Civilinė byla Nr. e3K-3-57-781/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04751-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tarp pušų“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių pažeidėjo gautos naudos pripažinimą kreditoriaus nuostoliais, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 412 903,30 Eur kompensaciją.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė sunaikino suremontuotus ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, buvusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) pamatus. Butas buvo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Autentiškų pamatų dalys – akmens rieduliai – yra aiškiai matomos specialisto 2016 m. kovo 7 d. akte „Pamatų konstrukcijų tyrimai“ bei eksperto 2016 m. spalio 14 d. Ekspertizės akte. 2019 m. gruodžio 10 d. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad kapitališkai suremontuotų Buto pamatų sudėtyje buvo išlikusios autentiškų pamatų dalys. Tai rodo, kad Buto pamatai prieš jų sunaikinimą buvo suremontuoti teisėtai, todėl atsakovė sunaikino ieškovės nuosavybę – Buto pamatus.
4. 2019 m. spalio 28 d. atsakovė už 1 950 000 Eur (652,83 Eur už 1 kv. m) pardavė Žemės sklypą bei daugiabučio gyvenamojo namo statybos architektūrinį projektą ir statybos leidimą. Daugiabutis namas užima 2142,05 kv. m. Jeigu nebūtų buvę nugriauti Buto pamatai, įvertinus Buto lokalizaciją ir Žemės sklypo plotą, nebūtų buvę įmanoma pastatyti daugiabučio gyvenamojo namo. UAB „Centro kubas“ pažymose nurodyta, kad 2019 m. spalio mėn. Žemės sklypo su Buto pamatais vidutinė rinkos vertė sudarė 1 590 000 Eur, o Žemės sklypo be Buto pamatų vidutinė rinkos vertė sudarė 2 000 000 Eur. Nugriovusi Buto pamatus, atsakovė įgijo papildomų pajamų. Atsakovės nauda sudaro 410 000 Eur (2 000 000 – 1 590 000). Taip pat ieškovė neteko turto, kurio atstatymo sąnaudos pagal 2019 m. spalio mėn. kainas sudarė 2903,30 Eur. Atsakovė privalo sumokėti ieškovei 412 903,30 Eur (410 000 + 2903,30) kompensaciją, kaip patirtų nuostolių atlyginimą dėl neteisėtų savo veiksmų (Buto pamatų sunaikinimo).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Buto pamatai (pamatų likučiai) nugriauti atsakovės iniciatyva, tą patvirtina 2018 m. birželio 7 d. rangos sutartis. Dėl Buto pamatų ar jų likučių teismuose vyko atskiras procesas, jame nustatytos svarbios aplinkybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1798-466-2016) tenkino ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį bei trečiojo asmens AB DNB banko savarankiškus reikalavimus ir nusprendė įpareigoti atsakovus V. D. ir L. D. (UAB „Tarp pušų“ yra perėmusi atsakovų V. D. ir L. D. procesines teises) per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovų nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, taip pat įpareigoti atsakovę I. G. (šioje byloje ieškovę I. B.) per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti Namo statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro. Teismas taip pat nurodė sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y., atsakovams V. D., L. D. ir I. G. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nugriauti Namo statybos likučius, išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, įpareigojo V. D., L. D. ir I. G. padengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas išlaidas.
7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-2482-275/2016) nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti, sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens AB DNB banko reikalavimų dalis įpareigoti atsakovus V. D., L. D. ir I. G. nugriauti Namo statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovų nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, leista ieškovei nugriauti statybos likučius, išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, panaikinti ir šiuos reikalavimus atmesti.
8. Kasacinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį dėl Namo ir atsakovų nuosavybės teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro panaikino ir grąžino šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad iš naujo nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar statinys iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo nebuvo išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus jei statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu. Nustačius, kad ginčo statinys buvo išnykęs, dabartinė statinio laikančioji konstrukcija – pamatai būtų laikoma naujo statinio statybos rezultatu, galinčiu sudaryti prielaidas formuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir jį įregistruoti, bet ne išsaugoti buvusio statinio ir daiktinių teisių į jį registraciją. Ir atvirkščiai – nustačius, kad ginčo statinys iki jo konstrukcijų remonto nebuvo visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas arba kad statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad jis nebuvo išnykęs. Tokiu atveju pagrindo išregistruoti statinį ir daiktines teises į jį nebūtų.
