Civilinė byla Nr. 3K-3-241-415/2016
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00767-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. M. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. M. B. ieškinį atsakovams D. Ž., R. K., K. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys: valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, L. P., A. M., Ž. V., I. N..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žemėnaudų formavimo teisinių pagrindų žemės reformos procesą ir žemės sklypo savininko teisę sklypą padalyti į kelis žemės sklypus, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti UAB „Gargždų sieksnis“ parengtą ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtintą 2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), performavimą į 4 sklypus ir atsakovo K. G. vardu įteisintą teisinę registraciją VĮ Registrų centre Nr. (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti jai ir atsakovėms D. Ž. bei R. K. naudojamo namų valdos žemės sklypo ribą pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose 1-37 X-6182899; Y-33 6420, apibrėžtą plane Nr. 2 raudona linija), kurio bendras plotas 33 274 kv. m; 4) nustatyti jai naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą žemės sklypo planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose 1-19 X-6182914; Y-336396, apibrėžtą plane Nr. 3 žalia linija), kurio plotas A-14963 kv. m; 5) įpareigoti atsakoves pašalinti pažeidimus, atlaisvinant žemės sklypą, kuriuo jos naudojasi neteisėtai, ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis – 741; 67; 97; 1782; 433; 1803 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą žemės sklypo planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose 1-19 X-6182911; Y-336491, apibrėžtas plane), kurio plotas yra 33 274 kv. m; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad jai ir K. G. 1995 metais buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę (duomenys neskelbtini). Šalys bendru susitarimu 1992 m. balandžio 28 d. suderino joms tenkančių žemės sklypų plotą ir naudojimosi tvarką, atliko preliminarius matavimus (abrisą), jie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Nepaisant ieškovės prieštaravimo, 2007 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas ginčijamas 2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Pagal pertvarkomą K. G. žemės sklypą ieškovei yra esmingai keičiamos žemės sklypo ribos, nustatytos pagal ankstesnius atliktus preliminarius matavimus. K. G. 2007 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutartimis perleido sau priklausančius žemės sklypus savo dukterims atsakovėms R. K. ir D. Ž.. Atsakovės neteisėtai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypo dalimis. Ieškovei ir K. G. tenkantys žemės sklypai ribojasi, nėra dokumentų, kuriuose būti tiksliai pažymėtos sklypų ribos, yra tik abrisas, preliminarūs matavimai. Atlikti detaliojo plano sprendiniai, kuriais yra apibrėžtos sklypų ribos, yra neteisėti, nes priimti pažeidus teisės aktų reikalavimus. UAB „Vakarų matininkai“ parengtas žemės sklypo padalijimo projektas atitinka ieškovės ir K. G. išreikštą valią pagal preliminarius matavimus (abrisą).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 24 d. atliekant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą ieškovė dalyvavo, su paženklintomis ribomis nesutiko ir akto nepasirašė. Šį aktą ir parengtą K. G. žemės sklypo aktą 2007 m. sausio 3 d. patvirtino ir suderino atitinkamos institucijos, raštu informavo ieškovę, kodėl jos prieštaravimai yra nepagrįsti. Procedūriniai dokumentai buvo tikrinami ir tvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą panaikinti 2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, įvertino ir tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS04MjQtNjA5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-824-609/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-824-609/2012">I-824-609/2012</a> ieškovės prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir jos skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti.
Teismas taip pat nurodė, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo 1997 m. gegužės 20 d. iki 2007 m. balandžio 18 d. nuosavybės teise buvo įregistruotas K. G. vardu pagal 1995 m. rugpjūčio 31 d. apskrities valdytojo sprendimą. Pagal 2007 m. kovo 30 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1637-(1.3) šis nekilnojamasis daiktas buvo padalytas į keturis sklypus. Pagal atitinkamus tolesnius sandorius K. G. minėtus sklypus perleido. Ieškovė neprašo panaikinti anksčiau nurodyto sprendimo, įsakymo ir sandorių, todėl jos reikalavimas panaikinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registraciją atsakovo K. G. vardu, teismo vertinimu, yra nepagrįstas, nes nesukelia teisinių padarinių.
Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl naudojamos namų valdos žemės sklypo ribos nustatymo ir žemės sklypo valdymo pažeidimų pašalinimo, nes ieškovė nėra atlikusi jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant. Ieškovė nepateikė teismui jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylų, kurias būtų patikrinęs Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys. Teismui pateikti UAB „Vakarų matininkai“ 2009 m. gegužės 4 d. atlikti žemės sklypų planai (Nr. 2 ir Nr. 3) nesuderinti ir nepatvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 7 d. nutartimi paliko Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad 2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra tik vienas iš sudedamųjų K. G. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto dokumentų. K. G. žemės sklypo pertvarkymo procedūra baigta. Žemės sklypas, parengus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalyti žemės sklypą į 4 sklypus, nuo 2007 m. balandžio 18 d. iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotas apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 4-1637-(1.3) pagrindu.
