Baudžiamoji byla Nr. 2K–754/2007
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.14.2.2; 1.2.28.3; 1.1.8.8; 2.1.4.4.2.6
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo prieš S. G.) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo prieš V. J.) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis nustatyta tvarka prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės dalis ir nustatyta S. D. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams.
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį S. D. išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti M. J. ir A. V., jie kasacine tvarka nesiskundžia.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, kuria nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmestas, pakeista nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. V. paskirtų bausmių subendrinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
S. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 4 d., apie 21.00 val., pagrobė J. J. priklausantį 2500 Lt vertės automobilį „Peugeot 205“, (valst. Nr. duomenys neskelbtini), stovėjusį sodo namelio, esančio Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), taip padarė nukentėjusiajam 2500 Lt turtinę žalą.
S. D. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., 2005 m. gruodžio 7 d., apie 2.00 val., atėjo į S. G. butą Gargžduose, (duomenys neskelbtini), ir, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, panaudodami fizinę prievartą (suduodami kumščiais S. G. ne mažiau kaip keturis kartus į veidą ir krūtinę, taip padarydami poodines kraujosruvas ant abiejų akių vokų–paakių, žando, apatinės lūpos, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą), reikalavo iš S. G. jo pripažįstamo 50 Lt įsiskolinimo už buto sutvarkymo paslaugas M. V.; tokiais veiksmais reikalaudami iš nukentėjusiojo S. G. perduoti jiems 50 Lt jie savavaldžiavo.
S. D. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. V. ir M. J., 2005 m. gruodžio 8 d., apie 3.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, atėję į V. J. sodo namelį, esantį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą – S. D., grasindamas peiliu, smogė kumščiu ir spardė V. J., A. V. smogė kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę, iš viso sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius, padarydami V. J. pogleivinę kraujosruvą, gleivinės nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, pjautinę paviršinę žaizdelę dešinėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; A. V. ir M. J. laikant gulinčiam ant grindų V. J. rankas ir kojas, grasinant nukentėjusįjį užmušti ir palaidoti, S. D. reikalavo V. J. nepripažįstamos skolos S. D. tėvui S. A. D. už E. R. M. sodo šiltnamio remontą. Po to, S. D. paliepus, M. J. paėmė V. J. motiną S. J., kuri neleido sūnaus išvežti, už rankų ir ją laikė, o S. D., prievarta paėmęs nukentėjusįjį V. J. už peties, prieš pastarojo valią įsodino jį į automobilį „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), neleisdami išlipti, laikė jį automobilyje nuo 9.00 iki 10.30 val., nuvežė į Klaipėdą, kur savavaldžiaudami užvaldė V. J. pasiskolintus 200 Lt; taip padarė nukentėjusiajam 200 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jį išteisinti; nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.
Kasatorius nurodo, kad jis dėl automobilio vagystės turi būti išteisintas. Nuteistasis S. D. teigia, kad iš J. J. automobilio nepagrobė, jį paėmė tik tam, kad vėlai vakare galėtų su šeima grįžti namo, nes visuomeninis transportas nebekursavo. Apie tai, kad automobilį paėmė, jis pats pranešė J. J. sūnui V. J., parašydamas SMS žinutę. Tai patvirtino ir V. J., jis davė ir automobilio raktelius. Kasatorius teigia, kad šios aplinkybės rodo, jog savanaudiškų tikslų pasisavinti automobilį jis neturėjo. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškimą policijai dėl automobilio vagystės J. J. parašė praėjus dviem mėnesiams ir tik tyrėjos paprašytas. Dėl to kasatorius mano, kad ikiteisminis bylos tyrimas buvo šališkas.
Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupe. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų prašęs A. V. ir M. J. padėti išreikalauti iš nukentėjusiųjų skolas, kad būtų su jais iš anksto taręsis padaryti nusikaltimus.
Kasaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusysis V. J. melagingai teigia, jog nebuvo kasatoriui skolingas, taip pat melagingai teigia, kad prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas. Kasatorius nurodo, kad tai paneigia teismo medicinos specialisto išvados ir įvykio vietos apžiūros duomenys.
Kasatorius nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes, paprašius po teisminių ginčų pateikti klausimus prokurorui, jam nebuvo leista to padaryti, paaiškinta, kad tą jis galės padaryti kitame posėdyje, kai jam bus suteiktas paskutinis žodis. Tačiau kitame posėdyje pasikeitė prokuroras, kuris apie bylos aplinkybes nežinojo, todėl jam negalėjo pateikti klausimų. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad per baigiamąsias kalbas prokuroras tik perskaitė kaltinamąją išvadą ir pateikė niekuo nepagrįstus samprotavimus, taip pat rėmėsi melagingais nukentėjusiojo V. J. parodymais.
Kasatoriaus manymu, palyginti su kitais nuteistaisiais šioje byloje, jam paskirta per daug griežta bausmė. Jis pripažįsta, kad yra daug kartų teistas, tačiau už tai jau atlikęs bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi du vaikus – trejų metų dukterį ir dvylikos metų sūnų, gailisi padaręs nusikaltimus.
Nuteistojo S. D. kasacinis skundas atmestinas.
