Dėl teisės normų, reglamentuojančių uzufrukto nustatymą, užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę į būstą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-255-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06488-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, teikiančiai išvadą institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių uzufrukto nustatymą, užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę į būstą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo dviem dukterims išlaikymą po 500 Lt (114,81 Eur) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą po 14 400 Lt (4170,53 Eur) kiekvienai dukteriai už trejus metus, nustatyti dukterų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti uzufruktą į ginčo namą ieškovei ir dukterims iki 2029 m. sausio 21 d.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukterims išlaikymo neteikia, ieškovės pajamos nedidelės, jai vienai per sunku išlaikyti dukteris. Vaikams turi būti užtikrinta gyvenamoji vieta, todėl reikia nustatyti uzufruktą į ginčo namą, priklausantį atsakovui. Ieškovė su dukterimis kito gyvenamojo būsto neturi, jų gyvenamoji vieta deklaruota atsakovui priklausančiame ginčo name.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo tenkino, atmetė ieškinio reikalavimus nustatyt ieškovei ir nepilnametėms dukterims uzufruktą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį namą.

Teismas nurodė, kad ieškovei ir atsakovui gimė dvi dukterys, ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, išlaikymas nepilnamečiams vaikams nebuvo priteistas. Ieškovės ir šalių vienos dukters gyvenamoji vieta atsakovo name deklaruota 2008 m. lapkričio 19 d., kitos šalių dukters – nuo 2011 m. sausio 31 d.

Teismas nustatė, kad ieškovė dirba UAB „Kertauta“, yra vienintelė šios įmonės akcininkė ir vadovė. Be to, ieškovei priklauso 50 procentų UAB „Slaugava“ akcijų. Ieškovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, kad ji 2014 m. dirbo UAB „Kertauta“ ir UAB „Minvilus“ (UAB „Kertauta“ ieškovei vidutiniškai per mėnesį priskaičiuojamas 250 Lt (72,41 Eur) darbo užmokestis, UAB „Minvilus“ – 1000 Lt, arba 289,62 Eur). Nors ieškovė išvadą duodančios institucijos atstovei nurodė, kad gauna pajamų nekilnojamojo turto agentūroje „011“, tačiau teismui tokių duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad viešame nekilnojamojo turto agentūros „011“ interneto puslapyje ieškovė nurodoma kaip brokerė, kurios veiklos sritis – gyvenamasis būstas. Ieškovė pateikė duomenis tiek apie 2013 metais gautas pajamas iš individualios veiklos, tiek apie 2014 metais gautas pajamas iš individualios veiklos (32 557 Lt, arba 9429,16 Eur), tačiau nedetalizavo individualios veiklos pobūdžio. Ieškovė nuosavybės teise turi garažą.

Teismas nustatė, kad atsakovas dirba UAB „Erec“, yra vienintelis šios įmonės akcininkas ir vadovas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2007 m. lapkričio 7 d. dirba UAB „Erec“ ir per mėnesį gauna 116 Lt (33,60 Eur) darbo užmokestį, nuo 2009 m. sausio 1 d. vykdo individualią veiklą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 44/100 dalys buto Kaune, pastatas ir kiemo statiniai Kaune, taip pat žemės sklypas ir ginčo gyvenamasis namas Kauno r. Byloje nėra pateikta duomenų apie galimus atsakovo išlaikytinius ar sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis negali dirbti.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas teigia, kad, nenustačius uzufrukto teisės į namą, kurio įkeitimu užtikrintas prievolės įvykdymas kreditoriui, nepilnamečiai vaikai netektų vienintelio gyvenamojo būsto. Sprendžiant uzufrukto nustatymo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar tėvas, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių įsigyti tokią patalpą.

Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas viso proceso metu vengė teikti išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį.

