Civilinė byla Nr. e3K-3-56-611/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00265-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir Y. K. (Y. K.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir Y. K. ieškinį atsakovui Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui dėl pajaus priteisimo pagal rinkos vertę.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymo tvarką su mirusio kooperatinės bendrovės nario įpėdiniais, kurie nėra kooperatyvo nariai, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai R. K. ir Y. K. prašė iš atsakovo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo priteisti ieškovams: 1) lygiomis dalimis ieškovų turimą atsakovo pajų pagal rinkos vertę, t. y. kiekvienam ieškovui po 68 500 Eur pajaus; 2) 5 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki atsakovo prievolės visiško įvykdymo; 3) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovai nurodė, kad ieškovo R. K. motina ir ieškovo Y. K. sutuoktinė I. K. buvo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo narė bei ilgametė darbuotoja. I. K. 2017 m. gruodžio 29 d. mirus, jos visą turtą lygiomis dalimis paveldėjo ieškovai. Be kitų paveldėto turto vienetų, ieškovai lygiomis dalimis paveldėjo I. K. turėtą 6000 Eur dydžio atsakovo pajų.
4. Atsakovas ieškovams pasiūlė arba paveldėtą pajų parduoti kitiems atsakovo nariams už pajaus nominaliąją vertę – 6000 Eur, arba su jais atsiskaityti atsakovui išmokant ieškovams pajaus nominaliosios vertės sumą, t. y. 6000 Eur. Ieškovai teigia, kad atsakovas turi su ieškovais už jų paveldėtą pajų atsiskaityti pagal pajaus rinkos vertę, buvusią kooperatyvo narės I. K. mirties dieną. Remiantis atliktos ekspertizės akto duomenimis, tą dieną ieškovų paveldėto pajaus rinkos vertė buvo 137 000 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovų R. K. ir Y. K. ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui iš kiekvieno ieškovo po 547,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad mirus kooperatyvo narei I. K. per vienerių metų terminą nebuvo priimtas kooperatyvo sprendimas dėl mirusiosios pajų paveldėjusių ieškovų priėmimo į kooperatyvo narius. Teismas taip pat nustatė, kad, pagal atsakovo įstatų 5.4.3, 6.3 ir 6.7 punktus, nebuvo priimta kooperatyvo narių susirinkimo sprendimų dėl kokios nors kooperatyvo turto dalies priskyrimo kooperatyvo nariams. Remdamasis šia aplinkybe, teismas nusprendė, kad ieškovams nepriklauso kitos išmokos, išskyrus įneštą pajinį įnašą ir dividendus, jeigu buvo priimtas atsakovo sprendimas mokėti dividendus.
7. Teismas akcentavo, kad nors ieškovai reikalavimą vietoje pajinio įnašo jiems išmokėti pajaus rinkos vertę atitinkantį piniginį ekvivalentą grindžia Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintu reglamentavimu (ieškovų nuomone, šis reglamentavimas reiškia, kad narystę kooperatyve paliekančiam asmeniui visais atvejais turi būti priskirta kooperatyvo turto dalis, kuri prilyginama jo pajaus rinkos vertei), tačiau ieškovų aiškinimas yra nepagrįstas, nes įstatymo normos nenustato kooperatyvo turto privalomo priskyrimo kooperatyvo nariui. Pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatą, narystę kooperatyve paliekančiam asmeniui turi būti atlyginama ne tik pajinio įnašo vertė, bet ir kooperatyvo narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios priskirto turto dalis piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis. Šią normą ieškovai supranta kaip privalomą imperatyvą, jo nesiedami su tame pačiame straipsnyje nustatytu reikalavimu, kad tokia kooperatyvo turto dalis turi būti priskirta būtent visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu.
8. Teismas nurodė, kad ieškovai sutapatina dvi skirtingas sąvokas, t. y. nariams priskirto kooperatyvo turto rinkos vertės ir pajaus rinkos vertės sąvokas, taip pat pažymėjo, kad paveldėję pajų ieškovai gali jį parduoti kooperatyvo nariams už pasiūlytą rinkos kainą.
