Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės turto naudojimą ir šio turto panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-251-695/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32586-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos Lietuvos „Žinijos“ draugijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos „Žinijos“ draugijai dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės turto naudojimą ir šio turto panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo nutraukti su atsakove sudarytą savivaldybės turto panaudos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Vilniaus g. 22.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2009 m. sausio 30 d. sudarė savivaldybės turto panaudos sutartį Nr. A467-525 (2.14.1.17-TR2) (toliau – Panaudos sutartis), kuria ieškovė perdavė jai priklausančias patalpas Vilniuje, Vilniaus g. 22, atsakovei naudoti jos įstatuose nurodytai veiklai.

Ieškinyje nurodoma, kad yra CK nustatyti pagrindai nutraukti Panaudos sutartį, nes atsakovė nenaudoja patalpų pagal paskirtį (nevykdo jokios veiklos, tenkinančios viešuosius interesus) (CK 6.641 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nevykdo pareigos išlaikyti daiktą (susidariusi skola UAB „Vilniaus energija“ už patalpų šildymą, UAB „Senamiesčio būstas“ už suteiktas administravimo paslaugas) (CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsakovė neprižiūri ir nesaugo patalpų, jų neremontuoja, taip pažeisdama Panaudos sutartyje nustatytą pareigą išlaikyti jai perduotą turtą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, nutraukė 2009 m. sausio 30 d. savivaldybės turto panaudos sutartį, iškeldino atsakovę iš negyvenamųjų 991,9 kv. m bendro naudingojo ploto patalpų Vilniuje, Vilniaus g. 22; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Iš atsakovės įstatų teismas nustatė, kad draugijos veiklos tikslas – koordinuoti jos narių veiklą tenkinant šalies gyventojų viešuosius interesus neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo, profesinio tobulinimo, religinių ir etninių vertybių puoselėjimo srityse, skleisti humanitarinių ir gamtos mokslų žinias, kultūros ir meno pasiekimus, taip pat atstovauti draugijos nariams ir ginti jų viešuosius interesus. Šio tikslo draugija siekia organizuodama neformalųjį suaugusiųjų ir papildomą vaikų bei jaunimo švietimą, skleisdama šalies gyventojams humanitarinių ir gamtos mokslų bei technikos, medicinos, ekologines, teisines ir kt. žinias, kultūros ir meno pasiekimus, krikščioniškas ir bendražmogiškas vertybes, teikdama gyventojams švietimo ir mokslo paslaugas (Įstatų 2.1, 2.2 punktai).

Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė jai perduotose patalpose Vilniaus g. 22 nevykdo jokios veiklos. 2014 m. vasario 17 d. ir rugpjūčio 26 d. patikrinimų aktuose nurodytos aplinkybės, kad dienos metu nevyksta užsiėmimai, draugijos pirmininkė nepateikė vykdomų užsiėmimų grafikų, patalpose pavyko rasti tik atitinkamai du arba vieną darbuotoją, nėra pakankamos konstatuoti, jog atsakovė patalpose nevykdo veiklos. Ieškovė patalpas tikrino dienos metu, taip pat vasarą per pietus, todėl faktas, kad tuo metu nevyko užsiėmimai, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog užsiėmimai nėra vykdomi. Atsakovės organizuojamų užsiėmimų grafikai prieinami viešai, be to, 2014 m. vasario 21 d. jie buvo pateikti ieškovei, todėl ši, manydama, kad draugija nevykdo veiklos, turėjo galimybę patalpas apžiūrėti ir faktines aplinkybes fiksuoti būtent rengiamų užsiėmimų metu, tačiau to nepadarė. Draugijos tikslas – koordinuoti jos narių veiklą, veiklos forma – jos ir remiamų klubų veikla, todėl teismas sprendė, kad tokia veiklos forma nereikalauja, jog draugijos nariai nuolat būtų patalpose; koordinavimo veiklai pakanka kelių darbuotojų.

