Civilinė byla Nr. e3K-3-54-378/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11632-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.13; 3.2.8.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei,,Lietuvos draudimas“ ir A. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinių tapatumą, bylos nutraukimo pagrindą – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, draudiko civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių 16 000 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 26 d. įvyko eismo įvykis, jo metu dėl patirtų kūno sužalojimų mirė ieškovės sesuo A. M. (gim. 2012 m.). Šio eismo įvykio metu nukentėjo ir ieškovė bei jos tėvas S. M. – patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus. Eismo įvykio kaltininkės baudžiamosios bylos (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2019-2; toliau – ir Baudžiamoji byla) nagrinėjimo metu (2019 m. lapkričio 19 d.) atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G. (ieškovės motina) sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas), kurio pagrindu į ieškovės sąskaitą išmokėta 16 000 Eur draudimo išmoka jos patirtai neturtinei žalai dėl sesers žūties ir neturtinei žalai dėl pačios ieškovės patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo atlyginti (atitinkamai 13 000 Eur ir 3000 Eur). Draudimo išmoką atsakovė A. G. panaudojo savo reikmėms, o ne ieškovės poreikiams tenkinti. Šis faktas konstatuotas Baudžiamojoje byloje. Šią bylą baudžiamąja tvarka nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl Susitarimo galiojimo iš esmės nepasisakė, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Susitarimą pripažino negaliojančiu (niekiniu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Kasacinis teismas konstatavo abiejų atsakovių neteisėtus veiksmus sudarant Susitarimą. Šioje civilinėje byloje ieškovė, dėl atsakovių neteisėtų veiksmų patyrusi 16 000 Eur žalos, reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą solidariai iš abiejų niekinio sandorio šalių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovės ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, dėl 16 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino visiškai, priteisė ieškovei, kuriai atstovauja atstovas pagal įstatymą S. M., iš atsakovės A. G. 16 000 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (16 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalies, 293 straipsnio 3 punkto nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl ieškinių tapatumo nustatymo kriterijų.
6. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių žalos atlyginimą ieškovė grindžia tuo, jog, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi konstatavus, kad Susitarimas yra niekinis, ir netaikius restitucijos, ieškovė dėl neteisėtų atsakovių veiksmų patyrė 16 000 Eur žalos.
7. Teismas nustatė, kad Baudžiamojoje byloje S. M. ieškovės vardu pateikė civilinį ieškinį dėl 44 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Utenos apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu šį reikalavimą tenkino iš dalies, nustatė, kad civilinės ieškovės neturtinės žalos dydis dėl sesers žūties yra 25 000 Eur, dėl sveikatos sutrikdymo – 4000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pagal Susitarimą jau išmokėjo atitinkamai 13 000 Eur ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas priteisė skirtumą tarp nustatytos ir jau išmokėtos (16 000 Eur) sumos – 12 000 Eur dėl sesers žūties ir 2000 Eur dėl sveikatos sutrikdymo. Teismas nesutiko, kad AB „Lietuvos draudimas“ papildomai turi sumokėti 16 000 Eur E. M. dėl to, kad negalėjo pervesti šių pinigų į nukentėjusiosios sąskaitą, kuria naudojosi jos motina ir juos iššvaistė, nes uzufrukto tvarka juos turėjo tvarkyti S. M. Teismas atsižvelgė į tai, kad: pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą pagal Susitarimą; A. G. motinos valdžia nebuvo apribota; 2019 m. spalio 22 d. teismo nutartimi ieškovės gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu ir jam pavesta uzufrukto tvarka tvarkyti jos išlaikymo lėšas, todėl tėvas turėjo būti apdairus ir pats domėtis dukters turtu. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ likusią nesumokėtą neturtinės žalos atlyginimo dalį. Ieškovė argumentavo, kad Susitarimas yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Susitarimo sudarymas nepašalina AB „Lietuvos draudimas“ pareigos visiškai atlyginti ieškovei padarytą žalą, nes išmokėtos sumos ji realiai negavo. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu iš UAB „Lietuvos draudimas“ E. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą dėl jos sveikatos sutrikdymo sumažino iki 1000 Eur ir nustatė, kad iš viso ieškovei iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Susitarimą pripažino niekiniu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio pagrindu). Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino CK 6.252 straipsnio nuostatas, tačiau padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiajai papildomai priteistina 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl sesers žūties ir 1000 Eur dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Be to, nors dalį E. M. patirtos neturtinės žalos (16 000 Eur) civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo negaliojančiu pripažinto Susitarimo pagrindu, civilinė ieškovė kasacinio skundo dėl teismų priteisto žalos atlyginimo dydžio nepateikė, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus.
8. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas reikalavimas priteisti 16 000 Eur žalos atlyginimą, atsižvelgiant į pasirinktą ieškovės teisių gynimo būdą, yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamajame procese nustatytų aplinkybių ginčijimas. Ieškovė pakartotinai reiškia reikalavimą dėl 16 000 Eur draudimo išmokos ieškovei mokėjimo, kelia tuos pačius klausimus, kurie jau buvo spręsti Baudžiamojoje byloje, ir prašymas pakartotinai iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 16 000 Eur netenkintas. Teismo vertinimu, 16 000 Eur sumos įvardijimas kaip žalos atlyginimo, o ne draudimo išmokos yra siekis tapatų reikalavimą, kuris jau buvo teiktas ir išspręstas baudžiamajame procese, pakartotinai teikti ir civiliniame procese. Skirtingos ieškovės reikalavimų lingvistinės formuluotės neįrodo, kad abiejose bylose iškelti reikalavimai (siekiamas teisinis materialinis rezultatas) nėra tapatūs. Be to, civilinėje byloje ieškinys yra grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir Baudžiamojoje byloje, naujų aplinkybių ieškovė iš esmės nenurodo, taigi ieškinio pagrindas taip pat tapatus.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovė jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl 16 000 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, klausimas dėl 16 000 Eur išmokėtos draudimo išmokos pakartotinio mokėjimo jau yra išspręstas baudžiamajame procese ir sprendimui įsiteisėjus jį pakartotinai kelti nėra pagrindo, todėl civilinės bylos dalis atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu nutrauktina.
10. Spręsdamas dėl atsakovei A. G. pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo teismas įvertino nustatytas aplinkybes, kad: AB „Lietuvos draudimas“ pagal Susitarimą 2019 m. lapkričio 22 d. išmokėjo ieškovei, kuriai tuo metu buvo 10 metų, 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti į ieškovės sąskaitą; nuo 2019 m. spalio 30 d. tik ieškovės tėvas, kaip uzufruktorius, turėjo teisę tvarkyti ieškovės turtinius klausimus; jis apie ieškovės sąskaitoje esančius 16 000 Eur sužinojo tik Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, AB „Lietuvos draudimas“ pateikus Susitarimą; ieškovės sąskaitoje esančiomis lėšomis disponavo atsakovė A. G.; ji nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų nurodomą aplinkybę, kad lėšos panaudotos ieškovės interesams tenkinti; visa 16 000 Eur suma išleista per beveik 4 mėnesius. Įvertinęs bylos duomenų visumą teismas konstatavo, kad atsakovė A. G., neturėdama teisės tvarkyti ieškovės turto ir neinformavusi teisėto ieškovės lėšų tvarkytojo apie AB „Lietuvos draudimas“ išmoką, išnaudojo ieškovei priklausančias lėšas ne ieškovės poreikiams tenkinti, taip padarydama jai 16 000 Eur žalą. Nustatęs visas atsakovės A. G. civilinės atsakomybės sąlygas teismas nusprendė ieškinį, pareikštą šiai atsakovei, patenkinti visiškai.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą.
12. Kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nagrinėjamoje byloje pakartotinai reiškiamas reikalavimas AB „Lietuvos draudimas“ dėl 16 000 Eur draudimo išmokos mokėjimo ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir konstatavo ieškinio pagrindo bei dalyko tapatumą.
13. Kolegija pažymėjo, kad Utenos apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. nuosprendyje Baudžiamojoje byloje nesutikimą su ieškovės atstovo argumentu, jog civilinė atsakovė papildomai turi sumokėti 16 000 Eur, motyvavo nurodydamas, jog pinigai į E. M. sąskaitą sumokėti pagal galiojantį (nenuginčytą) Susitarimą. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris buvo grindžiamas tuo, jog Susitarimas yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, žala ieškovei realiai neatlyginta, atmetė, nevertino ir nepasisakė dėl argumentų dėl Susitarimo negaliojimo, konstatavęs, kad tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tai galima padaryti civilinio proceso tvarka. Teismas laikė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti Susitarimo teisėtumu. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino Susitarimą negaliojančiu (niekiniu), tačiau 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021 konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiai E. M. papildomai priteistina 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl sesers žūties ir 1000 Eur dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo; nors dalį E. M. patirtos neturtinės žalos (16 000 Eur) civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo negaliojančiu pripažinto Susitarimo pagrindu, civilinei ieškovei neteikus kasacinio skundo dėl teismų priteistos žalos dydžio, nėra pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus.