9. Iš naujo bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 28 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-168-852/2019) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria I. B. įpareigota išregistruoti Namą bei savo nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, paliko nepakeistą ir nurodė, kad nekilnojamasis daiktas yra visiškai išnykęs, o pasibaigus nuosavybės teisei, turi būti išregistruotos ir I. B. daiktinės teisės į jį. Ginčo baigtį nulėmė nesąžiningi UAB „Tarp pušų“ veiksmai, sutvarkant Žemės sklypo teritoriją, dėl to jai paskirta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta 5000 Eur bauda, kurios pusė sumokama atsakovei I. B., o kita pusė – į valstybės biudžetą.
10. Teismas nustatė, kad teismų sprendimais nebuvo nustatyta, ar Namo likučiai buvo sunykę. Atsakovė inicijavo griovimo darbus, nors teismo sprendimo dalis dėl šio pastato griovimo buvo panaikinta ir atsakovė neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti objekto griovimo darbus. Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, kaip tai įvertinta ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nutartyje.
11. Teismas nurodė, kad realiai ginčo pamatai nebuvo naudojami, užstatymo teisės ieškovė atsisakė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė dėl pamatų nugriovimo realiai galėjo patirti žalą. Ieškovė būtų turėjusi pareigą pati pašalinti pamatus ar jų likučius ir dėl to patirtų išlaidų. Teismas konstatavo, kad, neįrodžius žalos, nėra pagrindo priteisti 2903,30 Eur sumą dėl pamatų nugriovimo.
12. Teismo vertinimu, ieškovė nepatyrė praradimų dėl atsakovės Žemės sklypo pardavimo, Žemės sklypo kainos dydis nėra susijęs su ieškovės turtinės padėties pasikeitimu. Sklypo pardavimo aplinkybės per daug nutolusios nuo ieškovės teiginių apie žalą dėl atsakovės gautos naudos. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 410 000 Eur žalos atlyginimo.
13. Teismas nusprendė, kad ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis) ir nėra pagrindo jo atnaujinti.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 2903,30 Eur žalos atlyginimo.
15. Kolegija nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro 2021 m. sausio 25 d. pažymos matyti, jog 0,2987 ha ploto Žemės sklype buvo registruotas Namas ir kiti statiniai. Visi statiniai 2018 m. birželio 21 d. iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti kaip sunaikinti. Nuo 2019 m. spalio 29 d. kaip Žemės sklypo savininkė 2019 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruota UAB „Andrum Metropolis“. Žemės sklype UAB „Andrum Metropolis“ nuosavybės teise 2020 m. gegužės 11 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu yra registruotas baigiamas statyti pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas.
16. Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. spalio 29 d. 2018 m. vasario 6 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-15-1674 pagrindu buvo 0,2987 ha ploto Žemės sklypo savininkė. Atsakovė 2019 m. spalio 28 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Andrum Metropolis“ (tuo metu UAB „Benteka“) Žemės sklypą už 1 950 000 Eur. Kartu buvo parduotas kitas 0,0256 ha žemės sklypas bei UAB „Miesto mozaika“ parengtas daugiabučio namo statybos Žemės sklype architektūrinis projektas ir statybos leidimas Nr. LSNS-01-191017-01080, suteikiantis teisę statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, kiemo aikštelę ir kitus statinius bei inžinerinius tinklus.
17. Ieškovei I. B. pagal 2009 m. spalio 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0068/09/461 priklausė 43,03 kv. m ploto Butas, esantis Name. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausantis Butas yra nugriautas. Šis juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytas byloje esančiais faktiniais duomenimis ir patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1798-466/2016, kurio nagrinėjamam ginčui aktuali dalis dėl Namo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1068-852/2019, buvo nuspręsta įpareigoti I. B. išregistruoti Namą bei savo nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nutartyje pasiremta UAB „Tarp pušų“ pateikta Žemės sklypo, kuriame buvo Namas, kadastrinių matavimų byla, iš kurioje esančių 2018 m. birželio 21 d. fotonuotraukų matyti, kad jokių Namo konstrukcijų nėra, nuotraukose matyti sunkiąja technika išlygintas tuščias laukas. Teismas konstatavo, kad nekilnojamasis daiktas yra visiškai išnykęs, o pasibaigus nuosavybės teisei, turi būti išregistruotos I. B. daiktinės teisės į jį. Teismas nusprendė, kad ginčo baigtį nulėmė nesąžiningi UAB „Tarp pušų“ veiksmai, sutvarkant Žemės sklypo teritoriją, dėl to jai paskirta CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta 5000 Eur bauda.
