Civilinė byla Nr. e3K-3-256-915/2016
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00454-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.4.4; 3.1.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. atstovės asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininko H. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo pagal ieškovo D. R. atstovės asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininko H. K. pareiškimą dėl paskirtos baudos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiami piktnaudžiavimo proceso teisėmis padarinių taikymo ieškovo atstovės asociacijos pirmininkui, kriterijų skiriant baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis klausimai.
Ieškovo atstovės asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininkas H. K. prašė teismo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria ieškovo atstovės asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininkui H. K. už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirta 1000 Eur bauda, arba ją pakeisti, skiriant 1 Eur baudą.
Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei UAB „Novus rex“ dėl sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo. Ieškovą atstovavo asociacija „Idėja Kaunui“. 2015 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovo D. R. atstovės asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininkas H. K. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui kaip suinteresuotam bylos baigtimi, nes šis nutarė nepriimti ieškovo pareiškimo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, naujų rašytinių įrodymų. Kėdainių rajono apylinkės teismo didžiausią stažą turinčios teisėjos 2015 m. birželio 11 d. nutartimi netenkintas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, nes ieškovo atstovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti teisėjo objektyvumu ir nešališkumu.
Ieškovo atstovės asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininkas H. K. 2015 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu pareiškė pakartotinį prašymą nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją kaip suinteresuotą bylos baigtimi, nes teisėjas nutarė nepriimti ieškovo pareiškimo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, naujų rašytinių įrodymų, šalino ieškovo atstovės klausimus liudytojams ir atsakovės atstovei, savo nuožiūra paskyrė teismo posėdį 2015 m. birželio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo didžiausią stažą turinčios teisėjos 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškimas netenkintas, nes ieškovo atstovės pirmininkas pakartotinį prašymą dėl teisėjo nušalinimo grindė analogiškais motyvais, nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją. Teismas pripažino, kad ieškovo atstovės pirmininkas piktnaudžiauja nušalinimo teise, neveikia taip, kad byla būtų greitai išnagrinėta, siekia vilkinti procesą, jo elgesys aiškiai nesąžiningas, todėl jam paskyrė 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, pusę jos (500 Eur) skirdamas atsakovei.
Ieškovo atstovės asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininkas H. K. teigė, kad bauda naikintina, nes teismas ją priėmė neišklausęs posėdžių garso įrašų, teisėjo paaiškinimų, neperžiūrėjęs bylos aplinkybių; nepagrįstai nustatęs, kad jis pažeidinėjo teismo posėdžio tvarką, kalbėjo pakeltu tonu, uždavinėjo įžeidaus ar menamo turinio klausimus; be teisinio pagrindo nutraukdamas jo kaip atstovo teisę užduoti liudytojai klausimus; vienašališkai priimdamas sprendimą skirti teismo posėdį kitą dieną; pareiškėjas reiškė ne pakartotinį nušalinimą, bet nurodė naujus motyvus; skirdamas baudą, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepatyrė dėl pareikšto nušalinimo realių nuostolių, neįvardijo motyvų, kodėl dalis baudos skiriama atsakovei.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškimas dėl paskirtos baudos panaikinimo atmestas.