9. Apibendrindamas sprendime išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, narystę kooperatyve paliekančiam asmeniui grąžinamas jo pajinis įnašas ir išmokama už atitinkamus finansinius metus skirstomo grynojo pelno dalis, proporcinga turimo pajaus dydžiui (dividendai).
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų R. K. ir Y. K. apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir 2023 m. sausio 31 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.
11. Kolegija nurodė, kad atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka ir sąlygos yra reglamentuotos Kooperatinių bendrovių įstatyme ir kooperatinės bendrovės įstatuose. Kolegija pažymėjo, kad, pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, mirusio pajininko įpėdiniui, kuris nėra kooperatinės bendrovės narys, gali būti: 1) grąžinamas už pajų įneštas pajinis įnašas; 2) atlyginama nariui priskirta turto dalis; 3) įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išmokama apyvartai proporcinga išmoka ir dividendas. Analogiška atsiskaitymo su mirusio kooperatyvo nario įpėdiniais tvarka nustatyta ir atsakovo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo įstatuose.
12. Kolegija nusprendė, kad ieškovai, nebūdami kooperatinės bendrovės (atsakovo) nariai, neturi teisės pretenduoti į apyvartai proporcingą išmoką ir (ar) dividendus, kadangi tokia teisė įstatymu įtvirtinta tik kooperatinės bendrovės nariams (Kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
13. Kolegija taip pat nusprendė, kad ieškovai neturi teisės ir į kooperatyvo nariui galimos priskirti turto dalies atlyginimą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalys patvirtina, jog buvęs kooperatyvo narys (ar jo įpėdiniai) į kooperatyvo turto dalies piniginį ekvivalentą rinkos kainomis gali pretenduoti tik tuomet, kai iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios kooperatyvo narių susirinkime buvo priimtas sprendimas nariams priskirti kooperatyvo turto dalį.
14. Kolegija nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 suformuluota išvada, jog kooperatinės bendrovės steigėjų (jos steigimo atveju) ar narių (įstatų keitimo atveju) valia bendrovės kapitalą (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) laikyti nedalomu ar priskirtu (visą arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams įtvirtinama kooperatinės bendrovės įstatuose. Atsakovo įstatuose nustatytas tik vienas atvejis, kai turi būti sprendžiama dėl kooperatyvo turto dalies priskyrimo pajininkams, t. y. kooperatyvą likvidavus. Taigi, ne tik Kooperatinių bendrovių įstatymo normos, bet ir atsakovo įstatai nenustatė privalomo kooperatinės bendrovės turto dalies padalijimo (priskyrimo) jos nariams, o tokio sprendimo priėmimo diskrecija priklauso kooperatinės bendrovės narių susirinkimui. Teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovai turi teisę reikalauti išmokos už palikėjos turėtą pajų, kurio dydis lygus nario įneštų pajinių įnašų vertei (Kooperatinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju sudarančiai 6000 Eur sumą.
15. Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kuriais remiantis teigiama, kad, teismui nusprendus dėl ieškovų paveldėto pajaus dydžio tik pagal įneštų pajinių įnašų vertę, sudaromos sąlygos atsakovui nepagrįstai praturtėti, nes palikėjos įnešto pajaus sukurta pridėtinė vertė lieka kooperatyve. Pripažinus, kad, pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalis, 12 straipsnio 1 dalį, atsakovo įstatų 4.3.2 ir 4.3.3 punktus, atsakovas neturėjo pareigos išmokėti mirusio nario įpėdiniams – ieškovams turto dalies piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, laikytina, kad turtą atsakovas įgijo Kooperatinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, todėl ginčo teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
16. Kolegija papildomai pažymėjo, kad neteisinga teigti, jog teisinis reglamentavimas, pagal kurį nėra nustatyta pareiga bendrovės narių susirinkimui visais atvejais priskirti kooperatyvo turtą (ar jo dalį) nariams, pažeidžia kooperatyvo narių interesus. Kooperatyvo narius vienija ne vien tik ekonominiai interesai – pelno gavimas; naudą jiems teikia pats dalyvavimas kooperatyvo veikloje. Be to, ekonominių interesų tenkinimas negali būti siejamas išimtinai su atitinkamos kooperatyvo turto dalies nariams (pajininkams) priskyrimu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovai R. K. ir Y. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir ieškovų R. K. ir Y. K. ieškinį atsakovui Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai pažeidė konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to fakto, kad mirusioji, įnešusi 6000 Eur pinigų sumą į atsakovo pajinį kapitalą, įgijo analogiškos vertės atsakovo pajų, kuris yra laikomas vertybiniu popieriumi. Visa vertybinio popieriaus turtinė vertė priklausė mirusiajai, o po jos mirties – paveldėtojams. Teismai nusprendė priešingai – kad visa pajaus turtinė vertė, kurią paveldėjo ieškovai, priklauso ne ieškovams, bet atsakovui ir jo likusiems nariams.
