Dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-12-440/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17160-2024

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTUwOS0xMTM0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1509-1134/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1509-1134/2025">e2-1509-1134/2025</a> pagal ieškovo R. E. Z. ieškinį atsakovui D. P. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. E. Z. 2024 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) nutraukti 2024 m. liepos 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui 7 200 Eur sumą, sumokėtą atsakovui D. P. už automobilį, ir atsakovui grąžinti automobilį; 2) įpareigoti atsakovą savo sąskaita atsiimti automobilį; 3) priteisti ieškovui 1 462,74 Eur dydžio nuostolius; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2024 m. liepos 25 d. tarp šalių buvo sudaryta tipinė akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir sutartis), jos pagrindu ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį „Volvo V60“, identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis, transporto priemonė), už 7 200 Eur. Sutarties dalyje „Transporto priemonės trūkumai“ atsakovas varnele pažymėjo visus sutartyje išvardytus trūkumus, tačiau, ieškovo vertinimu, toks sutarties užpildymas negali būti laikomas kaip neva ieškovo informavimas apie automobilio trūkumus. Sutarties dalyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ neįrašyta jokia informacija. Atsakovas į interneto svetainę www.autoplius.lt įdėjo skelbimą (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį „Volvo V60, 2.0 l“, universalas, be defektų, pagaminimo data 2013 m. sausio mėn. Skelbime atsakovas nurodė tik automobilio privalumus, trūkumai nurodyti nebuvo. Nuvykęs apžiūrėti automobilį ieškovas priekaištų neturėjo, atliko bandomąjį važiavimą, tačiau atsakovas paminėjo, kad, užvedus šaltą variklį, automobilis gali skleisti baltus dūmus ir tai esą atsiranda dėl EGR vožtuvo. Automobilis atitiko ieškovo reikalavimus, todėl ieškovas nusprendė automobilį įsigyti. 2024 m. liepos 27 d. važinėdamasis mieste pamatė, kad automobilio prietaiso skydelyje užsidegė užrašas, jog trūksta aušinimo skysčio. Atidaręs variklio gaubtą pastebėjo, kad aušinimo skysčio yra žemiau minimalios ribos. Atsukęs aušinimo skysčio bakelio dangtelį pastebėjo, kad aušinimo skysčio lygis bakelyje pakilo. Ieškovas papildė aušinimo skysčio bakelį, toliau viskas buvo gerai. Tačiau 2024 m. liepos 30 d. atsirado ta pati problema. Kieme atidaręs variklio gaubtą pastebėjo, kad aušinimo skysčio žarnos yra kietos ir burbuliuoja aušinimo skystis išsiplėtimo bakelyje. Be to, užkūrus šaltą variklį, pastebėjo labai didelį baltą dūmingumą. Susisiekęs su atsakovu, pastarasis paaiškino, kad autoservise jį informavo, kad dūmingumas yra dėl EGR vožtuvo ir tai nėra problema. Apie aušinimo skysčio problemą atsakovas nežinojo. 2024 m. liepos 31 d. ieškovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Autopretenzija“, po konsultacijos automobilis buvo registruotas defektacijai į automobilių remonto dirbtuves UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“. Atlikus automobilio apžiūrą 2024 m. rugpjūčio 5 d. buvo surašytas transporto priemonės patikros aktas, jame konstatuota, kad variklis sugedęs ir emisijos mažinimo sistemos neveikia, preliminarūs atkūrimo kaštai iš viso nuo 6 800 Eur. Nurodė, kad atsakovas nei sutartyje, nei kitais būdais apie automobilio defektus, nustatytus automobilių remonto dirbtuvėse UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, neinformavo. 2024 m. rugpjūčio 14 d. atsakovui registruotu paštu buvo išsiųsta rašytinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto, tačiau atsakovas su pretenzija nesutiko. Paminėti paslėpti defektai paaiškėjo tik įsigijus automobilį ir atlikus išsamią apžiūrą. Transporto priemonės apžiūros akte nurodyti trūkumai nebuvo pripažinti akivaizdžiais, todėl jų ieškovas nustatyti automobilio įsigijimo metu neturėjo galimybės. Be to, automobilio remonto kaštai viršija daugiau kaip pusę automobilio įsigijimo sumos, todėl yra pagrindas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilio defektai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų neturėjo galimybės automobilio naudoti pagal paskirtį ir žinodamas apie tokią automobilio būklę ieškovas nebūtų sudaręs šios sutarties. Teikdamas atsakovui pretenziją ir ieškinį, naudodamasis UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, patyrė 1 028,50 Eur išlaidas. Už UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ atliktą automobilio defektaciją sumokėjo 338 Eur, AB „Regitra“ už paslaugas sumokėjo 96,24 Eur. Prašė šiuos nuostolius priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas patvirtino, kad su ieškovu 2024 m. liepos 25 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, jos pagrindu atsakovas perleido nuosavybės teisę ieškovui į ginčo transporto priemonę. Automobilį įsigijo 2022 m. vasario 22 d. šeimos poreikiams tenkinti, tačiau 2024 m. vasario 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu automobilis buvo perleistas UAB „Eurohorecana“. Nors transporto priemonė UAB „Eurohorecana“ buvo parduota visiškai tvarkinga, tačiau naujajam savininkui naudojant transporto priemonę pasirodė balto dūmijimo požymiai. Dėl to buvo sutarta nutraukti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Po pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Eurohorecana“, nutraukimo ginčo transporto priemonė buvo parduodama kaip turinti trūkumus (išmetami balti dūmai). Iki automobilio pardavimo ieškovui buvo atlikta Valstybinė techninė apžiūra, jos metu nebuvo nustatyti trūkumai, dėl kurių transporto priemonė negalėtų dalyvauti eisme. Skelbime buvo nurodyta pagrindinė informacija apie parduodamą automobilį ir pažymėta, kad esminių trūkumų, nebūdingų kitiems tokio pat modelio, pagaminimo metų ir ridos transporto priemonėms, trukdančių automobilį eksploatuoti pagal paskirtį, nebuvo. Transporto priemonė yra sena, 2013 m. sausio 25 d. gamybos, turi didelę ridą. Transporto priemonės apžiūros metu ir sutartyje buvo nurodyti ir kiti transporto priemonės trūkumai. Atsakovas siūlė ieškovui pasitikrinti automobilį dirbtuvėse, tačiau ieškovas atsisakė. Atsakovo vertinimu, jis visą informaciją ieškovui buvo tinkamai ir teisės aktų tvarka atskleidęs, jie yra akivaizdžiai pastebimi tikrinant transporto priemonę įprastu būdu. Ieškovas turėjo pakankamai duomenų, kad prieš priimdamas sprendimą įsigyti transporto priemonę įsivertintų remonto kaštus, tačiau dėl aplaidumo to nepadarė. Kadangi transporto priemonė nebuvo idealios būklės, nors pardavimo metu ji atliko tiesioginę savo paskirtį, tačiau atsižvelgus į tai, kad jai buvo reikalingos investicijos ilgalaikėje perspektyvoje, kaina skelbime buvo nustatyta 7 400 Eur, t. y. 400 Eur mažesnė nei vidutinė šios markės transporto priemonių rinkos kaina ir net 2 600 Eur žemesnė už aukščiausią pardavimo kainą 2024 metais. Iš ieškovo žinutę apie numatomą atlikti transporto priemonės apžiūrą dirbtuvėse gavo tik 2024 m. rugpjūčio 7 d., jau po atliktos apžiūros, todėl objektyviai negalėjo dalyvauti minėtoje apžiūroje. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ pateiktame transporto priemonės apžiūros akte nurodyta tik preliminari remonto kaina, tačiau tikslios gedimų priežastys, reikiamos keisti dalys ir jų kaina nėra nustatytos, todėl automobilio remonto kaštai vertintini kritiškai. Be to, nustatyti trūkumai nėra nauji, apie kuriuos ieškovas nebūtų žinojęs iki automobilio įsigijimo ir (ar) kurių negalėjo protingai tikėtis ir suvokti esant, jie buvo konstatuoti paties ieškovo kieme be specialių įrankių ir (ar) žinių. Atsakovas atskleidė visą jam žinomą informaciją apie automobilį, nenuslėpė jokių defektų, kurie būtų naujai nustatyti akte. Vien tai, kad galimi transporto priemonės remonto kaštai yra didesni, nei tikėjosi ieškovas, nėra pardavėjo atsakomybė ir kaltė. Vertinant transporto priemonės kokybę pagal sutarties sąlygas ir tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas objektyviai negavo to, ko tikėjosi, todėl nėra pagrindo nutraukti sutartį. Ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti jo patirtas išlaidas už pretenzijos ir ieškinio parengimą privačiam juridiniam asmeniui UAB „Autopretenzija“, kadangi šio pobūdžio išlaidos teisme nėra atlygintinos. Be to, netenkinus ieškovo reikalavimų nespręstinas ir klausimas dėl kitų išlaidų atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino; nutraukė 2024 m. liepos 25 d. tarp šalių sudarytą transporto priemonės „Volvo V60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė restituciją – įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui transporto priemonę, o ieškovui iš atsakovo priteisė 7 200 Eur, sumokėtus už transporto priemonę; priteisė ieškovui iš atsakovo 1 462,74 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 8 662,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 703,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš atsakovo valstybei 16,57 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą nutraukti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio automobilio trūkumo ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), turėjo įrodyti automobilio trūkumų faktą, t. y. kad automobilis neatitinka sutartyje nustatytų ar įprastai tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, taip pat kad pirkimo metu ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto automobilio trūkumus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Tai yra turi būti įrodyta, kad automobilio trūkumai buvo, kad jie buvo esminiai ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais.

6. Nustatęs, kad ieškovas automobilį įsigijo savo reikmėms, nusprendė, jog jo lūkesčiai buvo įsigyti automobilį, kuris atliktų savo įprastą funkciją (važiuoti) ir patenkintų kasdienius poreikius. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų bylai nepateikta.