Ieškovės pateiktų duomenų nepakanka spręsti, kad atsakovė patalpas naudoja ne pagal paskirtį (pernuomoja kitiems asmenims). Internete skelbiama informacija apie galimybę išsinuomoti ginčo patalpas leidžia daryti prielaidą apie galimą jų naudojimą kitiems tikslams, tačiau to nepakanka nuomos faktui konstatuoti ir šiuo pagrindu nutraukti Panaudos sutartį. Fakto, kad draugija leidžia savo bei remiamiems klubams naudotis patalpomis, teismas nepripažino patalpų perleidimu naudotis trečiajam asmeniui CK 6.637 straipsnio prasme, nes draugija veiklą vykdo per savo bei remiamus klubus (Įstatų 2.3.7 punktas).

Teismas atmetė argumentą, kad atsakovė nesaugo ir negerina patalpų būklės – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo atlikti „Virtuvės klubo“ patalpų remonto darbai; atsakovė teikė prašymus ieškovei dėl antro aukšto langų keitimo. Ieškovės 2014 m. vasario 17 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodytas pastato nepriežiūros faktas, tačiau jis nedetalizuotas (nenurodyta, kokios patalpos neprižiūrėtos, apleistos, kokia jų būklė), nepakankamas konstatuoti, kad atsakovė neatlieka perduoto turto remonto.

Atsakovė nevykdė pareigos atsiskaityti už teikiamas paslaugas – šalys neginčija aplinkybės, kad ieškinio pateikimo dieną jos skola UAB „Vilniaus energija“ už šildymo paslaugas buvo 75 915,11 Lt (21 986,54 Eur), o UAB „Senamiesčio ūkis“ už administravimo paslaugas – 11 677,57 Lt (3382,06 Eur).

Pareiga išlaikyti panaudos pagrindu perduotą turtą nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, ji yra imperatyvi, o jos nevykdymas laikytinas esminiu Panaudos sutarties pažeidimu. Tokios išvados nepaneigia argumentai, kad atsakovė nėra sudariusi sutarties su šilumos tiekėja, o savivaldybė neišrašo sąskaitos. Su atsakove sudaryta Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės susidarius skolai už šildymą. Atsakovė 2015 m. sausio 30 d. su UAB „Vilniaus energija“ sudarė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20755, kuria įsipareigojo iki 2015 m. vasario 28 d. sumokėti susidariusią 13 189,10 Eur skolą, tačiau byloje nėra duomenų, kad ši prievolė būtų įvykdyta. Be to, teismui civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNzgwLTg1NC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3780-854/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3780-854/2014">2-3780-854/2014</a> išsprendus savivaldybės ir UAB „Vilniaus energija“ ginčą dėl įsiskolinimo už atsakovės naudojamam pastatui Vilniaus g. 22 tiektą šilumos energiją, šilumos tiekėjai iš savivaldybės priteista 14 549,08 Eur skolos; ją sumokėjusi savivaldybė išrašė draugijai sąskaitą, tačiau jos draugija neapmokėjo, teismo posėdžio metu nurodė, kad ketina ją ginčyti. Argumentai dėl draugijos blogos finansinės padėties, buvusio draugijos pirmininko galbūt neteisėtų veiksmų nepaneigia atsakovės pareigos išlaikyti turtą.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendė, kad atsakovė nevykdo įstatymu ir Panaudos sutartimi nustatytos pareigos išlaikyti panaudos pagrindu perduoto turto; toks Panaudos sutarties pažeidimas yra esminis ir sudaro pagrindą ją nutraukti remiantis CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei iškeldinti atsakovę iš negyvenamųjų patalpų (CK 4.98 straipsnis).

Kadangi VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centras yra atsakovės įsteigtas juridinis asmuo, pagal atsakovės įstatų 9.1. punktą draugija turi ir įgyja tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems CK, Asociacijų įstatyme ir įstatuose, tai teismas sprendė, kad VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centro veiklos pobūdis patenka į draugijos įstatuose nustatytų tikslų apimtį ir jos naudojimasis atsakovei Panaudos sutartimi suteiktomis patalpomis nereiškia CK 6.641 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. spalio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis (nutarties 7 punktas), atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė ginčo patalpose nevykdo veiklos.