14. Dėl ieškovės argumentų, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas ne dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip Baudžiamojoje byloje, bet žalos, kilusios dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto Susitarimo sudarymo), todėl ieškinio pagrindas ir ieškinio reikalavimas nėra tapatūs civilinio ieškinio Baudžiamojoje byloje pagrindui ir reikalavimui, ir kad pagrindas reikšti naują reikalavimą dėl žalos atlyginimo kilo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus Susitarimą negaliojančiu (niekiniu), kolegija nurodė, kad ieškovė Baudžiamojoje byloje nuosekliai reikalavo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 16 000 Eur tuo pagrindu, kad Susitarimas yra niekinis, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, negaliojantis. Taigi Baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas yra tapatus civilinėje byloje atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pareikšto ieškinio pagrindui ir dalykui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu atmetė šią nukentėjusiosios reikalavimo dalį, apeliacinės instancijos teismas paliko šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį nepakeistą, taigi sprendimas dėl šios nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalies išsprendimo įsiteisėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nors pripažino Susitarimą niekiniu (negaliojančiu), teismų procesinių sprendimu nenaikino, tokiu būdu pripažino, kad ši šalių ginčo dalis išspręsta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurių teisėtumas ir pagrįstumas negali būti tikrinamas nesant nukentėjusiosios kasacinio skundo.
15. Kolegija konstatavo, kad ieškovės pateikta atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų kvalifikacija (civilinė atsakomybė, kilusi dėl neteisėto sandorio sudarymo) pirmosios instancijos teismo išvadų nesaistė. Teisinio reikalavimo pagrindo pakeitimas, nekeičiant jo faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis pagal ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl 16 000 Eur žalos atlyginimo, ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, nepagrįstai, visapusiškai neįvertinę faktinių bylos aplinkybių, konstatavo ieškinių Baudžiamojoje byloje ir šioje civilinėje byloje tapatumą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos:
16.1.1. Nėra pagrindo išvadai, kad Baudžiamosios ir civilinės bylų dalykas ir pagrindas yra tapatūs. Šioje byloje ieškovė siekė žalos, patirtos dėl atsakovių neteisėto elgesio sudarant ir įvykdant kasacinio teismo niekiniu pripažintą Susitarimą, atlyginimo solidariai iš atsakovių (kasacinio teismo išvados 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje, ieškovės įsitikinimu, nepaneigia jos teisės reikšti tokį reikalavimą), įrodinėjo jų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Baudžiamojoje byloje siekta neturtinės žalos, padarytos eismo įvykio kaltininkės veiksmais, realaus atlyginimo, spręsta dėl AB „Lietuvos draudimas“ kaip draudikės pareigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, tinkamai atlyginti ieškovei žalą papildomai sumokant 16 000 Eur draudimo išmoką, nes pagal Susitarimą išmoka buvo išmokėta nieko apie tai nežinant ieškovės lėšų uzufrukto teise tvarkytojui ir šios lėšos buvo panaudotos ne ieškovės interesais. Šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimas grindžiamas nauja – Susitarimo pripažinimo niekiniu – aplinkybe, įrodinėjant, kad dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ neteisėtų veiksmų galimybę disponuoti ieškovės lėšomis įgijo tokios teisės neturintis asmuo, o ieškovės lėšų uzufrukto teise tvarkytojas, nežinodamas apie tokį lėšų išmokėjimą, neturėjo objektyvios galimybės užkirsti kelio tokiam neteisėtam disponavimui. Šios aplinkybės nebuvo teismų nagrinėjamos Baudžiamojoje byloje. Nors Baudžiamojoje byloje ieškovė savo reikalavimus grindė, be kitų, aplinkybe, kad Susitarimas yra neteisėtas, ši aplinkybė įrodinėta kitokiame kontekste, siekiant kitokių teisinių pasekmių. Teismai neįvertino ieškinio tikslo, jo esmės, teisminio nagrinėjimo objekto, apsiribojo lingvistiniu ieškinių dalyko ir pagrindo patikrinimu.