7. Nurodė, kad ieškovas automobilio trūkumų faktą grindė 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros aktu, automobilio kompiuterinės diagnostikos protokolu, nuotraukomis, vaizdo medžiaga, liudytojo R. A. parodymais. Įvertinęs liudytojo turimas profesines žinias, išsilavinimą ir patirtį remontuojant automobilius, jo parengto 2024 m. rugpjūčio 5 d. transporto priemonės apžiūros akto ir teismo posėdžio metu duotų parodymų nuoseklumą, nenustatė pagrindo abejoti šio įrodymo patikimumu.

8. Pasisakydamas dėl atsakovo bylai pateiktos 2025 m. vasario 3 d. eksperto dr. V. M. išvados „Dėl automobilio Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruojamų defektų“ nurodė šį atsakovo pateiktą rašytinį įrodymą vertinantis kritiškai. Ekspertui nebuvo pateikta visa bylos medžiaga, išvada buvo padaryta neapžiūrėjus pačios ginčo transporto priemonės ir yra paremta iš esmės teorinėmis prielaidomis.

9. Nustatė, kad UAB „Eurohorecana“ (buvusi pirkėja) ir atsakovas 2024 m. vasario 28 d. buvo sudarę ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Netrukus po transporto priemonės įsigijimo (jau per pirmąją automobilio eksploatavimo savaitę) UAB „Eurohorecana“ pastebėjo, kad transporto priemonė galbūt neveikia taip, kaip turėtų veikti, konkrečiai – buvo juntama pakankamai didelė variklio vibracija, netolygus variklio (ar jo komponentų) darbas, netolygios apsukos. Automobilis labai sunkiai kūrėsi būdamas šaltas, taip pat buvo pastebėti iš išmetamųjų dujų sistemos sklindantys nebūdingi gausūs (melsvos spalvos) dūmai. Siekdama išsiaiškinti pasireiškusius gedimus ir jų pobūdį, UAB „Eurohorecana“ kreipėsi į automobilių remonto paslaugas teikiančias bendroves UAB „Gintis“, UAB „Sostena“ ir UAB „DP Servisas“.

10. Taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-12889-819/2024, buvo patvirtinta UAB „Eurohorecana“ ir D. P. taikos sutartis, kuria buvo nutraukta šalių sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis ir atsakovui grąžintas ginčo automobilis. Vertino, kad šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovui sudarant civilinėje byloje Nr. e2SP-12889-819/2024 taikos sutartį buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, nustatyti UAB „Gintis“, UAB „Sostena“ ir UAB „DP Servisas“, susiję su automobilio variklio, turbinos, važiuoklės, emisijos sistemos ir kitais gedimais. Konstatavo, kad šios aplinkybės pagrindžia ieškovo poziciją, jog automobilis įsigijimo metu ieškovui buvo parduotas netinkamos kokybės, o jo neremontavimą po atsiėmimo iš UAB „Eurohorecana“ patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu. Bylai pateiktas UAB „Sostena“ 2025 m. kovo 27 d. automobilio defektacijos aktas patvirtino tuos pačius ginčo automobilio trūkumus, kurie jau buvo žinomi atsakovui anksčiau iš civilinės bylos Nr. e2SP-12889-819/2024 medžiagos. Atsižvelgęs į tai padarė išvadą, kad, atsakovui parduodant ieškovui ginčo automobilį, ne tik buvo žinomi, tačiau ir egzistavo tie patys trūkumai, dėl kurių atsakovas sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-12889-819/2024.

11. Nesutiko su atsakovo pozicija, kad jis tiek žodžiu, tiek sutartimi atskleidė visą informaciją ieškovui dėl automobilio kokybės, todėl ieškovas buvo tinkamai informuotas apie automobilio būklę. Iš bylai pateikto skelbimo apie parduodamą automobilį turinio nustatė, kad atsakovas nebuvo išviešinęs jokių automobilio trūkumų, priešingai, buvo nurodęs, kad parduodamas automobilis yra be defektų, išvardyti automobilio privalumai. Atsižvelgė ir į tai, kad tarp šalių sudarytoje sutarties dalyje „Transporto priemonės trūkumai“ varnele buvo sužymėti visi išvardyti trūkumai, tačiau dalyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ neįrašyta jokia informacija. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vairuotojų ir keleivių saugos sistemų trūkumų automobilis neturėjo, o kokie buvo konkretūs vairo mechanizmo trūkumai, atsakyti negalėjo. Šių faktinių aplinkybių pagrindu nusprendė, kad toks atsakovo sutarties užpildymas negali būti vertinamas kaip ieškovo informavimas apie automobilio trūkumus ir nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad pastarieji trūkumai, kaip esantys automobilyje, šalių tiesiogiai buvo aptarti sutarties sudarymo metu.

12. Nurodė, kad informacija, jog užkuriant transporto priemonę esant šaltam varikliui automobilis gali mesti baltą dūmą, nebuvo pakankama, kad ieškovas, būdamas eiliniu pirkėju ir neturinčiu tame patirties, galėtų tinkamai įvertinti galimus automobilio gedimus, jų priežastis, šalinimo kaštus. Nusprendė, kad ieškovui nebuvo pateikta pakankamai informacijos, iš kurios jis galėjo nuspręsti apie transporto priemonės trūkumų mastą ir pobūdį. Ieškovas sutarties sudarymo metu negalėjo pastebėti transporto priemonės defektų, kadangi jie išoriškai nebuvo matomi ir pastebimi eiliniam pirkėjui, neturinčiam tame patirties. Aplinkybė, kad pats ieškovas, įgydamas naudotą automobilį, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, niekaip nepaneigia įgyto automobilio trūkumų, kurie nėra pastebimi plika akimi. Padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo įrodinėtinas aplinkybes, kad apie anksčiau nurodytus transporto priemonės defektus ieškovui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma sudarant sutartį. Atsakovas priešingų įrodymų nepateikė.

13. Nustatęs, kad po ginčo automobilio įsigijimo ieškovas automobiliu nuvažiavo 370 km, vertino, jog toks atstumas automobiliui nėra toks didelis, kad būtų galima pripažinti, jog ieškovas itin intensyviai naudojo ginčo automobilį, o tai sąlygojo nustatytus automobilio trūkumus. Šių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad trūkumai neatsirado po daikto perdavimo pirkėjui. Nurodė, kad vien faktas, jog automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatacijai, nėra pakankamas konstatuoti, jog automobilis neturi defektų. Tad techninės apžiūros rezultatų ataskaita nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu automobilio trūkumų nebuvimą, be to, privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme.

14. Atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas galėjo UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, UAB „Gintis“, UAB „Sostena“ ir UAB „DP Servisas“ transporto priemonės apžiūros aktuose nustatytus trūkumus įsivertinti prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, nuvykti į autoservisą. Remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodama naudota transporto priemonė (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

15. Įvertinęs anksčiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog įsigyjant transporto priemonę visų nurodytų transporto priemonės trūkumų nežinojo, atsakovas pardavimo metu jų neatskleidė, trūkumai išaiškėjo nedelsiant po sutarties sudarymo, jie negalėjo atsirasti dėl ieškovo veiksmų ir jo kaltės, anksčiau nurodytų trūkumų vizualiai nesimatė, jie nebuvo akivaizdūs, vadinasi, buvo paslėpti, dėl to bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs jų pastebėti be specialaus tyrimo, įsigytos naudotos transporto priemonės nebuvo galima naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį. Tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduotos naudotos transporto priemonės kokybę (kad trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus), todėl yra pagrindas ginti ieškovo, kaip pirkėjo, teises, nusipirkus netinkamos kokybės transporto priemonę.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas (pirkėjas) prašė nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), toks reikalavimas grindžiamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Nustatęs, kad ieškovas automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį savo kasdienėje veikloje, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas, konstatavo, kad byloje nustatyti automobilio kokybės trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Be to, trūkumų pašalinimo kaštai gali sudaryti iš esmės paties automobilio įsigijimo kainą arba ją viršyti. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Vertino, kad ši ieškovo prašoma taikyti griežčiausia priemonė negali būti laikoma neproporcinga, nes ieškovas įsigyta transporto priemone negali naudotis, neįsigijo jos siekdamas laikyti nenaudojamą, pagal byloje surinktus duomenis, šių defektų šalinimo išlaidos yra neprotingos ir neproporcingos. Atsakovas nepaneigė, kad prašomas taikyti pirkėjo teisių gynimo būdas būtų neadekvatus ir neproporcingas.

17. Vertino, kad ieškovo prašoma priteisti 338 Eur suma už automobilio defektų nustatymą pagrįsta, tiesiogiai susijusi su ginčo dalyku ir buvo būtina, nes padėjo nustatyti paslėptus automobilio defektus ir įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes; 96,24 Eur patirtas išlaidas už AB „Regitra“ paslaugas nulėmė atsakovo neteisėtas elgesys – netinkamos kokybės automobilio ieškovui pardavimas; 1 028,50 Eur išlaidų už UAB „Autopretenzija“ konsultacijas ikiteisminėje bylos stadijoje atsiradimą lėmė atsakovo padarytas įstatymų numatytas ir sutartinės parduodamo daikto kokybės garantijos pažeidimas, todėl nėra pagrindo nesutikti, kad tokios išlaidos buvo būtinos ginant ieškovo teises neteismine tvarka, todėl jas priteisė iš atsakovo ieškovui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtos išlaidos yra „užslėptai apmokėtas ieškinio parengimas“, kaip teigė atsakovas. Nurodė, kad ieškinys yra parengtas ir pateiktas ieškovo, o tai, kad faktinės ir teisinės aplinkybės pasikartoja tiek ikiteisminėse pretenzijose, tiek ieškovo ieškinyje, nesudaro pagrindo minėtas ieškovo patirtas išlaidas vertinti kitaip nei nuostolius, į kuriuos įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo prašymas dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo patenkintas, nusprendė, kad ieškovui taip pat atlygintini ir jo patirti nuostoliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. (toliau – ir apeliantas) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir motyvais:

18.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad transporto priemonė turėjo atitikti bendruosius, o ne šalių pirkimo–pardavimo sutartyje aptartus daiktui keliamus reikalavimus, padaryta paviršutiniškai, neįvertinus ikisutartinių santykių ir sutarties sudarymo aplinkybių, selektyviai vertinant įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas ketino įsigyti automobilį kasdieniams poreikiams tenkinti ir jis atitiktų įprastą funkciją, nepagrįstai išplėtė ginčo ribas. Byloje nebuvo nustatinėjama ir įrodinėjama, kad ieškovas būtų iš anksto informavęs pardavėją, kokiems tikslams siekia įsigyti transporto priemonę, be to, tik tokiu atveju pardavėjui kyla pareiga parduoti daiktą, atitinkantį nurodytą naudojimo paskirtį, ir užtikrinti, kad jis atitiks jam keliamus ir iš anksto pirkėjo nurodytus naudojimo tikslus (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).