18. Kolegija nurodė, kad atsakovė 2018 m. birželio 7 d. sudarė rangos sutartį Nr. 18/06/07-1, kuria su UAB „Eviteks“ susitarė dėl Namo ir pastatų, esančių Žemės sklype, ar jų likučių griovimo darbų, įskaitant atliekų sutvarkymą, išvežimą bei reikalingų pažymų pateikimą.
19. Kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nusprendė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga, kurie pasireiškė nugriaunant Namo likučius (pamatų dalį). Dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliacinis skundas nepaduotas.
20. Kolegija nurodė, kad ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 2903,30 Eur žalos atlyginimą už sunaikintus Buto pamatus. Ieškovė 2903,30 Eur žalos dydį įrodinėja UAB „Sistela“ parengta lokaline sąmata. Kaip matyti iš pateiktos lokalinės sąmatos, šioje sąmatoje yra apskaičiuotos išlaidos, kurios iš esmės yra susijusios ne su autentiškų pamatų įrengimo išlaidomis, bet su Buto pamatų rekonstravimo darbais, atliktais nugriovus Butą. Bylos duomenys patvirtina, kad Butas buvo nugriautas iki atsakovės nuosavybės teisių į Žemės sklypą atsiradimo.
21. Kolegija nurodė, kad, sprendžiant dėl žalos ieškovei, kuri būtų sietina su atsakovės neteisėtais veiksmais, atsiradimo, įvertinus UAB „Sistela“ lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų pobūdį, svarbu nustatyti faktines aplinkybes dėl pamatų rekonstravimo laiko. Bylos duomenimis, nustatyta, kad jau 2013 m. kovo 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-13-1246 nurodoma, jog Namo nėra, matomi statybinių medžiagų likučiai. Kadangi žemės paviršius padengtas sniegu, Buto pamatų būklės nustatyti negalima. Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo poskyrio 2014 m. rugsėjo 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-2712/15 (2.1.15-AP2) nurodoma, jog, vizualiai apžiūrėjus Namą, nustatyta, kad pastatas nugriautas, ūkiniai pastatai aplink pastatą nugriauti. 2014 m. spalio 6 d. parengtoje inžinierės geodezininkės išvadoje, kuria tirtas klausimas, ar Namo pamatų likučiai gali būti laikomi nekilnojamojo turto objektu, pateiktose fotonuotraukose matyti žole užžėlęs plotas. Padaryta išvada, jog Namo pamatų likučiai ir buvęs Butas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytos statinio sąvokos ir jie pagal Lietuvos Respublikos kadastro įstatymą negali būti laikomi nekilnojamojo turto kadastro objektais.
22. Įmonės „Tyrimai ir projektai“ 2016 m. balandžio 12 d. atlikto buvusio Buto pamatų būklės tyrimo akte nurodoma, kad pamatų pagrindinės konstrukcijos yra 43–44 cm aukščio gelžbetoninis pamato rostverkas, kuris remiasi į gelžbetoninius d 40 cm polius, armuotus d 12 S400 armatūra. Pagal įrengtų konstrukcijų išorinę būklę (pamatų rostverko betonas šviesus, nuo laiko nepatamsėjęs, nuo atmosferos poveikio neapsaugoto betono paviršiuje neužfiksuota erozijos požymių, neapsaugota polių armatūra, esanti grunte, paveikta tik paviršinės oksidacijos, betoninių konstrukcijų paviršiuje nėra samanų ar kitos augmenijos požymių) galima daryti išvadą, kad gelžbetoniniai pamatai yra įrengti ne anksčiau nei per 1–2 metus.
23. Kolegija nustatė, kad ieškovė po Namo nugriovimo, kuris įvyko ne vėliau kaip 2013 m. kovo 1 d., ėmėsi Buto pamatų tvarkymo veiksmų. Taigi, atsakovei tapus Žemės sklypo savininke, šiame sklype buvo rekonstruoti Buto pamatai, kurie vėliau atsakovės veiksmais buvo pašalinti išlyginant Žemės sklypo paviršių. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ne ieškovės Buto, o likusių Buto pamatų sunaikinimu.
24. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismai nenustatė, jog ieškovės veiksmai, rekonstruojant Buto pamatus, buvo neteisėti, nusprendė, jog, atsakovei sunaikinus ieškovei priklausančius rekonstruotus Buto pamatus, ieškovei buvo padaryta turtinė žala, kurios dydis nustatytinas pagal UAB „Sistela“ lokalinę sąmatą. Kolegija nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 2903,30 Eur pamatų atstatymo išlaidų atlyginimas.
25. Kolegija nurodė, kad ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 410 000 Eur žalos atlyginimą, kuris susidarė dėl to, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo atsakovė įgijo galimybę parduoti Žemės sklypą brangiau, nei būtų pardavusi su nenugriautu ieškovės Butu. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė gavo turtinę naudą, Žemės sklypą pardavusi brangiau dėl to, kad jame jau nebuvo ieškovei priklausiusio Buto pamatų (likučių).
26. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė realiai kilusios žalos ir nepagrįstai prašo priteisti 410 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nuosavybės teise turimo Žemės sklypo valdymas ir sprendimai dėl nuosavybės realizavimo sąlygų nėra ir negali būti susiję su ieškovės, kuri nėra ir nebuvo Žemės sklypo ar jo dalies savininkė, turtiniais praradimais.
27. Ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėja, pateikdama UAB „Centro kubas“ konsultacijas dėl galimos rinkos kainos. Konsultacijoje Nr. 1P_K-22-07-21-V13 vertinama aplinkybė, jog 2018 m. buvo parengti projektiniai pasiūlymai – Vienbučio gyvenamojo namo statybos projektas atstatant nugriautą dvibučio gyvenamojo namo butą, kuriuose Žemės sklype seno Buto (Namo dalies) vietoje buvo suprojektuotas naujas 42,74 kv. m bendro ploto vienbutis gyvenamasis namas. Remiantis šiais projektiniais pasiūlymais 2022 m. birželio 3 d. buvo parengta išvada, joje nustatytas dėl šio vienbučio namo sumažėjantis daugiabučio gyvenamojo namo Žemės sklype projektinis plotas. Užsakovo pageidavimu galima nagrinėjamo sklypo kaina nustatoma, atsižvelgiant į šį projektinio ploto sumažėjimą, ir gaunama išvada, kad galima Žemės sklypo kaina 2019 m. spalio 1 d. yra 1 590 000 Eur. Konsultacijoje Nr. 1P_K-22-07-21-V12, kuria nevertinamas vienbučio gyvenamojo namo projektas, Žemės sklypo kaina 2019 m. spalio 1 d. yra 2 000 000 Eur.
28. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. spalio 29 d. 2018 m. vasario 6 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-15-1674 pagrindu buvo 0,2987 ha ploto Žemės sklypo savininkė. Atsakovė 2019 m. vasario 28 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8457 pardavė UAB „Andrum Metropolis“ (tuo metu UAB „Benteka“) Žemės sklypą už 1 950 000 Eur. Taip pat byloje nėra ginčo, kad ieškovei niekada nepriklausė nei Žemės sklypas, nei jo dalis, taip pat tai, kad ji neturėjo registruotų daiktinių teisių į Žemės sklypą. Kolegija nurodė kad atsakovė Žemės sklypą įsigijo tada, kai Žemės sklype buvęs Namas jau buvo nugriautas, jame buvęs ieškovės Butas buvo sunaikintas, Žemės sklype buvo likę tik ieškovės sutvarkyti Buto pamatai.
29. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, nebūdama Žemės sklypo savininkė, ieškovė negalėjo pretenduoti į Žemės sklypo kainos dalį. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo pradėjusi dvi civilines bylas dėl naudojimosi Žemės sklypo dalimi teisės nustatymo (servitutų). Ieškovės reikalavimai buvo atmesti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2129-129/2011 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7472-391/2015.
30. Pirmosios instancijos teismas sprendime, darydamas išvadą dėl ieškovės praradimų nebuvimo, atsakovei pardavus savo Žemės sklypą, pagrįstai remiasi teisės doktrinos aiškinimu, kad pažeidėjo gauta nauda pripažintina nukentėjusio asmens nuostoliais tik įrodžius, kad ši nauda atitinka nukentėjusio asmens praradimą, kurį jis patyrė dėl skolininko veiksmų, t. y. įrodžius, kad nukentėjęs asmuo būtų ir pats gavęs naudą, tačiau negavo dėl to, kad pažeidėjo neteisėti veiksmai to neleido padaryti (žr., pvz., Mizaras, V. Lietuvos deliktų teisės aktualijos ir tendencijos. Iš Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendencijos ir perspektyvos: mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Justitia, 2007, p. 1032).