Ginčo patalpos atsakovei perduotos jos, taip pat jos klubų ar remiamų klubų veiklai, kuri skirta draugijos įstatuose nurodytiems viešiesiems interesams tenkinti, todėl kolegija sprendė, kad viešas skelbimas www.zinija.lt ir kitose interneto svetainėse apie galimybę išsinuomoti ginčo patalpas neatitinka atsakovės įstatuose nustatytos veiklos. To pakanka spręsti, kad ginčo patalpos buvo naudojamos ne pagal paskirtį (nebūtina nustatyti konkretaus patalpų naudojimo nuomos pagrindais atvejo). Svarbu tai, kad renginiai organizuojami ne tenkinant viešuosius interesus, tačiau tretiesiems asmenims viešai siūloma patalpas naudoti komerciniais pagrindais; iš skelbimų akivaizdu, kad atsakovė nekontroliuoja renginių, kuriems nuomoja patalpas, turinio, nedalyvauja juos organizuojant, iš tokio patalpų naudojimo gauna vien piniginę naudą (veikia kaip pelno siekiantis subjektas).

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad, pagal VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centro įstatus, jos veiklos pobūdis atitinka atsakovės įstatuose nurodytus tikslus, tačiau sprendė, kad teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą – neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, teigdama, jog viešoji įstaiga padeda jai įgyvendinti įstatuose nurodytus tikslus, šios aplinkybės neįrodė. Kolegija padarė išvadą, kad VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centro naudojimasis ginčo patalpomis yra nesuderinamas su šių patalpų perdavimo atsakovei tikslais. VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centras CK 6.637 straipsnio 2 dalies prasme yra trečiasis asmuo, dėl jo naudojimosi ginčo patalpomis ieškovė neišreiškė sutikimo įstatyme nustatyta forma.

Kolegija įvertino atsakovės argumentus, kad, siekdama pašalinti Panaudos sutarties pažeidimus, ji ėmėsi aktyvių veiksmų (sudarė naują šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, iš dalies padengė įsiskolinimus už paslaugas, po skundžiamo sprendimo priėmimo atsiskaitė su ieškove), siekė išsaugoti Panaudos sutartį ir tęsti santykius, tačiau sprendė, jog Panaudos sutarties išsaugoti negalima dėl nustatytų aplinkybių, kad atsakovė neteisėtai naudoja patalpas ir dėl to neteisėtai gauna piniginę naudą.

Kolegijos vertinimu, aktyvūs atsakovės veiksmai siekiant pašalinti sutarties pažeidimus nėra pakankami konstatuoti, jog, išsaugojus Panaudos sutartį, atsakovė būtų pajėgi tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti ginčo patalpas; nustačius, kad atsakovė gauna pajamas už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį, neaišku, iš kokių teisėtų šaltinių ji ketina sukaupti lėšų skoloms padengti, kaip pakeis iki tol buvusią padėtį, kai didėjo skolos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė asociacija Lietuvos „Žinijos“ draugija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 1623 straipsnio, 163 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai nesustabdė šios bylos, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-126-864/2015 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 75 917,11 Lt (21 986,53 Eur) skolos už šilumos energiją priteisimo, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų. Nurodytoje byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė kalta dėl to, jog atsakovė negalėjo sumokėti skolos už šilumos energiją, šioje byloje vertintos priešingai – konstatuota, kad atsakovė nevykdė pareigos išlaikyti jai perduotą daiktą.