18.2. Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu negalėjo detalizuoti ir paaiškinti 2025 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ pateiktame transporto priemonės apžiūros akte nurodytų kaštų apskaičiavimo pagrįstumo, rėmėsi iš esmės teorinėmis prielaidomis apie galimus darbus, apie kurių atlikimo būtinumą nėra jokių įrodymų. Byloje esantys įrodymai kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl nurodytame transporto priemonės apžiūros akte pateiktų išvadų, nurodytų trūkumų įvertinimo ir jų remonto sąnaudų objektyvumo, bet ir dėl liudytojo R. A. parodymų pagrįstumo.

18.3. UAB „Gintis“, UAB „Sostena“ ir UAB „DP servisas“ atliktų automobilio patikrų metu tiksli gedimo priežastis nebuvo nustatyta. Taigi atsakovas (pardavėjas) objektyviai negalėjo pateikti dar išsamesnės informacijos apie gedimą, kurio priežasčių pats objektyviai nežinojo. Ieškovui buvo žinoma, kad gedimas yra, todėl žinodamas šią aplinkybę ir priėmęs sprendimą sudaryti sutartį ieškovas veikė išimtinai savo rizika. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovas nesuteikė pakankamos informacijos ieškovui.

18.4. Pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas tinkamai informavo ieškovą, kad automobilis turi stabdžių sistemos ir pakabos elementų trūkumus. Atsižvelgus į tai, kad automobilis išmeta baltus dūmus, buvo pažymėtas išmetimo sistemos trūkumas. Apšvietimo ir šviesos signalizavimo bei saugos sistemos trūkumai buvo pažymėti atsižvelgus į tai, kad neveikė žibintų pasisukimo funkcija su vairu, taip pat buvo kiti menki šviesos signalizavimo trūkumai. Vien tai, kad atsakovas dalies menkų trūkumų žymėjimo nuosekliai nepaaiškino teismo posėdžio metu, nesudaro pagrindo išvadai, kad apskritai visas informavimas ir sutartyje pažymėti ir nurodyti trūkumai nebuvo aptarti ir ignoruoti. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, dėl kokios priežasties mano, kad toks trūkumas, kaip, pavyzdžiui, pakabos ir stabdžių elementų, pažymėtas sutartyje, nelaikytinas tinkamu informavimu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartyje pažymėti trūkumai nereiškia, kad jie buvo aptarti sutarties sudarymo metu, neatitinka teisinio reguliavimo. Pagrindinis dokumentas, iš kurio sprendžiama apie daikto trūkumus, yra sutartis, o kilus neaiškumams ar esant neaptartoms sąlygoms teismas vertina šalių elgesį, sudarymo aplinkybės. Vis dėlto tai neleidžia paneigti sutarties sąlygų ir (ar) jos nuostatų visiškai.

18.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad automobilis buvo parduotas už žemesnę nei vidutinė rinkos kaina, o be to, net už 2 800 Eur žemesnę nei maksimali rinkos kaina. Esant šioms aplinkybėms ieškovas negalėjo protingai tikėtis, kad 2 800 Eur pigesnė transporto priemonė, kurios rida siekia beveik 300 000 km, nereikalaus apskritai jokių investicijų.

18.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovas įgijo ne pirmą transporto priemonę, visus trūkumus (t. y. kietos žarnos, burbuliuojantis aušinimo skystis išsiplėtimo bakelyje), kaip nurodė pats ieškovas, pastebėjo pats apžiūrėjęs automobilį savo kieme, kiti trūkumai, fiksuoti vaizdo įrašuose, pateikti kartu su 2025 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros aktu, taip pat nustatyti vizualiai, neišardžius automobilio. Taigi trūkumai buvo pastebimi neturint specialių žinių, nebuvo paslėpti ir nepaisant jų atskleidimo fakto buvo pakankamai akivaizdūs, kad juos galima būtų pastebėti be specialaus tyrimo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad trūkumai neva buvo paslėpti, nes negalėjo būti pastebėti, yra paviršutiniška ir prieštarauja ne tik byloje esantiems įrodymams, bet ir ieškovo nurodytoms aplinkybėms ir byloje apklaustų liudytojų paaiškinimams.

18.7. Galiojantis teisinis reguliavimas nedraudžia parduoti daiktų su defektais, svarbu, kad apie juos būtų informuotas pirkėjas. Taip pat nėra nustatyta pardavėjo pareigos prieš parduodant daiktą nustatyti tiksliai jo gedimo ir (ar) defektų priežasčių, jų šalinimo kaštų, keliama pareiga tik juos atskleisti. Ieškovui buvo atskleistas ne tik faktas apie automobilio trūkumus, t. y. ieškovas žinojo, kad automobilis nėra idealios ir (ar) visiškai tvarkingos būklės ir kad jį reikės remontuoti, tačiau gedimai buvo pakankamai akivaizdūs, kad pirkėjas juos galėtų pastebėti (ir pastebėjo). Vien tai, kad pardavėjas neįvardijo tikslių priežasčių ir galimų remonto kaštų, nereiškia, kad pardavėjas pažeidė informavimo pareigą.

18.8. 2024 m. kovo 27 d. UAB „Sostena“ pateiktoje sąmatoje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su automobilio važiuoklės ir stabdžių sistemos remontu, sudaro apytiksliai 1 497,81 Eur. Apie šiuos galimus darbus atsakovas informavo ieškovą sutartimi, be to, ieškovas byloje pretenzijų dėl pakabos ir stabdžių sistemos trūkumų nereiškė, UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ pateiktame transporto priemonės apžiūros akte šie trūkumai fiksuoti nebuvo. Prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą transporto priemonei buvo atlikta Valstybinė techninė apžiūra, jos metu tikrinama važiuoklė ir jos elementai, trūkumų nebuvo nustatyta. Taigi nors ir buvo skaičiuojamas važiuoklės ir stabdžių dalių keitimas atsižvelgus į nusidėvėjimą, tačiau jų nusidėvėjimas nėra kritinis ir reikalaujantis neatidėliotino keitimo. Priešingu atveju, transporto priemonei nebūtų atlikta Valstybinė techninė apžiūra. 221,95 Eur suma, apskaičiuota už naują akumuliatorių ir jo keitimą, nepagrįsta, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iki sutarties sudarymo akumuliatorių pakeitė atsakovas, be to, ieškovas dėl to pretenzijų nereiškė. Brangiausi darbai – variklio cilindro bloko keitimas naujomis dalimis su darbais – 3 663,88 Eur. UAB „DP servisas“ nurodė viso variklio keitimą, kurio kaina 2 479,34 Eur, šie duomenys atitinka ir atsakovo pateiktus duomenis apie vidutines naudoto variklio kainas antrinėje rinkoje. Tuo tarpu UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ pateiktame transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad variklio keitimas galėtų kainuoti apie 4 500 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė aiškią fakto klaidą vertindamas, kad transporto priemonei būtinas neva remontas, kurio vertė viršija automobilio įsigijimo kainą.

18.9. Ieškovas nurodė, kad apie automobilio trūkumus informacija jam buvo atskleista ne tik pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir pačioje sutartyje, tačiau ir žodžiu nurodžius gedimo požymius. Todėl ieškovas negalėjo nežinoti, kad automobilis turi trūkumus, kad eksploatuojant ilgalaikėje perspektyvoje jį reikės remontuoti ir tam bus būtinos išlaidos. Taigi egzistuoja savarankiškas pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės, jeigu ir būtų nustatyta, kad transporto priemonės remonto kaštai būtų neproporcingi. Pirkėjas veikė savo rizika būdamas informuotas apie daikto trūkumus, todėl prisiėmė riziką ir dėl jų galimų šalinimo kaštų.

18.10. Sutarties nutraukimas teismų praktikoje vertinamas kaip kraštutinė priemonė ir taikoma tik išimtiniais atvejais. CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais teisių gynimo būdais pirkėjas turi teisę pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu daikto trūkumai nebuvo aptarti. Šiuo atveju transporto priemonės trūkumai buvo nurodyti ir aptarti. Ieškovas vis dėlto reikalauja taikyti griežčiausią atsakomybės formą – sutarties nutraukimą ir restitucijos taikymą. Šis teisių gynybos būdas gali būti pritaikytas tik esant esminiam sutarties pažeidimui. Vien tai, kad trūkumų šalinimas gali kainuoti daugiau nei subjektyviai įsivaizdavo ieškovas, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas gavo kitokios būklės daiktą nei buvo sutarta ir tai nėra pagrindas nutraukti sutartį. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trūkumai gali būti pašalinti racionaliomis priemonėmis ir kaštais, kurie neviršija automobilio vertės, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas.