31. Kolegija pažymėjo, kad žalos atlyginimo siekiantis asmuo turi įrodyti aplinkybę, jog jis pats būtų gavęs naudą, tačiau negavo dėl to, kad pažeidėjo neteisėti veiksmai to neleido padaryti, taip pat aplinkybę, jog tam tikra suma jam būtų kompensuojamas patirtas praradimas. Vertintina, jog ieškovė neįrodė, kad ji pati būtų galėjusi gauti 410 000 Eur naudą iš savo turėtos nuosavybės teisės praradimo, taip pat tai, kad prašoma priteisti suma yra kompensacija už praradimą.
32. Kolegijos vertinimu, ieškovės galimybė, įteisinus Buto pamatus, tapti Žemės sklypo dalies savininke, t. y. įgyti dalį Žemės sklypo nuosavybės teise, nėra reali. Neatmestina hipotetinė galimybė, jog jeigu ieškovės atžvilgiu būtų atmestas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinys 2015 m. byloje dėl įpareigojimo nugriauti pastatą, ieškovė būtų turėjusi galimybę teikti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, o tuo atveju, jeigu jai būtų išduotas leidimas ir ji būtų įgyvendinusi teisę atstatyti Butą, ieškovė būtų galėjusi įgyti daiktines teises į Žemės sklypą, kiek tai susiję su galimai atstatyto Buto eksploatavimu. Atsiradus tokiai hipotetinei galimybei bei susiklosčius Žemės sklypo savininko poreikiui parduoti sklypą, neatmestina, kad ieškovė būtų galėjusi siekti tam tikros kompensacijos už galimai įgytų daiktinių teisių į Žemės sklypą praradimą. Pažymėtina ir tai, kad, ieškovei siekiant įgyvendinti teisę į Buto atstatymą, būtų kilę daug teisinę reikšmę turinčių klausimų dėl to, kad ieškovė Butą įsigijo 2009 m. spalio 29 d., t. y. jau esant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 23 d. leidimui nugriauti statinį, išduotam pastato savininkams V. D. ir L. D., taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimui Nr. 1-1559 patvirtinti detalųjį planą, nustatant, kad Žemės sklypo naudojimo būdas yra daugiaaukštės gyvenamosios statybos. Tai rodo, jog ieškovės galimybė įgyvendinti statytojo teisę, net jei ir būtų galima įgyvendinti, priklausytų nuo itin daug sąlygų.
33. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taikoma civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti (lot. restitutio in integrum), tačiau atsakomybė neturi baudinio pobūdžio už neteisėtų veiksmų atlikimą. Ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė tiesioginių ir (ar) netiesioginių nuostolių. Ieškovė neįrodo, kad ji turėjo objektyvią ir realią galimybę už jai priklausančią faktiškai neegzistuojančio Buto registraciją gauti 410 000 Eur sumą ir kad tokios galimybės ji neteko išimtinai dėl atsakovės veiksmų (CPK 178 straipsnis). Draudimas pažeidėjui pasilikti iš pažeidimo gautą naudą turi koreliuoti su kitos šalies patirtais nuostoliais, o ne tapti asmens, kurio atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai, nepagrįstu praturtėjimu.
34. Kolegija nurodė, kad priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nustatymo procesas teismų praktikoje skirstomas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodinėti padariniai ne tik nebuvo įrodyti, bet ir yra pernelyg nutolę nuo neteisėto atsakovės veikimo.