17.2. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.45 straipsnio ir CK 1.101 straipsnio 7 dalies pažeidimus. Atsakovas, būdamas nuosavybės vertybinių popierių – pajų emitentas, įsipareigojo vykdyti visas emitento pareigas mirusiajai ir jos paveldėtojams – ieškovams.
17.3. Teismai netinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012, tačiau skiriasi minėtos nutarties ir šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo reiškiamas kitoks reikalavimas – priskirti tos bylos ieškovui kooperatinės bendrovės turto dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti jiems jų paveldėto pajaus rinkos vertę, o toks reikalavimas, remiantis kasacinio teismo praktika (civilinės bylos Nr. 3K-3-527/2005 ir 3K-3-572/2007), yra ne tik teisėtas, pagrįstas bei tenkintinas, tačiau ir vienintelis galimas atsiskaitant su kooperatinės bendrovės nariu, kurio narystė bendrovėje pasibaigė. Apeliacinės instancijos teismas nesirėmė egzistuojančia kasacinio teismo praktika, kurioje buvo sprendžiami būtent atsiskaitymo su kooperatinės bendrovės nariu, kurio narystė pasibaigė, klausimai.
17.4. Teismas padarė esminius ir šiurkščius Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių, taip pat 12 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Minėtos Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatos privalo būti aiškinamos sistemiškai. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas gali būti dviejų rūšių: nedalomas arba priskirtas nariams. Atsakovo įstatuose buvo įtvirtinta, kad atsakovo nuosavas kapitalas yra nereglamentuojamas. Atsižvelgiant į tai, teismai privalėjo atsakovo nuosavą kapitalą laikyti priskirtu nariams.
17.5. Teismai paneigė kooperatinės bendrovės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, statusą. Atsakovo veikla yra sėkminga ir pelninga, atsakovas per savo veiklos metus yra įgijęs daug turto. Juridinio asmens veiklai pasiteisinus, tapus sėkmingai ir pelningai, jo dalyviai gauna turtinę naudą iš to, kad jų turimų juridinio asmens akcijų, dalių ar pajaus rinkos vertė tampa gerokai didesnė nei į juridinio asmens kapitalą investuotos lėšos. Ir atvirkščiai – kai juridinio asmens veikla yra nesėkminga ir nuostolinga, tokio juridinio asmens dalyviai patiria nuostolį, nes nuvertėja ar net tampa bevertės jų į tokio juridinio asmens kapitalą investuotos lėšos. Teismai sukūrė tokią situaciją, kai, esant sėkmingai kooperatyvo veiklai, jo narys turi teisę tik atgauti į kooperatyvą įneštas lėšas, o esant nesėkmingai – įneštų lėšų netenka.