18.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovo patirtas 1 028,40 Eur dydžio išlaidos už UAB „Autopretenzija“ suteiktas paslaugas, t. y. pretenzijos parengimą, yra „užslėptai apmokėtas ieškinio parengimas“. Ieškovas pateikė 2024 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 363 Eur sumos už konsultacijos dėl transporto priemonės „Volvo V60“, VIN. (duomenys neskelbtini), dėl pažeistų teisių gynimo (įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimą dėl defektavimo ir kita) ir 2024 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 665,50 Eur sumos už konsultacijos dėl transporto priemonės „Volvo V60“, VIN. (duomenys neskelbtini), dėl pažeistų teisių gynimo (įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimą dėl defektavimo ir kita). Atsižvelgus į tai, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. sąskaita yra išrašyta prieš ieškinio pareiškimą už tapačias paslaugas kaip ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita, yra pagrindas teigti, kad tokiu būdu buvo užslėptas mokestis už ieškinio parengimą. Kita vertus, galiojantys teisės aktai nenustato ikiteisminėje stadijoje būtino atstovavimo, todėl paslaugų teikėjo pasirinkimas yra išimtinai ieškovo pasirinkimas, dėl to atsakovas neturi prisiimti atsakomybės. Be to, išlaidos už vienos valandos darbą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. nutarime Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius įkainius už vieną darbo valandą ikiteisminėje stadijoje. Taip pat procese išlaidas galima atlyginti tik už advokato ir (ar) advokato padėjėjo atliktą darbą. Taigi ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti jo patirtas išlaidas privačiam juridiniam asmeniui, kadangi šio pobūdžio išlaidos teisme nėra atlygintinos.

19. Ieškovas R. E. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir motyvais:

19.1. Apelianto argumentai, kad ieškovas neva buvo tinkamai informuotas tiek žodžiu, tiek sutartimi apie perkamo automobilio kokybę ir ieškovui pakako informacijos sprendimui priimti, yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2025 m. kovo 27 d. UAB „Sostena“ automobilio defektacijos aktas patvirtino automobilio defektus, kurie jau buvo nustatyti automobiliui anksčiau.

19.2. Apelianto argumentai, kad neva teismas suabsoliutino įrodymus byloje ir juos vertino selektyviai, yra deklaratyvūs, todėl turi būti atmestini kaip nepagrįsti. 2025 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros akto išvados padarytos įvertinus tikrąją automobilio būklę, apžiūrint automobilį fiziškai ir naudojant specialias priemones. Minėtame apžiūros akte buvo pateikti dalių ir darbų preliminarūs įkainiai, tačiau darbų įkainių visiškai tiksliai neįmanoma nustatyti dėl darbų specifikos, pradėjus remonto darbus kaina gali pasikeisti. Taigi šis aktas yra tinkamas įrodymas, jį sudarė tam specialių žinių turintis asmuo, kuris užsiima automobilių remontu ir jų defektacija. Teismas tinkamai ir nuosekliai bei išsamiai vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus byloje.

19.3. Teismas pagal įrodymų visetą, ištyręs svarbias bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio defektai ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinomi pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

19.4. Teismas tinkamai, išsamiai vertino ieškovo ir atsakovo ikisutartinius santykius, nenukrypo nuo ginčo ribų ir pagrįstai nusprendė, kad apeliantas tinkamai neatskleidė informacijos apie automobilio kokybę, nors jam automobilio kokybė buvo žinoma.

19.5. Apelianto argumentai, kad neva ieškovas turėjo įsivaizduoti, kad naudoto automobilio įsigijimas reikalaus kaštų, o kaštų dydis yra subjektyvus dalykas, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, paneigti byloje esančiais įrodymais ir kasacinio teismo praktika. Bylose dėl daiktų kokybės yra ypač svarbu tai, ar įsigyjamas daiktas gali būti naudojamas pagal paskirtį, ar ne. Šiuo atveju tai yra automobilis, taigi automobilio naudojimas pagal paskirtį reiškia galėjimą automobiliu važiuoti, nuvykti į reikalingas vietas, remontuoti ir atlikti einamuosius priežiūros remonto darbus nepatiriant pernelyg didelių kaštų. Taip pat automobilio galėjimas naudoti jį pagal paskirtį reiškia ir tai, ar apskritai tokią transporto priemonę įsigijus nereikės iš karto patirti itin didelių kaštų, kad jį galima būtų naudoti pagal paskirtį. 2025 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros akte yra nurodyti automobiliui reikalingi preliminarūs remonto kaštai, t. y. 6 800 Eur. Kaina, už kurią įsigytas automobilis, – 7 200 Eur. Tokia defektų šalinimo kaina yra neproporcinga ir pagrindžia, kad atsakovas pardavė visiškai netinkamą naudoti pagal paskirtį automobilį. Todėl apelianto argumentas, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir tai lėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą, kuriuo nepagrįstai taikyta kraštutinė priemonė – sutarties nutraukimas, yra nepagrįstas.

19.6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent atsakovo veiksmai ir elgesys su ieškovu lėmė ieškovo patirtas išlaidas siekiant išspręsti ginčą ikiteismine tvarka, surinkti reikiamus duomenis, gauti konsultacijas dėl ginčo automobilio.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. 2024 m. liepos 25 d. šalys sudarė standartinę AB „Regitra“ transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, jos pagrindu ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rida 283 149 km (toliau – automobilis, transporto priemonė) už 7 200 Eur. Varnele pažymėta, kad sutarties sudarymo metu transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galiojo. Sutartis šalių pasirašyta asmeniškai. Sutarties dalyje „Transporto priemonės trūkumai (tinkamą variantą pažymėti)“ varnele pažymėti visi trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Sutarties dalyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ jokia informacija nenurodyta (el. b. t. 1, b. l. 9–10).

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2022 m. vasario 22 d. pateikė prašymą deklaruoti transporto priemonės įgijimą (įgijimo deklaracija TP VIN: (duomenys neskelbtini)), t. y. ginčo transporto priemonę įsigijo 2022 m. vasario 22 d. (el. b. t. 1, b. l. 75).

24. 2024 m. vasario 28 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, jos pagrindu atsakovas pardavė pirkėjai UAB „Eurohorecana“ ginčo automobilį „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rida 280 000 km už 7 900 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje transporto priemonės trūkumai ar kita informacija, susijusi su įvykiais, kuriuose dalyvavo transporto priemonė, nėra nurodyta (el. b. t. 2, b. l. 14–15).

25. 2024 m. balandžio 30 d. UAB „Eurohorecana“ atsakovui pateikė pretenziją dėl netinkamos kokybės prekės trūkumų šalinimo išlaidų kompensavimo arba sumokėtos už daiktą kainos grąžinimo. Nurodė, kad netrukus po transporto priemonės įsigijimo (jau per pirmąją automobilio eksploatavimo savaitę) UAB „Eurohorecana“ pastebėjo, kad transporto priemonė galbūt neveikia taip, kaip turėtų veikti, konkrečiai – buvo juntama pakankamai didelė variklio vibracija, netolygus variklio (ar jo komponentų) darbas, netolygios apsukos. Automobilis labai sunkiai kūrėsi būdamas šaltas, taip pat buvo pastebėti iš išmetamųjų dujų sistemos sklindantys nebūdingi gausūs (melsvos spalvos) dūmai. Siekdama išsiaiškinti pasireiškusius gedimus ir jų pobūdį, UAB „Eurohorecana“ kreipėsi į automobilių remonto paslaugas teikiančias bendroves UAB „Gintis“, UAB „Sostena“ ir UAB „DP Servisas“ (el. b. t. 2, b. l. 89–97). Bylai pateikti 2024 m. kovo 13 d. UAB „Gintis“ (el. b. t. 2, b. l. 98), UAB „Sostena“ 2024 m. kovo 27 d. (el. b. t. 1, b. l. 99–101) automobilio apžiūros aktai ir UAB „DP Servisas“ 2024 m. balandžio 15 d. automobilio remonto sąmata (el. b. t. 2, b. l. 102–104).

26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-12889-819/2024, buvo patvirtinta UAB „Eurohorecana“ ir D. P. 2024 m. gegužės 20 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad nuo taikos sutarties sudarymo dienos šalių sudaryta 2024 m. vasario 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis dėl transporto priemonės „Volvo V60“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo yra nutraukiama; pirkėjas (UAB „Eurohorecana“) įsipareigojo perduoti pardavėjui transporto priemonę tokios būklės, kokia ji buvo ją perduodant pirkėjui 2024 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kartu su transporto priemone perduodant registracijos liudijimą, transporto priemonės raktus ir kitus su transporto priemone susijusius dokumentus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos; pardavėjas įsipareigojo taikos sutarties 2 punkte nustatytu terminu priimti transporto priemonę ir kartu su ja perduodamus dokumentus, raktus.

27. 2024 m. liepos 31 d. 12 val. 53 min. ieškovas atsakovui išsiuntė nurodyto turinio SMS pranešimą: „Sveiki, aš R. E. Z. įsigijau iš Jūsų automobilį Volvo V60. Pastebėjau trūkumus, kurių aprašymui automobilis bus pristatytas į remonto dirbtuves UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ adresu: (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 5 d. 10 val. Jūs kviečiamas dalyvauti“ (kalba netaisyta) (el. b. t 1, b. l. 17–18). Šią žinutę atsakovas gavo MMS formatu 2024 m. rugpjūčio 7 d. (el. b. t. 1, b. l. 77).

28. 2024 m. liepos 31 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Autopretenzija“, po konsultacijos automobilis buvo registruotas defektacijai į automobilių remonto dirbtuves UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“. Atlikus automobilio apžiūrą 2024 m. rugpjūčio 5 d. buvo surašytas transporto priemonės apžiūros aktas, jame nurodyta, kad atlikus apžiūrą buvo nustatyti šie defektai: 1) sugedęs variklis; 2) neveikia emisijos mažinimo sistema. Akte nurodyti numatomi atkūrimo / remonto darbai ir preliminarūs atkūrimo kaštai: 1) automobilio variklio remontas – nuo 4 500 Eur; 2) automobilio valdymo modulio programinės įrangos atkūrimas – nuo 200 Eur; 3) automobilio emisijos sistemos atkūrimas – kaina nuo 2 000 Eur; 4) automobilio valdymo modulių klaidų šalinimas – kaina nuo 100 Eur. Preliminari visų darbų kaina – 6 800 Eur. Buvo atlikta automobilio defektų vaizdo fiksacija (vaizdo įrašų ir nuotraukų pavidalu), transporto priemonės apžiūros akte pateikta išsami defektų detalizacija (el. b. t. 1, b. l. 19–28).