16.1.2. Baudžiamojoje byloje ir šioje civilinėje byloje šalys (ieškovė ir AB „Lietuvos draudimas“) nėra to paties materialiojo santykio dalyvės. Nagrinėjamoje byloje AB „Lietuvos draudimas“ kaip atsakovės statusas yra grindžiamas jos pačios neteisėtu elgesiu, dėl kurio ieškovė patyrė žalą, o ne eismo įvykio kaltininkės civilinės atsakomybės draudikės pareiga realiai atlyginti žalą, kaip Baudžiamojoje byloje.
16.2. Teismų išvados prieštaringos. Nors teismai nusprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl 16 000 Eur žalos atlyginimo jau buvo išnagrinėtas Baudžiamojoje byloje, ieškinį vienos iš atsakovių atžvilgiu tenkino ir priteisė ieškovei 16 000 Eur žalos atlyginimą.
17. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad pareikštas reikalavimas jau yra išspręstas kitoje byloje – ieškovė Baudžiamojoje byloje kėlė reikalavimą dėl 16 000 Eur pakartotinio priteisimo. Kasacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje konstatavo, kad 16 000 Eur žalos atlyginimas nepriteisiamas, nes nepateiktas kasacinis skundas.
17.2. Baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėtas A. G. deliktinės atsakomybės klausimas, todėl logiška ir pagrįsta, kad teismas šiuo pagrindu civilinę bylą šios atsakovės atžvilgiu išnagrinėjo. Kadangi draudikės atžvilgiu klausimas dėl 16 000 Eur pakartotinio priteisimo jau buvo spręstas Baudžiamojoje byloje ir jos deliktinė atsakomybė nėra galima, atitinkama bylos dalis pagrįstai nutraukta. Taigi prieštaravimo dėl to nėra.
17.3. Teismai pagrįstai konstatavo ieškinių tapatumą, nepažeidė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto, vadovavosi kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis. Tiek Baudžiamojoje byloje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvavo E. M., kaip ieškovė, ir AB „Lietuvos draudimas“, kaip atsakovė. Šalys buvo ir yra to paties materialiojo santykio dalyvės – draudikei kyla pareiga, asmeniui patyrus žalos dėl eismo įvykio, įvykdyti privalomojo draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – kildinti draudiko atsakomybę iš delikto – negalimas, nes draudiko atsakomybė yra vien sutartinio pobūdžio. Draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti.
17.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 16 000 Eur sumos įvardijimas kaip žalos atlyginimo, o ne draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti yra siekis tapatų reikalavimą, kuris jau buvo teiktas ir išspręstas baudžiamajame procese, pakartotinai teikti ir civiliniame procese. Ieškovės nurodomos skirtingos reikalavimų lingvistinės formuluotės neįrodo, kad abiejose bylose iškelti reikalavimai (siekiamas teisinis materialinis rezultatas) nėra tapatūs.
17.5. Ieškovė reikalavimą tiek Baudžiamojoje byloje, tiek civilinėje byloje grindė ta pačia aplinkybe – kad Susitarimas yra niekinis ir negalioja, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tai naujas faktinis pagrindas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo, ieškinių Baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje tapatumo
18. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas iš bylos nutraukimo pagrindų – teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 16 punktą).
20. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.
21. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyvės. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitoje byloje pareikštame ieškinyje, jeigu ieškovo reikalavimai skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 27 punktą; 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021 20 punktą).
22. Šią civilinę bylą nagrinėję teismai laikėsi vienodos pozicijos, kad ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš AB „Lietuvos draudimas“, kaip solidariosios atsakovės, negalimas, nes Baudžiamojoje byloje šių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išnagrinėtas, teismo sprendimas įsiteisėjęs, o tai suponuoja, kad atitinkama civilinės bylos dalis nutrauktina, vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalies, 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, ir nagrinėtinas tik ieškovės reikalavimas, pareikštas atsakovei A. G.
23. Ieškovės, atstovaujamos atstovo pagal įstatymą S. M., kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, nepagrįstai, visapusiškai neįvertinę faktinių bylos aplinkybių, konstatavo ieškinių Baudžiamojoje byloje ir šioje civilinėje byloje tapatumą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.
24. Šių argumentų pagrįstumas vertintinas vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgiant į teismų nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, suponuojančias galimybę identifikuoti šalių materialųjį teisinį santykį, teisminio nagrinėjimo objektą ir gynybos būdą kiekvienoje iš bylų.