Kolegija nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas ieškovės (pareiškėjos) skundo dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS04MjQtNjA5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-824-609/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-824-609/2012">I-824-609/2012</a>, nurodė, jog terminas Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. įsakymui Nr. 4-1637-(1.3) „Dėl K. G. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo (duomenys neskelbtini)“, t. y. galutiniam administraciniam aktui, ginčyti yra praleistas ir jį atnaujinti pagrindo nėra, skundą dėl šios dalies atsisakė priimti. Administracinis teismas nurodė ir tai, kad visi kiti skundu ginčijami administraciniai aktai (tarp jų ir 2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas) laikytini tarpiniais žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros sprendimais, kurių negalima laikyti administraciniais aktais, ginčijamais Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad šie sprendimai (tarp jų ir ginčijamas aktas) tiesiogiai susiję su Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. įsakymu, kurį ginčyti terminas yra praleistas.
Įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovė dalyvavo 2006 m. lapkričio 24 d. atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą ir kad 2007 m. sausio 3 d. šį bei parengtą K. G. žemės sklypo aktus patvirtino ir suderino atitinkamos institucijos, kurios vėliau raštu informavo ieškovę, kodėl jos prieštaravimai yra nepagrįsti, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog procedūriniai dokumentai buvo tikrinami ir tvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas panaikinti UAB „Gargždų sieksnis“ parengtą ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtintą 2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą yra nepagrįstas.
Kolegija padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus N. (duomenys neskelbtini), performavimą į 4 sklypus ir atsakovo K. G. vardu įteisintą teisinę registraciją VĮ Registrų centre Nr. (duomenys neskelbtini) yra išvestinis iš reikalavimo dėl ginčijamo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto panaikinimo, iš esmės grindžiamas tapačiais argumentais. Nusprendusi, kad minėtas reikalavimas yra nepagrįstas, kolegija sprendė, jog ir šis išvestinis reikalavimas yra nepagrįstas.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Vakarų matininkai“ 2009 m. gegužės 4 d. parengti žemės sklypų planai (Nr. 2 ir Nr. 3) nesuderinti ir nepatvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl naudojamos namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo ir žemės sklypo valdymo pažeidimo pašalinimo.
Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant. Ieškovė turi visas teises inicijuoti jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui patikrai atlikti. Tačiau ji nepateikė teismui jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimo bylų, kurias būtų patikrinęs Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys. Todėl, kolegijos vertinimu, ieškovė argumentus, kad K. G. žemės sklypo pertvarkymo procedūra esmingai pažeidžia jos teises, grindžia tik prielaidomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai pažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalies, 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovė ir atsakovas K. G. bendru susitarimu 1992 m. balandžio 28 d. suderino jiems tenkančių žemės sklypų ribas ir įregistravo šį sandorį VĮ Registrų centre. Taigi žemės sklypų ribos laikytinos nustatytomis. Šis 1992 m. balandžio 28 d. sandoris nėra ir nebuvo nuginčytas, taigi laikomas galiojančiu ir turinčiu šalims įstatymo galią. Dėl šios priežasties vėliau sudarytas ir šioje byloje ginčijamas 2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (patvirtintas 2007 m. sausio 12 d.) negali nustatyti gretimų sklypų ribas kitaip, negu tai buvo nustatyta 1992 m. balandžio 28 d. susitarime. Todėl toks (žemės sklypų ribas kitaip nustatantis) aktas laikytinas imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančiu sandoriu, kuris, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalimis, 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja. Nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai visiškai netyrė ir nevertino 1992 m. balandžio 28 d. susitarimo ir ginčijamo 2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymo teisėtumo ir galiojimo klausimų, nors jie yra esminiai, galintys nulemti bylos baigtį.
Teismai, nevertindami 1992 m. balandžio 28 d. susitarimo, kuriuo gretimų žemės sklypų savininkai susitarė dėl ginčytinų sklypo ribų, ir dėl šio įrodymo nepasisakydami, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
Teismai, ignoruodami 1992 m. balandžio 28 d. susitarimo teisinę reikšmę ir jo privalomumą, nepanaikindami 2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos CK 1.80 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03My8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-73/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-73/2011">3K-3-73/2011</a>; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2012">3K-3-95/2012</a>; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus miesto savivaldybė v. S. L. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-511/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-511/2014">3K-3-511/2014</a>; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. UAB „Trasauta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-113-701/2015; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybė v. UAB „Kuprijus“, bylos Nr. 3K-3-502-916/2015).