17.6. Ieškovai prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Kooperatinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas ta apimtimi, kiek jis suteikia teisę pačiai kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) nuspręsti laikyti savo kapitalą nedalomu ir tuo pagrindu neišmokėti išstojančiam kooperatyvo nariui jam priklausančios pajų rinkos vertės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytam reglamentavimui. Kooperatinių bendrovių 12 straipsnio 1 dalis iš esmės reiškia, kad jei kooperatinė bendrovė priima sprendimą savo kapitalą laikyti nedalomu, tuomet iš tokios kooperatinės bendrovės išstojęs narys gali atgauti tik už pajus įneštą pajinį įnašą, o visas nepaskirstytas pelnas bei kita kooperatinės bendrovės ūkinės veiklos metu sukurta vertė lieka pačiai kooperatinei bendrovei bei atitinkamai jos likusiems nariams. Kooperatinių bendrovių įstatymas leidžia dividendais išmokėti tik labai mažą dalį kooperatyvo grynojo pelno (ne daugiau kaip 10 proc.), vadinasi, pagrindinė kooperatyvo narių gaunama ekonominė nauda yra būtent iš jų pajų rinkos vertės padidėjimo, tačiau išstojantiems kooperatyvo nariams pajaus rinkos vertės padidėjimas nėra išmokamas ir lieka pačiam kooperatyvui bei likusiems kooperatyvo nariams.
18. Atsakovas Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnyje apibrėžta, koks turtas perduotinas kooperatinės bendrovės nariui, pasibaigus jo narystei kooperatinėje bendrovėje: 1) už pajų įneštas pajinis įnašas, 2) nariui priskirtos turto dalies piniginis ekvivalentas, 3) apyvartai proporcinga išmoka, 4) dividendas. Aiškinant normas, reglamentuojančias kooperatinės bendrovės atsiskaitymą su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, svarbu įvertinti (išanalizuoti), dėl kokių priežasčių įstatymo leidėjo valia nebuvo nustatytas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, būtų išmokėtos ne tik Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnyje nurodytos sumos (išmokos), bet ir kompensacija, apskaičiuota pagal asmens, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, turėto pajaus vertę bei viso kooperatinei bendrovei nario išstojimo ar pašalinimo dieną priklausančio turto vertę. 2011 m. lapkričio 3 d. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr. XIP-3549(2), jo aiškinamasis raštas, 2012 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto išvada Nr. 110-P-17 ir 2012 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 599 patvirtina, kad kasaciniame skunde pateiktas teisės normų aiškinimas prieštarauja teisės aktuose įtvirtintam reglamentavimui bei įstatymo leidėjo valiai.
18.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 suformulavo Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisykles. Pagal kasacinio teismo praktiką, tik tokiu atveju, kai kooperatinės bendrovės įstatuose yra įtvirtinta nuosavą kapitalą (visą ar jo dalį) priskirti jos nariams ir yra priimtas kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimas, asmenys, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje baigiasi dėl jų pašalinimo, įgyja teisę į Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą nariui priskirtos turto dalies atlyginimą piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis. Nesant Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo narių susirinkimo sprendimo dėl kapitalo priskyrimo kooperatyvo nariams proporcingai kiekvieno nario turimo pajaus dydžiui, laikytina, jog atsakovo kapitalas yra nedalomas. Atsakovo sprendimas atsisakyti ieškovams išmokėti kooperatyvo turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis atitinka Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, atsakovo įstatų 6.3, 4.3.3 punktuose įtvirtintas nuostatas, nes, esant atsakovo įstatuose nustatytam nuosavo kapitalo (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) nedalomumui, pasibaigus narės I. K. narystei kooperatyve, negalėjo būti nuspręsta išmokėti turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, nes toks sprendimas prieštarautų nurodytoms įstatymo ir atsakovo įstatų nuostatoms.
18.3. Atsakovas ginčo turtą įgijo Kooperatinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, todėl argumentai, susiję su nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.
18.4. Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatos yra demokratiškos bei atitinka tarptautinio kooperacijos judėjimo principus ir specifinę kooperatinės bendrovės veiklos formą, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ieškovų nurodytų Kooperatinių bendrovių įstatymo normų konstitucingumu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atsiskaitymo tvarkos su mirusio kooperatinės bendrovės nario įpėdiniais
19. Kooperatinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kooperacija – įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų filialų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja valdant kooperatinę bendrovę.