Teismas nurodė, kad H. K. bauda skirta už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Nors CPK 69 straipsnyje nustatyta teisė pareikšti pakartotinį nušalinimą, grindžiant jį tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, tačiau šiuo atveju ieškovo atstovės asociacijos pirmininkas akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį naudojosi įstatyme įtvirtinta teise. Teismas ieškovo atstovės asociacijos pirmininko elgesį vertino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. H. K. prašymo motyvus teismas pripažino nesudarančiais pagrindo panaikinti skirtą baudą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota įstatyme nustatyta galimybe pusę baudos skirti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui – atsakovei UAB „Novus rex“. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, ar atsakovė patyrė konkrečių nuostolių, padarytų ieškovo atstovės asociacijos pirmininkui piktnaudžiaujant procesine nušalinimo teise, ar ji reikalavo tokių nuostolių atlyginimo. Baudą skyręs teisėjas turėjo diskrecijos teisę pasirinkti baudos paskirstymo būdą ir proporciją.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atstovės asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininko H. K. atskirąjį skundą, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad 2015 m. birželio 11 d. nutartimi atmetus nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, ieškovo atstovės asociacijos pirmininkas vėl 2015 m. birželio 12 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, nors turėjo suvokti tokio prašymo nepagrįstumą. Teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad žodinis nušalinimo pareiškimas iš esmės yra nepasitenkinimas teisėjo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu; tai leidžia įžvelgti siekį tyčia vilkinti procesą, tačiau bauda nušalinimą pareiškusiam ieškovo atstovui neskirta siekiant suteikti galimybę tinkamai vykdyti šalies atstovo teises ir pareigas. Ieškovo atstovės asociacijos pirmininkas 2015 m. birželio 12 d. reiškiamą teisėjui pakartotinį nušalinimą motyvavo netinkamu teisėjo procesinių veiksmų atlikimu, tam tikrų procesinių sprendimų priėmimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atstovės pirmininkas pakartotinį nušalinimą pateikė sąmoningai suvokdamas, kad reiškia nepagrįstą nušalinimą. Tokius proceso eigą trikdančius ieškovo atstovės asociacijos pirmininko veiksmus teismas vertino kaip procesinės nušalinimo teisės naudojimą ne pagal paskirtį, sudarantį pagrindą skirti baudą.
Nebūtina nustatyti neigiamus piktnaudžiavimo padarinius tam, kad dalį teismo skiriamos baudos nukreipti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinės žalos, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismas, nustatydamas piktnaudžiavimo proceso teisėmis sąlygas, tinkamai aiškino ir taikė CPK 95 straipsnio nuostatas, pagrįstai paliko galioti paskirtą baudą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovo atstovės asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininkas H. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. ir 2015 m. birželio 12 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – panaikinti teismo skirtą 1000 Eur baudą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai netinkamai taikė CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą. Asociacijos gali būti teisme asmens atstovės pagal pavedimą, jei steigimo dokumentuose kaip vienas veiklos tikslų nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas teisme, jeigu jos atstovauja asociacijos dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatytus veiklos tikslus. Asmenys, nepatenkantys į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą asmenų sąrašą, neturi teisės jos vardu vesti asociacijos nario bylos teisme. Dėl to teismas turi patikrinti asmens narystės asociacijoje faktą, asociacijai atstovaujančio asmens įgaliojimus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-461-611/2015). Šiuo atveju asociacija apskritai negalėjo būti ieškovo atstovė, nes ginčas kilo iš darbo santykių, kurie niekaip nesusiję su asociacijos ar jos nario D. R. veikla įgyvendinant asociacijos tikslus. Teismas turėjo pareigą ex officio išsiaiškinti, ar asociacija gali atstovauti ieškovui. Netinkamai vykdydamas savo pareigą ir leisdamas asociacijai atstovauti ieškovui, teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto normą.
Kadangi asociacija atstovavo ieškovui nesant tam teisinio pagrindo ir pažeidžiant CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, tai be teisinio pagrindo skirta bauda jos pirmininkui. Kasatorius buvo įsitikinęs, kad yra tinkamas atstovas ir tokia jo veikla teisėta. Teismas privalėjo informuoti kasatorių, kad jis netinkamas atstovas, ir pašalinti jį iš proceso. Skirdamas baudą teismas pažeidė ex injuria jus non oritus principą.
Teismas be pagrindo skyrė baudą asociacijos pirmininkui kaip fiziniams asmeniui. Procese asociacijos pirmininkas veikia kaip juridinio asmens asociacijos vienasmenis valdymo organas. Kasatorius kaip fizinis asmuo negalėjo būti ieškovo atstovu ir juo nebuvo. Ieškovui pirmosios instancijos teisme atstovavo juridinis asmuo asociacija „Idėja Kaunui“, jos vardu bylą vedė pirmininkas. Kadangi ieškovo atstovas buvo juridinis asmuo, tai už visus procese atliktus veiksmus buvo atsakingas juridinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas neatribojo ieškovo atstovo juridinio asmens atsakomybės nuo juridinio asmens pirmininko kaip fizinio asmens.