29. Ieškovas su 2024 m. rugpjūčio 14 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, ja reikalavo: 1) nutraukti 2024 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti 7 200 Eur; arba 2) kompensuoti automobilio remonto išlaidas pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros aktą – 6 800 Eur; 3) kompensuoti 363 Eur pagal 2024 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), už UAB „Autopretenzija“ parengtus dokumentus ir konsultacijas; 4) kompensuoti 338 Eur išlaidas pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), už UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ atliktą automobilio defektaciją; 5) kompensuoti 96,24 Eur išlaidas už AB „Regitra“ suteiktas paslaugas pagal 2024 m. liepos 26 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 29–37). Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, nurodė, kad pirkėjas prieš pirkdamas automobilį buvo informuotas apie automobilio trūkumus, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjui buvo nurodyti ir atskleisti transporto priemonės trūkumai, todėl būdamas protingas ir apdairus turėjo visą informaciją ir galimybes įsivertinti galimus automobilio remonto kaštus, todėl pretenzijoje išdėstyti reikalavimai nepagrįsti (el. b. t. 1, b. l. 39–41).

30. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas informavo ieškovą apie šiuos automobilio trūkumus: užvedus šaltą variklį automobilis gali mesti baltą dūmą, kuris, tikėtina, atsiranda dėl EGR vožtuvo; neveikianti žibintų pasisukimo su vairu funkcija.

31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl naudoto automobilio kokybės jo pardavimo metu, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo iš atsakovo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

32. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas, be kitų reikalavimų, nutraukti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovui automobilį, o iš atsakovo priteisti ieškovui jo sumokėtą automobilio pirkimo kainą (7 200 Eur). Nurodytus ieškinio reikalavimus grindė įsigyto naudoto daikto, transporto priemonės, kokybės trūkumais – paslėptais defektais, egzistavusiais nuosavybės perleidimo metu, tačiau paaiškėjusiais tik pradėjus automobilį eksploatuoti ir atlikus automobilio defektaciją. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, todėl ieškinį tenkino visa apimtimi.

33. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde argumentavo, kad visa jam žinoma informacija apie automobilio kokybę ieškovui buvo suteikta tiek žodžiu, tiek ir sutartimi. Taip pat teigė, kad net ir nepaisant tokios informacijos atskleidimo fakto, automobilio trūkumai buvo akivaizdūs ir matomi be specialaus tyrimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir susipažinusi su bylai pateiktais įrodymais, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

34. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio – pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-1075/2018">e3K-3-307-1075/2018</a>).

35. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

36. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

37. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2009">3K-3-182/2009</a>). Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir, vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgwLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-180-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-180-695/2018">e3K-3-180-695/2018</a>). Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgwLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-180-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-180-695/2018">e3K-3-180-695/2018</a>).

38. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI2LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-226-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-226-695/2017">e3K-3-226-695/2017</a>).

39. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad atsakovas informavo ieškovą, jog, užvedus šaltą variklį, automobilis gali mesti baltą dūmą, kuris, esą, atsiranda dėl EGR vožtuvo, nors šalių pozicijos dėl nurodyto trūkumo pranešimo laiko ir išsiskyrė. Ieškovas procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) laikėsi pozicijos, kad iš esmės apie baltą dūmą atsakovas informavo ieškovą prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, tačiau 2025 m. sausio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu patikslino, kad apie šį automobilio trūkumą buvo informuotas jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pervedus pinigus už automobilį, ieškovui einant link automobilio ir ruošiantis vykti atgal į Kauną iš Vilniaus (2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 50 sek. – 25 min. 19 sek.). Liudytoja K. Z.-J. teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, kad jau pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, prieš išvažiuojant, atsakovas lyg tarp kitko užsiminė ir dėl dūmijimo, bet atsakovas patikino, kad automobilio naudojimui tai netrukdo (2025 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 42 sek. – 8 min. 9 sek.). Tačiau atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie automobilio išmetamus baltus dūmus ieškovą informavo jau pirmojo pokalbio telefonu metu tariantis dėl automobilio apžiūros laiko (2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 7 sek. – 55 min. 12 sek.). Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui atlikus bandomąjį važiavimą pranešė apie automobilio išmetamą baltą dūmą ir kad neveikia žibintų pasisukimo su vairu funkcija (2025 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 35 min. 33 sek. – 1 val. 37 min. 40 sek.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pranešimo apie šį trūkumą laikas ir pats faktas dėl EGR vožtuvo pats savaime nepatvirtina, kad automobilio pirkimo–pardavimo metu ieškovui buvo atskleista visa jam žinoma informacija apie parduodamą automobilį ir jo trūkumus.

40. Taip pat ginčo nėra dėl to, kad sandorio sudarymo metu buvo sudaryta standartinė AB „Regitra“ transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, joje varnele buvo pažymėti visi sutarties šablone numatyti galimi transporto priemonės trūkumai, t. y. stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų ir dujų išmetimo sistemos trūkumai. Sutarties dalyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ jokia informacija neįrašyta. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad varneles sutartyje pažymėjo jis (2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 7 min. 31 sek. – 1 val. 7 min. 38 sek.). Apelianto įsitikinimu, jis sutartimi tinkamai informavo ieškovą, kad transporto priemonė turi stabdžių sistemos ir pakabos elementų trūkumus, taip pat atsižvelgus į tai, kad transporto priemonė išmeta baltus dūmus, buvo pažymėtas išmetimo sistemos trūkumas. Apšvietimo ir šviesos signalizavimo bei saugos sistemos trūkumai buvo pažymėti atsižvelgus į tai, kad neveikė žibintų pasisukimo su vairu funkcija, taip pat buvo kiti smulkūs šviesos signalizavimo trūkumai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad toks atsakovo sutarties užpildymas negali būti vertinamas kaip ieškovo informavimas apie automobilio trūkumus ir nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad pastarieji trūkumai, kaip esantys automobilyje, šalių tiesiogiai buvo aptarti sutarties sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė atsižvelgęs į tai, kad bylai pateiktame skelbime apie parduodamą automobilį atsakovas nebuvo išviešinęs jokių automobilio trūkumų, priešingai, buvo nurodęs, kad parduodamas automobilis yra be defektų, išvardyti tik automobilio privalumai. Taip pat vertino ir atsakovo žodinius paaiškinimus, liudytojų R. A. ir V. M. parodymus teismo posėdžio metu. Įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl priežasčių, kuriomis vadovaudamasis nusprendė, kad pažymėti trūkumai sutartyje yra netinkamas informavimas apie automobilio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog vairuotojų ir keleivių saugos sistemų trūkumų automobilis neturėjo (2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 8 min. 50 sek. – 1 val. 9 min. 13 sek.), tuo tarpu triplike pažymėjo, kad ieškovo bylai pateiktame 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ surašytame transporto priemonės patikros akte nurodyti automobilio trūkumai, susiję su automobilio parkavimo, komforto, kliūties aptikimo valdymo moduliais, yra aptarti sutartyje pažymėjus varnelę, kad transporto priemonė turi saugos sistemų trūkumų. Kokie buvo konkretūs vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumai ir kodėl šį trūkumą pažymėjo, atsakovas aiškiai atsakyti negalėjo. Paaiškino, kad varnelę pažymėjo „prie to paties“, nes vis tiek „gali būti kažkas“, transporto priemonė ne nauja ir iš esmės pažymėjo dėl to, kad yra natūralus automobilio detalių susidėvėjimas (kalba netaisyta) (2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 7 min. 43 sek. – 1 val. 8 min. 36 sek.). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio apžiūros metu prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą atsakovas neinformavo ieškovo, kokius automobilis turi stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumus. Ieškovas buvo žodžiu informuotas tik apie tai, kad neveikė žibintų pasisukimo funkcija su vairu (2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 35 sek. – 35 min. 30 sek.).

41. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašą, atsižvelgęs į ieškovo paaiškinimus ir į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo išsamiai paaiškinti ir pagrįsti kai kurių pirkimo–pardavimo sutartyje pažymėtų trūkumų, daro labiau tikėtiną išvadą, kad trūkumų deklaravimas ir jų pažymėjimas nebuvo tikslus ir atliktas ne siekiant realiai informuoti pirkėją apie tikrąją daikto būklę. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks atsakovo sutarties užpildymas negali būti vertinamas kaip ieškovo tinkamas informavimas apie automobilio trūkumus.

42. Atsakovas taip pat nurodė, kad automobilio pirkimo–pardavimo metu ieškovui buvo atskleista visa jam žinoma informacija apie parduodamą automobilį ir jo trūkumus. Tačiau tokią apelianto poziciją paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Bylai yra pateikti automobilių remonto paslaugas teikiančių bendrovių UAB „Gintis“, UAB „Sostena“ ir UAB „DP Servisas“ automobilio apžiūros aktai. Šie dokumentai surašyti iki tarp šalių sudarytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Iš bylai pateikto 2024 m. kovo 13 d. UAB „Gintis“ automobilio apžiūros akto matyti, kad, atlikus automobilio patikrą, be kitų trūkumų, nustatyti šie trūkumai: automobilis, ypač šaltas, sunkiau užsiveda, variklio darbas netolygus, iš išmetimo sistemos sklinda melsvos spalvos, specifinio kvapo dūmai (galimos priežastys: alsuoklio pažeidimas, purkštukų susidėvėjimas / gedimas, turbinos gedimas); užvedus automobilį girdimas nenormalus turbinos veikimas (galimas susidėvėjimas); automobilio šviesų valdymo sistema netvarkinga – neveikia artimųjų šviesų aukščio reguliavimo sistema, priekinis ir galinis pakabos davikliai neveikia, reikalingas daviklių keitimas (el. b. t. 2, b. l. 98). UAB „Sostena“ 2024 m. kovo 27 d. atlikusi automobilio patikrą nustatė, kad, be kita ko, yra susidaręs slėgis aušinimo sistemoje, kietos žarnos, sunkiasi variklio tepalas, girdimas pašalinis garsas iš turbinos, nurodyta, kad reikalinga keisti turbiną, apatinį turbinos vamzdį ir kita (el. b. t. 2, b. l. 99–101). Iš UAB „DP Servisas“ 2024 m. balandžio 15 d. pateiktos automobilio remonto sąmatos matyti, kad reikalinga remontuoti turbokompresorių, keisti variklį ir kita (el. b. t. 2, b. l. 102–104). Dėl nustatytų trūkumų buvusi pirkėja UAB „Eurohorecana“ 2024 m. balandžio 30 d. kreipėsi į pardavėją D. P. su pretenzija dėl netinkamos kokybės prekės ir trūkumų šalinimo išlaidų kompensavimo arba sumokėtos už daiktą kainos grąžinimo, ja prašė: 1) kompensuoti automobilio „Volvo V60“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimo išlaidas, kiek tai susiję su automobilio variklio ir jo komponentų remontu (ar pakeitimu), arba atitinkamai trūkumų šalinimo išlaidų apimtyje sumažinti pirkimo–pardavimo kainą pagal UAB „Sostena“ arba UAB „DB Servisas“ pateiktus defektų šalinimo (remonto) pasiūlymus; 2) arba grąžinti už automobilį sumokėtą kainą taikant abipusę restituciją (el. b. t. 2, b. l. 89–97). Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-12889-819/2024, buvo patvirtinta UAB „Eurohorecana“ ir D. P. 2024 m. gegužės 20 d. sudaryta taikos sutartis, jos pagrindu, be kita ko, nutraukta 2024 m. vasario 28 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis dėl transporto priemonės „Volvo V60“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui buvo grąžintas ginčo automobilis, o UAB „Eurohorecana“ – jos sumokėta kaina už automobilį.