Teismas nustatė, kad ieškovė 2014 m. liepos 3 d. pardavė turimą butą Žiegždrių k. ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo žemės sklypą, šį, jau žinodama apie gautą prašymą dėl proceso atnaujinimo, pardavė 2014 m. rugsėjo 8 d. Ieškovė, prieš parduodama sau priklausantį Žiegždrių k. butą, į teismą dėl leidimo išdavimo kreipėsi tris kartus. Teismo leidimas parduoti nurodytą butą buvo išduotas tik ieškovei pateikus preliminariąją 2014 m. birželio 17 d. buto Kaune pirkimo sutartį. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad pagrindinė šio buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad nepavyko susisiekti su pardavėju, teismo nuomone, šie argumentai yra neįtikinantys. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė, nesant sudarytai pagrindinei sutarčiai dėl pardavėjo kaltės, nesiekė atgauti iš pardavėjo sumokėtos avanso sumos. Teismo vertinimu, iš ieškovės veiksmų akivaizdu, kad ji nesiekė, pardavusi butą Žiegždriuose, įsigyti kitą būstą. Nors ieškovė teigė, kad gautą sumą panaudojo skoloms savo motinai ir seseriai grąžinti, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovė beveik iš karto po buto pardavimo įsigijo žemės sklypą ir jį praėjus mėnesiui pardavė. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypas buvo įgytas iš skolintų lėšų, tačiau šios aplinkybės byloje yra neįrodytos. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad gautų už parduotą turtą pinigų nebegali panaudoti kitam būstui įsigyti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra nekilnojamojo turto brokerė, todėl sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu, yra jos profesinė veikla.

Teismas nurodė, kad ieškovė, nuspręsdama parduoti sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, jau žinojo apie tai, kad atsakovui priklausantis gyvenamasis namas yra ne tik įkeistas hipoteka, bet ir areštuotas. Kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo parduoti būstą išdavimo, teismo nutartimis buvo išaiškinta, kad namui yra pritaikyti areštai, namas suvaržytas hipoteka, todėl ieškovei priklausančio buto, neužtikrinant kitos gyvenamosios vietos vaikams, pardavimas gali pažeisti jų interesus. Ieškovė, nepaisydama teismo išaiškinimų dėl grėsmės vaikų interesams, atkakliai siekė parduoti sau priklausantį butą. Nors ieškovė buvo pateikusi preliminariąją sutartį dėl kito būsto įsigijimo, iš ieškovės veiksmų akivaizdu, kad ji nesiekė preliminariojoje sutartyje nurodyto buto įsigyti.

Vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Teismo vertinimu, šalys neįrodė aplinkybės, kad neturi galimybių nepilnamečiams vaikams pritaikyti kito atsakovo nekilnojamojo turto – dalies buto, taip pat neįrodė, kad ieškovė negali išsinuomoti ar įsigyti kito būsto, atitinkančio jos finansinę padėtį. Nors ieškovė ir atsakovas nurodė, kad galimybės gyventi pas giminaičius neturi, tačiau ši aplinkybė taip pat neįrodyta.

Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas, siekdami nustatyti uzufruktą ieškovės ir nepilnamečių vaikų naudai, nėra sąžiningi ir siekia esmingai apriboti AB „Swedbank“ kaip įkaito turėtojos teises. Tokio apribojimo taikymas, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, negali būti pateisinamas tariamu siekiu užtikrinti vaiko teisės į būstą įgyvendinimą.

Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo ieškovei ir nepilnametėms dukterims nustatyti uzufruktą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį namą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės A. V. apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė A. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai, atmesdami reikalavimą nustatyti uzufruktą, netinkamai taikė CK 3.71 straipsnį, 3.234 straipsnio 5 dalį, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 6, 11, 13 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą. Ši garantija pagal analogiją taikoma ir ginant nesusituokusių tėvų vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-225/2006; 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-302/2006; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2010">3K-3-49/2010</a>). Dėl banko interesų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatytas uzufruktas nevaržo banko teisės įstatyme nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, nors dėl suvaržymo uzufruktu ir mažiau palankiomis sąlygomis, kad kiti asmenys, kurie patyrė ar dėl teismo nustatytų vaiko interesais aplinkybių patirs nuostolių, turi teisę savo pažeistas teises ginti įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. W. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-558/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-558/2010">3K-3-558/2010</a>).

Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus. Pagal kasacinio teismo praktiką motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; kt.). Konstatavus, kad apeliacinėje instancijoje iš esmės liko neišnagrinėtas apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-159/2009).

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; kt.).

Kasacinis skundas atmestinas remiantis motyvais, nurodytais pirmosios instancijos teismo sprendime.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus ir teismo teisės nustatyti uzufruktą

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenamąjį būstą nustato, saugo ir gina šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-201/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-201/2006">3K-3-201/2006</a>; kt.).

Siekiant užtikrinti Vaiko teisių apsaugos įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.71 straipsnio norma pagal analogiją taikoma ir ginant nesusituokusių tėvų vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-302/2006; kt.).