Teismai netinkamai taikė CPK 95 straipsnyje nustatytą baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu institutą. Teismai nurodė, kad kasatorius, reikšdamas pakartotinį nušalinimą, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kasatorius nurodo, kad šiuo atveju proceso jis nevilkino, pakartotinį nušalinimą reiškė remdamasis kitais motyvais (teisėjas pertraukinėjo ieškovą, nepagrįstai neleido ieškovo atstovui užduoti klausimus, vienašališkai priėmė sprendimą dėl naujų įrodymų pridėjimo, teismo posėdžio dienos parinkimo).
Nepagrįstai teismas pusę baudos skyrė sumokėti atsakovei. Teismas, skirdamas baudą, nenustatė kasatoriaus nesąžiningumo, pareiškimo nepagrįstumo, sąmoningo veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą; piktnaudžiavimo. Atsakovė nepateikė duomenų, kad dėl kasatoriaus pakartotinio reikšto nušalinimo patyrė žalos.
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Novus rex“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismas nepažeidė pareigos išsiaiškinti, ar asociacija yra tinkamas ieškovo atstovė. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad neabejojo savo tinkamumu atstovauti ieškovui. Dar prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu atsakovei, kitose bylose buvo pasisakyta dėl asociacijos teisės atstovauti fizinius asmenis: Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. CB-4573-2-22-3-00454-2015-0) nustatė, kad byloje nėra pakankamai atstovavimo pagrindą įrodančių duomenų; Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTM3MS05MjAvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-9371-920/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-9371-920/2015">e2-9371-920/2015</a>, pripažino, kad asociacijos „Idėja Kaunui“ atstovavimas negalimas; Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-649-431-2015 išaiškino asociacijos „Idėja Kaunui“ teises ir pareigas.
Pagal CPK 103 straipsnį baudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims. Kasatorius kaip asociacijos atstovas dalyvavo byloje, atstovavo savo nariui. Kadangi visus veiksmus byloje atliko kasatorius kaip vienintelis asociacijos atstovas, todėl bauda pagal CPK 106 straipsnio 3 dalį pagrįstai jam skirta už jo asmeninius veiksmus.
Kasatorius viso proceso metu veikė nesąžiningai (atvykęs su teismo liudijimu į atsakovės patalpas, rinko informaciją, kurios neturėjo teisės gauti; už tai, kad negebėjo tinkamai bendrauti su atsakove, teismo posėdžio metu jam skirtas įspėjimas; per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą tikslindavo ieškinį, teikdavo papildomus įrodymus teismo posėdžio išvakarėse; pažeidinėjo teismo posėdžio tvarką, teisėjo nušalinimo paprašė prieš baigiamąsias kalbas; skundė visus ieškovui nepalankius sprendimus; reiškė kitus nepagrįstus prašymus, kitaip siekė vilkinti procesą). Tai, kad atsakovė neprašė teismo skirti kasatoriui baudą, padengti papildomas išlaidas, nereiškia, kad kasatorius neigiamai neveikė viso proceso, nekenkė bylos šalims. Dėl to pagrįstai teismas dalį baudos skyrė sumokėti atsakovei.
Netinkamu atstovu kasatorius pripažintas tik Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi. Dėl to vadovaujantis lex retro non agit principu laikytina, kad iki šio sprendimo kasatorius buvo tinkamas atstovas byloje, todėl bauda skirta teisėtai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl naujų kasacinio skundo argumentų, neteiktų apeliacinės instancijos teisme
Kasaciniame skunde vienu iš pagrindų pripažinti baudos skyrimą neteisėtu nurodoma tai, kad asociacija „Idėja Kaunui“ negalėjo teisme būti fizinio asmens atstove pagal pavedimą, nes teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas buvo nagrinėjamas teisme, nesusiję su asociacijos veikla.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, o bylos faktinių aplinkybių nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis)
Kasatorius (ieškovo atstovas), nesutikdamas su teismo skirta bauda už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo institutu, padavė teismui pareiškimą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo ir jį grindė tokiais argumentais: teismas baudą skyrė neišklausęs posėdžių garso įrašų, teisėjo paaiškinimų, neperžiūrėjęs bylos aplinkybių; nepagrįstai nustatė, kad jis pažeidinėjo teismo posėdžio tvarką, kalbėjo pakeltu tonu, uždavinėjo įžeidaus ar menamo turinio klausimus; be teisinio pagrindo nutraukė jo kaip atstovo teisę užduoti liudytojai klausimus; vienašališkai priėmė sprendimą skirti teismo posėdį kitą dieną; atstovas su ieškovu reiškė ne pakartotinį nušalinimą, bet nurodė naujus motyvus; skirdamas baudą, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepatyrė dėl pareikšto nušalinimo realių nuostolių, neįvardijo motyvų, kodėl dalis baudos skiriama atsakovei. Tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškimo panaikinti baudą, tiek teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, pasisakė dėl baudos skyrimo kasatoriui fakto, baudos