Teismai, nepadarę išvados, kad žemės sklypų ribos yra aiškios, nes nustatytos nenuginčytu, galiojančiu ir VĮ Registrų centre įregistruotu 1992 m. balandžio 28 d. gretimų sklypų savininkų susitarimu, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos CK 4.45 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. D. Z. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2014">3K-3-488/2014</a>).
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismai, atmesdami reikalavimą panaikinti 2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nepadarė kasaciniame skunde nurodomų materialiosios ir proceso teisės pažeidimų; sutinkama su teismų argumentais dėl šio reikalavimo nepagrįstumo. Papildomai nurodoma, kad 1992 m. balandžio 28 d. sudarytas ne sandoris, o pretendentų atstatyti nuosavybės teisę į žemę arba mišką raštiškas susitarimas, kuris negalėjo būti registruojamas VĮ Registrų centre. Šis susitarimas – tai procedūrinis dokumentas, pateikiamas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kuriame nurodoma, į kurias to paties turto dalis pretendentai pageidauja atkurti nuosavybės teises. Pažymima, kad 1993 m. gruodžio 10 d. buvo sudarytas dar vienas pretendentų raštiškas susitarimas, apie kurį ieškovė nieko nemini savo skunde. Kadangi minėti susitarimai nėra susiję su ieškovės iškeltais reikalavimais ir jie yra tik procedūriniai dokumentai, tai kasacinio skundo argumentai, susiję su 1992 m. balandžio 28 d. susitarimo vertinimu, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Be to, Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nuspręsta ieškovei atkurti nuosavybės teises į žemę. Ieškovė šio sprendimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka neskundė.
Atsakovai D. Ž. ir K. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 1992 m. balandžio 28 d. buvo atliekami preliminarūs žemės sklypo matavimai, derinamas žemės sklypų plotas (ribos) ir nustatoma sklypų naudojimosi tvarka, nes nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ieškovei atkurtos tik 1995 metais. Be to, nuosavybės teisės jai atkurtos ne pagal 1992 m. balandžio 28 d. susitarimą, o apskrities viršininko administracijos sprendimu ir įsakymu pagal žemės reformos metu patvirtintą žemėtvarkos projektą. Nuosavybės teisės atkūrimo procesas į ieškovei priklausančią žemę jau yra pasibaigęs, ji atgavusi visą jai priklausančią žemę. 1992 m. balandžio 28 d. planas iš esmės buvo rengtas siekiant išspręsti statinių – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų – naudojimo klausimą. Žemės sklypo naudojimo klausimai nebuvo derinami, nes tiek ieškovė, tiek K. G. tuo metu nuosavybės teisės į žemės sklypus dar neturėjo. Be to, toks planas gali būti laikomas tik preliminariu susitarimu tarp abiejų bendraturčių dėl būsimos nuosavybės atkūrimo į namų valdą ir statinių naudojimosi tvarkos, jis nėra įpareigojantis žemės sklypo savininkę – valstybę, nes valstybei atstovaujanti institucija nuosavybės atkūrimo klausimą privalo spręsti vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, o ne remdamasi vien privačių asmenų sudarytais susitarimais.
Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 1992 metais buvo atlikti preliminarūs žemės sklypų matavimai ir kad 1992 m. balandžio 28 d. susitarimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas K. G. vardu vadovaujantis parengtu Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, pagal preliminarius matavimus ir įregistruotas tuometinio Klaipėdos apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 2027. Nei šio sprendimo, nei žemėtvarkos projekto ieškovė neginčija. Minėtas žemės sklypas buvo įregistruotas viešame registre iki 2007 m. kovo 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 4-1637-(1.3) priėmimo, kai šis žemės sklypas, vadovaujantis teritorinio planavimo dokumentu – žemės sklypo pertvarkymo projektu – buvo padalytas į 4 atskirus žemės sklypus, kurie šiuo metu turi atskirus unikalius numerius. Pačios ieškovės žemės sklypai taip pat yra suformuoti remiantis Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos projektu ir patvirtinti tuometinės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 2026, kurių ieškovė taip pat neginčija, t. y. pripažįsta, kad jos žemės sklypai yra suformuoti tinkamai. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypai vienas kito neuždengia, jų ribos yra aiškios ir nustatytos dokumentais, kurių, minėta, ieškovė neginčija.
Ieškovė nėra atlikusi nė vieno jai priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų. Ji nenurodo kokio jai priklausančio žemės sklypo ribos keičiasi. O jos pateikti ir UAB „Vakarų matininkai“ parengti planai yra parengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų: Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 15,16, 17, 22–29 punktų nuostatų.