Kai vienas iš tėvų kreipiasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nepriklausomai nuo to, ar vėliau šalys taikos sutartimi sutarė nustatyti vaikų teisę į uzufruktą, ar ne, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaikų teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, kreditorių elgesį ir pan. Būtina apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas, kuo pirmiausia turi pasirūpinti tėvai, ir kad nebūtų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės.

Toks aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria galimai iš dalies būtų apribotos hipotekos kreditorių teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-140/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje teismų nustatyta, kad kasatorė pardavė savo turėtą butą, įgijo žemės sklypą, žinodama, jog yra gautas prašymas teisme dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje, šį žemės sklypą pardavė, siekdama parduoti sau priklausantį butą, kasatorė kreipėsi į teismą dėl leidimo išdavimo tris kartus. Pirmus du kartus teismas atsisakė išduoti leidimą parduoti butą. Trečiąjį kartą ieškovei pateikus prašymą parduoti gyvenamąjį būstą teismas pažymėjo, kad ieškovei leidimas bus išduotas tik pateikus preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad šis naujo ieškovės buto pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko. Kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo parduoti būstą išdavimo, teismas jai išaiškino, kad atsakovui priklausantis namas yra areštuotas, taip pat jis yra suvaržytas hipoteka, todėl, ieškovei neužtikrinant kitos gyvenamosios vietos vaikams, būsto pardavimas gali pažeisti vaikų interesus, tačiau ieškovė aktyviais veiksmais vis tiek siekė parduoti sau priklausantį butą.

Teismai taip pat nustatė ir įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, kad ieškovė yra vienintelė UAB „Kertauta“ akcininkė ir vadovė, jai priklauso 50 procentų UAB „Slaugava“ akcijų, viešame nekilnojamojo turto agentūros „011“ interneto puslapyje ieškovė nurodoma kaip brokerė, kurios veiklos sritis – gyvenamasis būstas. Ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – garažą Kaišiadoryse. Atsakovas yra vienintelis UAB „Erec“ akcininkas ir vadovas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 44/100 dalys buto Kaune, taip pat pastatas ir kiemo statiniai Kaune.

Teismai įvertino tiek ieškovės, tiek ir atsakovo duotus paaiškinimus teisme, kitus byloje esančius duomenis ir įvertinęs šalių siekius dėl uzufrukto nustatymo į atsakovui priklausantį hipoteka suvaržytą namą konstatavo, kad iš ieškovės veiksmų akivaizdu, kad ji pati nesiekė iš pajamų, gautų pardavus butą, įsigyti kito būsto, pinigus, gautus pardavus butą, panaudojo ne kitai gyvenamajai vietai įsigyti. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kur ir kaip panaudojo pinigus, gautus pardavus butą, t. y. kad gautos už butą sumos jau nebegalima panaudoti kitam būstui įsigyti. Teismai sprendė, kad šalys neįrodė aplinkybės, jog neturi galimybių nepilnamečiams vaikams pritaikyti kito atsakovo nekilnojamojo turto – dalies buto, taip pat neįrodė, kad negali pasirūpinti kito būsto įsigijimu ar nuoma.

Remdamasi anksčiau pateiktais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nepažeisdami materialiosios ir proceso teisės normų bei formuojamos kasacinio teismo praktikos, tinkamai įvertino konkrečios bylos faktines aplinkybes, ieškovės ir atsakovo elgesį, galimybes tėvams patiems aprūpinti nepilnamečius vaikus gyvenamuoju būstu, sprendė, kad ieškovės keliamas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo nepilnamečių vaikų naudai būtų neproporcingas hipotekos kreditorės atžvilgiu ir taip pažeistų kreditorės trečiojo asmens AB „Swedbank“ teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorės argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvadų.

Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus apimties

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Panevėžio žemprojektas“ v. Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTktNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459-611/2015">3K-3-459-611/2015</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu nenustatoma kitų kasacijos pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis neturėtų būti naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. C. v. A. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-450/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-450/2011">3K-3-450/2011</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 4968/99, par. 30). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimus bylose Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, serija A. Nr. 303 – A ir 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29–30, par. 27; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kiti prieš Prancūziją, sprendimų pranešimai 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20, par. 61).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus. Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog kiti apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo jų neanalizuoja.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 8,48 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ieškovės A. V. kasacinis skundas atmestas, tai valstybei iš jos priteistina 8,48 Eur šių išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. V. (duomenys neskelbtini) 8,48 Eur (aštuonis Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Nekilnojamojo turto registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rimvydas Norkus

Algis Norkūnas

Dalia Vasarienė