dalies paskyrimo atsakovei pagrįstumo, atstovo elgesio vertinimo. Argumentą dėl asociacijos teisės būti teisme fizinio asmens atstove pagal pavedimą kaip pagrindą panaikinti baudą kasatorius nurodė tik kasaciniame skunde. Tokie kasatoriaus argumentai iš esmės laikytini naujais, negalinčiais būti bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalyku (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, veikia asmuo kaip atstovas procese esant ar nesant teisiniam pagrindui, tuo metu jis, turėdamas atstovo procesinį statusą, privalo vykdyti atstovo procesines pareigas, tarp jų – nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Už šios pareigos nevykdymą gali būti taikomos sankcijos (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Vėlesnis asmens procesinio statuso pakeitimas arba jo pašalinimas iš byloje dalyvaujančių asmenų nedaro įtakos baudų, paskirtų asmeniui už veiksmus, atliktus turint atitinkamą procesinį statusą, teisėtumui.
Dėl subjekto, kuriam skiriama bauda, taikant CPK 95 straipsnio 2 dalį
Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatoriui negalėjo būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovui procese atstovavo juridinis asmuo – asociacija, kurios vardu bylą teisme vedė jos pirmininkas, todėl už visus atstovo veiksmus procese atsakinga būtent asociacija.
Teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, už piktnaudžiavimo atvejus teismas gali paskirti baudą dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ginčo teisena nagrinėjamose bylose, be šalių ir trečiųjų asmenų byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi šių asmenų atstovai.
Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą teisė būti teisme fizinio asmens atstovu pagal pavedimą suteikiama asociacijoms arba kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). CPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų.
Kai bylą juridinio asmens vardu veda jo vienasmenis valdymo organas, laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis), todėl nesusiklosto juridinio asmens ir jo vienasmenio valdymo organo pavedimo teisiniai santykiai. O juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra laikomas juridinio asmens atstovu pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 2 dalis).
CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atstovavimo atveju fizinio asmens atstovu pagal pavedimą yra laikomas juridinis asmuo – asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo. Tačiau tokio asmens dalyvavimas procese visais atvejais yra realizuojamas per fizinius asmenis. Tokie juridiniai asmenys, esantys atstovais, patys gali būti atstovaujami darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir (ar) advokatų (advokatų padėjėjų). Tokiu atveju susiklosto dvigubi atstovavimo teisiniai santykiai, nes pats atstovas (juridinis asmuo) yra atstovaujamas savo atstovų (fizinių asmenų). Asociacijos vienasmenis valdymo organas veikia asociacijos vardu ir nėra jos atstovas pagal pavedimą (CPK 55 straipsnis). Tačiau CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodoma, kad bylą teisme aptariamu atveju veda būtent atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas. Vadinasi, toks vienasmenis valdymo organas (fizinis asmuo) taip pat dalyvauja procese ir savo elgesiu daro įtaką proceso eigai (naudojasi procesinėmis teisėmis, teikia prašymus ir kt.). Turėdamas procesines teises ir galėdamas jomis naudotis toks asmuo negali neturėti procesinių pareigų, nes tai reikštų nepateisinamų privilegijų jam suteikimą. Taigi įtaką proceso eigai paprastai lemia fizinių asmenų (juridinio asmens atstovų arba jo valdymo organų narių) konkretūs veiksmai (neveikimas). Jei dėl šių fizinių asmenų piktnaudžiavimo kyla pagrindas skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies atveju, ši bauda turi būti skiriama piktnaudžiavimo veiksmus atlikusiam asmeniui. Neatitiktų teisės aktų sistemos priešingas aiškinimas, kad fiziniam asmeniui (darbuotojui, turinčiam aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), kuris atstovauja juridiniam asmeniui (atstovui), bauda galėtų būti skirta kaip atstovui (atstovės asociacijos atstovui), tačiau to paties juridinio asmens (asociacijos) vardu veikiančiam fiziniam asmeniui (asociacijos vienasmeniam valdymo organui) bauda negalėtų būti skirta. Teisinį pagrindą skirti baudą tiek juridinio asmens vadovui, tiek juridinio asmens atstovui sudaro CPK 106 straipsnio 3 dalis ir CPK 95 straipsnio 2 dalis. CPK 95 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „byloje dalyvaujantis asmuo“ turi būti aiškinama kaip apimanti fizinį asmenį (juridinio asmens vienasmenį valdymo organą), kuris faktiškai veda kito asmens bylą teisme ir todėl pagal byloje atliekamas funkcijas bei procesinį vaidmenį veikia kaip pastarojo atstovas. Vadinasi, ir procesinė atsakomybė juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui turi kilti tokiais pat pagrindais kaip ir kitiems atstovams.
