. padarė administracinį nusižengimą, jei šiose nuotraukose tik fiksuojamas stovintis automobilis, kadangi jokie kiti objektyvūs duomenys, kad buvo padarytas nurodytas pažeidimas, t. y. užfiksuotas judantis automobilis ar kita, nėra pateikti.
4.2. Skunde teigiama, kad draudžiamasis kelio ženklas, kurio galiojimo draudimas tariamai pažeistas, yra pastatytas minėtame vidiniame gyvenamųjų kiemų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kieme, kai tuo tarpu toks ženklinimas turėtų būti atliekamas keliuose. Tai numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 106 punktas. Taigi ir pats ženklo buvimas vidiniame gyvenamojo namo kieme, kuris yra bendras keliems pastatams, bei draudžia eismą servituto keliu bendro kiemo gyventojams, kelia pagrįstų abejonių,
4.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111-4.126 straipsniu, servitutas yra viešoji daiktinė teisė, kurios galiojimas nepriklauso nuo savininkų pasikeitimo ar sutikimo. Kelio ženklas, draudžiantis eismą servituto keliu, pažeidžia CK 4.126 straipsnį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto vystymo ir priežiūros departamento, Transporto skyriaus vyriausiojo specialisto V. P. 2025 m. sausio 27 d. išaiškinime dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje įrengtų kelio ženklų KET Nr. 303 įrengimo nurodyta, kad informuoja, kad vadovaujantis 2023 m. sausio 16 d. direktoriaus įsakymo Nr. AD 1-51 punktu Nr. 15.3, bus panaikintas kelio ženklo KET Nr. 303 įrengimo suderinimas privačioje teritorijoje, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių Techninės priemonės negalėjo būti įrengtos. Pažymima, kad savivaldybės pareiga veikti teisėtai. Savivaldybė pripažino ženklų įrengimą neteisėtu, bet jų nepašalino, tai akivaizdus neveikimas. Pabrėžiama, kad ženklas Nr. 303 įrengtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje, verslininkų, turinčių apartamentus (duomenys neskelbtini) iniciatyva ir lėšomis. Jei tie verslininkai rūpinasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojų teritorijos apsauga, tada neaišku kodėl jie nuolat skundžia ne tik (duomenys neskelbtini) gyventojus, bet ir tuos pačius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojus. (duomenys neskelbtini) gyventojai niekada neturėjo jokių konfliktų su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojais. Be to, ženklas Nr. 303 yra įrengtas neteisėtai, ženklo įrengimą iniciavę (duomenys neskelbtini) verslininkai neturi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raštiško (ar žodinio) sutikimo.
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininkas pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai ar bylą nagrinėjantis teismas nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUtNDg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-5-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-5-489/2019">2AT-5-489/2019</a>, 8 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-3-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-3-1073/2019">2AT-3-1073/2019</a>, 17 punktas).
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl yra naikintini ir administracinė teisena H. K. atžvilgiu nutraukiama.
9. ANK 417 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 3 skyriaus 4 punkte nurodoma, kad draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ draudžia motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismą, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantį transportą, skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtas transporto priemones.
10. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas ribojasi su pastato, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vidiniu kiemu. Iš Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos žemėlapio REGIA ir pateiktų nuotraukų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas žemės sklypas, kurio ribos tęsiasi iki pastato, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. apima vidinį kiemą, į kurį patekimas motorinėmis transporto priemonėmis yra apribotas įrengtais draudžiamaisiais ženklais Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Apylinkės teismas nurodė, kad H. K. gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), į aukščiau aptartą suformuotą žemės sklypą nepatenka. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad vidinis kiemas, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra atžymėtas ar kitaip atitvertas (išskiriamųjų ženklų, lentelių su užrašais, riboženklių), nustatant tikslias sklypo ribas, pažymint, jog šiuo kiemu gali naudotis tik asmenys, gyvenantys toje zonoje, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VDItMzU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T2-35')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T2-35">T2-35</a>6 (redakcija galiojanti nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2026 m. sausio 14 d.) 9.2. punkte nurodyta, jog gyventojo leidimas – terminuotas leidimas, suteikiantis teisę geltonojoje ar žaliojoje zonoje naudotis vietomis automobiliams statyti, esančiomis ne didesniu nei 200 metrų, o raudonojoje zonoje – 500 metrų spinduliu nuo nekilnojamojo turto objekto, nurodyto gyventojo leidime. Taigi iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog vidinis kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patenka į 500 metrų spinduliu nuo H. K. gyvenamojo namo nutolusias ribas, į kurias jis gali įvažiuoti ir draudžiamasis ženklas Nr. 303 „Transporto priemonių eismas draudžiamas“ jam negalioja. Kadangi vidinio kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklypo ribos nėra paženklintos riboženkliais ar kitais skiriamaisiais ženklais, kuriais galėtų vadovautis pareiškėjas, o būtent, kad jis negali naudotis šiuo vidiniu kiemu, negalima teigti, jog jis tyčia padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvažiavo į draudžiamais ženklais Nr. 303 pažymėtą teritoriją.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad H. K. yra kaltas dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauko asmens H. K. skundas tenkinamas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis bei Institucijos nutarimas panaikintini.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. (H. K.) skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11753-2025 ir H. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėja Dalia Kursevičienė