Spręsdamas, kad nėra aišku, iš kokių šaltinių atsakovė padengs susidariusią skolą, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pagal Asociacijų įstatymą ir savo įstatus atsakovė gali teikti ne tik nemokamas, bet ir mokamas paslaugas, susijusias su viešųjų interesų tenkinimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atleidus ankstesnį pirmininką, draugijos metinės pajamos didėjo, skolos mažėjo, veikla vykdyta intensyviai.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, nepagrįstai rėmėsi trečiųjų, su draugija nesusijusių, asmenų interneto svetainėse esančia klaidinga informacija, kurios atsakovė negali valdyti (skelbti ar pašalinti) ir kuri neįrodo patalpų nuomos fakto. Teismas neatsižvelgė į tai, kad draugija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą jos įstatams neprieštaraujančią ūkinę komercinę veiklą; siekdama gauti pajamų pagrindinei veiklai vykdyti (teikti nemokamas paslaugas), ji turi teisę teikti mokamas paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.637 straipsnio 2 dalį, nevertino byloje esančių įrodymų, kad VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centro buveinę ginčo patalpose 1997 m. spalio 3 d. prašymo pagrindu įregistravo ieškovės Rejestro tarnyba (taigi ieškovei buvo žinomas registravimo faktas, tačiau ji daugiau kaip 15 metų dėl to nereiškė jokių pretenzijų). Pagal savo įstatus draugija turi teisę steigti kitus juridinius asmenis. VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centras padeda draugijai įgyvendinti įstatuose nurodytus tikslus, todėl jos naudojimasis patalpomis nereiškia CK 6.641 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo.

Pagal favor contractus principą, sutarties nutraukimas yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), jis taikomas tik nustačius pakankamą pagrindą. Pagal CK 6.217 straipsnio 1–2 dalis sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tik nustačius, kad kita šalis jos nevykdo (vykdo netinkamai) ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ginčą nagrinėję teismai nesprendė, ar egzistuoja CK 6.217 straipsnyje nurodyti pagrindai, kurių taikymas aptartas kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-297/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-297/2012">3K-7-297/2012</a>; kt.). Teismai turėjo atsižvelgti į vykdant Panaudos sutartį susiklosčiusią praktiką, sutartį pažeidusios šalies veiksmus (siekį išspręsti skolos grąžinimo klausimus), aplinkybes, kad šalis negali remtis sutarties nevykdymu, kiek tai įvyko dėl jos veiksmų (neveikimo).

Teismai netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 12, 176, 178, 182, 185 straipsniai), išsamiai neišnagrinėjo byloje surinktų įrodymų, rėmėsi vien formaliu Panaudos sutarties pažeidimo faktu. Teismai nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės veiksmais, atsakovės siekiu tinkamai įvykdyti Panaudos sutartį, jos veiklos specifika, neanalizavo civilinėje byloje Nr. 2-126-864/2015 nustatytų faktų. Dėl nurodytų argumentų teismai neatskleidė ginčo esmės, o tai yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalį, nevertino kasatorės argumentų dėl nepagrįsto atsisakymo sustabdyti civilinę bylą, ieškovės neveikimo vykdant Panaudos sutartį, šalių tarpusavio santykių, favor contractus principo.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti; palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kasatorės prašymo sustabdyti bylą, nes nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte reikalaujamo ryšio tarp šios ir kasatorės nurodomos civilinės bylos (nėra privalomojo bylos sustabdymo pagrindo). Teismas turėjo galimybę nustatyti CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui reikšmingas aplinkybes – byloje buvo duomenų, kad atsakovė neatsiskaito ir su UAB „Senamiesčio būstas“ už suteiktas administravimo paslaugas; šios skolos atsakovė neginčijo. Be to, pareigos išlaikyti panaudos pagrindu perduotas patalpas nevykdymas buvo tik vienas iš pagrindų, kuriais ieškovė grindė reikalavimą nutraukti Panaudos sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių civilinės bylos sustabdymas nebūtų atitikęs civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis), protingumo ir teisingumo kriterijų (CPK 3 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad kasatorė be ieškovės sutikimo perdavė patalpas tretiesiems asmenims. Kasatorė nurodo argumentus (nutarties 20.3, 20.4 punktai), kuriais siekia, kad bylą nagrinėjant kasacine tvarka būtų kitaip įvertintos faktinės bylos aplinkybės, nors kasacinis teismas faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

CK 6.641 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, Panaudos sutarties 4 punkte draudimas tretiesiems asmenims perduoti patalpas be panaudos davėjo sutikimo nesiejamas su tikslu, kuriuo šie asmenys jas naudoja; pagrindas nutraukti sutartį atsiranda vien nustačius perdavimo be sutikimo faktą.