Tačiau CPK nuostatose nėra draudimo skirti baudą ir atstovu esančiam juridiniam asmeniui (asociacijai). Priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, piktnaudžiavimą gali nulemti paties juridinio asmens (asociacijos) nepakankama priežiūra ir kontrolė arba piktnaudžiauti galima juridinio asmens (atstovo) naudai ir interesais. Atsižvelgiant į poreikį užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis ir taikyti efektyvias bei atgrasančias sankcijas, bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar piktnaudžiavimas susijęs su juridinio asmens (atstove esančios asociacijos) veikla, ar su konkretaus fizinio asmens, veikiančio asociacijos vardu arba atstovaujančio tai asociacijai, veikla, ar su abiejų šių asmenų veikla. Įstatymas neriboja teismo galimybės skirti baudą keliems asmenims, atsakingiems už tam tikrų procesinių pareigų nevykdymą. Tokia veikla, kai asmuo, vesdamas bylą teisme, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdamas nepagrįstus nušalinimus, kai šie susiję su vedančio bylą asmens apsisprendimu juos teikti, paprastai sudaro pagrindą skirti baudą tiesiogiai asmeniui, kuris juridinio asmens kaip atstovo vardu veda bylą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai fiziniam asmeniui pagal pavedimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu teisme atstovauja asociacija, kurios bylą veda fizinis asmuo – asociacijos vienasmenis valdymo organas, už šio fizinio asmens piktnaudžiavimą bauda taikant CPK 95 straipsnio 2 dalį gali būti paskirta priklausomai nuo bylos aplinkybių šiam fiziniam asmeniui, kai piktnaudžiavimą lėmė jo asmeninis elgesys procese, arba asociacijai, kai piktnaudžiauta jos naudai ir interesais arba kai piktnaudžiavimą lėmė asociacijos nepakankama priežiūra ir kontrolė, arba ir fiziniam asmeniui, ir asociacijai, jei yra pagrindas juos abu laikyti atsakingais už atliktus veiksmus.
Nagrinėjamoje byloje asociacija „Idėja Kaunui“ buvo ieškovo atstovė teisme pagal pavedimą, o kasatorius vedė bylą kaip asociacijos vienasmenis valdymo organas. Bauda kasatoriui paskirta už piktnaudžiavimą nušalinimo teise: kasatorius 2015 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui kaip suinteresuotam bylos baigtimi, nes šis nutarė nepriimti ieškovo pareiškimo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo bei naujų rašytinių įrodymų, tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismo didžiausią stažą turinčios teisėjos 2015 m. birželio 11 d. nutartimi šis pareiškimas netenkintas; 2015 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu kasatorius pareiškė pakartotinį nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, grįsdamas jį iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas jau buvo atmestas; Kėdainių rajono apylinkės teismo didžiausią stažą turinčios teisėjos 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškimas netenkintas ir kasatoriui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirta bauda. Byloje teismų nenustatyta, kad toks piktnaudžiavimas būtų atliktas asociacijos naudai ir interesais arba dėl nepakankamos priežiūros ir kontrolės. Kadangi kasatoriui bauda skirta už asmeninius jo veiksmus, tai teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismai, vertindami subjektą, kuriam skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, proceso teisės normų nepažeidė. Dėl to šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nesudarantis pagrindo pakeisti ar panaikinti teismų procesinius sprendimus.