Kiti bylos dalyviai atsiliepimų į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl žemėnaudų formavimo teisinių pagrindų žemės reformos procese
Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 4 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo žemės sklypų formavimo metu), žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pageidaujančiųjų įsigyti žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus bei agrarinės reformos tarnybų pasiūlymus. Projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką. Žemės reformos procesas apima teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos projektų parengimą, derinimą bei tvirtinimą, teisinį žemės nuosavybės ar nuomos įforminimą.
Taigi Žemės reformos įstatymas nustatė, kad teisinis žemės nuosavybės įforminimas atliekamas patvirtintų žemės reformos projektų pagrindu.
Iki žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo valstybinio žemės fondo žemės disponavimo tvarką įgaliota nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (1993 m. liepos 15 d. įstatymas Nr. I-230 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo“).
Vyriausybė, įgyvendindama įstatymo nuostatas, 1993 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai patikslina kaimo vietovėje esančios žemės preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose, be kitų žemėnaudų ribų, turi būti pažymėti žemės sklypai, kurie skirti privatiems (asmeniniams) ūkiams steigti, taip pat numatomi grąžinti nuosavybės teisių atkūrimo procese (nutarimo 1.6 punktas). Be to, nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atkūrimo priimami pagal preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuotų žemės sklypų charakteristikas ir apylinkės agrarinės reformos tarnybų išvadas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir parengiami žemės nuosavybę ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai (nutarimo 1.15 punktas).
Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad teisinis pagrindas formuoti žemės sklypus ir nustatyti jų ribas dėl nuosavybės teisės atkūrimo yra viešosios teisės aktais nustatyta tvarka patvirtinti preliminariniai arba žemės reformos žemėtvarkos projektai, o ne kasatorės nurodomas 1992 m. balandžio 28 d. ginčo šalių sudarytas susitarimas dėl žemės naudojimo (planas), net ir įvertinus jo (susitarimo-plano) įregistravimo viešame registre faktą. Todėl teismai pagrįstai nesirėmė 1992 m. balandžio 28 d. ginčo šalių sudarytu susitarimu dėl žemės naudojimo (planu).
Pažymėtina, kad laikinas žemės sklypų planas, kuris yra sudėtinė (duomenys neskelbtini) preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis, buvo parengtas remiantis Klaipėdos rajono Gargždų apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1994 m. priimtų išvadų pagrindu sudarytų kasatorės ir K. G. žemės sklypų paženklinimo aktų duomenimis, be kita ko, apibrėžiant ir šio plano galiojimo laiką – iki sklypo geodezinių matavimų.
Patvirtinus (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą, ginčo žemėnaudų ribos turi būti nustatomos tik šio projekto pagrindu.
Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, o kasacinis teismas remiasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad atsakovui K. G. suformuoto žemės sklypo ribos atitinka nustatytąsias (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais kasatorės argumentus, kad 1992 m. balandžio 28 d. jos ir atsakovo susitarimas (planas) dėl jiems tenkančių žemės sklypų ribų yra galiojantis ir šalims įstatymo galią turintis sandoris, o teismai, nepripažindami šio susitarimo sukeliančiu tokius teisinius padarinius, pažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalies, 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Dėl žemės sklypo savininko teisės sklypą padalyti į kelis žemės sklypus įgyvendinimo
Atsakovas nuosavybės teise valdomą žemės sklypą turi teisę padalyti į kelis žemės sklypus teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, nustato, kad vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdų yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų padalijimas į atskirus žemės sklypus (taisyklių 2.2 punktas)
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas – žemėvaldų planas (projektas), rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir tvirtinamas apskrities viršininko (taisyklių 3 punktas). Rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą buvo laikomasi procedūrinių reikalavimų.
2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra vienas iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros dokumentų, iš kurio savaime neatsiranda teisės ir pareigos. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kaip vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas, teisinius padarinius sukuria nuo to momento, kai jis patvirtinamas įgalioto viešojo administravimo subjekto. Šiuo atveju toks planas buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. įsakymu, kurį asmenys, jei juo pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai, gali ginčyti teisme įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.
Kasatorė, ginčydama 2006 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, o ne individualaus pobūdžio teisės aktą – Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. įsakymą, kurio pagrindu susiformavo atitinkamos teisės ir pareigos, netinkamai įgyvendina savo teisę į teisminę gynybą, todėl šis jos reikalavimas pagrįstai atmestas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo netenkinant, kasatorės (ieškovės) turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių kasaciniame teisme jų patirtų išlaidų dydį, todėl šios jiems nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 22,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės P. M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,39 Eur (dvidešimt du Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gintaras Kryževičius
Dalia Vasarienė