20. Asmens piniginis arba nepiniginis turtinis įnašas į kooperatinę bendrovę laikomas pajiniu įnašu (Kooperatinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Asmens dalyvavimą sudarant kooperatinės bendrovės kapitalą patvirtina pajaus vardinis dokumentas. Šis dokumentas taip pat patvirtina Kooperatinių bendrovių įstatymo nustatytus kooperatinės bendrovės įsipareigojimus kooperatinės bendrovės nariui. Kooperatinės bendrovės pajams Vertybinių popierių įstatymas netaikomas (Kooperatinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
21. Nors kooperatinė bendrovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, tačiau iš esmės ji nėra orientuota į investicinės grąžos pajaus turėtojams kūrimą. Kooperatinių bendrovių tikslas yra narių ekonominės, socialinės ir kultūrinės padėties gerinimas. Kooperacija padeda nariams vykdyti jų ekonominę veiklą, gerinti narių ekonominę padėtį. Kooperatyvų veiklai būdingi šie visuotinai pripažinti kooperatyvų veiklos principai: savanoriška ir atvira narystė, demokratiškumas, narių ekonominis dalyvavimas, autonomija ir nepriklausomumas, narių edukacija, bendradarbiavimas tarp kooperatyvų, bendruomeniškumas (International Co-operative Alliance, Guidance Notes to the Co-operative Principles, 2015).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Taigi dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje iš esmės skiriasi nuo dalyvavimo akcinėje bendrovėje, tačiau skiriasi ir nuo, pavyzdžiui, asociacijos, kurioje dalyvavimas grindžiamas vien naryste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016, 27 punktas).
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su mirusio kooperatinės bendrovės nario įpėdiniais. Ieškovai reiškė ieškinį, prašydami priteisti paveldėto pajaus rinkos vertę. Teismai ieškinį atmetė, nurodę, kad Kooperatinių bendrovių įstatymas mirusio kooperatyvo nario įpėdiniams, kurie nėra kooperatyvo nariai, nesuteikia teisės į išmoką, lygią paveldėto pajaus rinkos vertei. Teismai nusprendė, kad mirusio kooperatyvo nario įpėdiniai turi teisę ne į pajaus rinkos vertę, o į už pajų įnešto pajinio įnašo susigrąžinimą.
24. Kasaciniame skunde teigiama, kad tokia teismų išvada pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą, nes prarandama vertybinio popieriaus turtinė vertė, CK 1.101 straipsnio 2 dalį, 2.45 straipsnį, nes kooperatinė bendrovė, būdama vertybinio popieriaus emitentė, neįvykdo savo įsipareigojimų vertybinio popieriaus turėtojams. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismai netinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika, padarė Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių, 12 straipsnio pažeidimus, paneigė kooperatinės bendrovės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, statusą.
25. Byloje teismų nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, atsakovo įstatuose įtvirtinta analogiška Kooperatinių bendrovių įstatymui atsiskaitymo su kooperatyvo nariais, kurių narystė kooperatyve pasibaigė, tvarka; antra, atsakovo įstatuose nenustatytas kooperatinės bendrovės kapitalo priskyrimas jos nariams; trečia, nėra priimta kooperatyvo narių susirinkimo sprendimų dėl kokios nors kooperatyvo turto dalies priskyrimo kooperatyvo nariams.
26. Kooperatinių bendrovių įstatymo 9 straipsnyje išvardyti narystės kooperatinėje bendrovėje pasibaigimo pagrindai: 1) kooperatyvo nariui išstojus iš kooperatinės bendrovės narių; 2) pašalinus jį iš kooperatinės bendrovės narių; 3) kai jis perleidžia pajų kitam asmeniui; 4) fiziniam asmeniui kooperatinės bendrovės nariui mirus; 5) juridinį asmenį kooperatinės bendrovės narį likvidavus arba reorganizavus; 6) kooperatinę bendrovę likvidavus.
27. Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) reglamentuoja atsiskaitymo su kooperatyvo nariu, kurio narystė kooperatyve pasibaigė, tvarką. Aptariamo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad mirusio fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario įpėdiniams, likviduoto arba reorganizuoto juridinio asmens kooperatinės bendrovės nario teisių perėmėjams, jeigu jie nėra kooperatinės bendrovės nariai ir per metus nuo šių teisių įgijimo nėra priimti į kooperatinės bendrovės narius jos įstatuose nustatyta tvarka, Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytas už pajų įneštas pajinis įnašas grąžinamas, nariui priskirta turto dalis atlyginama, apyvartai proporcinga išmoka ir dividendas išmokami Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
28. Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už pajų, jei jis nėra perleistas kitam asmeniui, įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas. Nepiniginiai pajiniai įnašai, jeigu šis asmuo pageidauja, grąžinami natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų neproporcingos žalos kooperatinei bendrovei ar asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė. Stojamasis mokestis negrąžinamas.
29. Taigi, remiantis Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, asmeniui, kurio narystė kooperatyve pasibaigė, išmokamos šios išmokos: 1) už pajų įneštas pajinis įnašas, 2) nariui priskirtos turto dalies piniginis ekvivalentas, 3) apyvartai proporcinga išmoka, 4) dividendas. Kitos išmokos asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, nėra išmokamos. Tai reiškia, kad asmuo, kurio narystė kooperatyve pasibaigė, neįgyja teisės į išmoką, lygią pajaus rinkos vertei.
30. Analogiškas išaiškinimas pateiktas Tarptautinės darbo organizacijos 2012 m. publikuotose gairėse dėl kooperatyvų reglamentavimo (angl. International Labour Organization Guidelines for Cooperative Legislation. Third edition revised, 2012). Minėtose gairėse pažymima, kad pajus nėra į pelną orientuota investicija. Apmokėtas pajus iš esmės reiškia piniginį įnašą į kooperatinę bendrovę narystės laikotarpiui, kad kooperatyvas galėtų vykdyti veiklą ir siekti bendrai nustatytų tikslų (ten pat, 2012, p. 91). Asmuo, kurio narystė kooperatyve pasibaigė, turi teisę susigrąžinti pajaus (angl. share) nominaliąją vertę, tačiau kooperatinei bendrovei turi būti suteikiama teisė sulaikyti pajinio įnašo grąžinimą, jei neatidėliotinas pajinio įnašo išmokėjimas reikšmingai paveiktų kooperatinės bendrovės sklandų funkcionavimą (ten pat, 2012, p. 74–75). Pažymima, kad pajinio įnašo grąžinimu nominaliąja verte siekiama užkirsti spekuliaciją pajais (ten pat, 2012, p. 94–95).
31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad esamą Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio reglamentavimą buvo bandoma pakeisti 2011 m. lapkričio 3 d. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-3549(2). Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte paaiškinta, kad kooperatyvo nariui, kurio narystė kooperatyve pasibaigė, siekiama ne tik grąžinti įneštą pajinį įnašą, tačiau išmokėti ir kompensaciją už pajaus vertę, apskaičiuojamą buvusiam nariui priklausiusio pajaus dydžio ir bendro pajinio kapitalo dydžio santykį dauginant iš kooperatinės bendrovės turimo turto (rinkos kainomis) ir kooperatinės bendrovės įsipareigojimų skirtumo. Tokiems įstatymo pakeitimams nepritarta nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-3549(2)“, nei Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2012 m. birželio 13 d. išvada „Dėl Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-3549(2)“, motyvuojant tuo, kad siūlomi pakeitimai neatitinka tarptautinių standartų dėl kooperatyvų reglamentavimo. Aptariami įstatymo pakeitimai nebuvo patvirtinti, t. y. įstatymų leidėjas kooperatinės bendrovės nariams, kurių narystė kooperatyve pasibaigė, nesuteikė teisės į pajaus vertės kompensaciją.