Baudžiamasis įstatymas nuteistojo S. D. nusikalstamoms veikoms pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.
Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatoriaus skundo argumentai, kad jo veiksmuose paimant J. J. automobilį nėra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo nuosprendyje pagrindė V. J. parodymais, kad jis neleido S. D. pasinaudoti savo automobiliu, S. D. jį paėmė be jo sutikimo, tą patvirtina aplinkybė, kad V. J. apie automobilio dingimą iš karto pranešė policijai, o po pusvalandžio S. D. su automobiliu buvo sulaikytas Gargžduose degalinėje. Kasatoriaus argumentą, kad automobilį jis paėmė tik parvažiuoti į namus, paneigia kita aplinkybė, jog jis parvežęs namo sugyventinę su vaiku vėl išvažiavo ir buvo policijos sulaikytas kitoje vietoje.
Remdamasis nukentėjusiųjų V. J. ir J. J. parodymais, teismas nustatė, kad tarp jų ir S. D. nebuvo susiklosčiusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis J. J. automobiliu be šio automobilio savininko (S. D. dėdės) žinios ir sutikimo. S. D. be savininko žinios ir leidimo paėmęs automobilį iš jo stovėjimo vietos juo važinėjo iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip jis automobilį neteisėtai užvaldė, juo naudojosi ir disponavo savo nuožiūra ir po to, kai su savo šeima grįžo į namus Gargžduose. Ši aplinkybė ir paneigia kasatoriaus teiginį apie automobilio paėmimo tikslą.
Dėl BK 294 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatoriaus prašymas jo veikas, kvalifikuotas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 1 dalį, nes V. J. epizode A. V. ir M. J., o S. G. epizode A. V. nebuvo jo bendrininkai, taigi nusikaltimai nebuvo padaryti grupės asmenų, nepagrįstas.
Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį veikos kvalifikuojamos, kai asmuo savavaldžiauja panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Veikos padarymas grupės asmenų nėra kvalifikuojamasis požymis ir toks požymis nebuvo S. D. inkriminuotas, jis buvo kaltinamas ir yra nuteistas už tai, kad savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą kartu su kitais asmenimis, kurie ir S. G., ir V. J. mušė kumščiais. Ši aplinkybė nustatyta remiantis ne tik nukentėjusiųjų parodymais, bet ir teismo medicinos specialistų išvadomis apie konstatuotus nukentėjusiesiems kūno sužalojimus.
Šių nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupe teismo pripažinta ne tik S. D., bet ir kitų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad kiti nuteistieji A. V. ir M. J. teismo išvados dėl jų bendrininkavimo su S. D. neginčija, pagal jų parodymus, S. D. prašė važiuoti kartu padėti atsiimti skolą. S. G. parodymus, kad pinigų reikalavo S. D., o mušė abu – S. D. ir A. V., patvirtina liudytojo V. L. parodymai. Nuteistojo S. D. teiginį, kad jis neorganizavęs kitų asmenų dalyvauti reikalaujant skolos, paneigė ir liudytojos S. J. parodymai, pagal kuriuos sumuštą V. J. išvedus iš namelio į lauką, S. D. paėmė jį už peties ir įstūmė į automobilį, o M. J. liepė ją (liudytoją) laikyti, tą pastarasis ir padarė.
Taigi teismo išvada apie S. D. vaidmenį savavaldžiaujant atitinka nuosprendyje remiantis įrodymais nustatytas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei baudžiamojo įstatymo taikymo nustatytoms aplinkybėms tinkamumą patikrino apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas ir pasisakydamas dėl iš esmės analogiškų nuteistojo skundo argumentų, šio teismo nutartyje motyvuotai dėl jų pasisakyta.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo S. D. padarytoms nusikalstamoms veikoms.
Dėl BK 61 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatoriaus argumentai dėl jam paskirtų bausmių ir subendrintos bausmės neduoda pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl paskirtų nuteistajam bausmių nepagrįstomis. Pažymėtina, kad pagal BK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinis teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu ji susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to, įvertino S. D. asmenybę apibūdinančius duomenis, taigi BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimų skirdamas bausmę teismas nepažeidė.
Dėl BPK 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi
Kasatoriaus argumentai dėl jo teisės į gynybą suvaržymo, pasireiškusio atėmimu galimybės pateikti klausimus prokurorui, atmestini.
Pagal BPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis teismo posėdyje turi teisę pateikti klausimus apklausiamiems asmenims ir duoti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų. Pagal BPK 275 straipsnio 1 dalį apklausiamieji teisme yra kaltinamieji, nukentėjusieji, liudytojai, ekspertai ir specialistai; taigi prokuroras nėra apklausiamas asmuo, jis turi teisę pats pateikti klausimus, bet jam klausimai nepateikiami. Kadangi teisės pateikti klausimų prokurorui kaltinamasis S. D. neturėjo, tai nebuvo teismo pareigos užtikrinti jam galimybę šia pasinaudoti. Teismo posėdžio protokolo duomenys rodo, kad S. D. nebuvo suvaržyta teisė pateikti klausimus kitiems asmenims ar duoti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Vytautas Masiokas
Lidija Liucija Žilienė