25. Baudžiamojoje byloje, be kita ko, buvo sprendžiamas L. P. civilinės atsakomybės klausimas už ieškovei dėl eismo įvykio padarytą neturtinę žalą. Ieškovė prašė iš L. P. priteisti 44 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo: 40 000 Eur dėl sesers gyvybės atėmimo ir 4000 Eur dėl ieškovės sveikatos sužalojimo. Baudžiamojoje byloje kaip civilinė atsakovė dalyvavo ir AB „Lietuvos draudimas“, turėjusi pareigą mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, sudarytos su L. P., ir TPVCAPDĮ, kuriame įtvirtinta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (16 straipsnio 1 dalis), pagrindu. Taigi, pareikštu ieškiniu Baudžiamojoje byloje ieškovė siekė, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ tinkamai įvykdytų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir išmokėtų ieškovei draudimo išmoką.
26. Baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies – civilinei ieškovei priteistinas 25 000 Eur žalos atlyginimas dėl sesers gyvybės atėmimo ir 4000 Eur dėl sveikatos sužalojimo, priteisiant žalos atlyginimą iš AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgiant į draudikės Susitarimo pagrindu jau išmokėtą draudimo išmokos sumą (16 000 Eur), t. y. priteisiant žalos atlyginimo skirtumą (13 000 Eur).
27. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo konstatuota, kad Susitarimo galiojimas nėra Baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, ir buvo sprendžiama tik dėl atlygintinos žalos dydžio. Baudžiamąją bylą Nr. 2K-7-130-1073/2021 kasacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Susitarimą pripažino niekiniu ir negaliojančiu, konstatavęs, kad jis prieštarauja CK 3.190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyviam teisiniam reguliavimui: draudimo bendrovei sudarant Susitarimą su nukentėjusiosios motina, nukentėjusiosios gyvenamoji vieta jau buvo nustatyta su jos tėvu; tai reiškia, kad A. G. neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti vaiko turto (turtinių teisių), taigi, ir vaiko vardu pasirašyti Susitarimo. Kasacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad teismų išvada, jog nukentėjusiajai papildomai priteistina 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl sesers žūties ir 1000 Eur dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, pagrįsta; civilinei ieškovei neteikus kasacinio skundo dėl teismų priteisto žalos atlyginimo dydžio, nėra pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus, nors dalį civilinės ieškovės patirtos neturtinės žalos (16 000 Eur) civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo negaliojančiu pripažinto Susitarimo pagrindu. Pažymėtina, kad kasacinis teismas Baudžiamojoje byloje imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio Susitarimo pripažinimo negaliojančiu padarinių, nustatytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, netaikė ir šiuo klausimu nepasisakė.
28. Taigi, nors Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu ir galutiniu procesiniu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl Susitarimo neteisėtumo, tačiau joks sprendimas dėl materialiųjų tokio Susitarimo negaliojimo padarinių nebuvo priimtas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminę reikšmę sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą turi Susitarimo Baudžiamojoje byloje pripažinimo niekiniu aplinkybė, turinti prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje ir sudaranti dalį ieškinio faktinio pagrindo.
29. Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde šioje civilinėje byloje, Baudžiamojoje byloje siekta neturtinės žalos, padarytos eismo įvykio kaltininkės veiksmais, realaus atlyginimo, spręsta dėl AB „Lietuvos draudimas“ kaip draudikės pareigos, vadovaujantis TPVCAPDĮ nuostatomis, tinkamai atlyginti ieškovei eismo įvykio kaltininkės padarytą žalą papildomai sumokant 16 000 Eur draudimo išmoką, nes pagal Susitarimą išmoka buvo išmokėta nieko apie tai nežinant teisėtam ieškovės lėšų uzufrukto teise tvarkytojui ir šios lėšos buvo panaudotos ne ieškovės interesais.
30. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė reiškia reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių – A. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ – 16 000 Eur žalos atlyginimo, nurodydama, kad žalą patyrė dėl neteisėtų atsakovių veiksmų joms sudarius Susitarimą, kuris Baudžiamojoje byloje buvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ neteisėtai sudarius Susitarimą su A. G. ir jį įvykdžius, pastarajai atsakovei buvo sudaryta galimybė disponuoti ieškovės lėšomis neturint tokios teisės ir jas iššvaistyti, o kadangi teisėtam ieškovės turto (turtinių teisių) uzufrukto teise tvarkytojui nebuvo pranešta apie draudimo išmokos išmokėjimą Susitarimo pagrindu, jis neturėjo objektyvios galimybės užkirsti kelią neteisėtam disponavimui ieškovės lėšomis.
31. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepagrįstai, visapusiškai neįvertinę teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl Baudžiamosios bylos ir civilinės bylos teisminio nagrinėjimo objekto, šalių materialiojo teisinio santykio ir ieškovės pasirinkto gynybos būdo skirtumų, netinkamai aiškindami ir taikydami CPK 293 straipsnio 3 punktą, tinkamai nesivadovaudami kasacinio teismo išaiškinimais dėl ieškinio tapatumo kriterijų, padarė išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą, pareikštą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“. Nutraukdami civilinės bylos dalį teismai, kaip teisingai nurodo ieškovė, neįvertino, kad nors Baudžiamojoje byloje ieškovė savo reikalavimus grindė, be kitų, aplinkybe, jog Susitarimas yra neteisėtas, ši aplinkybė įrodinėta kitokiame kontekste. Baudžiamojoje byloje ieškovė siekė eismo įvykio kaltininkės neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos realaus atlyginimo, atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ tinkamai įvykdant prievolę, kilusią iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštu reikalavimu ieškovė siekia, kad jai būtų atlyginta turtinė žala, kurią ji patyrė dėl atsakovių (ne eismo įvykio kaltininkės) neteisėtų veiksmų, be kita ko, dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ netinkamo civilinės atsakomybės draudimo sutarties vykdymo, įrodinėdama atitinkamas atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas. Šioje byloje pareikšto reikalavimo grindimas ir Baudžiamojoje byloje įrodinėta aplinkybė dėl neteisėto atsakovių Susitarimo sudarymo, kai faktinį ieškinio civilinėje byloje pagrindą sudaro prejudicinė Susitarimo negaliojimo aplinkybė bei kitų, Baudžiamojoje byloje teismų nenagrinėtų, aplinkybių, susijusių su netinkamu sutarties vykdymu, įrodinėjimas ir kai ieškovė prašo taikyti kitą jos teisių gynimo būdą, suponuoja išvadą, kad ieškovės ieškiniai nėra tapatūs, todėl teismai neturėjo pagrindo nutraukti bylos dalį CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu.
Dėl AB „Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės
32. Ieškovė civilinėje byloje pareikštu ieškiniu, kaip pažymima kasaciniame skunde, prašo abiem atsakovėms taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į kasacinį skundą argumentuoja, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto, nors draudiko civilinė atsakomybė yra vien sutartinio pobūdžio ir deliktinė atsakomybė negalima.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktą).
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju susiklosto kelios teisinių santykių grupės: 1) iš eismo įvykio (delikto) kylantys teisiniai santykiai tarp žalą padariusio asmens ir ją patyrusio asmens (nukentėjusiojo); 2) iš draudimo sutarties kylantys teisiniai santykiai, susiję su draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, jeigu dėl jos draudėjui kilo civilinė atsakomybė. Be to, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartiniai santykiai yra specifiniai daugiausia įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo nulemti teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-403/2022, 38 punktas).
35. Įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014).
36. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už jos atliktus neteisėtus veiksmus – imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio Susitarimo sudarymą, kuris Baudžiamojoje byloje buvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, ir jo įvykdymą, taip sudarant galimybę atsakovei A. G. disponuoti ieškovės turtu neturint tokios teisės ir iššvaistyti į jos sąskaitą pervestas draudimo išmokos lėšas. Taigi ieškovė siekia, kad atsakovei būtų pritaikyta civilinė atsakomybė už tai, kad, vykdydama iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir įstatymo kilusias pareigas, atsakovė padarė ieškovei žalos.
37. CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
38. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta non-cumul (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo) taisyklė, kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 31 punktą).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. Nors įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 35–37 punktus; 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023 71–73 punktus).
40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip sutartinio, ne deliktinio, pobūdžio reikalavimas, nes ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su sutartiniais santykiais – reikalavimas kilęs iš netinkamo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties vykdymo. Sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencija šiuo atveju nekyla.
41. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesprendė dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės sąlygų įrodytumo, nes laikėsi nepagrįstos pozicijos, kad šiai atsakovei reikalavimas negali būti reiškiamas, ir atitinkamą bylos dalį nutraukė.