32. Papildomai pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog toks įstatymo nuostatų aiškinimas sukuria situaciją, kai esant sėkmingai kooperatyvo veiklai jo narys turi teisę atgauti tik į kooperatyvą įneštas lėšas, o esant nesėkmingai – įneštų lėšų netenka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta kooperatinės bendrovės pareiga asmeniui, kurio narystė kooperatyve pasibaigė, grąžinti už pajų įneštą pajinį įnašą yra universali ir taikoma visais atvejais, nepriklausomai nuo kooperatinės bendrovės veiklos rezultatų, išskyrus nemokumo atvejį.
33. Taigi, bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog ieškovai neturi teisės į išmoką, lygią pajaus rinkos vertei, yra padaryta tinkamai aiškinant Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnį, atitinka tarptautinius standartus bei įstatymo leidėjo tikslus. Kita vertus, ieškovai, įrodinėdami teisę gauti pajaus rinkos vertę, tokią teisę, be kita ko, kildina ir iš Kooperatinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio reglamentavimo. Ieškovų manymu, kadangi kooperatyvo įstatuose kapitalas nereglamentuojamas, jis turi būti laikomas priskirtu nariams, o tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovų ieškinį ir priteisti jiems pajaus rinkos vertę.
34. Pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų.
35. Taigi, remiantis Kooperatinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, kooperatinės bendrovės kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovėms nariams. Kooperatinės bendrovės nuosavą kapitalą, be kita ko, sudaro ir atskaitymai iš šios bendrovės pelno. Įprastai kooperatinės bendrovės kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, yra nedalomas, tačiau Kooperatinių bendrovių įstatymas leidžia kooperatyvo nariams nuspręsti kitaip (kapitalą (jo dalį) laikyti priskirtu nariams). Kaip teisingai išaiškino bylą nagrinėję teismai, norint konstatuoti kooperatinės bendrovės kapitalo priskyrimą nariams, reikalingas kooperatyvo narių sprendimas turtą laikyti priskirtu.
36. Kooperatinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis aiškintina sistemiškai kartu su 10 straipsnio 5 ir 6 dalimis, t. y. tuo atveju, kai kooperatinės bendrovės narių sprendimu yra nustatyta nuosavą kapitalą (visą ar jo dalį) priskirti jos nariams, asmenys, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, įgyja teisę į Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą išmoką – nariui priskirtos turto dalies atlyginimą piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis. Tuo atveju, kai pagal kooperatinės bendrovės įstatus jos nuosavas kapitalas (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) yra nedalomas, asmuo, kurio narystė kooperatyve pasibaigė, neturi teisės į kooperatinės bendrovės turto (kapitalo) dalies atlyginimą pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, nes tokiu atveju kooperatinės bendrovės nariui ji nepriskirta.
37. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė, kad atsakovo narių susirinkimas būtų išreiškęs valią atsakovo kapitalą (turtą) laikyti priskirtu nariams, taigi ieškovai neturi teisės į Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą išmoką, kurią jie sieja su turimo pajaus rinkos verte. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovų nurodyta jų turimo pajaus vertė – 137 000 Eur nebuvo apskaičiuota remiantis turto (ar jo dalies) priskyrimu nariams ir šio turto rinkos vertės įvertinimu.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys atmestas, nepakeistą yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir precedento taikymo nagrinėjamoje byloje
39. Kasaciniame skunde suformuluotas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kooperatinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsniui. Ieškovų vertinimu, esamas reglamentavimas, leidžiantis kooperatyvui priimti sprendimą kapitalą laikyti nedalomu, reiškia išstojančių kooperatyvo narių turto nusavinimą ir išdalijimą liekantiems kooperatyvo nariams.
40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 29 punktas).