Informacija apie nuomos paslaugas skelbta ne vienoje interneto svetainėje, liudytoja patvirtino, kad patalpose vyksta įvairūs renginiai, jomis naudojasi įvairūs klubai (dalis jų – atskiri juridiniai asmenys). Tiek jų, tiek VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymosi centro naudojimasis patalpomis prieštarauja Panaudos sutarčiai, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Ieškovė pabrėžia, kad VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymosi centras yra atskiras juridinis asmuo, jam sutikimas naudotis patalpomis nebuvo duotas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertino pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, pasinaudojo teise ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą faktinių aplinkybių kvalifikavimo ir teisės taikymo klaidą, todėl nepagrįsti kasatorės argumentai, kuriais teigiama, kad buvo neatskleista bylos esmė.

CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks nutraukimas galima ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis; tokiais atvejais jis nevertinamas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; kt.). Panaudos sutarties 10 punkte nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą apie tai raštu informuodamas panaudos gavėją ne vėliau kaip prieš mėnesį, jei panaudos gavėjas netinkamai vyko sutarties įsipareigojimus. Kadangi Panaudos sutartis nutraukta remiantis joje nustatytais pagrindais, tai teismas neturėjo pagrindo vertinti, ar yra CK 6.217 straipsnio taikymo sąlygos.

Apeliacinės instancijos teismas vertino CK 6.637 straipsnio 1 dalies, 6.641 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes, tinkamai motyvavo skundžiamą nutartį, todėl kasatorė nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista CPK 331 straipsnio 4 dalis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad šalies nesutikimas su priimtu ne jos naudai sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema. Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Tai teisinės prigimties ir pobūdžio teiginiai. Teisiniai teiginiai pagal turinį turi būti išsamūs, susiję su nagrinėjama byla (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Kėdainių melioracija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283-695/2015">3K-3-283-695/2015</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, dėl jų kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes nėra suformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šioje byloje pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo (nutarties 20.6 punktas) nėra išsamūs, jais nepagrindžiami netinkamo teisės taikymo atvejai, nenurodyta, kaip buvo pažeistos skunde minimos teisės normos. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad nutarties 20.6 punkte nurodyti kasatorės argumentai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl teisėjų kolegija dėl jų neturi teisinio pagrindo pasisakyti. Byloje kilę teisės aiškinimo ir taikymo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes (nutarties 6–11, 13, 16–19 punktai) (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Skunde kasatorė laikosi pozicijos, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 1623 straipsnio, 163 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai nesustabdė šios bylos, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos už šilumos energiją priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (pateikti atsakovei dokumentą, patvirtinantį skolos už patalpoms Vilniuje, Vilniaus g. 22, tiektą šilumos energiją dydį). Kolegijos vertinimu, kasatorė nepateikė išsamių teisinių argumentų, kuriais pagrįstų, kad egzistavo privalomas pagrindas sustabdyti bylą arba kad šios bylos nesustabdymas turėjo įtakos nepagrįsto ar neteisėto sprendimo priėmimui.

Nagrinėjamoje byloje nustačius faktines aplinkybes ir konstatavus, kad kasatorė nevykdė pareigos išlaikyti turtą (buvo skolinga už šildymo, administravimo paslaugas) ir tai sudarė atskirą pagrindą nutraukti Panaudos sutartį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su CPK 1623 straipsnio, 163 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir taikymu.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl savivaldybės turto naudojimo

Valstybės ir savivaldybių turto teisinį režimą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Naudojimosi valstybei ar savivaldybei priklausančiu turtu tvarka ir būdai bei kiti su šiuo turtu susiję reikalavimai nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (byloje taikoma įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 31 d.). Pagal jo nuostatas valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems subjektams (13 straipsnio 1 dalis), valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis apdrausti gaunamą turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos (13 straipsnio 3 dalis).

Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje nurodant tokio turto naudojimo paskirtį siekiama užtikrinti, kad turtas būtų naudojamas efektyviai, jo panauda atitiktų perdavimo tikslus, turtas būtų naudojamas ne daugiau, nei būtina panaudos gavėjo tikslui pasiekti. Efektyvus naudojimas užtikrinamas visų perduotų patalpų panaudojimu panaudos gavėjo veiklai. Šio tikslo neatitiktų situacijos, kai panaudos pagrindais iš savivaldybės gautos patalpos būtų naudojamos kitų asmenų tikslams įgyvendinti, o ne toms reikmėms ar tikslams, kurias įgyvendina ar kurių siekia panaudos gavėjas.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta, kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims (13 straipsnio 4 dalis).

Panaudai gautų savivaldybės patalpų, kurios suteiktos lengvatinėmis sąlygomis, perdavimas naudotis kitiems asmenims būtų pateisinamas tada, kai, gavus savivaldybės leidimą, tretieji asmenys būtų pasitelkiami ir patalpos jiems būtų perduodamos naudotis panaudos gavėjo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Jeigu nustatoma, kad patalpos perduotos be savivaldybės sutikimo arba jose vykdoma kitokio pobūdžio veikla, kuri nevisiškai atitinka panaudos gavėjo tikslus ir uždavinius, tai yra pagrindas nutraukti panaudos sutartį.

Dėl savivaldybės turto panaudos sutarties nutraukimo

Savivaldybei priklausančio nekilnojamojo daikto neatlygintinio naudojimo sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama esant bendriesiems CK 6.641 straipsnyje nustatytiems panaudos sutarties nutraukimo pagrindams, taip pat specialiajame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintiems arba sutartyje nustatytiems pagrindams. Kiekvienas iš nurodytų sutarties nutraukimo pagrindų yra savarankiškas ir gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja vienas ar keli sutarties nutraukimo pagrindai.

Pažymėtina, kad galimi atvejai, kai, nepažeidžiant teisinio reguliavimo nuostatų, CK 6.641 straipsnyje arba Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme reglamentuojami panaudos sutarties nutraukimo pagrindai perkeliami į šalių sudarytą sutartį. Tokiais atvejais laikoma, kad panaudos sutartis nutraukiama joje nustatytais pagrindais.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta, kad panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jei panaudos gavėjas nesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, ar šį turtą naudoja ne pagal paskirtį (13 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalį panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį, nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą, iš esmės pablogina daikto būklę arba be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui.

Šalis, siekianti CK 6.641 straipsnio pagrindu vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, turi įrodyti, kad kita šalis sutarties nevykdo arba ją vykdo netinkamai (egzistuoja CK 6.641 straipsnyje įtvirtinti sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai), tačiau neprivalo pagrįsti, kad panaudos sutarties pažeidimas yra esminis (atitinka bent vieną iš CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų). Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl panaudos sutarties nutraukimo, turi nustatyti, ar sutartis buvo pažeista, tačiau neprivalo vertinti, ar toks pažeidimas kvalifikuotinas kaip esminis pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-534/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-534/2008">3K-3-534/2008</a>; kt.).

Jei CK 6.641 straipsnyje nustatyti vienašalio panaudos sutarties nutraukimo pagrindai perkelti į konkrečią panaudos sutartį, reikalaujant sutarties nutraukimo tokiu joje nurodytu pagrindu, CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų nereikia įrodinėti remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi (plačiau apie vienašalį sutarties nutraukimą joje nustatytais atvejais žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Č. ir J. Č. v. UAB „Jonavos glorija“, bylos Nr. 3K-3-641-313/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad savivaldybė (ieškovė) lengvatinėmis sąlygomis perdavė atsakovei Lietuvos „Žinijos“ draugijai laikinai valdyti ir naudotis turtą – patalpas Vilniuje, Vilniaus g. 22. Remiantis Panaudos sutarties nuostatomis, patalpomis leidžiama naudotis tik Lietuvos „Žinijos“ draugijos įstatuose nurodytai veiklai vykdyti (Sutarties 1 punktas). Panaudos gavėja sutartimi įsipareigojo naudotis turtu pagal jo tiesioginę paskirtį ir Panaudos sutartį, jį saugoti ir prižiūrėti, be panaudos davėjos išankstinio rašytinio sutikimo neleisti kitiems asmenims naudotis panaudai suteiktu turtu (Panaudos sutarties 4, 5, 7 punktai).