42. Minėta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (žr. šios nutarties 19 punktą). Ieškovė ieškinyje šioje civilinėje byloje argumentavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje Baudžiamojoje byloje nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad atsakovių Susitarimas yra negaliojantis (niekinis), nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, abi atsakovės šį sandorį sudarė neteisėtai.
43. Kasacinio teismo nutartyje Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad: teismai tinkamai įvertino nusikaltimu civilinei ieškovei padarytą neturtinę žalą – nustatė, kad jos dydis dėl sesers žūties yra 25 000 Eur, dėl sveikatos sutrikdymo – 4000 Eur; 2019 m. spalio 31 d. įsiteisėjo 2019 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-30622-1050/2019, kuria rašytinio proceso tvarka patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu S. M.; civilinei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ sudarant Susitarimą su nukentėjusiosios motina, nukentėjusiosios gyvenamoji vieta jau buvo nustatyta su jos tėvu; A. G. neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti vaiko turto (turtinių teisių), taigi, ir vaiko vardu pasirašyti Susitarimą; Susitarimas prieštarauja CK 3.190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyviam teisiniam reguliavimui; Susitarimo pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ į ieškovės sąskaitą pervedė 16 000 Eur.
44. Kasacinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nevertino, ar civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, sudarydama Susitarimą, veikė remdamasi CK 3.190 straipsnio 1 dalimi, t. y. ar prieš sudarydama Susitarimą įsitikino, kad jis sudaromas su vienu iš tėvų, kuris turi teisę vaikui priklausantį turtą tvarkyti uzufrukto teise. Kasacinis teismas konstatavo, kad civilinei atsakovei taikytinas maksimalaus atidumo ir rūpestingumo standartas, kuris užtikrinamas, pavyzdžiui, įdiegiant vidinę sistemą, kuria vadovaujantis nepilnamečio vaiko tėvas ar motina, veikiantis vaiko patirtos žalos sureguliavimo procese ir sudarantis panašaus pobūdžio sutartis, pateiktų atitinkamas deklaracijas, patvirtinančias, kad turi vaiko atstovavimo teisę turtinių santykių srityje, tai patvirtinančius dokumentus (pvz., teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ir (ar) kito iš tėvų patvirtinimą, jog jis minėtos sutarties sudarymui neprieštarauja. Byloje nėra duomenų, koks standartas šiuo klausimu buvo taikomas draudimo bendrovėje sudarant Susitarimą. Nors teisės aktuose neįtvirtinta pareiga sutartį dėl žalos atlyginimo pasirašyti su abiem nepilnamečio atstovais pagal įstatymą, laikydamasis tinkamą vaiko turto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, draudikas turi imtis visų pagrįstų ir proporcingų priemonių tam, kad užtikrintų šio turto tvarkymo teisėtumą.
45. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nurodytų aplinkybių nustatymas ir jų vertinimas gali turėti esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto normą, reglamentuojančią bylos nutraukimo pagrindą – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, visapusiškai neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl Baudžiamosios bylos ir civilinės bylos teisminio nagrinėjimo objekto, šalių materialiojo teisinio santykio ir ieškovės pasirinkto gynybos būdo skirtumų, nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą, pareikštą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl ieškinio tapatumo kriterijų.
47. Šie pažeidimai galėjo lemti neteisingo sprendimo taikyti civilinę atsakomybę vien atsakovei A. G. priėmimą. Nors ieškovė teikė kasacinį skundą tik dėl teismų procesinių sprendimų nutraukti bylos dalį atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, ieškinyje ieškovės suformuluotas reikalavimas taikyti atsakovėms solidariąją civilinę atsakomybę už jų bendrais veiksmais ieškovei padarytą žalą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) negali būti išnagrinėtas panaikinus tik dalį procesinių sprendimų. Padaryti pažeidimai suponuoja pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, nustatyti ir įvertinti visas reikšmingas ginčui išspręsti aplinkybes, kurių dalis liko nenustatyta, nepagrįstai nutraukus dalį bylos vienos iš atsakovių atžvilgiu. Bylą nagrinėjant iš esmės atsižvelgtina į ankstesniame šios nutarties skyriuje nurodytus Baudžiamojoje byloje nustatytus faktus bei kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, susijusius su atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ taikytinu maksimalaus atidumo ir rūpestingumo standartu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Agnė Tikniūtė