41. Teisėjų kolegija neturi abejonių dėl Kooperatinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai. Ši nuostata, aiškintina kartu su Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalimis, atitinka šios nutarties 30 punkte nurodytus tarptautinius standartus dėl kooperatyvų reglamentavimo ir apibūdina kooperatinės bendrovės kaip originalios verslo organizavimo formos esmę. Minėta, kad, priešingai nei teigia ieškovai, pajus nėra orientuotas į investicinės grąžos kūrimą jo turėtojams, o pati kooperatinė bendrovė visų pirma siekia ne sukurti maksimalią investicinę grąžą jos nariams, o pagerinti bei sudaryti palankias sąlygas narių ekonominei veiklai vykdyti, patenkinti narių socialinius ir kultūrinius poreikius. Kadangi kooperatyvo veikla pagrįsta kitomis nei investicinės grąžos naudomis kooperatyvo nariams, todėl vien tai, kad pajus nesukuria investicinės grąžos, nelaikytina nuosavybės teisės pažeidimu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad aptariamas reglamentavimas atitinka kooperatinės bendrovės esmę bei tikslus, neprieštarauja Konstitucijai.
42. Kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad teismai netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, t. y. nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 ir nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2005 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2007.
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas savo faktinėmis aplinkybėmis bylas kaip tos bylos, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; kt.).
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2005 buvo sprendžiamas ginčas dėl žemės ūkio bendrovės pajaus vertės. Šioje byloje kasacinis teismas pagal analogiją taikė Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalį ir konstatavo, kad iš kooperatinės bendrovės išstojusiam nariui pajus išmokamas piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2007 buvo sprendžiama dėl iš kooperatinės bendrovės išstojusio nario teisės atgauti jam priskirtos turto dalies atlyginimą. Šioje byloje buvo nustatyta, kad kooperatinės bendrovės įstatai įtvirtino išstojusio bendrovės nario teisę atgauti ne tik pajinį įnašą, tačiau ir jį naudojant sukurto turto dalį.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2005 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2005 Kooperatinių bendrovių įstatymas taikytas tik pagal analogiją sprendžiant kitokio pobūdžio ginčą, o 2007 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2007 buvo nustatyta priešinga nagrinėjamai bylai faktinė aplinkybė – kooperatinės bendrovės turtas (kapitalas) buvo priskirtas nariams. Kasacinio teismo praktika dėl Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių, 12 straipsnio taikymo buvo išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012.
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 nurodyta, kad tik tokiu atveju, kai kooperatinės bendrovės įstatuose yra nustatyta nuosavą kapitalą (visą ar jo dalį) priskirti jos nariams ir yra priimtas kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimas (arba jis pagal įstatymą ir įstatus turėjo būti priimtas), asmenys, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje baigiasi dėl jų pašalinimo, įgyja teisę į Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą nariui priskirtos turto dalies atlyginimą piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis. Tokiu atveju, kai pagal kooperatinės bendrovės įstatus jos nuosavas kapitalas (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) yra nedalomas, pašalintas iš kooperatinės bendrovės asmuo neturi teisės į kooperatinės bendrovės turto dalies atlyginimą pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, nes tokiu atveju kooperatinės bendrovės nariui ji nepriskirta. Taigi tam, kad asmuo, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje baigiasi dėl pašalinimo, galėtų pasinaudoti Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise gauti nariui priskirtą turto dalį, o kooperatinei bendrovei kiltų pareiga ją atlyginti piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti aiškiai išreikšta bendrovės valia nuosavą kapitalą (visą ar jo dalį) priskirti jos nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012).
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 iš esmės aiškino atsiskaitymo su pašalintu iš kooperatinės bendrovės nariu tvarką, tačiau pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalį analogiška atsiskaitymo tvarka taikoma ir asmenims, kurių narystė kooperatyve pasibaigė dėl išstojimo, o pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 6 dalį – ir mirusio fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario įpėdiniams.
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 pateiktais išaiškinimais ir pagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2005 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2007.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Atsižvelgdama į nutartyje pateiktus išaiškinimus bei argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Ieškovai bylą pralaimėjo, todėl neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius kasaciniame teisme patirtas 5082 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą). Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytas maksimalias už teisinę pagalbą priteisiamas sumas, todėl yra mažinamos iki maksimalaus dydžio – 3331,15 Eur ir priteisiamos atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis. Kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui (j. a. k. 161387573) iš ieškovų R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Y. K. (Y. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1666 (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt šešis) Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
Jūratė Varanauskaitė