43. Taigi šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovui buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, nustatyti UAB „Gintis“, UAB „Sostena“ ir UAB „DP Servisas“, susiję su automobilio variklio, turbinos, važiuoklės, emisijos sistemos ir kitais gedimais iki nagrinėjamos bylos šalių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas byloje ne tik neįrodė, bet net ir neįrodinėjo, kad jis informavo ieškovą iki automobilio įsigijimo ar jo įsigijimo metu apie automobilio trūkumus (be išmetamų baltų dūmų ir neveikiančios žibintų pasisukimo su vairu funkcijos), užfiksuotus UAB „Gintis“, UAB „Sostena“ ir UAB „DP Servisas“ automobilio apžiūros aktuose (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgus į tai, apelianto argumentai, kad jis neva atskleidė visą jam žinomą informaciją apie ginčo automobilį ir jo trūkumus ieškovui, atmestini kaip prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Gintis“, UAB „Sostena“ ir UAB „DP Servisas“ automobilio apžiūros aktuose nurodytų automobilio trūkumų mastą ir jų reikšmingumą automobilio eksploatacijai, automobilio naudojimui pagal paskirtį, mano, kad visų varnelių pirkimo–pardavimo sutarties dalyje „Transporto priemonės trūkumai“ pažymėjimas nebuvo ir negalėjo būti pakankamas informavimas apie transporto priemonės trūkumus, kad ieškovas, būdamas eiliniu pirkėju ir neturinčiu tame patirties, galėtų tinkamai įvertinti galimus automobilio gedimus, jų priežastis ir šalinimo kaštus.

45. Be to, kaip minėta, ieškovas ginčo automobilį įsigijo 2024 m. liepos 25 d. Pirmieji automobilio trūkumai, t. y. kietos žarnos, burbuliuojantis aušinimo skystis išsiplėtimo bakelyje, transporto priemonę eksploatuojant, buvo pastebėti 2024 m. liepos 30 d. Ieškovas kitą dieną kreipėsi į UAB „Autopretenzija“, po konsultacijos automobilis buvo registruotas defektacijai į automobilių remonto dirbtuves UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“. 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ pateikė transporto priemonės apžiūros aktą, jame nurodyta, kad atlikus apžiūrą buvo nustatyti šie defektai: 1) sugedęs variklis; 2) neveikia emisijos mažinimo sistema. „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėjus automobilio variklį yra nustatytas variklio alyvos nuotėkis. Patikrinus variklio aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelį nustatyta, kad nėra minimalaus privalomo aušinimo skysčio lygio, salono šildymo ventiliatorius nepučia šilto oro. Papildžius aušinimo skysčio iki gamintojo reikalaujamos normos ir patikrinus aušinimo sistemą pralaidumo nenustatyta. Patikrinus automobilio variklį pastebėta, kad automobilio varikliui dirbant aušinimo skystis yra išstumiamas lauk iš aušinimo sistemos. Taip gali nutikti, kai yra variklio galvutės tarpinės pažeidimų ir pačios galvutės trūkių. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai, yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja patenkanti kompresija į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai neįsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis. Tokiu atveju temperatūrinio daviklio aplinkos temperatūra bus žemesnė ir jis laiku neįjungs ventiliatoriaus. Kylant variklio temperatūrai, kuri lemia variklio besisukančių (besitrinančių) dalių temperatūros žymų kilimą, dėl to, metalo struktūrai keičiantis dėl temperatūros, atsiranda metalo atplaišos, kurios patenka į variklio alyvos kanalus ir juos užkemša, o jų susikaupimo vietos variklio alyvos filtras ir variklio alyvos karterio dugninė, kur metalo drožlės, būdamos sunkesnės už variklio alyvą, nusėda. Alkūninio veleno kakliukų subraižymai atsiranda, kai dėl netinkamo tepimo pakyla besitrinančių dalių temperatūra, dėl to metalas pradeda plaišytis ir jo dalys (atplaišos ir drožlės) toliau kemša tepimo sistemą. Prasideda grandininė reakcija, kuri paveikusi atskiras variklio sudedamąsias dalis tampa nesustabdoma ir dėl to tenka ardyti sugedusį mechanizmą.

46. Taip pat nurodyta, kad tikrinant automobilį kompiuterine diagnostika pastebėta, kad automobiliui yra ne gamykliniu būdu atjungtos emisijos mažinimo sistemos, kietųjų dalelių šalinimo, išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos neveikia. Variklio valdymo modulis savo parengties valdymo sistemose neturi įdiegtos EGR sistemos bei kietųjų dalelių šalinimo valdymo programų. Tikėtina, kad automobiliui mechaniniu būdu pašalintas dyzelino kietųjų dalelių filtras (DPF), nes yra padidėjęs automobilio išmetimo sistemos garsas ir dūmingumas. Automobilio variklis apsitepalavęs, tai rodo, kad dėl variklio atskirų dalių gedimo variklio atskiros dalys susijungia ne vienoje plokštumoje (variklio bloko sąlyčio kraštai nesusijungia, kaip nustato gamintojas, su cilindrų bloko kraštais), dėl to pro mikrotarpus dėl variklio alyvos slėgio pastaroji sunkiasi pro tarpus per variklį, nuteka žemyn ir teršia gamtą. Patikrinus automobilio elektronikos sistemas taip pat buvo nustatyta, kad automobilio variklio valdymo sistemų programos ir informacija buvo koreguotos ne gamykliniu būdu, siekiant deklaruojamą automobilio būklę pagerinti ir sudaryti tvarkingesnio automobilio vaizdą. Pagal tokius požymius, pagrįstai kyla abejonių dėl automobilio ridos. Defektiniame akte nurodyta, kad deklaruojama 283 519 km rida gali būti didesnė, nes būtent tokie variklio sugadinimai ir tokie trūkumai gali atsirasti tik esant žymiai didesnei automobilio ridai arba neteisingai eksploatuojant variklį. Nustatyti ir kiti trūkumai (el. b. t. 1, b. l. 19–28).

47. Apelianto teigimu, nėra pagrindo 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros akte pateiktų išvadų ir liudytojo R. A. parodymų laikyti pagrįstais ir nekeliančiais abejonių. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė priežastis, kurių pagrindu laikėsi tokios pozicijos (pvz., apelianto vertinimu, minėtame dokumente nurodyti gedimai tėra teorinio pobūdžio spėjimai apie galimus darbus ir jų apimtis, liudytojas R. A. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, iš kur turi apžiūros akto šabloną, pagal kurį rengia apžiūros aktus, nurodydamas, kad neatsimena, galbūt jį gavo iš UAB „Autopretenzija“ tinklalapio, tačiau, apelianto teigimu, šio apžiūros akto šablonas nėra viešai prieinamas, siunčiamas išimtinai asmenims, kurie naudojasi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis ir kita). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į liudytojo R. A. turimas profesines žinias, išsilavinimą ((duomenys neskelbtini) įgytas Kauno technologijos universiteto transporto inžinerijos magistro diplomas (el. b. t. 1, b. l. 175)) ir patirtį remontuojant automobilius, jo parengto 2024 m. rugpjūčio 5 d. transporto priemonės apžiūros akto turinį, taip pat išklausęs liudytojo parodymus, duotus teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, ir įvertinęs jų nuoseklumą ir išsamumą, neturi pagrindo abejoti šio įrodymo patikimumu. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės apsiribojo tik teorinio pobūdžio samprotavimais ir abstrakčiais teiginiais, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius ar sudarytų pagrindą abejoti UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros akte pateiktų išvadų, liudytojo R. A. paaiškinimų pagrįstumu ar pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas (CPK 185 straipsnis).

48. Atsakovas, nesutikdamas su 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ parengto transporto priemonės apžiūros aktu ir jame nustatytų defektų pagrįstumu bylai pateikė 2025 m. vasario 3 d. eksperto dr. V. M. išvadą „Dėl automobilio Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruojamų defektų“ (el. b. t. 2, b. l. 79). Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo pateiktą rašytinį įrodymą vertino kritiškai, kadangi ekspertui dr. V. M. nebuvo pateikta visa bylos medžiaga, išvada buvo padaryta neapžiūrėjus ginčo transporto priemonės ir paremta iš esmės teorinėmis prielaidomis. Apeliantas nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėjo, kad eksperto išvada parengta 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ parengto transporto priemonės apžiūros akto pagrindu, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip patikimą įrodymą. Apelianto vertinimu, dr. V. M. parodymai teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs, paremti ne tik teorine medžiaga, tačiau ir praktiniais aspektais, teisiniu reguliavimu, ekspertinėmis techninėmis žiniomis. Apelianto įsitikinimu, teismas padarė loginę klaidą, kuri lėmė įrodymų vertinimo neobjektyvumą ir nepagrįstumą. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į V. M. išvadą „Dėl automobilio Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruojamų defektų“, įvertinusi visumą byloje pateiktų įrodymų, apeliaciniame skunde nurodytus apelianto argumentus šiuo aspektu, daro išvadą, kad nors apeliaciniame skunde apeliantas pateikė subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą ir įrodymus vertina kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, apelianto argumentai nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, apeliantas iš esmės nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir jų pagrindu padarytoms išvadoms.