Dėl kriterijų, taikytinų skiriant baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė CPK 95 straipsnyje nustatytą baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu institutą, be teisinio pagrindo dalį baudos skyrė atsakovei.
CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos.
Pažymėtina, kad nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju kasatoriaus 2015 m. birželio 11 d. reikštas nušalinimas teisėjui buvo grindžiamas tik teisėjo procesinio veiksmo (tarpinio procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyti priimti eilinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, naujų įrodymų pateikimo) netinkamu atlikimu, bet ne teisėjo suinteresuotumu bylos baigtimi. Teismas, netenkindamas kasatoriaus prašymo, nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti teisėjo nešališkumu, o šalies manymas, jog teisėjo atlikti procesiniai veiksmai galėjo pažeisti bylos šalies teises, dar nepagrindžia teisėjo nešališkumo. 2015 m. birželio 12 d. kasatoriaus pakartotinis pareiškimas nušalinti teisėją buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais. Pakartotinis kasatoriaus pareiškimas dėl nušalinimo teismo taip pat buvo atmestas, pripažinus, kad jis pareikštas analogiškais motyvais, nenurodant naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti teisėjo nešališkumu. Kasatorius, nesutikdamas su teismo išvada dėl sąmoningo veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, teigia, kad jis pakartotiniu pareiškimu nurodė naują pagrindą. Tačiau kasatoriaus pakartotinio pareiškimo nušalinti teisėją pagrindu nurodytos tiek tos pačios aplinkybės (eilinio ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, naujų įrodymų nepriėmimas), tiek ir papildomos (teismo posėdžio datos paskyrimas, kasatoriaus užduotų liudytojams klausimų šalinimas) iš esmės buvo orientuotos ne į teisėjo šališkumą galinčias pagrįsti aplinkybes, bet į teisėjo priimtų tarpinių procesinių sprendimų kritiką (skundą nagrinėjusių teismų įvertintą kaip nepagrįstą). Teisėjo procesinių veiksmų teisėtumas (pagrįstumas) paprastai gali būti tikrinamas tik konkretų sprendimą apskundus aukštesnės instancijos teismui. Dėl to bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą kasatoriaus prašymą, atsižvelgę į kasatoriaus elgesį procese, vertinti kaip abstraktų, pareikštą piktnaudžiaujant procesine nušalinimo teise, taigi veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą. Kasatorius, nesutikdamas su teismo sprendimu dalį jam skirtos baudos skirti atsakovei ir nurodydamas, kad byloje neįrodyti atsakovės patirti dėl kasatoriaus elgesio nuostoliai, kelia netinkamo CPK 95 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo ir taikymo klausimą.
Teisėjų kolegija, atmesdama kasatoriaus argumentą dėl netinkamo CPK 95 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo kaip nepagrįstą, pažymi, kad tam, jog CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų skiriama bauda piktnaudžiavusiam asmeniui ir dalis jos būtų nukreipiama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, nebūtina nustatyti, kad šiam asmeniui yra padaryta konkreti turtinė žala. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio. Bauda, kuri sumokama kito byloje dalyvaujančio asmens naudai, taip pat nėra besąlygiškai skirta to asmens nuostoliams padengti, tačiau kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Baudos skyrimas CPK 95 straipsnyje, be kita ko, nustatytas ir tam, kad atgrasančiai veiktų prieš piktnaudžiavimą, atlygintų neturtinio pobūdžio praradimus, nes dėl piktnaudžiavimo patirtų nuostolių įrodinėjimas yra sudėtingas ir dėl to ne visada yra pakankama prevencinė priemonė nuo piktnaudžiavimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tarp jų nušalinimo teise, todėl kasacinio skundo argumentus pripažįsta nesudarančiais teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus ieškovo atstovės asociacijos pirmininko kasacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).
Atsakovė kasacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atstovės asociacijos pirmininko H. K. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas patyrė 9,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, į valstybės biudžetą priteistina iš H. K. pusė šių išlaidų (4,63 Eur) (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnį, 20 straipsnio 1 dalį jis 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš H. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Novus rex“ (j. a. k. 302615205) naudai 300 (tris šimtus) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš H. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,63 Eur (keturis Eur 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Algis Norkūnas
Dalia Vasarienė