35. Kolegija nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog 410 000 Eur jai priteistini kaip žalos atlyginimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
36. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 9 d. nutarties dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti 410 000 Eur žalos atlyginimą ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti 410 000 Eur žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nustatė, jog atsakovė neteisėtai ir sąmoningai bei siekdama sau naudos nugriovė priklausiusius ieškovei teisėtai rekonstruotus Buto pamatus, kurie buvo atsakovės žemės sklype, ir tokiu būdu atsakovė iš šių neteisėtų veiksmų gavo tiesioginę naudą – padidino minėto žemės sklypo rinkos vertę, nes žemės sklype atsirado galimybė pastatyti didesnio ploto daugiabutį namą. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta civilinės atsakomybės rūšis Vakarų teisės tradicijoje vadinama „restitutionary damages“, ji skiriasi nuo „compensatory damages“, kai nukentėjusiam asmeniui priteistina kompensacija, privalo būti artima tokiai pinigų sumai, kuri maksimaliai priartina nukentėjusiojo (ieškovo) turtinę padėtį prie nukentėjusiojo (ieškovo) turtinės padėties, buvusios iki pažeidimo, nes atima iš teisės pažeidėjo pajamas, gautas dėl teisės pažeidimo, ir perduoda šias pajamas ieškovui. Motyvai, pateisinantys „restitutionary damages“ taikymą, yra šie: 1) niekam negali būti leidžiama pelnytis iš savo pažeidimų; 2) potencialus „restitutionary damages“ priteisimas turi atgrasyti asmenis nuo pažeidimų ir skatinti šalių tarpusavio derybas. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 2 dalį, siedami šios normos taikymą su ieškovės praradimais. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovės elgesys parodo, jog jai buvo ekonomiškai naudinga padaryti deliktą ir sumokėti tik kompensacinius nuostolius, kurie žymiai mažesni už atsakovės ekonominę naudą, kurią ji gavo sunaikinusi ieškovės statinį. Svarbu ir tai, kad deliktas buvo nukreiptas į konstitucinę vertybę – nuosavybę. Tokiems atvejams ir skirta CK 6.249 straipsnio 2 dalis. Teismai nepagrįstai rėmėsi 2007 metais pateikta V. Mizaro nuomone, kad pažeidėjo gauta nauda pripažintina nukentėjusio asmens nuostoliais tik įrodžius, kad ši nauda atitinka nukentėjusio asmens praradimą, kurį jis patyrė dėl skolininko veiksmų, t. y. įrodžius, kad nukentėjęs asmuo būtų ir pats gavęs naudą, tačiau negavo dėl to, kad pažeidėjo neteisėti veiksmai to neleido padaryti (žr. Mizaras, V. Lietuvos deliktų teisės aktualijos ir tendencijos. Iš Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendencijos ir perspektyvos: mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Justitia, 2007, p. 1032). Ši nuomonė prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Ši nuomonė taip pat prieštarauja CK 6.249 straipsnio nuostatai, nes sutapatina nukentėjusiojo negautas pajamas (jų priteisimas yra nustatytas CK 6.249 straipsnio 1 dalyje) su pažeidėjo gauta nauda (jos priteisimas yra nustatytas CK 6.249 straipsnio 2 dalyje). Ieškovės įrodinėti padariniai – žemės sklypo rinkos vertės pabrangimas dėl atsakovės delikto, skirtingai nei aiškina apeliacinės instancijos teismas, yra įrodyti (byloje yra detalus UAB „Centro kubas“ preliminarus vertinimas, kiek padidėjo atsakovės žemės sklypo rinkos vertė nugriovus ieškovės statinį) ir šis atsakovės žemės sklypo pabrangimas yra tiesioginė atsakovės delikto pasekmė (atsakovės žemės sklypo rinkos vertė padidėjo dėl ieškovės statinio nugriovimo).
37. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
37.1. CK 6.249 straipsnio 2 dalies prasme nuostoliai suprantami kaip prarasta turtinė galimybė ir (ar) turto netekimas. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta restitucinių nuostolių taisyklė tam tikrais atvejais gali būti naudojama kaip lūkesčio intereso pažeidimu sukeliamų nuostolių apskaičiavimo metodas, tačiau tokiu atveju priteistinų nuostolių atlyginimas neturi peržengti kompensacinės sutartinės atsakomybės ginamos ribos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, pažeidėjo gauta nauda patenka į civilinės atsakomybės – žalos institutą, todėl sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma turi būti laikomasi civilinei atsakomybei būdingų principų ir tikslų, visų pirma kompensacinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Taigi ieškovė nepagrįstai įrodinėja, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, nukentėjusiam asmeniui nuostoliais turi būti pripažįstami kaltininko dėl neteisėto veikimo (neveikimo) gauta nauda, nepriklausomai nuo nukentėjusio asmens faktiškai patirtų turtinių praradimų, negautų pajamų ar turtinės galimybės sumažėjimo.