49. Papildomai pažymėtina, kad 2025 m. kovo 24 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atsakovui pasiūlė kartu atlikti papildomą defektaciją UAB „Sostena“ siekiant nustatyti, ar byloje pateikti įrodymai dėl automobilio trūkumų būtų konstatuoti ir oficialaus „Volvo“ atstovo. Atsakovas nurodė, kad nepageidauja tokios apžiūros. Todėl ieškovas savarankiškai užsakė automobilio patikrą UAB „Sostena“ ir pateikė bylai 2025 m. kovo 27 d. automobilio defektacijos aktą. UAB „Sostena“, patikrinusi ginčo automobilį, nustatė šiuos defektus: variklio defektas – išmetimo dujos patenka į aušinimo sistemą, tepalo nuotėkis iš variklio, turbinos, tepalo nuotėkis iš greičių dėžės, aušinimo žarnos kietos – atsukus kamštį išėjo oras, turi būti tik momentinis slėgis, nutrūkęs duslintuvo gofras ir kita (el. b. t. 2, b. l. 131–137).

50. Taigi ne tik 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ pateiktame transporto priemonės apžiūros akte, bet ir oficialaus „Volvo“ atstovo, UAB „Sostena“, 2025 m. kovo 27 d. pateiktame automobilio defektacijos akte nurodyti iš esmės tokie patys ginčo automobilio defektai, kurie nustatyti UAB „Gintis“, 2024 m. kovo 27 d. UAB „Sostena“ ir UAB „DP Servisas“ (variklio, turbinos gedimas, problemos su aušinimo sistema). Šios faktinės aplinkybės patvirtina ieškovo poziciją, kad automobilis įsigijimo metu ieškovui buvo parduotas netinkamos kokybės, o esminiai trūkumai, kurie paaiškėjo sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, egzistavo ir iki jos sudarymo. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsiėmęs ginčo automobilį iš UAB „Eurohorecana“ automobilio į autoservisą nevežė, t. y. jo neremontavo, nustatytų defektų nešalino (2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 32 min. 15 sek. – 1 val. 32 min. 54 sek.). Nurodė, kad UAB „Eurohorecana“ automobilį pardavė už 7 900 Eur, atsiėmęs automobilį iš UAB „Eurohorecana“ vėliau jį pardavinėjo su trūkumais, tačiau dėl trūkumų automobilio kainą sumažino iki 7 400 Eur (2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 43 min. – 1 val. 43 min. 34 sek.).

51. Pažymėtina, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI2LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-226-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-226-695/2017">e3K-3-226-695/2017</a>). Apelianto teigimu, visus trūkumus, kuriuos ieškovas nurodė ieškinyje (kietos žarnos, burbuliuojantis aušinimo skystis išsiplėtimo bakelyje) ieškovas pastebėjo savo kieme. Todėl, apelianto įsitikinimu, tokie automobilio trūkumai nebuvo paslėpti ir buvo pastebimi neturint specialių žinių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylai pateiktuose UAB „Gintis“, 2024 m. kovo 27 d. UAB „Sostena“ ir UAB „DP Servisas“ automobilio apžiūros aktuose buvo nustatyti ir kiti ginčo automobilio defektai, tokie kaip sugedęs variklis, sugedęs turbokompresorius, trūkusi variklio galva, aušinimo sistemos problemos ir kita, apie kuriuos atsakovas žinojo bet ieškovo neinformavo. Teisėjų kolegijos manymu, nurodyti transporto priemonės trūkumai ne tik kad nebuvo nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau jie, apžiūrint transporto priemonę, negalėjo būti vizualiai įvertinti ir nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas minėtą išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad automobilio defektai paaiškėjo ir buvo nustatyti tik atlikus automobilio patikrą (defektaciją) autoservise. Taip pat liudytojas R. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad variklio gedimo vizualiai pastebėti negalima (2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 32 min. 42 sek. – 2 val. 32 min. 57 sek.). Be to, UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ pateiktame transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad tikrinant automobilį kompiuterine diagnostika pastebėta, kad automobiliui yra ne gamykliniu būdu atjungtos emisijos mažinimo sistemos, kietųjų dalelių šalinimo, išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos neveikia. Nurodyta, kad atliekant automobilio kėbulo apžiūrą nustatyta, kad kėbulo dalys, skirtos eismo įvykio metu deformuotis, kad būtų apsaugota vairuotojo, keleivių ir (arba) trečiųjų asmenų sveikata ir gyvybė, turi didelį perteklinį papildomų medžiagų sluoksnį. Taigi neturint specialių priemonių nebuvo galima nustatyti nurodytų trūkumų. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad automobilio trūkumai nebuvo paslėpti ir buvo pastebimi neturint specialių žinių. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas sutarties sudarymo metu negalėjo pastebėti transporto priemonės defektų, kadangi jie išoriškai nebuvo matomi ir juolab pastebimi eiliniam pirkėjui, neturinčiam tame patirties. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas įgijo ne pirmą transporto priemonę, nėra teisiškai reikšmingi.

52. Pažymėtina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDUtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-345-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-345-248/2017">3K-3-345-248/2017</a>). Atsižvelgus į tai, iš dalies yra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovas, įsigydamas 2013 m. gamybos transporto priemonę, kurios rida yra beveik 300 000 km, negalėjo nežinoti ir nenumatyti, kad transporto priemonė nereikalaus jokių investicijų ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonė, turinti tokio pobūdžio ir apimties trūkumus (automobilio variklio, turbinos, važiuoklės, emisijos sistemos ir kitus gedimus), dėl kurių ieškovas negali tinkamai ir pagal tiesioginę paskirtį naudotis daiktu, negali būti laikoma atitinkanti įprastus naudotai transporto priemonei keliamus kokybės reikalavimus. Tai, kad automobilis yra 2013 m. gamybos, nereiškia, kad ieškovas galėjo tikėtis, jog įsigijus transporto priemonę iš karto reikės remontuoti vieną iš pagrindinių jos elementų, t. y. variklį ir kitus mechanizmus nes negalės automobilio naudoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad ieškovui teigiant automobilį įsigijus savo reikmėms jo lūkesčiai buvo įsigyti automobilį, kurį būtų galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį (važiuoti) ir kuris patenkintų jo kasdienius poreikius. Transporto priemonė, turinti variklio gedimą ir kitus jo eksploatavimui reikšmingus gedimus, nustatytus byloje, negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį, o eksploatuojama gali kelti pavojų ir kitiems eismo dalyviams.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir parduodant naudotą daiktą pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris egzistavo daikto perdavimo momentu, nepriklausomai nuo to, kada šis trūkumas faktiškai paaiškėjo (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad pardavėjas turi užtikrinti, jog daiktas, jeigu šalys tiesiogiai nenustatė kitaip, atitinka įprastus kokybės reikalavimus ir iš esmės tinkamas naudoti pagal paskirtį tam tikrą laiką po pirkimo. Kasacinis teismas pažymi, kad, pardavus naudotą daiktą, jo kokybė vertinama ne vien pirkimo momentu, bet ir po protingo naudojimo laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-1075/2018">e3K-3-307-1075/2018</a>). Nagrinėjamu atveju ieškovas apie įsigyto naudoto automobilio paslėptus trūkumus sužinojo iš esmės praėjus 10 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai buvo atlikta transporto priemonės defektacija UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, ieškovas po ginčo automobilio įsigijimo automobiliu nuvažiavo tik 370 kilometrų (pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta rida – 283 149 km, UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ defektacijos metu užfiksuoti odometro rodmenys – 283 519 km). Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad dėl nustatytų automobilio defektų jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, nepatiriant dėl to papildomų išlaidų.

54. Atsižvelgus į tai, kad pardavėjas pareigos atskleisti daikto kokybės trūkumus (išskyrus išmetamą baltą dūmą dėl EGR vožtuvo ir neveikiančią žibintų pasisukimo su vairu funkciją) neįvykdė, tokios daikto savybės ir esminiai trūkumai paaiškėjo po sutarties sudarymo ir įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą, yra pagrindas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgwLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-180-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-180-695/2018">e3K-3-180-695/2018</a>, padaryti išvadą, kad tokios daikto savybės laikytinos paslėptais daikto trūkumais. Apelianto argumentai, kad transporto priemonė buvo parduodama už žemesnę nei vidutinė rinkos kaina, o be to, net už 2 800 Eur žemesnę nei maksimali rinkos kaina, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi apeliantas neįrodinėjo, kad informavo ieškovą apie priežastis, dėl ko nusprendė automobilį pardavinėti būtent tokia kaina. Papildomai pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo daikto kaina.

55. Sprendžiant klausimą dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y., tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-1075/2018">e3K-3-307-1075/2018</a>).