Šalys susitarė, kad, be kitų atvejų, Panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą CK 6.641 straipsnyje nustatyta tvarka (Sutarties 9.3 punktas). Panaudos gavėja taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti Panaudos sutartį prieš terminą apie tai raštu įspėdama panaudos gavėją ne vėliau kaip prieš mėnesį, jeigu panaudos gavėja nevykdo arba netinkamai vykdo Panaudos sutarties įsipareigojimus, nustatytus jos 4, 7.1–7.9, 11, 12 punktuose.

Ginčą sprendę teismai nustatė faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad panaudos gavėja (atsakovė) pažeidė naudojimosi turtu tvarką – perleido jį naudotis tretiesiems asmenims (nutarties 16, 17 punktai), nevykdė Panaudos sutartyje nustatytos pareigos mokėti užmokestį už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas (nutarties 10, 11 punktai).

Teisėjų kolegija, atmesdama kasatorės argumentus dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo, sprendžia, kad pirmiau nurodyti Panaudos sutarties pažeidimai sudarė pakankamą pagrindą tenkinti ieškinį. Kaip buvo nurodyta šioje nutartyje, Panaudos sutartyje nustatyti vienašalio jos nutraukimo pagrindai sudaro pagrindą nutraukti sutartį nenustačius esminio jos pažeidimo (nutarties 37 punktas), dėl to pripažintini nepagrįstais kasatorės argumentai, kad teismai, pažeisdami CK 6.217 straipsnio nuostatas, nevertino, ar egzistuoja pagrindai vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo.

Pagal Asociacijų įstatymo nuostatas ir savo įstatus kasatorė turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir yra reikalinga jos tikslams pasiekti, taip pat iš šios veiklos gauti pajamų. Tačiau ši veikla, kiek jos vertinimas susijęs su reikalavimo nutraukti Panaudos sutartį nagrinėjimu, turi būti vykdoma nepažeidžiant kitų teisės aktų nuostatų. Dėl to atsakovė, nuspręsdama išnuomoti ginčo patalpas (nutarties 16 punktas) ar leisti jomis naudotis savo įsteigtai VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymosi centrui (nutarties 17 punktas), privalėjo įsitikinti, kad toks sprendimas atitinka CK, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo reikalavimus ir Panaudos sutarties nuostatas.

Ieškovė, sudarydama Panaudos sutartį, pasinaudojo CK bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo jai suteikta teise kontroliuoti, kam bus perleidžiamos panaudai perduotos patalpos (ji plačiau aptarta nutarties 29–31 punktuose), nustatydama draudimą be išankstinio rašytinio sutikimo leisti kitiems asmenims naudotis panaudai suteiktu turtu ir taip detalizuodama teisės aktuose įtvirtintą draudimą panaudos gavėjui perduoti turtą naudotis tretiesiems asmenims be panaudos davėjo sutikimo. Tokiu būdu ieškovė pasiliko teisę nuspręsti, ar patalpų perdavimas konkretiems tretiesiems asmenims ir jų vykdoma veikla atitiks patalpų perdavimo neatlygintinai naudotis tikslus ir uždavinius bei viešuosius interesus.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reguliavimą ir Panaudos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad vien aplinkybė, jog VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymosi centro, kuris yra atskiras juridinis asmuo, steigėja yra atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad patalpos jam galėjo būti perduotos be patalpų savininkės išankstinio sutikimo. Teisinis ryšys su VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymosi centru ar jo įstatuose nurodyta veikla (kuri panaši arba atitinka atsakovės veiklas) nesukuria patalpų perdavimo jam naudotis teisėtumo. Teisėtas pagrindas perduoti naudotis ginčo patalpas gali atsirasti tik gavus išankstinį rašytinį panaudos davėjos sutikimą.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kasatorė asociacija Lietuvos „Žinijos“ draugija kasaciniu skundu prašė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šis prašymas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rimvydas Norkus

Algis Norkūnas

Dalia Vasarienė