37.2. Byloje nėra ir nebuvo ginčo, kad aptariamu laikotarpiu teisėtas Žemės sklypo savininkas buvo atsakovė, o ieškovė neturėjo jokių turtinių ir (ar) neturtinių teisių į Žemės sklypą, Žemės sklype neturėjo statytojo teisių (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalis, 3 straipsnio 3 dalis ir 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturi ir negali turėti jokių teisių į Žemės sklypo vertę ar jo pardavimo kainą, o tuo labiau į tariamos žalos apskaičiavimą pagal atsakovei priklausiusio Žemės sklypo vertę. Pažymėtina, kad ieškovė nuosavybėn įsigijo numatytą nugriauti Butą ir jau įsigydama jį suprato ar turėjo suprasti, kad toks Butas (jo likučiai) negalės būti nei naudojamas pagal paskirtį (gyvenamąją), nei galės būti atstatytas ar suremontuotas, kad ateityje galėtų būti naudojamas pagal paskirtį (kaip gyvenamoji patalpa dvibučiame gyvenamajame name). Kita vertus, net jei kasacinis teismas matytų pagrindą vertinti ieškovės pareikštą reikalavimą dėl „restitucinių nuostolių“ atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad ieškovės į bylą pateiktos konsultacinės pažymos nėra tinkami ir pakankami įrodymai, kad šis reikalavimas būtų tenkintas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
38. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Kasaciniu skundu ieškovė skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 410 000 Eur žalos atlyginimą, ir neskundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 2903,30 Eur žalos atlyginimo. Taigi, kasacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas ieškinio reikalavimas dėl 410 000 Eur žalos atlyginimo.
Dėl pažeidėjo gautos naudos pripažinimo kreditoriaus nuostoliais
40. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalis turinio prasme įtvirtina vadinamuosius restitucinius nuostolius. Restituciniais jie vadinami todėl, kad juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad praktikoje neretai restituciniai nuostoliai peržengia kompensacinių nuostolių ribas, todėl dauguma Vakarų teisės tradicijos jurisdikcijų leidžia priteisti jų atlyginimą tik ypatingais išimtiniais atvejais, kai pažeidžiamos aukštesnės teisinės vertybės negu tinkamas sutarties įvykdymas (pavyzdžiui, privatumo apsauga, valstybės paslaptys, sąžininga konkurencija ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 47–48 punktus).
41. Pasisakydamas dėl CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo bylose dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo (sąžiningos konkurencijos gynimo), kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir atlikti sąžiningai konkurencijai priešingus veiksmus dažnai sąmoningai yra skirtas gauti nesąžiningos, taigi ir neteisėtos naudos kitų asmenų sąskaita. Taigi, dėsninga, kad nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo gali reikalauti priteisti iš tokių neteisėtų veiksmų gautą naudą. Pažeidėjo gautos naudos priteisimas nukentėjusiam asmeniui grindžiamas principu, kad pažeidėjas neturi praturtėti iš neteisėtų veiksmų, tačiau tam tikrais išskirtiniais atvejais pažeidėjui gali būti paliekama dalis iš pažeidimo gautos naudos, kuri buvo nulemta paties pažeidėjo savybių ir pastangų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022 70 punktą).
42. Pasisakydamas dėl CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo bylose dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šia teisės norma siekiama palengvinti įrodinėjimo procesą, pripažįstant, kad atsakovo dėl jo kaltų veiksmų neteisėtai gauta nauda patvirtina ieškovo turtinius praradimus. Tačiau nurodyta nuostata nėra paneigiamas visiško žalos atlyginimo principas ir ieškovo teisė reikalauti žalos, viršijančios atsakingo asmens gautą naudą, atlyginimo, proceso įstatymų nustatyta tvarka įrodžius savo reikalavimų pagrįstumą (t. y. pagrindus, kad konkrečiu atveju ieškovo patirta žala yra didesnė, nei iš neteisėtų veiksmų pažeidėjo gauta nauda). Kai byloje pareiškiamas reikalavimas atlyginti ir negautas pajamas, ir neteisėtai gautą naudą, o žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiško žalos atlyginimo ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-823/2021, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalis, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, taikoma ne visais atvejais, kai atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gauna naudos, o tik išimtiniais atvejais, esant tam būtinoms sąlygoms. Viena iš būtinų sąlygų tam, kad būtų pagrindas taikyti CK 6.249 straipsnio 2 dalį, yra tai, kad ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos.
44. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 410 000 Eur žalos atlyginimą, teigdama, kad atsakovė iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudą, t. y. atsakovė jai priklausantį Žemės sklypą pardavė brangiau dėl to, kad Žemės sklype jau nebuvo ieškovei priklausiusio Buto pamatų likučių, kad jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė galėtų atkurti Butą pastatydama vienbutį namą.
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus išardant Buto pamatus (ši teismų išvada nėra ginčijama kasaciniu skundu), tačiau teismų nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl neteisėtų veiksmų atsakovė gavo naudą, o būtent – didesnę kainą už Žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad ieškovė įrodytų, jog atsakovė iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė gavo 410 000 Eur didesnę kainą už Žemės sklypą dėl to, kad pašalino iš Žemės sklypo ieškovei priklausiusio Buto pamatų likučius ir taip panaikino ieškovės teisę atkurti Butą, t. y. ieškovės statytojo teisę. Kitaip tariant, ieškovė, atsižvelgiant į jos ieškinio dalyką ir pagrindą, turėjo įrodyti, kad jos statybos Žemės sklype teisė išnyko dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pasireiškusių pamatų likučių pašalinimu, ir tokiu būdu dėl savo neteisėtų veiksmų atsakovė gavo pajamų didesnės Žemės sklypo kainos forma. Tokių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nenustatė. Nagrinėjamu atveju teismai nenustatė, kad nors ieškovė neturėjo daiktinių teisių į atsakovei priklausantį Žemės sklypą, tačiau turėjo statytojo teisę ir galėjo atstatyti ar atkurti jai priklausiusį Butą, kurio tebuvo likę pamatų likučiai, be kita ko, be Žemės sklypo savininko (kuriuo nuo 2018 m. vasario 12 d. buvo atsakovė) sutikimo, taip pat kito buto savininko (Namo bendraturčio) sutikimo (nuo 2018 m. vasario 12 d. kito buto savininkė buvo atsakovė) (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 27 straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktai).
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių aplinkybių nenustatyta ir civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį bei trečiojo asmens AB DNB banko savarankiškus reikalavimus atsakovams V. D., L. D. ir I. G. (ieškovei šioje byloje I. B.) dėl įpareigojimo nugriauti pastatus bei teisinės registracijos panaikinimo, kurioje įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalimi, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties dalimi, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nutarties dalimi reikalavimas įpareigoti I. B. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti Namo statybos likučius, sutvarkyti teritoriją atmestas, o reikalavimas įpareigoti I. B. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti Namą ir savo nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro tenkintas. Šioje civilinėje byloje, kurioje nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi teismai nagrinėjamoje byloje, buvo siekiama nustatyti, ar Namas (kuriame buvo du butai, kurių vienas nuosavybės teise priklausė ieškovei, o kitas – V. D. ir L. D., kurių teisių perėmėja yra atsakovė) iki jo pamatų remonto (kurį atliko ieškovė) nebuvo visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas arba kad statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, tam, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas išregistruoti šį statinį ir daiktines teises į jį. Bet nurodytoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiama, kokiomis sąlygomis ieškovė galėtų įgyvendinti savo teisę atkurti Butą, jeigu būtų nustatyta, kad ginčo statinys nebuvo išnykęs ir nėra pagrindo išregistruoti statinį ir daiktines teises į jį, t. y. ar tokiu atveju ji turės ir galės įgyvendinti statytojo teisę.
47. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinos sąlygos taikyti CK 6.249 straipsnio 2 dalį, t. y. ieškovė neįrodė, kad atsakovė iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, kuri galėtų būti pripažinta ieškovės nuostoliais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl to, ar tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi, kad atsakovė iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, ši nauda galėtų būti pripažinta ieškovės nuostoliais, t. y. ar šis atvejis yra išimtinis, kai gali būti taikoma CK 6.249 straipsnio 2 dalis.
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, kasacinio skundo netenkinus, teisę į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo atveju įgijo atsakovė. Atsakovė prašo priteisti 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodytų dydžių, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tarp pušų“ (j. a. k. 303421032) iš ieškovės I. B. (duomenys neskelbtini) 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
Jūratė Varanauskaitė