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir skundžiamo sprendimo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas įrodė, jog, įsigyjant transporto priemonę, ieškovas visų nurodytų transporto priemonės trūkumų nežinojo, atsakovas pardavimo metu jų neatskleidė; nustatyti trūkumai paaiškėjo nedelsiant po to (praėjus 10 dienų), kai buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, po ginčo automobilio įsigijimo ieškovas automobiliu nuvažiavo tik 370 kilometrų, todėl trūkumai negalėjo atsirasti dėl ieškovo veiksmų ar jo kaltės ir negali būti siejami su daikto natūraliu nusidėvėjimu; nustatytų trūkumų vizualiai nesimatė, jie nebuvo akivaizdūs, buvo paslėpti, dėl to bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas įsigyto automobilio neturėjo galimybės naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Šiuo atveju negalėjimas automobilio naudoti pagal paskirtį yra nulemtas būtent tokių trūkumų, kurie nustatyti tiek UAB „Gintis“, 2024 m. kovo 27 d. UAB „Sostena“ ir UAB „DP Servisas“, tiek UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ ir 2025 m. kovo 27 d. UAB „Sostena“ automobilio defektacijos (apžiūros) metu. Taigi ieškovas (pirkėjas) šioje byloje tinkamai įgyvendino jam tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio – kokybės trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduotos naudotos transporto priemonės kokybę (kad trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus). Dėl šių priežasčių yra pagrindas šioje byloje taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teisių gynybą, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

57. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl, sprendžiant klausimą, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142-687/2015">3K-3-142-687/2015</a>). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEyLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-212-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-212-611/2019">e3K-3-212-611/2019</a>).

58. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-149/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-149/2009">3K-3-149/2009</a>). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

59. Nagrinėjamu atveju ieškovas (pirkėjas) ieškiniu prašė priteisti jam už automobilį sumokėtus pinigus, o atsakovui – grąžinti automobilį, t. y. pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pažeistų teisių gynimo būdu nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių daikto negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, taip pat nurodė, kad, jeigu būtų žinojęs apie nustatytus trūkumus, automobilio nebūtų pirkęs.

60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą. Šią išvadą grindė atsižvelgęs į tai, kad dėl paslėptų automobilio defektų nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį, o trūkumų pašalinimo kaštai gali sudaryti iš esmės paties automobilio įsigijimo kainą ar ją netgi viršyti.

61. Apelianto įsitikinimu, transporto priemonės trūkumai ieškovui buvo nurodyti ir šalių aptarti, todėl egzistuoja savarankiškas pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Atsižvelgus į tai, kad byloje nustatyta, jog apeliantas nei žodžiu, nei sutartimi tinkamai neinformavo ieškovo (išskyrus išmetamą baltą dūmą ir neveikiančią žibintų pasisukimo su vairu funkciją) apie esminius transporto priemonės trūkumus (tokius kaip sugedęs variklis, turbokompresorius, aušinimo sistemos problemos), šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

62. Be to, apeliantas nesutiko su skundžiamo sprendimo išvada, kad transporto priemonės remonto kaštai pagal 2024 m. kovo 27 d. UAB „Sostena“ pateiktą sąmatą viršija transporto priemonės įsigijimo kainą, todėl ieškovas negavo to, ko tikėjosi. Nurodė, kad pagal šią sąmatą išlaidos, susijusios su transporto priemonės važiuoklės ir stabdžių sistemos taisymu, sudaro apytiksliai 1 497,81 Eur. Tačiau apie šiuos galimus darbus atsakovas informavo ieškovą sutartimi, be to, ieškovas byloje pretenzijų dėl pakabos ir stabdžių sistemos trūkumų nereiškė, UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ pateiktame transporto priemonės apžiūros akte tokie trūkumai fiksuoti nebuvo. Kaip minėta anksčiau, kokie buvo konkretūs vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumai ir kodėl šį trūkumą pažymėjo sutartyje, atsakovas negalėjo atsakyti, o ieškovo teigimu, atsakovas jo neinformavo, kokius automobilis turi stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumus. Kaip nustatyta, aptariami automobilio trūkumai fiksuoti 2024 m. kovo 27 d. UAB „Sostena“ automobilio defektacijos akte, kuris buvo surašytas dar iki ieškovui įsigyjant ginčo automobilį. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsiėmęs transporto priemonę iš buvusios pirkėjos UAB „Eurohorecana“ jo į autoservisą nevežė ir pardavinėjo automobilį su trūkumais. Taigi vien aplinkybė, kad ieškovas nereiškė pretenzijų dėl pakabos ir stabdžių sistemos trūkumų ir jog šie trūkumai UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ pateiktame transporto priemonės apžiūros akte nebuvo nurodyti, nereiškia, kad išlaidos už šių trūkumų šalinimą nepagrįstos.

63. Apeliantas taip pat nurodė, kad 221,95 Eur suma už naują akumuliatorių ir jo keitimą nepagrįsta. Iki sutarties sudarymo akumuliatorių pakeitė atsakovas, ieškovas dėl to pretenzijų nereiškė. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir sumažinus 2024 m. kovo 27 d. UAB „Sostena“ pateiktoje transporto priemonės remonto sąmatoje nurodytą 9 373,53 Eur sumą 221,95 Eur, gauta suma, t. y. 9 151,58 Eur, vis vien viršija automobilio įsigijimo sumą (7 200 Eur).

64. Apeliantas nesutiko ir su 2024 m. kovo 27 d. UAB „Sostena“ pateiktoje sąmatoje nurodyta variklio keitimo suma. Apelianto manymu, UAB „DP servisas“ nurodyta viso variklio keitimo kaina (2 479,34 Eur) atitinka vidutines naudoto variklio kainas antrinėje rinkoje. Tuo tarpu UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ pateiktame transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad variklio keitimas galėtų kainuoti nuo 4 500 Eur, tačiau R. A. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, iš ko susidaro tokia suma. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs teismo posėdžio garso įrašą, pažymi, kad liudytojas R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodyta suma yra tik preliminari, taip pat paaiškino, iš ko gali susidėti variklio keitimo suma (2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 27 min. 7 sek. – 2 val. 30 min. 40 sek.; 2 val. 38 min. 35 sek. – 2 val. 39 min. 13 sek.).

65. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apelianto argumentai, jog nustatyti automobilio trūkumai gali būti pašalinti racionaliomis priemonėmis ir kaštais, neviršijančiais transporto priemonės vertės, todėl pagrindo taikyti kraštutinės gynybos priemonės – sutarties nutraukimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir jų pagrįstumo.

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovo įgytas naudotas automobilis nėra galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, t. y. dėl trūkumų apimties ir pobūdžio negali būti eksploatuojamas, ir pirkėjas (ieškovas), įsigydamas automobilį, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju (atsakovu) pirkimo–pardavimo sutarties – galimybės automobilį eksploatuoti (juo važinėti), be to, šių defektų šalinimo išlaidos yra neprotingos ir neproporcingos, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas taikyti ieškovo reikalaujamą pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

67. Be kitų argumentų, apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas ketino įsigyti automobilį kasdieniams poreikiams tenkinti ir jis atitiktų įprastą funkciją, nepagrįstai išplėtė ginčo ribas. Padaręs klaidingą išvadą, kad neva transporto priemonės kokybei turi būti taikomi įprasti, o ne ginčo šalių sutartyje aptarti kokybės reikalavimai, paneigė ginčo šalių sudarytos sutarties sąlygas. Apelianto vertinimu, tokia išvada padaryta paviršutiniškai. Teisėjų kolegijos manymu, tokie apelianto argumentai yra abstraktūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo lūkesčiai buvo įsigyti automobilį, kuris atliktų savo įprastą funkciją ir atlieptų ieškovo kasdienius poreikius. Apeliantas nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos ar kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų padaryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl nuostolių atlyginimo

68. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui jo patirtas 1 028,40 Eur dydžio išlaidas už UAB „Autopretenzija“ suteiktas paslaugas, t. y. pretenzijos parengimą. Nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenumato ikiteisminėje stadijoje būtino atstovavimo, todėl paslaugų teikėjo pasirinkimas yra išimtinai ieškovo sprendimas, dėl to atsakovas neturi prisiimti atsakomybės.

69. Apeliantas nesutiko ir su skundžiamo sprendimo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog minėtos išlaidos yra „užslėptai apmokėtas ieškinio parengimas“. Nurodė, kad ieškovas pateikė 2024 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 363 Eur sumos už konsultacijas dėl transporto priemonės „Volvo V60“, VIN. (duomenys neskelbtini), dėl pažeistų teisių gynimo (įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimą dėl defektavimo ir kita) ir 2024 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 665,50 Eur sumos už konsultacijas dėl transporto priemonės „Volvo V60“, VIN. (duomenys neskelbtini), dėl pažeistų teisių gynimo (įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimą dėl defektavimo ir kita). Atsižvelgus į tai, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. sąskaita yra išrašyta prieš ieškinio pareiškimą už tapačias paslaugas kaip ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita, yra pagrindas teigti, kad tokiu būdu buvo užslėptas mokestis už ieškinio parengimą.

70. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. CK 6.249 straipsnio 4 dalis numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

71. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinys yra parengtas ir pateiktas ieškovo, o tai, kad faktinės ir teisinės aplinkybės pasikartoja tiek ikiteisminėje pretenzijoje, tiek ieškinyje, nesudaro pagrindo minėtas ieškovo patirtas išlaidas traktuoti kitaip nei nuostolius, į kuriuos įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. UAB „Autopretenzija“ suteiktos paslaugos dėl pretenzijos parengimo atitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą – šios paslaugos buvo skirtos ginčo su atsakovu sprendimui ne teismo tvarka, siekiant išvengti bylinėjimosi.

72. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas išlaidas už ikiteisminės pretenzijos parengimą patyrė dar iki kreipimosi į teismą, todėl jos nepriskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. nutarime Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius įkainius už vieną darbo valandą ikiteisminėje stadijoje, kadangi šis teisės aktas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

73. Dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui. Be to, apeliacinės instancijos teismui iš esmės pritarus pirmosios instancijos teismo išvadoms nėra tikslinga jų kartoti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>).

Dėl bylos procesinės baigties

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ginčo faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

76. Ieškovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą), pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2025 m. liepos 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)).

77. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos).

78. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Bylai pateikti duomenys, kad 2025 m. liepos 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėta 2025 m. liepos 19 d., todėl taikomas 2025 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,7 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio (1,3 x 2 337,7 = 3 039,01 Eur), atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgus į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Raimonda Andrulienė

Aušra Maškevičienė

Vilija Valantienė